Gabija Kavolėlytė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Vašingtoną, kur rytoj susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, rašo „Sky News“....

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad jo šalis neketina atsisakyti rusiškos energijos, nepaisant tarptautinio spaudimo. Pasak jo, Rusija „niekada nenuvylė“ Vengrijos energijos tiekimo klausimais, todėl Budapeštas toliau vadovausis savo nacionaliniais interesais.

„Putinas stebi, ką mes darome“ – perspėja Jungtinės Karalystės gynybos ministras Johnas Healey. Jis ragina NATO ryžtingai remti Ukrainą ir teigia, kad Aljanso parama turi atitikti Rusijos eskalaciją. Pasak ministro, Londonas didina spaudimą Kremliui tiek karinėmis, tiek ekonominėmis priemonėmis – šiemet Ukrainai jau pristatyta 85 tūkstančiai dronų ir įvestos 92 naujos sankcijos Rusijos energetikos sektoriui.

Lenkijos vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad karą Ukrainoje užbaigti būtų lengviau nei sustabdyti konfliktą Artimuosiuose Rytuose. Politiko teigimu, viskas priklauso tik nuo vieno Vladimiro Putino sprendimo ir vieno jo telefono skambučio.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau šią savaitę gali susitikti su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu. Kaip skelbia užsienio žiniasklaida, susitikimas, kuris, pasak šaltinių, gali įvykti spalio 17 dieną, būtų dar vienas ženklas, kad tarp Vašingtono ir Kyjivo tęsiasi intensyvios derybos dėl karinės paramos Ukrainai. JAV prezidentas D. Trumpas šią savaitę gali priimti Ukrainos prezidentą V. Zelenskį, rašo „Financial Times“ žurnalistas Christopheris Milleris, remdamasis trimis šaltiniais.

Lenkijoje – pasipiktinimą sukėlęs incidentas: buvusioje Aušvico koncentracijos stovykloje sulaikyti du Albanijos turistai, kurie, kaip pranešama, demonstravo nacių pasisveikinimo gestą prie vadinamųjų Mirties vartų.

Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas pirmadienį pareiškė, kad Rusija kelia tiesioginę grėsmę, o dabartinė „šalta taika“ su Europos Sąjunga (ES) bet kuriuo metu gali virsti karšta konfrontacija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo JAV ir Donaldui Trumpui už lyderystę siekiant taikos Artimuosiuose Rytuose. Reaguodamas į pirmąjį Izraelio ir „Hamas“ taikos plano etapą, jis pabrėžė, kad kiekvienas sustabdytas karas stiprina viso pasaulio saugumą ir išreiškė viltį, jog šis susitarimas priartins ir Ukrainą prie tikrosios taikos.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir toliau sulaukia kritikos dėl savo ankstesnės politikos Rusijos atžvilgiu. Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas pareiškė, kad skandalingi A. Merkel žodžiai apie Baltijos šalis ir Lenkiją esą tėra bandymas „sutvarkyti“ savo politinį palikimą – ypač po to, kai jos sprendimai, tokie kaip „Nord Stream 2“ projekto rėmimas, šiandien vertinami itin prieštaringai.

Vladimiro Putino gimtadienio dieną viename Rusijos mieste paskelbtas gedulas. Jakutsko srityje esančiame Pokrovske nuo spalio 7 iki 9 dienos nuspręsta pagerbti kare prieš Ukrainą žuvusius Rusijos karius. Tuo metu propagandistai niršta – jų teigimu, toks sprendimas V. Putino gimtadienio dieną esą yra „politinis akibrokštas“. Jakutsko srityje, Pokrovsko mieste, nuo spalio 7 iki 9 dienos paskelbtas gedulas žuvusiems Rusijos kariams, kovojusiems kare prieš Ukrainą.

Kremlius sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus, kad sprendimas perduoti Ukrainai „Tomahawk“ raketas jau beveik priimtas. Maskva ragina palaukti konkrečių veiksmų iš Vašingtono ir perspėja, kad toks žingsnis gali dar labiau paaštrinti santykius tarp JAV ir Rusijos. Kremlius pareiškė, kad reikia palaukti konkrečių sprendimų iš Vašingtono dėl sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ tiekimo Ukrainai.

Estijos žvalgyba perspėja, kad artėjant žiemai Rusija greičiausiai suintensyvins atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, siekdama palaužti civilių valią ir sutrikdyti šalies energetikos sistemą. Pasak Estijos gynybos pajėgų žvalgybos vadovo Antso Kiviselgo, Maskva šiuo metu turi daugiau išteklių ir galimybių smogti nei anksčiau.

Rusija ruošiasi perimti kontrolę – Ukraina perspėja dėl planų prijungti Zaporižios atominę elektrinę prie jos elektros tinklo. Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos, didžiausia Europoje atominė elektrinė jau aštuonias dienas atjungta nuo išorinio elektros tiekimo, o jos veikimą šiuo metu palaiko avariniai generatoriai.

Baltijos jūroje – pavojingas incidentas. Netoli Lenkijos krantų Rusijos kateris priartėjo prie strateginio dujotiekio ir daugiau nei 20 minučių dreifavo šalia jo. Į situaciją nedelsiant įsikišo Lenkijos pasienio tarnybos. Incidentas įvyko netoli Ščecino, o apie jį pranešė ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. Vidaus reikalų ministerijos spaudos sekretorė Karolina Galecka spalio 2 d. popietę informavo, kad Rusijos kateris maždaug 20 minučių buvo sustojęs netoli dujotiekio.

Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime nuskambėjo netikėti žodžiai iš Vengrijos premjero Viktoro Orbano lūpų. Vienu sakiniu jis pribloškė dalyvius ir pademonstravo retai matomą drąsą – pareiškė, kad Europa yra stipresnė už Rusiją. Jo pasisakymą įvertino ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, tačiau kartu priminė, kad Rusijos karas su Ukraina – tai visos Europos karas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasišaipė iš Rusijos vadovo Vladimiro Putino, pareikšdamas, kad šis nepajėgė greitai laimėti karo prieš Ukrainą. Kalbėdamas JAV generolams Virdžinijoje, D. Trumpas teigė esąs nusivylęs V. Putinu ir juokais pavadino jį „popieriniu tigru“....

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijai turėtų būti uždrausta įplaukti į Baltijos jūrą. Pasak jo, Maskva naudoja savo naftos tanklaivius dronams paleisti į NATO oro erdvę, o tai kelia tiesioginę grėsmę Europos saugumui.

Rusijos okupuota Zaporižios atominė elektrinė jau šešias dienas yra be elektros – ji visiškai atjungta nuo Ukrainos energetikos sistemos ir veikia tik naudodama atsarginius dyzelinius generatorius. Ekspertai perspėja: jei šie sustos, gali kilti katastrofa, kurios padarinius pajustų visa Europa.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad rugsėjo 10 d. naktį Rusija iš viso į Lenkiją paleido 92 dronus, tačiau ukrainiečiai dalį jų numušė.

Maskvos ambasadorius Prancūzijoje Aleksejus Meškovas pareiškė, kad NATO šalių numušti Rusijos lėktuvai bus laikomi karo veiksmų pradžia. Tokia reakcija nuskambėjo po Donaldo Trumpo žodžių, jog Aljanso narės privalo ginti savo oro erdvę ir numušti įsibrovusius rusų orlaivius.

Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas savo „Telegram“ kanale paskelbė įžeidžiančių komentarų apie Ukrainos sąjungininkes, NATO ir Europos Sąjungą. Jis vėl pasitelkė agresyvią retoriką, grasino tarptautinei bendruomenei ir piktinosi planuojamais sprendimais dėl Rusijos turto.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pripažino besilaikantis dietos, ribojančios bulvių vartojimą – nors pats vadina save šių daržovių mylėtoju. Valstybinė agentūra BELTA skelbia, kad politikas nevengė juokauti apie savo „nuodėmę“ ir ragino gyventojus pirkti bulves rudens mugėse. Bendraudamas su menininke, padovanojusia jam paveikslą, A. Lukašenka nurodė merginai įteikti „didelį maišą bulvių“. „Aš labai myliu bulves. Vakar nusidėjau – suvalgiau“, – sakė A. Lukašenka.

NATO vadovas Markas Rutte penktadienį pranešė, kad Aljansas sustiprins savo rytinio flango gynybą po šią savaitę įvykusio Rusijos bepiločių orlaivių įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad jo kantrybė Rusijos vadovo Vladimiro Putino atžvilgiu senka, ir užsiminė apie griežtas sankcijas dėl karo Ukrainoje, tuo pačiu metu teigdamas, kad Kyjivas taip pat turi eiti į kompromisą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina sukurti Europos oro gynybos skydą, reaguodamas į Rusijos įsiveržimą į Lenkiją, rašo „Sky News“. Jis taip pat pabrėžė, kad sąjungininkai turi žymiai padidinti bendrą finansavimą dronų gamybai.

Rusijos dronai ir raketos pažeidė Lenkijos oro erdvę, o NATO reagavo pasiųsdama naikintuvus ir surengusi plataus masto operaciją. Ekspertai perspėja, kad tokie išpuoliai gali kartotis, todėl Aljansui teks „pasistengti labiau nei praėjusią naktį“. „Sky News“ karo analitikas Michaelas Clarke‘as teigė: „Gali būti, kad Putinas pervertina savo galimybes, tačiau žinia, kurią jis siunčia Vakarų sąjungininkams ir Donaldui Trumpui, yra ta, jog ši krizė tik dar labiau aštrės, kol jūs nesusitvarkysi...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ką tik grįžęs iš Pekino, kur demonstravo artimą ryšį su Xi Jinpingu ir Kim Jong Unu, pradėjo naują karo prieš Ukrainą etapą – didžiausią oro ataką nuo invazijos pradžios. Rugsėjo 7 d. smūgis kliudė pagrindinį Kyjivo vyriausybės pastatą, o Maskva atvirai graso Vakarams ir žada dar labiau eskaluoti konfliktą.

„Norinčiųjų koalicijos“ viršūnių susitikimo Paryžiuje dalyviai pokalbio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu metu aptarė būdus, kaip sustabdyti Rusijos agresiją ir užtikrinti Ukrainos saugumą, rašo „Evropeiskaja pravda“....

Vis daugiau europiečių svarsto palikti savo gimtąjį regioną. Naujausia „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad pagrindinės priežastys – nepriteklius prieinamo būsto ir kokybiškų darbo vietų, tačiau nemažą dalį gyventojų išvykti verčia ir nusivylimas politika. Didžiausias emigracijos nuotaikas jaučia Portugalija, Vengrija ir Prancūzija, o labiausiai pasilikti ryžtasi Nyderlandų ir Kroatijos gyventojai. Per ateinančius penkerius metus 7 proc. norėtų išvykti savo noru, o 4 proc.

Britų turistui, bandžiusiam iš Pompėjos archeologinio parko išsinešti akmenis, gresia nemenkos bėdos – vyras sulaikytas su kuprine, pilna artefaktų, o dabar jam teks aiškintis teisme ir atseikėti iki 1,5 tūkst. eurų baudą. Pavogti daiktai buvo konfiskuoti ir grąžinti archeologiniam parkui, o lankytojui pareikšti kaltinimai dėl sunkios vagystės.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas akis į akį yra neįmanomas, jei JAV nepadidins spaudimo V. Putinui, „Kyiv Independent“ pareiškė šaltinis Ukrainos prezidento biure.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt pakomentavo Rusijos naktį įvykdytą smūgį prieš Ukrainą, skelbia „Sky news“. Kyjive žuvusių žmonių skaičius auga. Institucijos jau praneša apie 18 žuvusiųjų. Tarp žuvusiųjų yra trys vaikai – 2, 14 ir 17 metų amžiaus.

Vokietijos naikintuvai rugpjūčio 26 d. skubiai pakilo dėl Rusijos žvalgybinio lėktuvo Il-20, kuris skrido virš Baltijos jūros, pranešė „Deutsche Welle“ (DW). Du „Eurofighter“ naikintuvai kilo iš Rostock-Laage oro bazės Vokietijoje, kai buvo pastebėtas Rusijos orlaivis, skridęs su išjungtais atsakikliais ir be pateikto skrydžio plano, nurodė DW.

Taikos užtikrinimas Ukrainoje turėtų prasidėti nuo ugnies nutraukimo, mano buvęs Švedijos ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Karlas Bildtas. Jis kritikuoja taikos susitarimą, kurį siūlo Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas ir kurį palaiko JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žodžiai apie naftotiekį „Družba“ „turės ilgalaikių pasekmių“, rašo „Evropeiskaja pravda“. V. Orbanas teigė, kad „atviras puolimas ir grasinimai“ iš V. Zelenskio pusės Vengrijai „neliks be pasekmių“. „Tai buvo įvykių kupinas savaitgalis. Prezidentas Zelenskis atvirai grasino Vengrijai. Jis pripažino, kad jie smogia į „Družba“ naftotiekį, nes mes nepalaikome jų stojimo į ES.

Vokietijos Hamburgo uostas vis dar dega po to, kai pirmadienį, rugpjūčio 25 d., dienos metu kilo didelis gaisras. Šiuo metu pranešama apie 5 nukentėjusius asmenis, rašo „Spiegel“. Antradienį, rugpjūčio 26 d., praėjus daugiau nei 15 valandų po to, kai įsiplieskė gaisras, ugniagesiai vis dar tęsia darbus. Sužeisti 5 žmonės Pranešama, jog 5 žmonės buvo sužeisti, vienas iš jų yra kritinės būklės, kitas – sunkiai sužalotas. Iš pavojingos zonos evakuoti 25 gyventojai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas per derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu aptarė branduolinio nusiginklavimo klausimą. Kaip Baltuosiuose rūmuose žurnalistams pareiškė D. Trumpas, Rusijos prezidentas „pasirengęs tai padaryti“, o prie šio proceso gali prisijungti ir Kinija, praneša CNN. „Rusija yra tam pasirengusi“ Amerikos lyderis pabrėžė, kad branduolinio nusiginklavimo tema buvo viena pagrindinių jo derybų su V. Putinu klausimų.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as interviu yra išvardijęs kelias „nuolaidas“, kurios, jo teigimu, liudija apie rimtus Kremliaus ketinimus nutraukti karą Ukrainoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą pagrasino Rusijai taikyti griežtas ekonomines sankcijas, jei ji atsisakys nutraukti karą su Ukraina, skelbia CNN. Tačiau jis nenustatė jokio naujo termino, per kurį tai bus padaryta.

Ukrainos ir JAV pareigūnai turėtų susitikti šią savaitę aptarti galimą Kyjivo ir Maskvos susitikimą, rugpjūčio 25 d. pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha griežtai sureagavo į Sergejaus Lavrovo pareiškimus apie tariamą Volodymyro Zelenskio „nelegitimumą“. Pasak jo, absurdiška, kad apie teisėtumą kalba žmogus, daugiau nei du dešimtmečius išsėdėjęs savo kėdėje, tarnaudamas režimui. „Nėra nieko absurdiškesnio už pamokslavimus apie teisėtumą iš žmogaus, kuris 21 metus praleido savo kėdėje, tarnaudamas tam, kuris valdo jau daugiau nei 25 metus.

Europa daro lemtingą klaidą – pataikauja Donaldui Trumpui ir „parduoda jam savo sielą“, didindama gynybos išlaidas ir siekdama naujo prekybos susitarimo. „Financial Times“ apžvalgininkas Martinas Sandbu perspėja: toks kompromisas – ne pragmatizmas, o oportunizmas, silpninantis Europos autoritetą. M. Sandbu kritiškai įvertino ES sprendimą eiti į kompromisą su D. Trumpu – didinti gynybos išlaidas ir pasirašyti naują prekybos susitarimą.

Ukrainos ir Vengrijos diplomatijoje – aštrus žodžių karas. Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto apkaltino Volodymyrą Zelenskį grasinimais ir atakomis prieš Vengrijos energetinį saugumą, o Ukrainos diplomatijos vadovas Andrijus Sybiha atkirtęs paragino vengrus atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas reguliariai primena JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad jis yra vienintelis, kurio klausosi ir kurio bijo Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas. Apie tai jis kalbėjo interviu televizijos kanalui „Fox News“ laidoje „One Nation“, praneša „Europeiskaja pravda“. Suomijos prezidentas šią mintį išsakė aptardamas galimas pasekmes Rusijai, jei ši atsisakytų toliau dalyvauti taikos procese dėl Ukrainos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų žinoti, kad Vokietijos parama Ukrainai nemažėja, pirmadienį su neplanuotu vizitu atvykęs į Ukrainos sostinę Kyjivą pareiškė Vokietijos vicekancleris Larsas Klingbeilas, rašo „Reuters“. „Putinas neturėtų turėti iliuzijų, jog Vokietijos parama Ukrainai gali susilpnėti“, – sakė jis. „Priešingai – mes išliekame antra didžiausia Ukrainos rėmėja pasaulyje ir didžiausia Europoje“, – pabrėžė L. Klingbeilas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pareiškė, kokių saugumo garantijų reikės Ukrainai pasiekus taikos susitarimą. Kaip rašo DW, jo teigimu, šios garantijos turi „iš esmės priartėti prie to, ką reiškia narystė NATO“. Jis taip pat pabrėžė, kad be šios sąlygos iš Ukrainos negalima reikalauti atsisakyti savo teritorijų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė naujų komentarų apie karą Ukrainoje ir derybas dėl karo pabaigos. Jo buvo paklausta, kodėl Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas vengia susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Nuo karo niokojamos Ukrainos iki atokiausių tropinių salų – 19-metis keliautojas iš JAV jau vienas aplankė net 118 šalių. Arjunas Malaviya ne tik pabėgo nuo Rusijos oro antskrydžių Odesoje, bet ir bendravo su Talibanu Afganistane, o šiandien jo tikslas – įveikti visas 195 pasaulio valstybes. „Euronews Travel“ kalbėjosi su keliautoju A. Malaviya apie jo patirtis – nuo kelionių po pavojingas konfliktų zonas iki derybų su muitinės pareigūnais ir išvykų į atokiausias pasaulio vietas.

Prieš 80 metų Tokiją užgriuvo pragariškas JAV bombardavimas, kurio metu per vieną naktį žuvo iki 100 tūkst. civilių – daugiau nei per atominę ataką Nagasakyje. Šiandien apie šią tragediją beveik niekas neprisimena, tačiau 94-erių Tomoko, kuri anuomet buvo vos 14, tą vis dar mena, kaip dangų nušvietė ugnies lietus, o gatvėse liko tik pelenai ir sudegusių kūnų krūvos. Hirošimos ir Nagasakio šešėlis tebetvyro žmonių atmintyje. Per 3 dienas JAV numetė dvi atomines bombas – žuvo apie 200 tūkst.