JAV ambasadorius NATO: Trumpas žino, kaip spausti Ukrainą ir Rusiją
JAV prezidentas Donaldas Trumpas supranta, kaip daryti spaudimą Ukrainai ir Rusijai, kad jos pasiektų taikos susitarimą. Tai pareiškė JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris, kalbėdamas „Fox News“ laidoje.
Zelenskis: Kyjivas neturi teisės atiduoti Rusijai teritorijų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Kyjivas neturi nei juridinės, nei moralinės teisės atiduoti Rusijai teritorijų pagal bet kokį susitarimą, kuriuo būtų siekiama užbaigti beveik ketverius metus besitęsiančią Maskvos invaziją.
„Ar mes numatome atiduoti teritorijų? Pagal Ukrainos įstatymus, mūsų konstituciją ir tarptautinę teisę neturime jokios juridinės teisės tai daryti. Neturime ir jokios moralinės teisės“, – pažymėjo V. Zelenskis per internetinę spaudos konferenciją.
Pagal neseniai pateiktą pirmąjį Vašingtono plano projektą Ukraina būtų turėjusi atiduoti teritorijas, kurių Rusija nesugebėjo užkariauti mūšio lauke, mainais į saugumo garantijas, kurios neatitinka Kyjivo siekių įstoti į NATO.
Vėliau Ukrainos, Europos ir Jungtinių Valstijų pareigūnai parengė naują versiją, tačiau Maskva praėjusį antradienį vykusiame susitikime, regis, atmetė dalį jos nuostatų.
Zelenskis: galutinė „taikos plano“ versija bus parengta antradienį – ji keliaus į JAV
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukrainos ir Europos valstybių nacionalinio saugumo patarėjai tęs darbą prie galutinės „taikos plano“ versijos ir ją užbaigs iki antradienio vakaro, rašo „Evropeiskaja pravda“.
Zelenskis atvyko į Briuselį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad jau atvyko į Briuselį, kur planuoja susitikti su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininku Antonio Costa.
„Kalbėsime apie reparacijų paskoląV ir saugumo garantijas“, – pažymėjo prezidentas.
V. Zelenskis pridūrė, kad po šių susitikimų, jau naktį, jis išvyks į Italiją, rašo „Telegram“ kanalas UNIAN.
Kyjivas: rusai kasdien apšaudo tris Ukrainos pasienio sritis, tačiau jiems prasiveržti nepavyksta
Rusijos pajėgos kasdien apšaudo tris Ukrainos pasienio sritis ir mėgina įsiveržti mažomis pėstininkų grupelėmis, tačiau pralaužti Ukrainos gynybos linijų joms nepavyksta, per Ukrainos televiziją pareiškė pasienio apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka.
„Situacija palei sieną su Rusija nepasikeitė. Priešas kasdien apšaudo Sumų, Černihivo ir Charkivo pasienio sritis“, – sakė A. Demčenka. Charkivo srityje Rusija esą suintensyvino mažų pėstininkų grupių naudojimą.
„Tokią pat taktiką rusai naudoja Sumų srityje – ypač nedidelėje Chotino ir Junakivkos bendruomenių atkarpoje“, – kalbėjo atstovas. Tačiau rusų daliniams vis tiek nepavyksta šiuose regionuose pralaužti Ukrainos gynybinių linijų.
Rusai atakuoja ne tik Ukrainos dalinių pozicijas, bet ir vietoves, o tai tik patvirtina Rusijos, kaip šalies agresorės, statusą, pridūrė A. Demčenka.
Zelenskis: Trumpas nori užbaigti karą, bet jis turi savo viziją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė matantis, kad amerikiečių derybininkai, dirbantys su „taikos planu“, iš tiesų siekia užbaigti karą, tačiau turi savo viziją, rašo „Evropeiskaja pravda“.
Umerovo misija JAV: siekė išsiaiškinti, apie ką Maskvoje kalbėjosi amerikiečiai ir rusai
JAV vykusiose derybose dalyvavęs Ukrainos saugumo tarybos sekretorius Rustemas Umerovas atskleidė, kad pagrindinė Kyjivo delegacijos misija buvo gauti visą informaciją apie amerikiečių pokalbius Maskvoje ir ten svarstomus taikos pasiūlymus. Pareigūnas pabrėžia – šie duomenys itin svarbūs rengiant tolesnę Ukrainos poziciją dėl karo užbaigimo.
Rusijos saugumo tarnybos planuoja destabilizuoti Ukrainą, prisidengusios „taikiais protestais“
Rusijos saugumo tarnybos planuoja didžiuosiuose Ukrainos miestuose – Odesoje, Dnipre, Charkive, Mykolajive ir Kyjive – suorganizuoti protesto akcijas su šūkiu „Prieš karą“, taip siekdamos destabilizuoti padėtį šalyje, „Telegram“ kanale perspėjo Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.
„Rusija siekia pasinaudoti žmonių skausmu ir pažeidžiamumu: ji planuoja materialiniu pagrindu verbuoti pirmiausia moteris, įskaitant mūsų karių – karo belaisvių ir (arba) dingusių be žinios asmenų – motinas. Priešas tikisi, kad tai sukurs reikiamą emocinį foną, užtikrins žiniasklaidos matomumą ir sukels atgarsį visuomenėje“, – sakė D. Lubinecas.
Pasak jo, pagal Rusijos planą šie įvykiai skirti destabilizuoti vidaus politinę padėtį ir daryti spaudimą Ukrainos karinei ir politinei vadovybei, ypač vykstant aktyvioms Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų konsultacijoms dėl karo pabaigos sąlygų.
„Turime aiškiai suprasti: Rusija ir toliau bandys smogti į tai, kas jautriausia – pasitikėjimą, vienybę ir mūsų gynėjų šeimas. Todėl svarbu išlikti budriems ir neleisti priešui pasinaudoti žmonių tragedijomis kaip informacinio karo prieš Ukrainą įrankiu“, – pabrėžė D. Lubinecas.
Rusija išdavė Ukrainos dronų pajėgų vado arešto orderį
Rusijos tyrimų komitetas išdavė Roberto „Madiaro“ Brovdžio tarptautinį arešto orderį, rašo „Kyiv Independent“. R. Brovdis yra Ukrainos bepiločių pajėgų vadas ir vadovauja tiems dronų daliniams, kurie daug mėnesių reguliariai smogia taikiniams Rusijos gilumoje.
Maskva kaltina R. Brovdį terorizmu ir nužudymu. Konkretus kaltinimas, anot Rusijos tyrimų komiteto, skamba taip: per dronų ataką Kursko srityje kovą nužudyta Rusijos karo korespondentė Ana Prokofjeva. Rusija reikalauja, kad dėl „teroristinio akto“ organizavimo būtų paskelbta tarptautinė R. Brovdžio paieška.
R. Brovdžio pajėgos specializuojasi smogti Rusijos strateginei infrastruktūrai. Smūgiai nukreipti prieš ypač svarbias naftos perdirbimo gamyklas, karines bazes ir energetikos objektus.
Rugpjūtį R. Brovdis viešai patvirtino atakas prieš „Družba“ naftotiekį, kuriuo Rusija tekia naftą į Europą, be kita ko, į Vengriją, rašo „The New Voice of Ukraine“. Reakcijos ilgai laukti neteko: Vengrija uždraudė R. Brovdžiui, kuris pats turi vengriškų šaknų, atvykti į šalį. Smūgiai naftotiekiui taip pat paaštrino diplomatinę įtampą tarp Kyjivo ir Budapešto.
Pasak Ukrainos žinių portalo „Mezha“, R. Brovdis ramiai reagavo į Rusijos arešto orderį. Jis socialinėje žiniasklaidoje pasidalijo Rusijos spaudos pranešimu ir kaltinimus pavadino Rusijos propagandinės kampanijos dalimi. Praktinių padarinių arešto orderis R. Brovdžiui vargu ar turės.
Londone – derybos dėl Ukrainos: paaiškėjo svarbiausios lyderių diskusijų detalės
Londone susitikę Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos lyderiai aptarė Donaldo Trumpo siūlomą „taikos planą“ ir Ukrainai žadamas saugumo garantijas – darbas prie susitarimo, kaip teigia Eliziejaus rūmai, jau artėja prie finišo, o diplomatinis sujudimas Europoje tik stiprėja, praneša „Le Figaro“.
Rusijoje nuteisti 4 kariai už prokremliško amerikiečio nužudymą
Rusijos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų teismas pirmadienį keturiems rusų kariams skyrė laisvės atėmimo bausmes už amerikiečio, save vadinusio komunistu, nuo 2014 metų kovojusio promaskvietiškų pajėgų pusėje, nužudymą.
Maskva retai baudžia savo karius už Ukrainoje įvykdytus nusikaltimus, o savo šalyje vaizduoja juos kaip nacionalinius didvyrius.
Teismas Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos rytinėje Donecko srityje pripažino karius kaltais dėl 64-erių Russello Bentley (Raselo Bentlio) mirtino sumušimo 2024-ųjų balandį, kai šie jį per klaidą palaikė JAV diversantu.
R. Bentley, žinomas pravarde Teksasas, buvo vietinė įžymybė Donecko mieste, kur gyveno, o jo dingimas sukėlė pasipiktinimą.
Komunistu pasiskelbęs R. Bentley dažnai socialiniuose tinkluose skelbdavo įrašus, kuriuose remdavo Maskvos karą Ukrainoje, kūrė turinį Rusijos valstybinei žiniasklaidai ir nuo 2014-ųjų kovojo prorusiškų separatistų gretose.
Du kariai – majoras Vitalijus Vansiatskis ir leitenantas Andrejus Jordanovas – buvo nuteisti 12 metų kalėti pataisos kolonijoje ir neteko karinių laipsnių. Seržantui Vladislavui Agalcevui skirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, o kitam kariui – 1,5 metų įkalinimas už „nusikaltimų slėpimą“.
Teismas pareiškė, kad kariai nepažinojo R. Bentley ir sulaikė jį, kai šis ruošėsi filmuoti Ukrainos smūgio pasekmes, manydami, kad jis yra šnipas.
Pranešime teigiama, kad kariai „pranešė savo karinio dalinio vadovybei radę diversantą“, o tada įsodino jį į automobilį su maišu ant galvos, jį „mušė ir kankino“, kad „išgautų prisipažinimą“, ir galiausiai nužudė.
Tada jie įdėjo jo kūną į bagažinę ir susprogdino automobilį, pranešė teismas.
Kyjivas ir tarptautinės žmogaus teisių grupės jau seniai kaltina Rusijos karius Ukrainoje kankinant belaisvius.
Jaunystėje JAV kariuomenėje tarnavęs R. Bentley turėjo Rusijos pilietybę ir save pristatydavo kaip vienintelį amerikietį, kovojantį už Maskvą.
2022 -aisiais žurnalui „Newsweek“ jis sakė, kad kelis kartus jį nuo mirties „skyrė kelios sekundės ar coliai“, bet pridūrė: „Tikiu angelais sargais, nes man čia pasisekė.“
Ukrainos kariai paliko dalį pozicijų: štai kas vyksta prie Pokrovsko ir Myrnohrado
Ukrainos kariuomenė atsitraukė iš dalies pozicijų prie Pokrovsko ir Myrnohrado – šis sprendimas priimtas siekiant išvengti apsupties, o fronto linija čia persitvarko iš naujo, skelbia „Ukrainska pravda“, remdamasi fronte tarnaujančiais kariais.
Macronas: Europa turi „daug kozirių“ derybose dėl taikos Ukrainoje
Europa ir Ukraina šiuo metu turi daug argumentų ir priemonių daryti spaudimą Rusijai derybose dėl taikos Ukrainoje – beliktų suderinti bendras Ukrainos, Europos ir JAV pozicijas.
Kaip praneša „Evropeiskaja pravda“, prieš pirmadienį, gruodžio 8 d., Londone prasidedančias derybas, tai pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
E. Macronas teigė, kad Europa turi „daug kozirių“ derybose dėl taikos Ukrainoje.
„Mes visi remiame Ukrainą, mes visi remiame taiką ir taikos derybas, kad būtų pasiekta ilgalaikė, patikima taika. Manau, kad turime daug kozirių savo rankose“, – sakė E. Macronas.
Jis priminė, kad Europos Sąjunga teikia finansinę paramą Ukrainai, organizuoja karinės įrangos tiekimą, mokymo programas.
„Faktas tas, kad Ukraina atsilaiko šiame kare, ir faktas, kad Rusijos ekonomika pradeda kentėti, ypač po mūsų ir JAV sankcijų“, – pabrėžė Prancūzijos prezidentas.
„Dabar pagrindinis uždavinys – suartinti bendras pozicijas: europiečių, ukrainiečių ir JAV, kad būtų galima užbaigti taikos derybas ir pradėti naują etapą geriausiomis sąlygomis Ukrainai, europiečiams ir mūsų kolektyviniam saugumui“, – teigė E. Macronas.
Maskva: mirė ilgametis Rusijos ambasadorius Šiaurės Korėjoje
Pirmadienį Maskva pranešė, kad savaitgalį mirė ilgametis Rusijos ambasadorius Šiaurės Korėjoje, dešimtmečius dirbęs šioje uždaroje valstybėje ir pastaruoju metu prisidėjęs prie Maskvos ir Pchenjano santykių pakilimo.
Rusijai užpuolus Ukrainą, Šiaurės Korėja tapo viena artimiausių jos sąjungininkių, siunčia kareivius ir ginklus padėti Maskvai kovoti su Kyjivu.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Aleksandras Macegora, didžiąją gyvenimo dalį paskyręs Kremliaus ir Pchenjano ryšių stiprinimui, mirė gruodžio 6 d., būdamas 70 metų. Pranešime A. Macegora vadinamas „nuostabiu, talentingu žmogumi“, „visą gyvenimą skyrusiu nesavanaudiškai tarnybai tėvynei“.
A. Macegora tapo ambasadoriumi Pchenjane 2014 m., anksčiau dirbo ambasadoje patarėju ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos Azijos departamento vadovo pavaduotoju.
Pastaruoju metu kaimynių santykiai pagerėjo iki lygio, nematyto nuo sovietmečio. Prezidentas Vladimiras Putinas 2024 m. pirmą kartą per daugiau nei 20 metų apsilankė Pchenjane. Nuo to laiko Rusijos ministrai nuolat vyksta į šią vieną uždariausių pasaulio šalių.
„Šiandien pasiektas precedento neturintis Rusijos Federacijos ir KLDR (Šiaurės Korėjos) santykių lygis yra daugelio metų sunkaus darbo rezultatas“, – teigė Rusijos ministerija ir pridūrė, kad A. Macegora buvo labai gerbiamas tiek Šiaurės Korėjoje, tiek Rusijoje.
Sovietmečiu A. Macegora dirbo SSRS ir Šiaurės Korėjos prekybos ryšių srityje. Maskva nepasakė, kas jį pakeis.
„Politico“: JAV spaudžia Ukrainą atiduoti Donbasą Rusijai
Derybose dėl galimo susitarimo, kuris užbaigtų Rusijos ir Ukrainos karą, JAV esą toliau laikosi pozicijos, kad Ukraina turėtų sutikti be kovos pasitraukti iš Donbaso regiono, rašo „Politico“.
Nyderlandai skirs Ukrainai papildomai 700 mln. eurų karinės paramos
Nyderlandai pirmąjį 2026 m. ketvirtį skirs Ukrainai papildomai 700 mln. eurų karinės paramos. Tai pirmadienį paskelbė Nyderlandų vyriausybė, rašo „The Guardian“.
Vyriausybė prieš tai kitiems metams žadėjo 3,5 mlrd. eurų, tačiau didžioji dalis šių lėšų išleista jau šiais metais.
„Nyderlandai nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios skiria Ukrainai didelę paramą. Vyriausybė dabar paspartintu tempu suteiks papildomus 700 mln. eurų, kad 2026 m. pradžioje galėtų tęsti karinės įrangos tiekimą“, – tinkle „X“ patvirtino Nyderlandų užsienio reikalų ministras Davidas van Weelas.
Zelenskis susitiko su sąjungininkais: aiškėja, apie ką kalbasi lyderiai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atvyko į Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Keiro Starmerio rezidenciją Dauningo gatvėje deryboms su Europos sąjungininkais.
Zelenskis atvyko derybų į Londoną su sąjungininkais iš Europos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atvyko į Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Keiro Starmerio (Kiro Starmerio) rezidenciją Dauningo gatvėje deryboms su Europos sąjungininkais.
K. Starmeris pasveikino V. Zelenskį lauke netrukus po to, kai Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) buvo pastebėti atvykstant į Dauningo gatvę.
Derybos rengiamos po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) apkaltino V. Zelenskį neperskaičius Vašingtono pasiūlymo dėl Rusijos sukelto karo užbaigimo.
7 ES šalių, įskaitant Lietuvą, lyderiai ragina pritarti reparacijų paskolai Ukrainai
Septynių Europos Sąjungos (ES) šalių narių, įskaitant Lietuvą, lyderiai pirmadienį paragino bloką greitai veikti dėl pasiūlymo pasinaudojant įšaldytu Rusijos turtu suteikti paskolą Ukrainai.
Laišką Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui Antonio Costa (Antoniju Koštai) ir Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen) pasirašė Lietuvos, Lenkijos, Estijos, Suomijos, Airijos, Latvijos ir Švedijos lyderiai.
Laiške dėl vadinamosios reparacijų paskolos rašoma, kad tokia paskola suteikia progą blokui pastiprinti Ukrainos gynybą ir pagerinti šios šalies pozicijas derantis dėl teisingos ir ilgalaikės taikos.
„Ukrainos kovos už laisvę ir nepriklausomybę rėmimas yra ne tik moralinė pareiga – tai atitinka ir mūsų pačių interesus, – sakoma laiške. – Todėl privalome greitai judėti į priekį dėl Komisijos pasiūlymų panaudoti pinigus iš įšaldyto Rusijos turto reparacijų paskolai Ukrainai.“
Laiškas išsiųstas prieš vėliau pirmadienį vyksiantį Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio susitikimą Londone su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu (Kiru Starmeriu), Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) ir Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu (Frydrichu Mercu).
Vėliau V. Zelenskio laukiama Briuselyje, kur jis susitiks su NATO ir ES vadovais.
Šių susitikimų metu daugiausiai dėmesio turėtų būti skirta taikos deryboms.
Derybos Londone ir Briuselyje rengiamos po savaitgalį vykusių Ukrainos ir JAV delegacijų susitikimų Floridoje, siekiant koreguoti sąlygas Vašingtono pasiūlytam Rusijos ir Ukrainos taikos susitarimui, kurį daugelis laiko nepalankiu Kyjivui.
EK vadovė trečiadienį pristatė planą, pagal kurį per dvejus metus Ukrainai būtų skirtas 90 mlrd. eurų finansavimas. Paskola būtų finansuojama arba iš ES pasiskolintų lėšų, arba panaudojant bloke įšaldytą Rusijos turtą. Pastarąjį variantą siūlo EK, tačiau jam griežtai priešinasi Belgija.
Iš esmės 90 mlrd. eurų nebūtų konfiskuoti iš Rusijos, nes Kyjivas įsipareigotų lėšas grąžinti, kai Maskva sumokės reparacijas už didžiulę karo metu padarytą žalą. Jei Maskva atsisakytų mokėti reparacijas, lėšos liktų įšaldytos.
NATO generalinis sekretorius Rutte Briuselyje priims Zelenskį
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienio vakarą savo rezidencijoje Briuselyje priims Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Į derybas, vyksiančias po Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Keiro Starmerio, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo ir V. Zelenskio susitikimo Londone, pakviesti dalyvauti Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Vakarienės metu greičiausiai bus aptartos pastangos siekti taikos Ukrainoje ir Europos Sąjungos reparacijų paskola Ukrainai, sakė U. von der Leyen atstovė spaudai.
Internetą sprogdina amerikiečių savanorio vaizdo įrašas, padarytas iš šturmo Ukrainoje
Amerikiečių savanorio Ukrainoje nufilmuotas vaizdo įrašas sulaukė didžiulio dėmesio socialiniuose tinkluose, rašo „Radio Svoboda“.
Vaizdo įrašas buvo nufilmuotas kamera, esančia ant šalmo.
Zelenskis skelbia naujausias žinias dėl derybų: „Yra JAV, Rusijos ir Ukrainos vizijos“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dėl Donbaso regiono susitarimo dar nėra, rašo „Sky news“.
„Yra JAV, Rusijos ir Ukrainos vizijos, bet mes neturime vieningos nuomonės dėl Donbaso“, – sakė jis telefonu „Bloomberg News“.
V. Zelenskis nurodė, kad Ukrainos derybininkai dar nesusitarė dėl teritorijos Donbaso regione. Anot jo, JAV pasiūlymo elementai reikalauja tolesnių diskusijų dėl keleto „jautrių klausimų“, įskaitant saugumo garantijas ir Donecko bei Luhansko regionus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį vakare pareiškė esąs „šiek tiek nusivylęs“, kad V. Zelenskis neva neskaitė pasiūlymo.
Volodymyras Zelenskis po susitikimo Londone vyks derybų į Briuselį
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pirmadienį susitiks su NATO ir Europos Sąjungos (ES) vadovais, pranešė Aljansas.
Tai naujausias diplomatinis etapas dėl JAV pastangų užbaigti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.
Susitikimas Briuselyje su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir ES lyderiais Ursula von der Leyen bei Antonio Costa įvyks po to, kai V. Zelenskis Londone susės prie derybų stalo su Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovais.
Trumpo kaltinimų sulaukusiam Zelenskiui – svarbaus Ukrainos pareigūno užstojimas
JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad jis yra šiek tiek nusivylęs Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, į jo žodžius sureagavo Ukrainos užsienio reikalų komiteto pirmininkas Oleksandras Merežko, rašo „Sky news“.
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 131 iš 149 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 131 iš 149 bepiločių orlaivių, kuriais rusai atakavo Ukrainą nuo sekmadienio, gruodžio 7 d., vakaro, platformoje „Telegram“ informavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.
Remiantis paskelbtu pranešimu, nuo gruodžio 7 d. 18 val. rusai iš Briansko, Oriolo, Kursko, Primorsko Achtarsko, Milerovo (Rusija), laikinai okupuoto Donecko ir Čaudos (laikinai okupuotas Krymas) paleido 149 „Shahed“, „Gerbera“ ir kitokio tipo smogiamuosius bepiločius orlaivius. Apie 90 iš jų buvo „Shahed“ tipo bepiločiai.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos daliniai, nepilotuojamos sistemos ir mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki pirmadienio, gruodžio 8 d., 9 val. oro gynyba Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba nuslopino 131 bepilotį orlaivį.
11-oje vietų fiksuoti 16 smogiamųjų bepiločių orlaivių smūgiai, o keturiose vietose krito numušti taikiniai (nuolaužos). Ataka tęsiasi; Ukrainos oro erdvėje vis dar skraido keli rusų bepiločiai orlaiviai.
Ukrainos derybininkai pirmadienį pateiks Zelenskiui išsamią informaciją apie pokalbius su JAV
Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Andrijus Hnatovas pirmadienį prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pateiks išsamią informaciją apie visus dialogo su amerikiečių puse aspektus, taip pat visus susijusius dokumentus, praneša „Ukrinform“.
„Mes kelias dienas dirbome Jungtinėse Valstijose kartu su generolu Andrijumi Hnatovu ir prezidento Trumpo komanda. Esu dėkingas už konstruktyvų darbą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienį rašė R. Umerovas.
Pasak jo, pagrindinė Ukrainos komandos užduotis buvo gauti iš amerikiečių visą informaciją apie jų pokalbį Maskvoje ir visus dabartinių pasiūlymų projektus, kad galėtų juos išsamiai aptarti su V. Zelenskiu.
„Kartu su visais partneriais turime padaryti viską, kas įmanoma, kad šis karas baigtųsi oriai. Šiandien pateiksime Ukrainos prezidentui išsamią informaciją apie visus dialogo su amerikiečių puse aspektus ir visus dokumentus. Dirbame tiek intensyviai, kiek tai įmanoma“, – įrašą tęsė R. Umerovas.
Kaip pirmadienį rašė ELTA, D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir jo žentas Jaredas Kushneris nuo ketvirtadienio Floridoje kelias dienas derėjosi su Ukrainos pareigūnais, įskaitant R. Umerovą ir A. Hnatovą. Praėjusį antradienį jie Maskvoje surengė penkias valandas trukusį susitikimą su V. Putinu.
Baigiantis šeštadienį Floridoje vykusioms JAV ir Ukrainos deryboms, prie jų telefonu prisijungė V. Zelenskis, kuris diskusijas pavadino konstruktyviomis. Jis sakė, kad R. Umerovas ir A. Hnatovas vėliau informuos jį asmeniškai.
Viešai nežinoma, kaip per pastarąsias tris savaites keitėsi pradinis 28 punktų JAV taikos planas, o pagrindiniai neišspręsti klausimai susiję su teritorijomis ir JAV saugumo garantijomis.
V. Zelenskis pirmadienį Londone turėtų susitikti su Europos lyderiais, įskaitant Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Keirą Starmerį ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kad apžvelgtų dabartinę taikos plano versiją.
Triukšmas Rusijoje: atakavo dronai, iš gyventojų – audringa reakcija
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį dronai atakavo Rusiją, skelbia UNIAN.
Dronai fiksuoti Engelso mieste. Čia yra aerodromas ir naftos bazė. Apie pasekmes kol kas nepranešama.
Dronai taip pat pasiekė Volgogradą. Anot minėtos agentūros, internete kilo audringa rusų reakcija.
„Čia p*da, viskas dega“, – cituojami rusai.
Kremliui giriant JAV saugumo strategijos pakeitimus, per Rusijos raketų, dronų ir artilerijos apšaudymą sekmadienio naktį ir sekmadienį Ukrainoje žuvo mažiausiai keturi žmonės.
Prasidedant naujai diplomatijos savaitei, Zelenskio darbotvarkės viršuje – saugumas ir ilgalaikė pagalba
Konsultacijose su Europos lyderiais pagrindinės temos bus saugumo klausimai ir ilgalaikis Ukrainos finansavimas, savo vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Dabar pradedame naują diplomatijos savaitę – vyks konsultacijos su Europos lyderiais. Visų pirma, saugumo klausimai, parama mūsų atsparumui ir paramos paketai mūsų gynybai. Visų pirma, oro gynyba ir ilgalaikis Ukrainos finansavimas. Žinoma, derybose aptarsime bendrą viziją ir bendras pozicijas“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Pasak valstybės vadovo, Ukrainos atstovai pastarosiomis dienomis surengė turiningas diskusijas su JAV prezidento pasiuntiniais, o Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas ir generalinio štabo viršininkas Andrijus Hnatovas dabar vyksta į Europą. Prezidentas iš jų tikisi išsamios informacijos apie viską, kas Maskvoje buvo pasakyta Amerikos pasiuntiniams, ir apie niuansus, kuriuos amerikiečiai yra pasirengę koreguoti derybose su Ukraina ir rusais.
„Vakar kalbėjomės su Stevenu Witkoffu ir Jaredu Kushneriu – ačiū už jūsų pasirengimą bendradarbiauti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Amerikos pasiuntiniai žino pagrindines Ukrainos pozicijas, o pokalbis buvo konstruktyvus, nors ir nelengvas“, – sakė prezidentas.
„Kai kurie klausimai gali būti aptariami tik asmeniškai: Umerovas ir Hnatovas mane informuos, o aš taip pat kalbėsiuosi su Europos lyderiais – Londone ir Briuselyje numatyti susitikimai“, – pridūrė V. Zelenskis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie Ukrainos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos lyderių susitikimą.
Rusijos pajėgos per parą Ukrainoje neteko dar 810 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2025 m. gruodžio 8 d. Rusijos pajėgos kare su Ukraina neteko maždaug 1 181 680 karių, iš jų 810 buvo nukauti per pastarąją parą.
Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė „Facebook“ tinkle.
Rusija taip pat prarado šią įrangą: 11 403 (+2 per pastarąją parą) tankus, 23 689 (+1) šarvuotas kovines transporto priemones, 34 917 (+10) artilerijos sistemų, 1 562 (+0) daugkartinio raketų paleidimo įrenginius, 1 253 (+0) oro gynybos sistemas, 431 (+0) orlaivį, 347 (+0) sraigtasparnius, 88 457 (+530) bepiločius orlaivius, 4 058 (+4) kruizines raketas, 28 (+0) karo laivus/ katerius, 1 (+0) povandeninį laivą, 69 182 (+47) transporto priemones ir degalų cisternas, 4 018 (+3) specialios įrangos vienetų.
Šie skaičiai nuolat atnaujinami.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gruodžio 7 d. iki 22 val. fronto linijoje įvyko 139 koviniai susirėmimai, o Rusijos pajėgos 46 kartus mėgino prasiveržti Pokrovsko sektoriuje.
Kremliui giriant JAV saugumo strategijos pakeitimus, per rusų smūgius Ukrainoje žuvo 4 žmonės
Kremliui giriant JAV saugumo strategijos pakeitimus, per Rusijos raketų, dronų ir artilerijos apšaudymą sekmadienio naktį ir sekmadienį Ukrainoje žuvo mažiausiai keturi žmonės.
Rusija sekmadienį palankiai įvertino naująją Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos Nacionalinio saugumo strategiją, teigė Kremliaus atstovas komentaruose, kuriuos paskelbė Rusijos naujienų agentūra TASS.
Dmitrijus Peskovas teigė, kad atnaujintas strateginis dokumentas „didžia dalimi atitinka mūsų viziją“.
„Ten yra pareiškimų, nukreiptų prieš konfrontaciją ir palaikančių dialogą bei gerų santykių kūrimą“, – sakė jis ir pridūrė, jog Rusija tikisi, „kad galėsime konstruktyviai tęsti savo bendrą su Vašingtonu darbą ieškant taikaus sureguliavimo Ukrainoje“.
Penktadienį Baltuosiuose rūmuose paskelbtoje Nacionalinio saugumo strategijoje teigiama, kad JAV nori pagerinti santykius su Rusija, kuri pastaraisiais metais buvo laikoma atstumtąja. Pažymima, kad JAV pagrindinis interesas yra „atkurti strateginį stabilumą su Rusija“.
D. Peskovo komentarai pasirodė po to, kai sekmadienio naktį per dronų ataką Ukrainos šiauriniame Černihivo regione žuvo vyras, o dėl raketų ir dronų atakos prieš infrastruktūrą centriniame Kremenčuko mieste nutrūko elektros ir vandens tiekimas. Pramonės centre Kremenčuke yra viena didžiausių Ukrainos naftos perdirbimo gamyklų.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose teigia, kad Rusija ketvirtą žiemą iš eilės siekia paralyžiuoti Ukrainos elektros tinklus ir palikti civilius gyventojus be šildymo, šviesos ir vandentiekio vandens. Ukrainos pareigūnai sako, kad tai šalčio vertimas ginklu.
Per Rusijos pajėgų vykdytą apšaudymą Charkivo srityje sekmadienį žuvo trys žmonės, o dar 10 buvo sužeisti, pranešė srities prokuratūra.
Pirmadienio naktį per rusų smūgius Ukrainoje buvo sužeisti mažiausiai devyni žmonės, pranešė Ukrainos pareigūnai.
Sumų srityje per rusų smūgį daugiabučiui buvo sužeisti septyni žmonės.
Naujausia smūgių serija prasidėjo po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienio vakarą pranešė telefonu pasikalbėjęs su JAV pareigūnais, dalyvavusiais derybose su Ukrainos delegacija Floridoje. Prezidentas sakė, kad derybose dalyvavę JAV ir Ukrainos pareigūnai jam telefonu pateikė naujausią informaciją.
V. Zelenskio teigimu, Ukraina yra pasiryžusi toliau geranoriškai dirbti su amerikiečiais dėl tikros taikos.
Šeštadienį kalbėdamas Reagano (Reigano) nacionalinės gynybos forume, JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas (Kitas Kelogas) sakė, kad pastangos užbaigti karą yra „paskutinių 10 metrų“ atkarpoje.
Pasak jo, susitarimas priklauso nuo dviejų neišspręstų klausimų – „teritorijos, pirmiausia Donbaso“, ir Zaporižios atominės elektrinės.
Rusija kontroliuoja didžiąją dalį Donbaso – tai ji bendrai vadina Donecko ir Luhansko sritis. Šį regioną kartu su dviem pietinėmis Ukrainos sritimis Rusija neteisėtai aneksavo prieš trejus metus.
Šiuo metu neveikianti Zaporižios atominė elektrinė yra teritorijoje, kurią Rusija užėmė invazijos į Ukrainą pradžioje. Elektrinei reikia patikimo energijos šaltinio, kad būtų galima aušinti šešis sustabdytus reaktorius ir panaudotą kurą, siekiant išvengti katastrofiškų branduolinių incidentų.
K. Kelloggas, kuris turėtų palikti savo postą sausį, derybose Floridoje nedalyvavo.
Atskirai pareigūnai pranešė, kad Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai pirmadienį Londone susitiks su V. Zelenskiu.
Po Trumpo kirčio – Zelenskio susitikimai su sąjungininkais Europoje
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pirmadienį Londone susitiks su sąjungininkais Europoje – po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino jį neperskaičius JAV pasiūlymo dėl Rusijos karo pabaigos.
Vizitas vyks po to, kai šeštadienį Majamyje be akivaizdaus proveržio baigėsi kelias dienas trukusios Ukrainos ir JAV pareigūnų derybos, o V. Zelenskis įsipareigojo toliau tęsti diskusijas.
Ciniškas smūgis: rusų dronai atakavo daugiabutį
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusijos pajėgos smogė Sumų sričiai, skelbia „Ukrainska Pravda“. Ataka įvykdyta dronais, buvo pataikyta į daugiaaukštį pastatą.
„Trimis smogiamaisiais dronais Rusija naktį atakavo Akhtyrską bendruomenę. Pataikė į daugiaaukštį pastatą. Yra nukentėjusiųjų: preliminariais duomenimis, penki civiliai yra ligoninėje, medikai teikia reikiamą pagalbą“, – sako Sumų karinės administracijos vadovas Olegas Grigorovas.
Nukentėjo septyni žmonės, jie nugabenti į ligoninę. Du iš jų buvo paguldyti į ligoninę, kiti penki išleisti gydytis ambulatoriškai.
„Namui buvo padaryta didelė žala. Dalis gyventojų, išgirdę grėsmę, spėjo nusileisti į rūsį, dalis – buvo išgelbėti iš sugadintų aukštų“, – sako O. Grigorovas.
Naujas Trumpo pareiškimas apie Zelenskį: „Esu šiek tiek nusivylęs“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė esąs „šiek tiek nusivylęs“ Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nepasitenkinimu dėl plano kaip užbaigti karą su Rusija.
„Taigi, kalbėjomės su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu, ir su Ukrainos lyderiais, įskaitant Zelenskį, prezidentą Zelenskį, ir turiu pasakyti, kad esu šiek tiek nusivylęs, jog prezidentas Zelenskis dar neperskaitė pasiūlymo, kuris buvo pateiktas prieš kelias valandas“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, kai jo buvo paklausta ant raudonojo kilimo per Johno F. Kennedy centro apdovanojimų įteikimo ceremoniją.
Kelias dienas trukusios derybos tarp JAV ir Ukrainos pareigūnų, įskaitant V. Zelenskį, šeštadienį baigėsi be akivaizdaus proveržio, nors ukrainiečių prezidentas įsipareigojo vesti tolesnes derybas siekiant „tikros taikos“.
Derybos surengtos po JAV pasiuntinių Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio susitikimo Kremluje su V. Putinu, Maskvai atmetus kai kurias JAV pasiūlymo dalis.
JAV taikos planas, kuris pasirodė praėjusį mėnesį, jau buvo kelis kartus svarstytas, kilus kritikai dėl pernelyg palankaus požiūrio į Rusiją, kuri 2022-ųjų vasarį įsiveržė į Ukrainą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskis prabilo apie derybų su Europos lyderiais užkulisius
Londone susitikęs su Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė derybų užkulisius – nuo bendros pozicijos dėl saugumo garantijų iki tolesnės gynybinės paramos Kyjivui. Susitikimas, kuriame aptartas ir Donaldo Trumpo „taikos planas“, žymi itin svarbų momentą formuojant Vakarų strategiją dėl karo Ukrainoje, rašo „Evropeiskaja pravda“.
V. Zelenskis socialiniuose tinkluose padėkojo Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Keirui Starmeriui, Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui už susitikimo suorganizavimą ir „kiekvieno asmeninį indėlį siekiant taikos“.
„Šiandien išsamiai aptarėme mūsų bendrą diplomatinį darbą su Amerikos puse, susitarėme dėl bendros pozicijos dėl saugumo garantijų, rekonstrukcijos ir tolesnių žingsnių svarbos. Atskirai aptarėme tolesnę gynybinę paramą Ukrainai“, – pranešė Ukrainos prezidentas.
„Dėkoju lyderiams už pasirengimą būti su mūsų tauta ir padėti siekiant taikos... Šiandien itin svarbi yra vienybė tarp Europos ir Ukrainos, taip pat vienybė tarp Europos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų“, – pažymėjo jis.
Lyderių susitikimas vyko Londone. Po jo K. Starmeris taip pat atskirai kalbėjosi su V. Zelenskiu.
Vėliau Ukrainos prezidentas išvyko į Briuselį, kur turės susitikti su NATO generaliniu sekretoriumi ir ES vadovais.
Eliziejaus rūmai patvirtino, kad pagrindinės Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos lyderių diskusijų Londone temos buvo D. Trumpo „taikos planas“ ir saugumo garantijos Ukrainai.
Vokietijos kancleris F. Merzas po derybų patvirtino, kad parama Ukrainai „nesusvyruos“.
Prieš susitikimą E. Macronas pažymėjo, jog Ukraina ir Europa „turi daug kozirių“ taikos derybose.