Ukraina ir JAV pradėjo derybas: štai kas aptariama
Ukrainos ir JAV atstovai trečiadienį surengė derybas dėl Ukrainos atstatymo ir ekonominio atsigavimo po karo. Apie tai platformoje „X“ informavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Evropeiskaja pravda“.
Zelenskis: „Dabar kiekviena diena yra svarbi“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien padėkojo „X“ savo kolegai iš Suomijos, sakydamas, kad „dabar svarbi kiekviena diena“ siekiant taikos, rašo „Sky News“.
Zelenskis: „Šią savaitę gali būti naujienų mums visiems“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šią savaitę gali pasirodyti naujienų, kurios paspartins pastangas nutraukti kraujo praliejimą. Jis pažymėjo, kad šiandien numatytas pokalbis telefonu su JAV pareigūnais dėl dokumento, kuriame bus išsamiai aprašytas Ukrainos atstatymo procesas, o rytoj planuojamas vadinamosios Norinčiųjų koalicijos susitikimas.
Kaip praneša „Ukrinform“, valstybės vadovas apie tai paskelbė tinkle „Telegram“.
„Šią savaitę gali būti naujienų mums visiems – ir dėl kraujo praliejimo užbaigimo. Mes manome, kad taikai nėra alternatyvos, o pagrindiniai klausimai – kaip priversti Rusiją nutraukti žudynes ir kas konkrečiai atgrasys Rusiją nuo trečios invazijos“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak Ukrainos lyderio, į šiandienos darbotvarkę įtrauktas pokalbis su JAV puse dėl dokumento, kuriame bus išsamiai aprašytas Ukrainos atstatymo po karo ir ekonominio vystymosi procesas. Rytoj numatytas Norinčiųjų koalicijos susitikimas.
V. Zelenskis pridūrė, kad šalys „baigia dirbti prie 20-ies esminio dokumento, kuriuo gali būti nustatyti karo užbaigimo parametrai, punktų, ir mes tikimės artimiausiu metu pristatyti šį dokumentą Jungtinėms Valstijoms“.
„Mes ir toliau kasdien, praktiškai 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, bendraujame su visais savo partneriais, kad nustatytume įgyvendinamus ir realius žingsnius karui užbaigti. Viskas turi būti patikima ir oru Ukrainai“, – nurodė jis.
Gruodžio 8 d. V. Zelenskis pareiškė, kad patarėjai nacionalinio saugumo klausimais liks Londone ir dirbs prie naujausios taikos plano versijos, kurią iš Jungtinių Valstijų atvežė Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas. V. Zelenskis pripažino, kad plane kol kas nepasiektas joks kompromisas dėl teritorinių klausimų.
Gruodžio 8 d. Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Keiro Starmerio rezidencijoje Londone įvyko derybos, kuriose dalyvavo V. Zelenskis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. Pagrindinė tema buvo diplomatinės pastangos, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas JAV siūlomam taikos planui ir galimiems nesutarimams.
Europos lyderiai ir Trumpas 40 minučių kalbėjosi apie Ukrainą
Prancūzijos, Britanijos ir Vokietijos lyderiai trečiadienį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarė Ukrainos klausimą, siekdami „pabandyti pajudėti į priekį“, pranešė Eliziejaus rūmai.
NYT: Europa nežino, kaip be JAV pagalbos sustabdyti karą Ukrainoje
Europos šalys toliau deklaruoja tvirtą paramą Ukrainai, tačiau neturi savos strategijos, kaip užbaigti karą Ukrainoje be JAV pagalbos. Tai tampa problema, nes JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicija dėl karo Ukrainoje išlieka nepastovi, rašo „The New York Times“.
„Tai – lemiamas momentas“: jei Ukraina neįtikins JAV, Trumpas gali nutraukti paramą
„Sky News“ karo analitikas Michaelas Clarke‘as aptarė šiandien vykstančias JAV ir Ukrainos derybas dėl taikos plano.
Pasak jo, ukrainiečiai labai nerimauja, kad nebūtų palikti nuošalyje, nes Vašingtone rengiamas planas esą labai panašus į prieš dvi savaites pateiktą „Rusijos diktuotą kapituliacijos planą“.
„Prezidentas Zelenskis vakar sakė: „Turime savo plano versiją ir mielai ją aptartume“. Tai, kad šiandien vyks pokalbiai, yra gerai ir buvo tikėtina“, – teigia M. Clarke‘as.
„Šis laikotarpis bus itin svarbus visam karo procesui, nes prezidentas Trumpas nori gauti atsakymą iki Kalėdų. Anksčiau jis minėjo Padėkos dieną, dabar – Kalėdas.“
„Šį kartą jis gali būti rimtai nusiteikęs: jei ukrainiečiai nepasiūlys nieko, ką amerikiečiai būtų pasirengę pateikti rusams, Trumpas gali nutraukti visą procesą ir atšaukti iki šiol teiktą pagalbą Ukrainai. Tad tai – lemiamas momentas“, – pridūrė „Sky News“ analitikas.
Mariupolio gynėjas nuteistas 22 metus kalėti griežto režimo kolonijoje Rusijoje
Rusijos okupacinės pajėgos nuteisė Mariupolio gynėją ir Nacionalinės gvardijos Azovo 1-ojo korpuso karį Valerijų Jeremiejevą 22 metus kalėti griežto režimo pataisos kolonijoje.
„Vadinamasis teismas vėl paskelbė nuosprendį Mariupolio gynėjui už išgalvotą nusikaltimą. Azovo pulko karys Valerijus Jeremiejevas nuteistas laisvės atėmimo bausme už tariamą „civilio sušaudymą“, – sakoma „Telegram“ kanale paskelbtame Ukrainos Mariupolio miesto tarybos pranešime.
Pasak okupantų, Ukrainos karys neva nušovęs automobiliu važiavusį vyrą dėl jo „prorusiškų pažiūrų“.
„Užpuolikai, vadovaudamiesi savo scenarijumi, pareiškė, kad gynėjas veikė pagal „Kyjivo režimo planą“. Žinoma, nebuvo atlikta nepriklausoma ekspertizė, nedalyvavo nepriklausomi teisininkai, nebuvo ir įrodymų, galinčių pagrįsti kaltinimus“, – pabrėžė miesto taryba.
„Visi nuosprendžiai Mariupolio gynėjams skelbiami turint vieną tikslą – diskredituoti Ukrainos gynėjus ir apkaltinti juos miesto sunaikinimu, iškreipiant tikrovę“, – sakoma pranešime.
Taryba pabrėžė, kad būtent Rusijos kariuomenė 2022 m. įsiveržė į Ukrainos teritoriją ir visiškai užblokavo Mariupolį, beveik tris mėnesius paliko miesto gyventojus be vandens, maisto ir vaistų bei atėmė iš jų bet kokią galimybę evakuotis. Rusijos okupacinės pajėgos nepaliaujamai apšaudė miestą, sunaikino ne tik ypatingos svarbos infrastruktūrą, bet ir tūkstančius gyvenamųjų pastatų, taip pat ligonines ir mokyklas, kuriose slėpėsi civiliai gyventojai.
Austrijos teismas neleido išduoti ukrainiečių magnato į JAV
Austrijos teismas trečiadienį paskelbė, kad atmetė prašymą dėl prieštaringai vertinamo Ukrainos magnato Dmytro Firtašo ekstradicijos į Jungtines Valstijas dėl kaltinimų kyšininkavimu – tai dar vienas posūkis ilgai besitęsiančioje teisinėje sagoje.
Vienos Aukštesnysis apygardos teismas pareiškime teigė, kad gruodžio 9 dieną nusprendė atmesti naujausią prokurorų kreipimąsi kaip nepriimtiną, teigdamas, kad jo sprendimas yra galutinis.
Vieno turtingiausių Ukrainos žmonių ir kadaise nušalinto prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus šalininko D. Firtašo atžvilgiu Jungtinėse Valstijose yra paskelbta paieška dėl kaltinimų kyšininkavimu ir reketu.
2014 metų kovo mėnesį jis buvo sulaikytas Austrijoje dėl JAV pareikštų kaltinimų, o šalies teismas 2019 metais nusprendė, kad verslininkas gali būti išduotas.
Visgi D. Firtašas tebėra Austrijoje, kur jis apskundė sprendimą dėl ekstradicijos.
Ukraina 2021 metais įvedė sankcijas D. Firtašui už titano gaminių pardavimą Rusijos karinėms įmonėms.
Zelenskis: Ukraina ir JAV šiandien surengs derybas dėl taikos plano
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina ir JAV šiandien aptars taikos plano projektą, rašo „Sky News“.
Ukraina gaus Čekijoje sukurtas raketas, galinčias pasiekti Maskvą
Čekijos bendrovė LPP sukūrė naują tolimojo nuotolio kruizinę raketą „Narwhal“, kuri šiuo metu yra išbandoma. Tikimasi, kad galutiniame bandymų etape šios raketos bus perduotos Ukrainai, kad būtų išbandytos karo sąlygomis prieš Rusijos pajėgas, remdamasis „Defense Express“ praneša naujienų portalas „Euromaidan Press“.
Analitikai teigia, kad raketos „Narwhal“ daugeliu aspektų pranoksta tolimojo nuotolio raketas „Barracuda-500M“, ypač kovinės galvutės svoriu, navigacijos sistemomis ir veikimo nuotoliu.
Raketos „Barracuda-500M“, kurios turėtų pakeisti JAV kruizines raketas „Tomahawk“, bus gaminamos Lenkijoje, o jomis susidomėjimą jau išreiškė ir Ukraina.
Tuo metu planuojama, kad raketos „Narwhal“ pirmą kartą karo sąlygomis bus panaudotos 2026 m. sausį ir vasarį. Po to kovo mėnesį turėtų prasidėti jų serijinė gamyba Čekijoje.
„Narwhal“ gali pasiekti taikinius esančius už 680 km, o tai reiškia, kad Ukraina galėtų smogti Maskvai ir Engelso strateginių bombonešių bazei.
Anot analitikų, šios raketos greitis siekia 750 km per valandą, o jos 120 kg kovinė galvutė gali sunaikinti įvairius taikinius. Palyginimui, dronų „Shahed“ kovinės galvutės sveria 50–90 kg.
Be standartinės GPS ir, tikėtina, inercinės navigacijos sistemos raketose „Narwhal“ taip pat naudojama vizualinė navigacijos sistema, todėl ji gali veikti be GPS signalo, kurį slopina elektroninės kovos priemonės.
Šias raketas galima paleisti keliais skirtingais būdais: iš vadinamosios katapultos, nuo pakilimo tako ar kelio naudojant platformą su ratais, arba panaudojant kietojo kuro raketos greitintuvą.
Ukrainos saugumo tarnyba Odesoje sulaikė Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivą
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) Odesoje sulaikė užsienio laivą, kuris buvo Rusijos „šešėlinio laivyno“ dalis ir iš laikinai okupuoto Krymo neteisėtai gabeno Ukrainos žemės ūkio produktus. Kaip informuoja „Ukrinform“, apie tai pranešė SBU.
Bylos duomenimis, laivo savininkui buvo taikomos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sankcijos. Jis reguliariai keitė laivo pavadinimą ir oficialius naudos gavėjus iš trečiųjų šalių, kad apeitų ribojamąsias priemones. SBU pareigūnai šį Rusijos kontroliuojamą balkerį demaskavo Odesos komerciniame uoste, į kurį jis atplaukė su Afrikos valstybės vėliava, kad galėtų eksportuoti plieninių vamzdžių partiją.
Nustatyta, kad plataus masto karo išvakarėse šis laivas mažiausiai septynis kartus švartavosi Sevastopolyje, kad neteisėtai eksportuotų žemės ūkio produktus Rusijos Federacijos interesais. 2021 m. sausio pabaigoje šis balkeris iš Krymo į Šiaurės Afriką neteisėtai eksportavo beveik 7 tūkst. tonų grūdų.
Kai laivas buvo sulaikytas, jame buvo kapitonas ir 16 kitų įgulos narių, visi jie – kelių Artimųjų Rytų šalių piliečiai. SBU tyrėjai inicijavo baudžiamąjį procesą pagal keturis Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnius.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Ukraina per pastaruosius penkerius metus sulaikė 68 Rusijos Federacijos „šešėlinio laivyno“ laivus, įskaitant tris, kurie buvo sulaikyti nuo 2024 m. gruodžio iki šios dienos.
Šaltinis žvalgyboje: Rusija imasi veiksmų Uždniestrėje, kad nukreiptų Ukrainos išteklius
Rusija skubos tvarka didina aktyvumą Moldovos separatistiniame Uždniestrės regione, siekdama nukreipti Ukrainos išteklius į didėjančią grėsmę, kurią kelia šis Rusijos anklavas.
Pasak šaltinio Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojoje žvalgybos valdyboje, Uždniestrėje imtasi mobilizacijos priemonių – rezervistai šaukiami į šios nepripažintos valstybėlės karinius darinius, iš sandėlių išimami ginklai. Uždniestrėje taip pat pradėta bepiločių orlaivių gamyba ir steigiami dronų operatorių mokymo centrai.
Kremliaus priemonės skirtos sustiprinti Rusijos įtaką Uždniestrėje, kurią Maskva naudoja padėčiai Moldovoje destabilizuoti ir kurti įtampos židinį pasienyje su pietiniais Ukrainos regionais, tai didina diversantų grupių įsismelkimo į Ukrainą pavojų.
Siekdama savo tikslų, Maskva siunčia į Uždniestrę specialiųjų tarnybų agentus, jų užduotis – aštrinti krizę, sėti chaosą per informacines operacijas, vykdyti provokacijas ir sabotažą.
Kremliaus dėmesys Uždniestrei žymi Rusijos hibridinės operacijos, susijusios su nepripažintos separatistinės valstybės prezidento rinkimais 2026 m., pradžią. Rusijos operacijos tikslas – vėl paversti Tiraspolį priklausomu nuo nemokamų rusiškų dujų, pagerinti prorusiškų lyderių įvaizdį ir slapta sustiprinti Rusijos karinį kontingentą Uždniestrėje, kad visos sukauptos pajėgos ir ištekliai, Kremliui prireikus, būtų parengti karinei eskalacijai, teigia Ukrainos žvalgyba.
Pavojus iškilo dar vienam Ukrainos miestui? Iš vietos – niūrios žinios
Visi keliai, kuriais Ukrainos kariai gali pasiekti ir išeiti iš Myrnohrado, yra „pilkojoje zonoje“, skelbia „Ukrainska Pravda“. Anot leidinio, neseniai rusai užėmė dalį Rivnės kaimo – vieną iš dviejų, per kuriuos vyko logistika.
Apie tai leidiniui patvirtino du šaltiniai Pokrovsko kryptimi ir „DeepState“ žemėlapis.
„Uždara „pilkoji zona“, kurią šiandien aplink Myrnohradą pavaizdavo „DeepState“, iš tiesų laikosi jau keletą savaičių. Paskutinį kartą keitėme žmones technika lapkričio viduryje, tada gruodžio pradžioje keletas žmonių galėjo išeiti pėsčiomis – tai viskas. Lapkritį buvo dar vienas bandymas per Rodinską, bet visos trys mašinos – mūsų ir kaimynų – buvo sunaikintos“, – cituojami šaltiniai.
„Dabar suprantu, kodėl Pokrovskas taip greitai žlugo, nes mums nutinka tas pats. Atsiranda kritinis priešo susikaupimo momentas ir viskas – jie visur, ir to sustabdyti neįmanoma. Nes prieš tai išvežama logistika, dronai, atitraukiama artilerija“, – pabrėžia šaltinis.
Kadangi kelio į Myrnohradą per Pokrovską nebėra, Ukrainos pajėgos priverstos naudotis keliais per du mažus kaimus – Rivnės ir Svitlės. Dalis Rivės kaimo yra rusų rankose. Rusijos gynybos ministerija jau skelbia iš ten vaizdo įrašus.
Taigi koridorius išėjimui iš miesto tapo dar pavojingesnis.
Judėjimas šiuo koridoriumi yra pavojingas bent jau pastarąsias tris–keturias savaites.
„Tuo pačiu metu, kai rusai bando užblokuoti kelią į Myrnohradą, jie didina savo pajėgas pačiame mieste. Tikslaus priešo skaičiaus nustatyti neįmanoma, nes ukrainiečių kariuomenė turi vis mažiau stebėjimo priemonių.
Kai kurios Myrnohrado vietovės, kaip teigia kariuomenė, yra arti apsupties“, – rašoma tekste.
Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis tvirtina, kad Myrnohradas nėra apsuptas.
Prancūzija: Ukrainos sąjungininkai ketvirtadienį surengs vaizdo pokalbį
Ukrainos sąjungininkių lyderiai ketvirtadienį surengs vaizdo pokalbį, pranešė Prancūzija.
„Rytoj įvyksiantis Norinčiųjų koalicijos, kuriai bendrai pirmininkauja Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK), susitikimas leis pasiekti pažangos dėl saugumo garantijų, kurios turi būti pasiūlytos Ukrainai, ir svarbaus amerikiečių indėlio“, – trečiadienį sakė Prancūzijos vyriausybės atstovė Maud Bregeon.
Eliziejaus rūmai nurodė, kad susitikimas vyks vaizdo ryšiu.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiuo metu spaudžia Kyjivą pritarti susitarimui, kuriuo būtų nutraukiama Rusijos invazija.
Merzas: tai, ką vadinome Vakarų aljansu, nebeegzistuoja
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad taisyklėmis ir vertybėmis pagrįstas aljansas, kuris kadaise siejo JAV ir Europą, nebeegzistuoja, rašo „Bloomberg“.
Anot jo, tai kelia beprecedenčius iššūkius.
Lenkijos pažadas Ukrainai: perleis likusius MiG-29 naikintuvus
Lenkija ketina perleisti Ukrainai paskutiniuosius savo MiG-29 naikintuvus – mainais į naujas raketų ir dronų technologijas iš Kyjivo. Lenkijos generalinis štabas tinkle „X“ rašė apie „lėktuvų dovanojimą“, kuris yra aljanso politikos remti Ukrainą ir išlaikyti NATO rytinio flango saugumą dalis“.
Sovietinės konstrukcijos daugiafunkciniai naikintuvai Lenkijoje pasiekė savo eksploatavimo pabaigą, jų užduotis perims F-16 naikintuvai iš JAV ir FA-50 iš Pietų Korėjos. Derybos dėl raketų ir dronų technologijų iš Ukrainos dar tebevyksta. Pagrindinis tikslas yra „įsigyti ir bendrai kurti naujas gynybos ir pramonės kompetencijas“.
Lenkija jau 2023 m. Rusijos užpultai Ukrainai perdavė dešimt MiG-29 orlaivių. Nuo tada svarstoma perduoti ir likusius – beveik tuziną – naikintuvų. Ukrainos karinės oro pajėgos turi kelias dešimtis „MiG-29“ naikintuvų. Tai dažniausias jų naudojamas orlaivio tipas. Šalis jau yra gavusi ir pirmuosius vakarietiškus „F-16“ naikintuvus bei „Mirage“ iš Prancūzijos.
Rusai praėjusią parą daugiau nei 1 700 kartų atakavo Donecko sritį, vienas žmogus sužeistas
Per pastarąsias 24 valandas Rusijos pajėgos surengė 1 722 smūgius Donecko srityje, sunaikindamos aštuonis civilinius objektus. Apie tai pranešė regiono policija „Telegram“ kanale.
„Gruodžio 9 d. policija užregistravo 1 722 smūgius fronto linijoje ir gyvenamuosiuose rajonuose... Buvo sunaikinti aštuoni civiliniai objektai, įskaitant du gyvenamuosius pastatus“, – teigiama pranešime.
Pažymima, kad buvo apšaudytos devynios gyvenvietės: Dobropilios, Družkivkos, Kostiantynivkos, Kramatorsko, Lymano, Mykolajivkos, Slovjansko miestai ir Hryšynės bei Zavydo-Kudaševės kaimai.
Kostiantynivkoje rusai FPV dronu sužeidė civilį. Družkivkoje du FPV dronai apgadino privatų namą ir savivaldybės įmonę. Kramatorske per drono ataką buvo apgadintas privatus namas.
Slovjanske priešo dronas „Molnija-2“ apgadino infrastruktūros objektą. Lymane okupantai FPV dronu pataikė į civilinį automobilį.
Dobropilios teritorijoje dronai „Geran-2“ sunaikino įmonės teritoriją, o Zavydo-Kudaševėje buvo padaryta žala ūkiui.
Kaip jau buvo pranešta anksčiau, gruodžio 8 d. vakare Rusijos kariuomenė smogė Kramatorskui, per smūgį buvo sužeistos dvi moterys, du vyrai, mergaitė ir berniukas.
Ukrainai ima trūkti karinės pagalbos, o Europai nesiseka užpildyti JAV palikto atotrūkio
Karinė pagalba Ukrainai 2025 m. antroje pusėje smarkiai sumažėjo, nes mažėjantys Europos įnašai nesugebėjo kompensuoti sustabdytos JAV paramos, rodo trečiadienį paskelbti Kylio instituto duomenys.
JAV prezidentui Donaldui Trumpui metų pradžioje sumažinus JAV indėlį, Europa nuo kovo iki birželio padidino savo įsipareigojimus iki rekordinių beveik 20 mlrd. eurų, t. y. daugiau nei kompensuodama bendrą trūkumą.
Tačiau nuo liepos iki spalio Europa sugebėjo surinkti tik mažiau nei 8 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad Ukraina per keturis mėnesius gavo antrą mažiausią sumą nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo invaziją.
Bendra 2025 m. pirmųjų 10 mėnesių suma siekia 32,5 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad iki metų pabaigos reikės papildomų 9,1 mlrd. eurų, kad būtų išlaikytas 41,6 mlrd. eurų metinis vidurkis nuo 2022 iki 2024 m.
Ukrainos sąjungininkės iki metų pabaigos turėtų skirti dar 5,1 mlrd. eurų, kad būtų išvengta dabartinio rekordiškai žemo 37,6 mlrd. eurų metinio lygio, kuris buvo 2022 m.
„Remiantis duomenimis iki spalio mėnesio imtinai, Europa nesugebėjo išlaikyti 2025 m. pirmojo pusmečio tempų“, – sakė Kylio instituto Ukrainos paramos stebėjimo centro vadovas profesorius Christophas Trebeschas.
„Jei šis sulėtėjęs tempas liks ir kitais mėnesiais, 2025-ieji taps metais, kai Ukraina gaus mažiausią naujos pagalbos kiekį nuo 2022 m., kai prasidėjo plataus masto invazija“, – pridūrė jis.
JAV prisidėjo vidutiniškai 21,4 mlrd. eurų prie 41,6 mlrd. eurų metinės sumos 2022–2024 m., pabrėždamos užduoties mastą Europai ir kitoms sąjungininkėms užpildyti šią spragą.
Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė šiais metais žymiai padidino savo skiriamą paramą.
Tačiau Europos lyderiai ieško būdų, kaip finansuoti paskolą Kyjivui, kuri pagal dabartinius pasiūlymus būtų grąžinta iš galimų Rusijos reparacijų Ukrainai.
ES trečiadienį pateikė planą panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, kad per ateinančius dvejus metus Ukrainai būtų galima skirti 90 mlrd. eurų finansinę pagalbą.
Belgija, kurioje yra įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“, valdanti didžiąją dalį Rusijos turto, iki šiol atmetė šį planą dėl galimų teisinių pasekmių.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 50 rusų dronų iš 80
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 50 rusų paleistų dronų iš 80, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo antradienio 18.00 val. rusai paleido į Ukrainą 80 dronų, įskaitant „Shahed“ (per 50), „Gerbera“ bei kitų tipų imitacinius bepiločius.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Trečiadienio duomenimis, pavirtinta, kad šalies šiaurėje ir rytuose numušta/neutralizuota 50 bepiločių.
Registruoti 29 dronų smūgiai septyniose vietose.
Popiežiui trūko kantrybė: iš lūpų – kritikos strėlės Trumpui
Popiežius Leonas XIV sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
„Pasisakymai apie Europą, įskaitant naujausius interviu, mano manymu, yra bandymas sugriauti tai, ką aš laikau labai svarbiu aljansu šiandien ir ateityje“, – antradienio vakarą „Vatican News“ citavo iš JAV kilusį pontifiką. Jis skeptiškai atsiliepė ir apie D. Trumpo administracijos pateiktą Ukrainos taikos planą ir įspėjo nepalikti Europos nuošalyje.
Volodymyras Zelenskis pasitelkė „WhatsApp“, kad paskleistų savo žinią per kelionę po Europą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę per 36 valandas trukusią kelionę po Europą neturėjo laiko surengti tradicinės spaudos konferencijos, todėl buvo priverstas improvizuoti.
Pirmą kartą nuo plataus masto Rusijos invazijos į jo šalį pradžios V. Zelenskis, kuris paprastai asmeniškai atsako į žurnalistų klausimus, keliaudamas po pasaulį, su žiniasklaida bendravo per grupinį pokalbį.
Skrydžio iš Londono į Briuselį metu jis atsakinėjo į daugybę ukrainiečių ir tarptautinių žurnalistų klausimų, dalydamasis garso įrašais per susirašinėjimo programėlę „WhatsApp“.
Tokiu būdu pasaulio lyderiai bendrauja su žiniasklaida itin retai.
Jo pavargusį, prikimusį balsą šiek tiek užgožė lėktuvo ūžesys, tačiau Ukrainos prezidento perduoda žinutė buvo aiški: nepaisant netikrumo dėl derybų, Ukraina negali atiduoti Rusijai savo teritorijų.
„Be jokios abejonės, Rusija reikalauja, kad mes atsisakytume teritorijų“, – pirmadienio vakarą sakė jis.
„Įstatymiškai mes neturime tokios teisės (...) ir, tiesą sakant, neturime ir moralinės teisės“, – pridūrė jis.
Diplomatinės pastangos
Kasdien keičiantis derybų perspektyvomis, V. Zelenskio komanda ėmėsi intensyvaus darbo, siekdama sustiprinti paramą Europoje.
V. Zelenskis Londone susitiko su Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos ir Prancūzijos lyderiais, o Briuselyje – su NATO ir Europos Sąjungos (ES) vadovais, o vėliau vyko į Romą derybų su Italijos ministre pirmininke ir pasimatė su popiežiumi Leonu XIV.
Pagrindinis diskusijų klausimas yra tas, ar Ukraina turėtų perleisti Rusijos okupuotą teritoriją mainais į saugumo garantijas, tačiau derybas apsunkina netikrumas dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos įsipareigojimo Europos saugumui.
Svarbu likti matomam
V. Zelenskis nuo karo pradžios demonstravo norą bendrauti realiuoju laiku, kai tik tai yra įmanoma.
2022-aisiais Rusijai pradėjus plataus masto invaziją ir apsiautus Kyjivą, V. Zelenskis bandė nuraminti visuomenę, paskelbdamas, regis, mobiliuoju telefonu nufilmuotą vaizdo įrašą su trimis aukšto rango pareigūnais. Tai bene geriausiai žinomas jo kreipimasis ukrainiečius.
„Visi esame čia. Mūsų kariuomenė – čia. Mūsų visuomenė, piliečiai – čia. Visi mes čia, giname mūsų nepriklausomybę, mūsų valstybę. Ir taip bus toliau“, – tuo metu sakė V. Zelenskis,
Nuo tada V. Zelenskis dažnus kreipimusis į visuomenę pavertė strateginiu prioritetu.
Ukrainos prezidentas pirmadienio vakarą per programėlę „WhatsApp“ bendravo su žiniasklaida iki pat jo lėktuvo nusileidimo Briuselyje, kur tęsė susitikimų maratoną.
„Kaip jums patiko šis formatas? Jei jis jums tinka, kai turėsime galimybę, vėl pasidalinsime savo mintimis ir sprendimais tokiu būdu“, – žurnalistų paklausė jis.
Ilgai laukti nereikėjo. Antradienio vakarą V. Zelenskis žurnalistams per „WhatsApp“ išsiuntė daugiau garsinių žinučių, kuriose paaiškino, kaip vyksta derybos su Vakarų šalių sąjungininkais dėl karo pabaigos.
Lavrovas džiūgauja dėl Trumpo: „Vienintelis iš Vakarų“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas džiūgauja dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo retorikos.
Kaip skelbia rusų agentūra TASS, S. Lavrovas išgyrė D. Trumpą už tai, kad jis neva yra „vienintelis iš Vakarų lyderių, kuris pradėjo rodyti supratimą apie Ukrainos situacijos priežastis“.
Jis taip pat pareiškė, kad EK ir Didžioji Britanija, būdamos „beviltiškoje politinėje aklumoje“, vis dar puoselėja iliuziją nugalėti Rusiją.
JAV prezidentas D. Trumpas interviu portalui „Politico“ Europą vadino „pūvančių“ valstybių grupe, kuriai vadovauja „silpni“ žmonės, peikdamas ilgametes JAV sąjungininkes už, jo vertinimu, jų nesugebėjimą suvaldyti migracijos ir užbaigti Rusijos karo su Ukraina. Jis taip pat užsiminė remsiantis jo Europos viziją palaikančius politinius kandidatus visame žemyne.
Sekmadienį jis pareiškė nesąs tikras, ar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pritars naujam JAV pasiūlymui, kuriuo siekiama nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą.
JK įvedė sankcijas Rusijos ir Kinijos subjektams dėl dezinformacijos ir kibernetinės veiklos
Jungtinė Karalystės (JK) antradienį nustatė sankcijas subjektams dėl informacijos iškraipymo Rusijos naudai, taip pat dviem Kinijos įmonėms dėl įtariamos kibernetinės veiklos prieš Britaniją ir jos sąjungininkes.
„Visoje Europoje stebime hibridinių grėsmių – nuo fizinių iki kibernetinių ir informacinių – eskalaciją, kuria siekiama destabilizuoti mūsų demokratijas, susilpninti mūsų svarbiausią nacionalinę infrastruktūrą ir pakenkti mūsų interesams, siekiant naudos priešiškoms užsienio valstybėms“, – teigiama Užsienio reikalų ministerijos politikos dokumente, paskelbtame kartu su naujų sankcijų sąrašu.
Į sankcijų sąrašą įtraukta Rusijos žiniasklaidos priemonė „Rybar“, „kurios „Telegram“ kanalas ir filialų tinklas 28 kalbomis pasiekia milijonus žmonių visame pasaulyje“, sakė JK užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper.
Šis kanalas naudoja „klasikinę Kremliaus manipuliavimo taktiką, įskaitant netikrus tyrimus ir dirbtinio intelekto (DI) generuojamą turinį, siekiant kurti Kremliui palankius naratyvus apie pasaulinius įvykius“, tvirtino ji.
Nepriklausoma organizacija apsimetanti „Rybar“ yra iš dalies finansuojama Rusijos prezidento administracijos, gauna finansavimą iš valstybinių korporacijų ir bendradarbiavo su rusų žvalgyba.
Sankcijos taip pat pritaikytos fondui „Pravfondas“, kuris, kaip įtariama, veikia kaip Rusijos karinės žvalgybos (GRU) priedanga.
„Nutekintos ataskaitos rodo, kad „Pravfondą“ finansuoja Kremliaus naratyvų propagavimą Vakarų šalių auditorijai, taip pat finansuoja teisinę gynybą nuteistiems Rusijos žudikams ir ginklų prekeiviams“, – teigė Y. Cooper.
Sankcijos taip pat įvestos Aleksandrui Duginui, rusų kraštutinių dešiniųjų filosofui, kuris laikomas žmogumi, kurio idėjos padarė didelę įtaką Rusijos prezidento Vladimiro Putino mąstymui, ir jo ekspertų grupei – Geopolitinės ekspertizės centrui.
A. Duginas remia „neoeurazizmą“ – doktriną, teigiančią, kad Rusija privalo išlaisvinti pasaulį nuo Vakarų kraštutinumų, sukurdama imperiją, besitęsiančią nuo Europos iki Azijos.
Londonas taip pat įvedė sankcijas Kinijoje įsikūrusioms įmonėms „i-Soon“ ir „Integrity Technology Group“ dėl jų plataus masto ir beatodairiškos kibernetinės veiklos prieš JK ir jos sąjungininkes, sakė Y. Cooper.
„Tokie išpuoliai daro įtaką mūsų kolektyviniam saugumui ir viešosioms paslaugoms, tačiau atsakingi asmenys veikia neatsižvelgdami į tai, į ką ar į ką taikosi“, – sakė ji.
„Todėl mes užtikriname, kad tokia neapgalvota veikla neliktų nekontroliuojama“, – pridūrė ji.
Ukrainoje per tragišką nelaimingą atsitikimą žuvo JK ginkluotųjų pajėgų narys
Ukrainoje per tragišką nelaimingą atsitikimą žuvo Jungtinės Karalystės (JK) ginkluotųjų pajėgų narys, stebėdamas ginklų bandymą toli nuo fronto linijos, antradienį pranešė Gynybos ministerija.
Tai yra pirmoji tarnaujančio britų kario mirtis per beveik ketverius metus trunkantį karą
„Su giliu apgailestavimu turime pranešti, kad šįryt Ukrainoje žuvo JK ginkluotųjų pajėgų narys“, – pranešė Gynybos ministerija.
Tai pirmas kartas nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį, kai Ukrainoje žuvo JK kariuomenės narys.
Ministerija pridūrė, kad jis buvo sužeistas per tragišką nelaimingą atsitikimą, kai stebėjo, kaip Ukrainos pajėgos bando naujus gynybinius pajėgumus, toli nuo fronto linijų“.
„Reiškiu giliausią užuojautą ir gailestį šiandien žuvusio mūsų ginkluotųjų pajėgų nario šeimai“, – pareiškime sakė JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris).
Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad jo „tarnyba ir pasiaukojimas niekada nebus pamiršti“.
Londonas anksčiau yra nurodęs, kad šalyje yra „nedidelis skaičius“ JK karių, remiančių Ukrainos pajėgas.
Vienas buvęs britų karys, savanoriavęs Ukrainos kariuomenėje, 2023-iaisiais žuvo toli nuo fronto linijos. Pernai atlikto britų koronerio atliktas tyrimas nustatė, kad jį nužudė bendražygis, taip pat savanoriavęs ukrainiečių gretose.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 010 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų gruodžio 10 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 183 tūkst. 620 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 010 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 404 (+1) priešo tankus, 23 692 (+1) šarvuotas kovos mašinas, 34 960 (+25) artilerijos sistemų, 1 563 (+0) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 253 (+0) oro gynybos sistemas, 431 (+0) karo lėktuvą, 347 (+0) sraigtasparnius, 89 066 (+177) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 4 058 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 69 350 (+107) automobilių ir degalų cisternų, 4 019 (+0) specialiosios įrangos vienetų.
Amerikos „saugumo garantijų“ era baigėsi: Europoje – nerimas dėl NATO pažadų
JAV prezidento Donaldo Trumpo atakos prieš Europos Sąjungą verčia jos lyderius galvoti apie neįsivaizduojamą dalyką – ateitį, kurioje Amerika nebėra pagrindinis saugumo garantas, rašo „Politico“.
Numatydami mažėjantį JAV vaidmenį, ES lyderiai jau bando testuoti Europos vadovaujamą saugumo tvarką.
Tai ne vien žemių klausimas: skelbia asmeninę priežastį, kodėl Putinui neužteks tik Donbaso
JAV prezidentas Donaldas Trumpas bando spausti Kyjivą, kad jis atiduotų dalį savo žemių Rusijai, bet Maskva ne kartą yra pareiškusi, kad invazija į Ukrainą buvo ne tik dėl žemės, pastebi „The Times“.
V. Putino pirmasis ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas sako, kad Rusijos lyderis yra užsispyręs siekti, kad Vakarai pripažintų Maskvos valdžią visame Donbaso regione.
Zelenskis atsakė į Trumpo reikalavimą: „Asmeniškai turiu norą“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad, nepaisant karo su Rusija, yra pasirengęs rinkimams per 60–90 dienų, jei JAV ir Europa garantuos saugumą.
„Asmeniškai turiu norą ir esu tam pasirengęs“, – sakė jis žurnalistams. Be saugumo klausimo esą būtina pakeisti ir rinkimų įstatymą Todėl V. Zelenskis prašo savo frakcijos parlamentarų parengti atitinkamas įstatymo pataisas.
Ukrainos karo padėties įstatymas draudžia rengti prezidento, parlamento ir vietos valdžios rinkimus. Įstatymas gali būti pakeistas, tačiau Konstitucija numato parlamento rinkimus tik atšaukus karo padėtį. Konstitucijos pataisos esant karo padėčiai yra draudžiamos.
Nuo Rusijos invazijos 2022 m. Ukrainoje rinkimų nebuvo. Įprasta prezidento kadencija baigėsi 2024 m. gegužę, o parlamento – 2024 m. rugpjūtį. Vietos valdžios rinkimai turėjo vykti 2025 m. spalio gale.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš tai viename interviu paragino Ukrainą suengti naujus rinkimus. V. Zelenskis esą „naudojasi karu, jog išvengtų rinkimų“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
„Axios“: Ukraina nusiuntė JAV savo atsakymą dėl taikos plano
Trečiadienį Ukraina perdavė Jungtinėms Valstijoms savo atsakymą dėl naujausio taikos plano projekto, praneša naujienų portalas „rbc.ua“.
Apie tai socialinėje platformoje „X“ paskelbė „Axios“ žurnalistas Barakas Ravidas, kuriam šį faktą patvirtino oficialūs šaltiniai Ukrainoje ir JAV.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau teigė, kad šalis savo atsakymą dėl taikos plano perduos JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai gruodžio 10 d. Tačiau šio plano turinys laikomas paslaptyje.
ELTA primena, kad pirmadienį Londone V. Zelenskis susitiko su Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais. Po to jis paskelbė, kad patarėjai svarsto naujausią JAV taikos plano versiją, kurią iš JAV parvežė Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas.
V. Zelenskis atskleidė, kad svarstomi iš karto trys dokumentai: susitarimas dėl taikos, saugumo garantijos ir dokumentas dėl šalies atstatymo po karo.
Ukraina ir Europos lyderiai apsvarstė savo pasiūlymus, kaip galima būtų užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.
Teigiama, kad kol kas Ukraina ir JAV nesutaria dėl teritorijų klausimo. JAV bando spausti Ukrainą, kad ši Rusijai atiduotų Donbasą, bet Ukrainą nenori to daryti.
Trečiadienį V. Zelenskis taip pat paskelbė, kad ketvirtadienį įvyks vadinamosios Norinčiųjų koalicijos susitikimas, kurią sudaro Ukrainos sąjungininkai Vakaruose.