Gabija Kavolėlytė

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl kirto dėl karo Ukrainoje – pareiškė, kad galutinį sprendimą priims tik po dviejų savaičių, tačiau neatmetė, jog gali apskritai nieko nedaryti ir pasakyti: „Tai jūsų karas“. Be to, jis pabrėžė, kad jei Rusija ir Ukraina nesės prie derybų stalo, dar teks aiškintis, „kieno tai kaltė“. Po dviejų savaičių JAV prezidentas D. Trumpas žinos Rusijos ir Ukrainos pozicijas, kad galėtų nuspręsti, kaip elgtis toliau. „Tada priimsiu sprendimą, ką darysime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas galėtų atvykti į kitais metais JAV vyksiantį pasaulio futbolo čempionatą. Vis dėlto jis pabrėžė, jog viskas priklausys nuo artimiausių savaičių įvykių. Per renginį Baltuosiuose rūmuose, skirtą kitų metų pasaulio futbolo čempionatui JAV, D. Trumpo buvo paklausta apie galimus sunkumus, su kuriais gali susidurti į šalį atvykstantys lankytojai.

JAV Donaldo Trumpo taikos misija stringa. Praėjus vos savaitei po jo derybų su Vladimiru Putinu, JAV prezidento optimizmas blėsta, o „The Wall Street Journal“ skelbia, kad susitarimo dėl karo Ukrainoje tikimybė vėl atsidūrė aklavietėje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę atsidūrė sudėtingoje situacijoje – nors europiečiams pavyko išpešti pažadą dėl Ukrainos saugumo garantijų, Rusija nedelsdama pasiuntė aiškų signalą, kad jokio plano, numatančio Vakarų pajėgų buvimą Ukrainoje, ji nepriims. Ukrainos, Europos ir Rusijos ginčai dėl saugumo garantijų dar labiau silpnina prezidentą, ir neaišku, ar D. Trumpo vadovaujama Amerika iš tikrųjų pasirašytų kokį nors dokumentą, įpareigojantį ją imtis veiksmų.

Donaldas Trumpas mano, kad karą Ukrainoje pavyks užbaigti tik priėmus Rusijos diktuojamas sąlygas, rašo „Politico“, remdamasi aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūno teiginiu. Be to, pasak to paties pareigūno, vakarykštis D. Trumpo įrašas, kuriame teigiama, jog „labai sunku, jei ne neįmanoma, laimėti karą nepuolant užpuolusios šalies“, nebuvo įspėjimas Vladimirui Putinui, kad JAV prezidentas esą pasirengęs svarstyti galimybę aktyviau ginkluoti Ukrainą, jei taikos derybos žlugtų.

Vengrijos ir Slovakijos užsienio reikalų ministrai Peteris Szijjarto bei Jurajus Blanaras oficialiu laišku kreipėsi į Europos Komisiją, reikalaudami užtikrinti energetinės infrastruktūros saugumą. Laiškas adresuotas Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojai, užsienio reikalų įgaliotinei Kajai Kallas bei energetikos komisarui Danui Jorgensenui.

NATO vadovas Markas Rutte pareiškė, kad Aljansas kartu su JAV dalyvaus užtikrinant Ukrainos saugumą. Pasak jo, šios garantijos turėtų tapti papildomu saugumo lygmeniu po šalies ginkluotųjų pajėgų stiprinimo. M. Rutte tai apibūdino kaip „antrąjį lygmenį“ po šalies ginkluotųjų pajėgų stiprinimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV prezidentą Donaldą Trumpą laiko vieninteliu žmogumi, galinčiu sustabdyti karą ir Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną, praneša „Ukrinform“. Apie tai valstybės vadovas pranešė per bendrą spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. „Trumpas yra vienintelis žmogus, kuris gali sustabdyti Putiną“ „Turėjau ilgą pokalbį su prezidentu Trumpu ir mes susitarėme, kaip galėtų vykti diplomatiniai procesai.

Ukrainos žvalgyba pranešė, kad Iranas kreipėsi į Baltarusiją prašydamas pagalbos atkurti per konfliktą su Izraeliu sugadintas oro gynybos bei elektroninės kovos sistemas. Slaptuose Minsko ir Teherano susitikimuose, pasak tarnybos, buvo aptartas ir karinis bei techninis bendradarbiavimas, nors oficialiai akcentuota tik prekyba bei investicijos. Karas tarp Irano ir Izraelio prasidėjo birželio 13 d., o birželio 24 d. abi šalys susitarė dėl ugnies nutraukimo.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vėl kirto JAV prezidentui Donaldui Trumpui – jo pareiškimai, anot apžvalgininkų, kelia rimtų abejonių dėl taikos derybų ateities. Tuo pat metu Maskva surengė didžiausią per mėnesį oro ataką prieš Ukrainą. S. Lavrovas rugpjūčio 21 d. išsakė griežtus komentarus, keliančius rimtų abejonių dėl taikos derybų perspektyvų, praneša „Sky News“ korespondentas Ivoras Bennettas.

Vokietijoje įsiplieskė ginčas – kur atlikti bausmę turėtų transseksualus kraštutinis dešinysis ekstremistas. Vieni reikalauja jį laikyti vyrų kalėjime, kiti teigia, kad pagal įstatymą jis turi būti perkeltas į moterų pataisos namus. Skandalą dar labiau kursto faktas, kad nuteistoji – buvusi neonacistinės grupuotės narė. 2023 m. liepos mėn.

Lietuva imasi ambicingo plano – palei sienas su Rusija ir Baltarusija sukurti gynybos liniją. Apie tai rašantis britų dienraštis „The Times“ atkreipia dėmesį, kad projektas sulaukė ne tik dėmesio, bet ir gausaus palaikymo – po straipsniu pasipylė komentarai, kuriuose skaitytojai sveikina Lietuvos ryžtą ir ragina kitas Europos valstybes pasekti jos pavyzdžiu. Nuo šiaurės iki pietų Baltijos valstybės stiprina savo sienas minų laukais ir strategiškai užminuotais tiltais.

Indija atnaujino Rusijos naftos importą, nepaisydama JAV spaudimo ir grasinimų muitais. „Bloomberg“ skelbia, kad didžiosios šalies perdirbimo įmonės vėl įsigijo rusiškos naftos, nors Vašingtonas perspėja – toks žingsnis gali brangiai kainuoti Indijos eksportui. Indijos valstybinės naftos perdirbimo įmonės atnaujino Rusijos naftos pirkimus po trumpos pertraukos, kurią lėmė JAV muitai, rugpjūčio 20 d. pranešė „Bloomberg“. Pirkimų sustabdymas buvo susijęs su 25 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Europos šalys – Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija – pasirengusios siųsti karius taikai užtikrinti, tačiau pabrėžė, jog Amerikos pajėgos prie jų neprisidės.

Okupuotoje Zaporižioje Ukrainos gynybos pajėgos surengė sėkmingą operaciją – sunaikintas rusų krovininis traukinys su degalų cisternomis. Socialiniuose tinkluose paskelbtos nuotraukos rodo visiškai sugriautą okupantų logistiką. Rusijos susisiekimo geležinkeliu per okupuotą Zaporižią nebėra. Apie tai pranešė Okupacijos tyrimų centro vadovas Petro Andriuščenka „Telegram“ kanale, paskelbęs nuotraukas, kuriose matyti sunaikintas krovininis traukinys su cisternomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis JAV prezidentui Donaldui Trumpui įteikė golfo lazdą, kurią Ukrainos lyderiui perdavė kariuomenės jaunesnysis seržantas Konstantinas Kartavcevas. Tuo tarpu V. Zelenskis iš D. Trumpo gavo simbolinę dovaną – Baltųjų rūmų raktus. Apie tai praneša portalas „Ukrainskaja pravda“. Pasak V. Zelenskio, seržantas K. Kartavcevas neteko kojos per pirmuosius visapusiškos Rusijos invazijos mėnesius, gelbėdamas savo bendražygius.

Jau šią savaitę gali įvykti istorinės svarbos susitikimas – „Sky News“ skelbia, kad prie bendro stalo gali sėsti JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Vis dėlto Europos diplomatai kol kas nesutaria, kur vyks šis trišalis viršūnių susitikimas. Kol kas Europos diplomatai nesutaria dėl galimos trišalio viršūnių susitikimo vietos.

Skrydis iš Korfu (Graikija) į Diuseldorfą (Vokietija) keleiviams vos netapo paskutinis. Pakilęs užsidegė „Condor“ oro linijų lėktuvo variklis – keleiviai jau buvo išsiuntę atsisveikinimo žinutes artimiesiems, praneša „Telegram“ kanalas „Nexta“. Incidentas įvyko iš karto po pakilimo. Lėktuve tuo metu buvo 273 keleiviai. Dalis jų neslėpė manę, kad kelionė baigsis tragedija. „Aš jau išsiunčiau atsisveikinimo žinutes artimiesiems, galvojau, kad viskas baigta“, – pasakojo vienas iš keleivių.

Nauja analizė atskleidė, kad net aštuoni iš dešimties labiausiai perpildytų paplūdimių pasaulyje yra Europoje, o idiliškos atostogų nuotraukos socialiniuose tinkluose dažnai slepia minių chaosą, šiukšles ir triukšmą. Remiantis „TripAdvisor“ atsiliepimais, Jungtinės Karalystės Bornmuto paplūdimys yra labiausiai kritikuojamas paplūdimys Europoje, rašoma „Euronews“. Kiekvienais metais milijonai žmonių plūsta į populiariausius Europos paplūdimius, svajodami apie poilsį.

Po Antrojo pasaulinio karo Lenkijos valdžia vykdė vieną iš skausmingiausių ir prieštaringiausiai vertinamų operacijų pokario Europoje – prievarta iškėlė šimtus tūkstančių ukrainiečių iš jų gimtųjų namų. Operacija „Vysla“, kuri šiandien Ukrainoje laikoma etniniu valymu, vis dar kelia įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo. Istorinės nuoskaudos, pasmerktos tarptautiniu lygiu, vėl iškilo į paviršių – o skirtingos tragedijos interpretacijos primena, kad praeitis niekur nedingo.

Internete plinta naujas reiškinys – dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotai, prisistatantys kaip pats Jėzus Kristus. Jie žada dvasinį vadovavimą, atsako į maldas, priima išpažintis ir net leidžia rinktis tikėjimo tradiciją, tačiau tyrėjai įspėja: už šių „dieviškų“ žinučių slypi pelno siekiantys algoritmai, o ne stebuklai. Internete veikiantys dirbtinio intelekto pokalbių robotai pateikia neįtikėtiną teiginį – jie esą patys Jėzus Kristus.

Karščio bangos, miškų gaisrai, žemės drebėjimai, streikai ir nauji turistų mokesčiai – šią vasarą keliautojams po Europą gali tekti gerokai pasukti galvą, kaip išsaugoti ramias atostogas. Ekspertai įspėja, jog be draudimo, naujausios informacijos ir atsargumo planų svajonių kelionė gali virsti tikru galvos skausmu. Kelionės po Europą, ypač vasarą, tampa vis sudėtingesnės: klimato kaita atneša naujų iššūkių, o turizmo srityje atsiranda vis daugiau taisyklių ir mokesčių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nerodo jokių ženklų, kad taika Ukrainoje artėja. Nors Donaldas Trumpas viliasi per artimiausias dienas susėsti prie derybų stalo su V. Putinu ir Volodymyru Zelenskiu, Maskva neslepia, jog jos tikslai nepakitę, o reikalavimai – griežti.

Adolfo Hitlerio idėjomis susižavėjęs 16-metis, garbinęs Andersą Breiviką, apsimetė norintis atsiversti į islamą ir įsiskverbė į Grinoko (Škotija) mečetę, kad galėtų surengti kruviną išpuolį. Nepilnametį sustabdė policija – jo kuprinėje rasta ginklų, svastikomis išmargintų užrašų ir sprogmenų gamybai skirtų medžiagų.

Aliaskoje planuojamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas gali nulemti karo Ukrainoje ateitį – Maskva esą svarstytų nutraukti ugnį mainais į Donecko ir Luhansko atidavimą, tačiau toks sandoris daugeliui ukrainiečių reikštų skausmingą praradimą ir negrįžtamą gimtųjų namų netektį.

Rusijos pajėgos per savaitę smogė Ukrainai daugiau kaip tūkstančiu bombų ir beveik pusantro tūkstančio dronų, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Šis pareiškimas nuskambėjo vos kelioms dienoms likus iki planuojamo JAV ir Rusijos lyderių susitikimo, kuris gali tapti lūžio tašku karo eigoje. Rusijos pajėgos per pastarąją savaitę paleido daugiau kaip 1 tūkst. bombų ir 1,4 tūkst.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas garsėja grasinimais, keiksmažodžiais ir karo retorika. Dabar jis yra Vladimiro Putino šešėlyje blaškomas propagandistas, kurio žodžiai vis dažniau kelia susierzinimą net Kremliaus viduje. Kas iš tiesų nutiko žmogui, kuris kadaise pasirašė branduolinio nusiginklavimo sutartį su Baracku Obama, o šiandien vadina Vakarų lyderius „šikniais“? Štai 5 dalykai, kurių galbūt nežinojote apie D. Medvedevą.

Buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko pareiškė, kad Vakarai, atsisakydami priimti Ukrainą į NATO ir perimdami įtaką svarbiausioms šalies institucijoms, pažeidė šalies suverenitetą ir prisidėjo prie Rusijos karo. Ji įsitikinusi – „lemtinga Vakarų klaida“ atvėrė kelią Vladimiro Putino invazijai. J. Tymošenko, į valdžią atėjusi po Oranžinės revoliucijos, įspėja, kad jos šalis virsta „beteise kolonija“, prarandančia suverenitetą.

Londono pramoninėje zonoje pareigūnai surengė reidą, kurio metu konfiskavo tūkstančius padirbtų „Labubu“ žaislų. Šios pliušinės lėlės, tapusios pasauliniu socialinių tinklų fenomenu, kelia rimtą pavojų vaikų sveikatai – jos byrėjo tiesiog pareigūnų rankose. Ekspertai įspėja: rinką užplūdo klastotės, kurios gaminamos iš pavojingų medžiagų. Anoniminėje pramoninėje zonoje Londono pakraštyje policijos furgonų ir tuščių sunkvežimių eilė blokavo įprastą eismą.

1945-ųjų rugpjūčio 6-osios rytą amerikiečių bombonešis B-29 „Enola Gay“ pakilo į istorinę ir pražūtingą misiją – numesti pirmąją pasaulyje atominę bombą ant Hirošimos miesto. Misijoje dalyvavę įgulos nariai liko gyvi liudytojai. Jie papasakojo, kaip atrodė šviesa ryškesnė už saulę, smūgis, kurį pajuto net dantys, ir milžiniškas grybo formos debesis, kilęs virš žemės.

Artėjant kritiniam terminui, kurį Rusijai iškėlė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis pranešė apie galimą trišalį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pačiu D. Trumpu. V. Zelenskis tikina, kad Ukraina derybų nebijo, tačiau ragina Europą neatsiriboti nuo taikos proceso. Tuo metu V. Putinas žurnalistams pavirtino, jog „nieko prieš susitikti su V. Zelenskiu“.  „Ukraina nebijo susitikimų ir tikisi tokio pat drąsaus požiūrio iš Rusijos pusės.

Baltarusijos gynybos ministerija pranešė, kad rugpjūčio 6 d. į šalį atvyko pirmasis Rusijos kariuomenės ir karinės technikos kontingentas, kuris rengsis artėjantiems bendriems kariniams manevrams „Zapad-2025“, rašo „Kyiv Independent“. Kyjivas ir NATO išreiškė susirūpinimą, kad „Zapad-2025“ pratybos gali būti panaudotos kaip priedanga atnaujinti agresiją, nes Rusija tęsia karą prieš Ukrainą, o Baltarusija išlieka potencialia karinių veiksmų baze.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad svarsto galimybę per artimiausią parą „ženkliai“ padidinti Indijos importo muitus dėl to, kad šalis perka rusišką naftą. „Indija nebuvo gera prekybos partnerė, nes jie turi daug sandorių su mumis, o mes su jais ne. Taigi susitarėme dėl 25 procentų, bet manau, kad per ateinančias 24 valandas labai ženkliai padidinsiu šią ribą, nes jie perka rusišką naftą“, – sakė jis televizijos interviu CNBC.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva tikisi tęsti taikos derybas su Ukraina, tačiau karo eiga šiuo metu yra palanki Rusijai. Jis taip pat signalizavo, kad nepaisant artėjančio Vašingtono nustatyto termino dėl sankcijų, Rusijos pozicija nesikeis, rašo „Reuters“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, jog įves naujas sankcijas Maskvai bei šalims, perkančioms rusišką energiją (didžiausios iš jų – Kinija ir Indija), jei Rusija iki rugpjūčio 8 d. nepabaigs 3,5 metų trunkan...

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) užblokavo 10 interneto svetainių, kuriose buvo skleidžiama Rusijos propaganda, rugpjūčio 4 d. pranešė Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM. Latvija blokuoja svetaines su Rusijos propagandos turiniu nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Šiuo metu iš viso užblokuota 414 interneto svetainių. NEPLP stebi tokius išteklius, remdamasi gyventojų skundais, vyriausybės ataskaitomis bei savo pačios stebėjimais.

Lvive – sujudimas po pavojingo incidento. Viename miesto viešbutyje kilo gaisras, kurio metu nukentėjo šeši žmonės, tarp jų – du vaikai. Įtariama, kad prieš ugnį nugriaudėjo sprogimas. Nukentėjusieji paguldyti į ligoninę, vieno vyro būklė – sunki. Gaisras apėmė apie 300 kvadratinių metrų plotą, visi svečiai buvo evakuoti. „Telegram“ kanalas „Unian“ praneša, jog visi viešbučio svečiai buvo evakuoti. Sužeisti šeši žmonės, tarp jų – du vaikai.

Į Rusijos prekybos centrų lentynas pradėjo plūsti iš Šiaurės Korėjos importuoti obuoliai. Šie veiksmai rodo vis glaudesnį abiejų šalių bendradarbiavimą, kuris anksčiau daugiausia apsiribojo kariniu sektoriumi.

Milijonams europiečių leidžiantis į vasaros keliones, nauji duomenys atskleidžia, kurie oro uostai užtikrins sklandžią kelionę, o kurie gali tapti tikru kantrybės išbandymu. Nors didieji oro uostai, tokie kaip Paryžiaus (Prancūzija) Šarlio de Golio ar Londono (Jungtinė Karalystė) Getviko, nepasižymėjo įspūdingais rezultatais, keletas mažesnių Europos oro uostų išsiskyrė patikimumu ir aukštu klientų aptarnavimo lygiu.

Turizmo bumas Norvegijoje džiugina verslą, bet erzina vietos gyventojus – vis daugiau poilsiautojų atvyksta su palapinėmis ir senais kemperiais, palikdami po savęs šiukšles ir nemalonius kvapus. Dėl augančio krūvio savivaldybėms Norvegijos parlamentas nusprendė įvesti turizmo mokestį. Norvegija jau daugelį metų stengiasi pritraukti daugiau turistų – ir tai daro sėkmingai. Vien Lofoteno salyne praėjusiais metais viešbučiuose apsistojo beveik 724 tūkst.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sugriežtino grasinimus Rusijai dėl galimų sankcijų, jei ši nesudarys paliaubų susitarimo su Ukraina. Vis dėlto jis abejoja, ar jo ultimatumas turės įtakos Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, rašo „The New York Times“. Leidinyje primenama, kad liepos 31 d., komentuodamas naktinį Kyjivo apšaudymą, D. Trumpas Rusijos veiksmus pavadino „pasibjaurėtinais“. Tuomet jis taip pat užsiminė apie galimą naujų sankcijų įvedimą.

Europos Sąjunga nebeformuoja savo politikos, o tai, pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, lems ekonominio suvereniteto praradimą. Jis tai pareiškė atsakydamas į žurnalistų klausimus, rašo TASS. „Suverenitetas vaidina svarbų vaidmenį, ypač ekonominės plėtros kontekste. Jau anksčiau buvo akivaizdu, kad Europos Sąjunga neturi visiško suvereniteto. Dabar tapo aišku, kad jo neturi visai. Esant dabartinei krizei, tai neišvengiamai lems ekonominius nuostolius“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į Kremliaus vadovo Vladimiro Putino pareiškimus ir pareiškė, kad norint užbaigti karą bei užtikrinti ilgalaikę taiką, būtinas susitikimas aukščiausiu šalių vadovų lygiu, rašo „Unian“. Valstybės vadovas savo „Telegram“ kanale rašė, kad Ukraina mato ir remia Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pastangas nutraukti Rusijos pradėtą karą, sustabdyti žudymus ir pasiekti orią bei ilgalaikę taiką.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą viešai pasisakė apie karą Ukrainoje po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė Rusijai ultimatumą, rašo „Unian“. Per susitikimą su Baltarusijos autoritariniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka V. Putinas pareiškė teigiamai vertinantis derybų Turkijoje rezultatus ir įvykdytus belaisvių mainus. Pasak jo, Maskva laiko šį procesą svarbiu, todėl „pasirengusi palaukti“, jei Kyjivas nėra pasirengęs deryboms.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio liepos 31 d. interviu „Fox News Radio“ teigė, kad šią savaitę Jungtinės Valstijos surengė naujas derybas su Rusijos pareigūnais, tačiau jos nedavė jokios pažangos siekiant užbaigti karą Ukrainoje, rašo „Kyiv Independent“. M. Rubio sakė, kad derybose dalyvavo „kai kurie artimiausi Putino aplinkos žmonės“, bet ne pats Rusijos prezidentas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia susitarimo, kuris užbaigtų Rusijos karą Ukrainoje iki rugpjūčio 8 dienos, – liepos 31-ąją Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje pareiškė aukštas JAV diplomatas Johnas Kelley, rašo „Kyiv Independent“. Šie komentarai nuskambėjo po mirtino Rusijos naktinio puolimo, per kurį Kyjive žuvo mažiausiai 13 žmonių, o dar 135 buvo sužeisti. „Tiek Rusija, tiek Ukraina turi pradėti derybas dėl paliaubų ir ilgalaikės taikos.

Rusijos keliamas pavojus tęsiasi ne tik Ukrainos fronte – Estijoje vis dažniau fiksuojami GPS signalų trikdžiai, kurie jau kainavo pusę milijono eurų. Vidaus reikalų ministras Igoris Taro sako, kad trikdžiai paveikia tiek oro, tiek jūrų erdvę, o dronų veikla pasienyje kelia realų pavojų. Estija reaguoja griežtai – svarstomos sankcijos Rusijai ir stiprinamos technologinės gynybos priemonės.

Praėjusią savaitę Indijos valstybinės naftos perdirbimo įmonės nutraukė Rusijos naftos pirkimą, nes sumažėjo taikomos nuolaidos, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo šalių nevykdyti prekybos su Maskva, teigia pramonės šaltiniai, rašo „Reuters“. Indija, trečia pagal dydį naftos importuotoja pasaulyje, yra didžiausia Rusijos jūra gabenamos žalios naftos pirkėja. IOC, BPCL, HPCL, MRPL ir federalinė naftos ministerija iš karto neatsakė į „Reuters“ prašymus pateikti komentarus.

Pietų Karolinoje (JAV) – netikėtas radinys buvusioje branduolinių objektų teritorijoje. Atliekant planinius darbus, darbininkai aptiko radioaktyviai užterštą širšių lizdą. Nors valdžia ramina, kad pavojaus gyventojams nėra, aplinkosaugininkai kelia klausimų – ar tai vienkartinis atvejis, ar pavojingos medžiagos vis dar skverbiasi į aplinką? Pietų Karolinoje, buvusioje branduolinių objektų teritorijoje, darbininkai aptiko radioaktyviai užterštą širšių lizdą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nori pasiekti susitarimą dėl Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo iki kitos savaitės, rašo „Sky News“....