Valpurgijos naktis, švenčiama naktį iš balandžio 30-osios į gegužės 1-ąją, geriausiai žinoma kaip senovės germanų pavasario šventė, kurios metu tuokiasi raganos ir velniai. Tačiau tą pačią naktį studentų miestu tituluojame Tartu (Estija) vyksta didžiausia Baltijos šalyse studentų organizacijų šventė.
Valpurgijos naktis pirmiausiai yra studentų organizacijų šventė. Jų įvairovė ir įtaka Tartu tikrai stebina. Čia veikia ne tik visoje Europoje įprastos studentų atstovybės, bet ir šimtus metų tradicijas puoselėjančios studentų bendruomenės ir korporacijos. Šio tipo organizacijos išsiskiria ilgaamžiskumu ir tradicijomis – ne tik studentiškomis kepurėlėmis, dainomis, atskira vyrų ir moterų veikla, bet ir fechtavimusi, dainavimo, šokių pamokomis, naryste visam gyvenimui ir toli ne kiekvienam norinčiam atviromis alaus gėrimo, slaptojo krambambulio gėrimo virimo, kepurėlės įteikimo ir kitais renginiais. Dar truputį paslapties į jų gyvenimą įlieja faktas, jog didelę įtaką korporacijų formavimuisi turėjo ir masonų ložės – iš jų perimti elgesio kodekso aspektai, organizacijos parašas (cirkulis), simbolika. O jų įtaką ir svarbą geriausiai apibūdina seniausios šalies organizacijos, žinomos kaip Estijos studentų bendruomenė, indėlis į Estijos valstybės gyvenimą. Pasak bendruomenės nario Laurio Vanamölderio, būtent ši organizacija buvo pirmoji studentus vienijanti ir būsimos Estijos šviesuomenę auginanti bendruomenė Tartu (įkurta 1870 metais). „Organizacijos indėlį į Estijos Respublikos gyvenimą geriausiai atskleidžia faktas, kad organizacijos turėta vėliava tapo Estijos Respublikos vėliava“, - pasakojo L. Vanamölderis.
Buriasi Pabaltijo tautų jaunimas
Kartu su estais švęsti Valpurgijos naktį renkasi ir Lietuvos, Latvijos, Suomijos, Vokietijos studentų organizacijų nariai. Vėlyvą popietę svečių pirmiausiai laukia iškilminga eisena, papuošta vėliavomis, špagomis, dainomis ir ... alaus bokalais. Šventės metu už alaus skanavimą viešoje vietoje ir žingsniavimą su pilnais bokalais pačiu miesto centru nėra numatyta jokių sankcijų.
Eisena, prasidėjusi prie Tartu universiteto, tiksliųjų mokslų ir technologijų fakulteto, keliauja iki Tartu rotušės aikštės. Čia studentiją pasitinka miesto meras. Jis pasveikina organizacijas ir su jų atstovais išlenkia alaus bokalą. Pamažu priartėja pagrindinė valdžios ir studentų susitikimo akimirka: tardamas žodžius „Švęskite taip, kad nieko neprisimintumėt, bet visi atsimintų jus“ meras studentams vienai nakčiai simboliškai perduoda miesto raktą. Po šių iškilmių studentai išsiskirsto po savo patalpas, vykdo šiai dienai įprastas veiklas ir ruošiasi vakaro linksmybėms.
Nakties pramogos
Nuo 20 valandos vakaro visuose studentų organizacijų namuose prasideda šventės – jos uždaros, tad į jas galima patekti tik su iš anksto gautais kvietimais. Į šią šventės dalį iš vienos užsienio organizacijos kviečiamų asmenų skaičius labai skiriasi – į vienas gali užeiti vos 2 ar 4 išrinktieji, o kiti priima dešimtimis. Kiekviena organizacija parengia programą – galima tikėtis koncertų, veiklos pristatymų, vaišių, kalbų. Tokie „įžanginiai vakarėliai“ paprastai trunka iki vidurnakčio, kuomet durys atveriamos visiems studentų organizacijų nariams ir jų svečiams.
Atėjus į organizacijos patalpas ir apsidairius galima spręsti – likti ir pramogauti, ar eiti kitur. Daug švenčiančių Valpurgijos naktį iki aušros stengiasi aplankyti kuo daugiau organizacijų, susibendrauti su jų nariais, pamatyti jų tradicijas ir išbandyti siūlomas pramogas. Populiariausios iš jų – gyvos muzikos koncertai, šokiai, ypatingų gėrimų ruošimas, laužų deginimas ir bendravimas, bendravimas, bendravimas.
Tačiau norint taip pramogauti reikia nepamiršti kelių taisyklių. Jūsų leidimas į kiekvieną šios nakties renginį – tinkama apranga (pageidautina, kostiumai ir suknelės) bei studentų organizacijos ženklai (pirmiausia kepurėlė ir juosta). Kitas variantas – eiti kartu su tokius ženklus turinčiu asmeniu. Pasirūpinti tuo būtina, nes prie kiekvieno įėjimo į organizaciją stovi špagomis ginkluoti organizacijos nariai, kurie nusprendžia, ar jus įleisti, ar ne. Ir jie tikrai nelinkę nusileisti nei prašymams, nei įtikinėjimams.
