JAV penktadienį vyksiančiose Amerikos ir Ukrainos derybose dalyvauja ir europiečiai
Tęsiantis intensyvioms diplomatiniams pastangoms užbaigti prieš beveik ketverius metus Rusijos pradėtą invaziją, virtusią didžiausiu per pastaruosius dešimtmečius karu Europoje, Vašingtonas pakvietė Ukrainos Europos sąjungininkus į Jungtinėse Valstijose penktadienį vyksiantį naujausią derybų ratą, pranešė Kyjivas.
„Šiandien Jungtinėse Valstijose kartu su generolu leitenantu Andrijumi Hnatovu pradėsime kitą konsultacijų su amerikiečių puse raundą. Amerikos pusės kvietimu šiame formate dalyvauja ir Europos partneriai“, – socialiniuose tinkluose pranešė vyriausiasis Kyjivo derybininkas Rustemas Umerovas.
Baltųjų rūmų pareigūnas naujienų agentūrai AFP pranešė, kad Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pasiuntinys Steve'as Witkoffas (Stivas Vitkofas) ir JAV prezidento žentas Jaredas Kushneris (Džaredas Kušneris) „šį rytą susitinka su sekretoriumi Umerovu, taip pat su Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos nacionalinio saugumo patarėjais“.
Savaitgalį Floridoje turėtų įvykti atskiras JAV pareigūnų ir Rusijos atstovų, tarp kurių, kaip pranešama, yra ir Kremliaus derybininkas Kirilas Dmitrijevas, susitikimas.
Anksčiau šį mėnesį R. Umerovas Majamyje buvo ne kartą susitikęs su S. Witkoffu ir J. Kushneriu, tačiau Europos atstovai tuose susitikimuose nedalyvavo.
Lapkritį Jungtinės Valstijos sukrėtė Europą pateikusios 28 punktų planą dėl karo Ukrainoje užbaigimo, kuris buvo parengtas nesitariant su Europa ir buvo plačiai vertinamas kaip palankus Rusijai.
Ukraina ir Europa iš dalies pakeitė planą, tačiau Rusija jo kol kas nekomentavo, o prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad „kamuolys dabar“ yra Kyjivo ir jo Vakarų sąjungininkų rankose.
Savo metinėje spaudos konferencijoje V. Putinas taip pat pažadėjo tęsti karą, nes Rusijos kariuomenė, anot jo, šiuo metu turi pranašumą fronte.
2022 metų vasarį į Ukrainą įsiveržusi Rusija teigia, kad Europos dalyvavimas derybose tik trukdytų procesui.
Teritorijų klausimas tebėra pagrindinė kliūtis derybose ir vienas informuotas šaltinis naujienų agentūrai AFP šią savaitę sakė, kad JAV spaudžia Kyjivą atiduoti teritorijas rytinėje Donecko srityje.
Tačiau Ukraina atmeta galimybę atiduoti kokias nors teritorijas Rusijai.
Po kalbų apie mažėjančią paramą Ukrainai – NATO reakcija
NATO pareiškė, kad, nepaisant pokyčių JAV politikoje, įvykusių po Donaldo Trumpo sugrįžimo į valdžią, Ukrainai tiekiamų ginklų apimtys nesumažėjo.
Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“, apie tai pranešė „Reuters“.
Paklaustas, ar po to, kai D. Trumpas liovėsi mokėti įnašus, bent kiek sumažėjo teikiamos karinės pagalbos apimtys, NATO saugumo pagalbos ir mokymų Ukrainoje (NSATU) pavaduotojas generolas majoras Maikas Kelleris atsakė, kad „ne, visiškai ne.“
Orbanas sukėlė audrą nauju pareiškimu apie karą: „Nėra aišku, kas ką užpuolė“
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį pažėrė naujų vakariečius stebinančių pareiškimų apie karą Ukrainoje. Kaip rašo portalas hvg.hu, V. Orbanas pareiškė, kad kare Ukrainoje jam neaišku, kas ką užpuolė.
Zacharova vėl pratrūko: „ES rusofobams taika Ukrainoje nereikalinga“
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova apkaltino Europos Sąjungą, kad ji neva nenori, jog karas Ukrainoje baigtųsi.
„ES rusofobams taika Ukrainoje nereikalinga“, – rusų agentūra TASS cituoja ją.
M. Zacharova pridūrė, kad Europos Vadovų Tarybos reikalavimas panaudoti įšaldytus Rusijos turtus Kyjivo finansavimui yra „teisinis nihilizmas“.
Iš Putino – ciniškas pasiūlymas dėl rinkimų Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo, kad teisę balsuoti rinkimuose, kurie galėtų įvykti Ukrainoje, turėtų ir Rusijoje gyvenantys šios kaimyninės šalies, prieš kurią jis vis dar vykdo niokojantį karą, piliečiai.
„Ukrainos valdžia pagaliau turi tapti teisėta, o tai neįmanoma be rinkimų“, – penktadienį per kasmetinę spaudos konferenciją Maskvoje sakė Kremliaus vadovas.
V. Putino teigimu, Rusija yra pasirengusi svarstyti dalinį ugnies nutraukimą. Tačiau tuo pačiu metu jis pareikalavo, kad būtų užtikrintos į Rusiją pabėgusių ukrainiečių balsavimo teisės. V. Putino skaičiavimu, jų jo šalyje yra nuo 5 iki 10 milijonų.
V. Putinas nuo praėjusių metų reikalauja, kad Ukrainoje būtų surengti nauji rinkimai, aiškindamas, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis nebėra teisėtas, nes jo penkerių metų kadencija baigėsi 2024 m. gegužę.
Pats V. Putinas pakeisdamas Rusijos konstituciją užsitikrino sau penktąją kadenciją prezidento poste.
Naujų rinkimų Ukrainoje reikalauti neseniai ėmė ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Nors Ukrainoje jau daugiau nei trejus su puse metų galioja karo padėtis, įvesta po to, kai 2022 m. vasarį V. Putinas įsakė pradėti plataus masto invaziją, kuriai esant bet kokius rinkimus šalyje rengti draudžiama, V. Zelenskis neseniai pareiškė esąs pasirengęs leisti surengti rinkimus. Jis sakė, kad paprašys parlamento atlikti tam būtinus teisės aktų pakeitimus. Tačiau šį pažadą jis susiejo su reikalavimu nutraukti ugnį.
Putino argumentas – karo metu jo šalyje rinkimai vyksta
Pasak V. Putino, reikalavimas užtikrinti saugumą per rinkimus yra taktika dėmesiui nukreipti. Jis teigė, kad Rusija praėjusiais metais surengė rinkimus į parlamento žemutinius rūmus – Valstybės Dūmą – ir be išankstinio ugnies nutraukimo.
Tačiau jis sakė, kad yra pasirengęs apsvarstyti saugumo priemones rinkimų metu. Pavyzdžiui, jis pasiūlė, kad Rusija galėtų nepulti Ukrainos, kol vyksta balsavimas.
Šaltinis: SBU smogė trečiajai Rusijos naftos gavybos platformai Kaspijos jūroje
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) specialiųjų operacijų centro „Alpha“ valdomi ilgojo nuotolio dronai pastarosiomis savaitėmis smogė trečiajai Rusijos naftos gavybos platformai, priklausančiai bendrovei „Lukoil“. Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ patvirtino šaltinis iš SBU.
Šį kartą smūgis buvo suduotas naftos ir dujų telkinyje „Rakušečnoje“ esančiai platformai.
„Drono kamera užfiksavo sėkmingą smūgį platformos dujų turbinos bloko zonoje“, – sakė šaltinis.
Anksčiau SBU dronai jau buvo smogę ledui atsparioms naftos gavybos platformoms Filanosvkio ir Korčagino telkiniuose Kaspijos jūroje, dėl to ten buvo sustabdytas darbas.
„SBU toliau sistemingai mažina pajamas iš naftos, patenkančias į Rusijos karo biudžetą. Visi objektai, užtikrinantys agresijos prieš Ukrainą finansavimą, yra visiškai teisėti taikiniai“, – pažymėjo gerai informuotas šaltinis iš SBU.
Anksčiau penktadienį SBU pirmą kartą smogė Rusijos šešėlinio laivyno tanklaiviui neutraliuose Viduržemio jūros vandenyse.
Zelenskiui – akibrokštas iš Lenkijos prezidento: pareiškė, kad Ukraina nepakankamai dėkinga
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis penktadienį savo kolegai iš Ukrainos Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad ukrainiečiai nepakankamai vertina jo šalies pagalbą Kyjivui, kovojančiam su Rusijos invazija.
Iš Zelenskio – žinia dėl „Orešnik“ Baltarusijoje: vieta aiški
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina žino, kur Baltarusijos teritorijoje bus dislokuotas raketų kompleksas „Orešnik“, rašo „Ukrainska Pravda“.
Australija perdavė Ukrainai paskutinę „Abrams“ tankų partiją
Australija baigė „M1A1 Abrams“ kovinių tankų perdavimą Ukrainai, pranešė stotis ABC.
Pateiktais duomenimis, paskutinieji 12 tankų pasiekė Ukrainą prieš kelias savaites. Pirmieji 37 buvo pristatyti liepą.
Paskutinė tankų siunta spalį buvo pakrauta į krovininį laivą ir, lydima penkių australų karių, po 55 dienų pasiekė Europą. Pasak žurnalistų, tankai Lenkijoje buvo patikrinti ir sutaisyti, o tada perduoti Ukrainai.
Kanbera nuo karo pradžios skyrė Ukrainai iš viso 1,7 mlrd. JAV dolerių karinės paramos. Australija yra didžiausia ne NATO šalis, finansiškai ir kariniu požiūriu remianti Ukrainą.
Australijos vyriausybė 2024 m. paskelbė, kad pagal 245 mln. dolerių pagalbos paketą perduos Ukrainai dešimtis „Abrams“ tankų.
2025 m. liepą Australijos vyriausybė informavo, kad baigė pirmosios „M1A1 Abrams“ kovinių tankų partijos perdavimą.
Australija 2007 m. įsigijo 59 „M1A1 Abrams“ tankus, tačiau jie niekada nebuvo panaudoti kovinėje operacijoje. Kanbera pakeitė juos naujesniais „M1A2“ tankais su 120 mm pabūklu.
Vladimiras Putinas pareiškė, kokiu atveju stabdytų atakas prieš Ukrainą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad galėtų įsakyti savo pajėgoms nutraukti tolimojo nuotolio raketų ir dronų atakas Ukrainoje rinkimų dieną, jei šalyje vyktų prezidento rinkimai.
„Esame pasirengę svarstyti saugumo užtikrinimą rinkimų metu Ukrainoje. Bent jau susilaikyti nuo atakų Ukrainos gilumoje rinkimų dieną“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą spaudos konferenciją.
Anksčiau šį mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainoje turėtų būti surengti rinkimai, ir suabejojo, ar ši karo draskoma šalis iš tiesų yra demokratiška, bei pakartojo savo aštrią kritiką ukrainiečių lyderiui Volodymyrui Zelenskiui.
Dėl Maskvos plataus masto invazijos, kuri paskatino Kyjivą įvesti karinę padėtį, pagal Ukrainos įstatymus rinkimai šalyje tapo neįmanomi.
Jei nebūtų paskelbta karo padėtis, Ukrainos prezidento rinkimai būtų įvykę 2024 metų kovą.
Rusija jau seniai ragino V. Zelenskį pasitraukti, vadindama jį neteisėtu vadovu.
Ukrainos prezidentas sakė esąs pasirengęs surengti naujus rinkimus šalyje, jei bus užtikrintas saugumas.
Zelenskis: ES milijardai yra didelė pergalė Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis didele pergale savo šaliai pavadino Europos Sąjungos (ES) skirtą milijardinę paramą.
Šių pinigų skyrimas yra teigiama žinia Ukrainos gyventojams ir taip pat signalas Rusijai, kas tęsti karo neverta, sakė V. Zelenskis Varšuvoje po susitikimo su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu.
ES šalys po kelis mėnesius trukusio ginčo naktį į penktadienį susitarė dėl kompromiso, kaip ateinančius dvejus metus finansuoti Rusijos užpultą šalį. Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo duomenimis, Kyjivas iš ES gaus beprocentinę 90 mlrd. eurų paskolą. Jei Rusija nesumokės reparacijų, lėšų grąžinimui bus panaudos Bendrijoje įšaldytos Rusijos lėšos.
Sergejus Lavrovas Vakarų planą dėl taikos užtikrinimo pajėgų Ukrainoje vadina grėsme Rusijai
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pasmerkė Europos pasiūlymą sukurti daugiašales pajėgas, kurios prižiūrėtų bet kokį galimą taikos susitarimą Ukrainoje, ir pavadino jį „įžūlia“ grėsme Maskvai.
„Tai ne tiek saugumo klausimas, kiek dar vienas bandymas, žinote, įžūlus (...), vykdyti karinę plėtrą Ukrainos teritorijoje kaip atspirties tašką grėsmėms Rusijos Federacijai kelti“, – vizito Kaire metu sakė S. Lavrovas.
Putinas perspėja: Ukrainos smūgiai gali įžiebti „didžiulį tarptautinį konfliktą“
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas įspėja, kad po Ukrainos smūgio Rusijos tanklaiviui Viduržemio jūroje, gali įsiliepsnoti „didžiulis tarptautinis konfliktas“.
„Talentingas artistas“: Putinas sureagavo į Zelenskio pasiųstą vaizdo įrašą
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pakomentavo galingą žinutę pasiuntusį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Kupjanske.
Kaip rašo „Kanal 24“, V. Putinas pareiškė, kad V. Zelenskis yra „talentingas artistas, be jokios ironijos“.
Orbanas: Vengrija, Slovakija ir Čekija nusprendė neprisidėti prie paskolos Ukrainai
Vengrija, Slovakija ir Čekija nedalyvaus Ukrainos finansavime pagal naują Europos Sąjungos kredito paramos mechanizmą, dėl kurio ES lyderiai susitarė Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime.
Apie tai socialiniame tinkle paskelbė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
„Vengrija, Slovakija ir Čekija nusprendė neprisidėti prie šio proceso. Taip padarę, mes apsaugojome savo vaikus ir anūkus nuo 90 mlrd. eurų paskolos naštos“, – komentuodamas Europos Vadovų Tarybos sprendimą pareiškė V. Orbanas.
Pasak jo, Budapešto nuomone, dalyvavimas tokiame mechanizme Vengrijai sukeltų didelę finansinę naštą.
Pasak agentūros APA, viršūnių susitikime susitarta Ukrainai suteikti 90 mlrd. eurų beprocentinę paskolą, kad šalis galėtų per ateinančius dvejus metus padengti savo neatidėliotinus finansinius poreikius. Šias lėšas planuojama surinkti finansų rinkose pagal ES bendrojo biudžeto garantiją.
„Tačiau Vengrija, Čekija ir Slovakija sugebėjo išvengti dalyvavimo padengiant išlaidas“, – taip pat pažymi agentūra.
Tuo pačiu metu Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas po viršūnių susitikimo pabrėžė, kad, jei Rusija nesumokės kompensacijos Ukrainai, Europos Sąjunga pasilieka teisę ateityje panaudoti įšaldytą Rusijos valstybės turtą paskolai grąžinti. Jo nuomone, toks požiūris turėtų atitikti tarptautinę teisę.
Pirmiau ES svarstė galimybę tiesiogiai panaudoti įšaldytą Rusijos turtą suteikiant vadinamąją reparacijų paskolą, tačiau šiam planui paprieštaravo keletas šalių. Visų pirma, Belgijos vyriausybė baiminosi, kad toks sprendimas galėtų būti laikomas neteisėtu turto nusavinimu, išprovokuoti Rusijos atsakomąsias priemones prieš Europos asmenis ir įmones bei pakenkti tarptautinių investuotojų pasitikėjimui Europos finansų rinka, ypač bendrove „Euroclear“, kuri valdo didžiąją dalį šio turto ir Belgijai neša dideles mokesčių pajamas.
Pasak agentūros APA, nors Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris buvo pasirengęs sutikti su sąlyga, kad bus įdiegtas išsamus ir neribotos trukmės rizikos apsaugos mechanizmas, diplomatų teigimu, tokioms garantijoms nepritarė Prancūzija ir Italija, kurios nebuvo pasirengusios skirti tam reikalingų išteklių.
Kaip pranešama, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa sakė, kad ES lyderiai susitarė dėl sprendimo 2026-2027 m. Ukrainai skirti pagalbos už 90 mlrd. eurų.
Putinas ciniškai pakomentavo mirtis Ukrainoje: „Nemanome, kad esame atsakingi“
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas penktadienį ciniškai pareiškė, kad nelaiko savęs atsakingu už žmonių žūtis Rusijos kare prieš Ukrainą, rašo „Ukrainska Pravda“.
Putinas pakomentavo kalbas, kad Rusija žada pulti Europą
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas penktadienį pažėrė naujų kaltinimų prieš Vakarų lyderius, rašo „Sky news“. Jis pareiškė, kad būtent vakariečiai neva „savo rankomis sukūrė dabartinę situaciją“ Ukrainoje ir esą dabar dar labiau aštrina konfliktą.
Jis taip pat pakomentavo kalbas, kad Rusija ruošiasi pulti Europą.
Zelenskis įvardijo, kuri Europos šalis gali tapti kita Rusijos auka
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino sąjungininkę Varšuvą laikytis vieningai ir perspėjo, kad Maskva puls Lenkiją, jei Rusijos invazija nebus sustabdyta.
„Reuters“: Ukraina pirmą kartą smogė Rusijos tanklaiviui Viduržemio jūroje
Ukraina pirmą kartą smogė Rusijos tanklaiviui Viduržemio jūroje, naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė Ukrainos žvalgybos tarnybos šaltinis.
Žiniasklaida: Rusijoje dronai atakavo „TogliattiAzot“ gamyklą ir Oriolo šiluminę elektrinę
Naktį į penktadienį grupė dronų atakavo keletą objektų Rusijos teritorijoje, įskaitant chemijos bendrovę „ToljatiAzot“ Rusijos Samaros srityje.
Pasak „Ukrinform“, apie tai pranešė „Telegram“ kanalas ASTRA.
Vietos gyventojų teigimu, dronai smogė „ToljatiAzot“ (TOAZ) gamyklai Toljačio mieste Samaros srityje. Pranešama, kad objektas dega, o kelias, vedantis į gamyklą, yra užblokuotas.
„ToljatiAzot“ yra Rusijos chemijos bendrovė ir viena iš dešimties didžiausių amoniako gamintojų pasaulyje.
„ASTRA“ taip pat pranešė apie naktinę ataką prieš Oriolo šiluminę elektrinę.
„Praėjusią naktį buvo atakuota Oriolo šiluminė elektrinė, praneša vietos gyventojai… Buvo padaryta žala savivaldybės infrastruktūros objektui Oriolo mieste. Preliminariais duomenimis, aukų nėra. Avarinės tarnybos atlieka remonto darbus, o Oriolo Sovetskij rajone gali būti trumpalaikiai apribojimai šilumos, elektros ir karšto vandens tiekimui“, – rašė gubernatorius Andrejus Klyčkovas.
Tuo tarpu Rostovo srities gubernatorius pranešė, kad dėl dronų atakos Rostovo mieste ir keliuose kaimuose buvo iš dalies sutrikdytas elektros tiekimas.
Pasak BBC rusų tarnybos, Rusijos gynybos ministerija pranešė, jog „praėjusią naktį buvo numušti 94 Ukrainos bepiločiai orlaiviai“.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gruodžio 18-osios, ketvirtadienio, naktį dronų grupė surengė atakas keliuose Rusijos miestuose, konkrečiai Rostove prie Dono užsidegė kuro talpa.
Putinas painiojasi: „sutiko su kompromisais“, bet ultimatumas Ukrainai nepasikeitė
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, reaguodamas į JAV televizijos kanalo NBC klausimą apie galimą atsakomybę už ukrainiečių ir rusų karių žūtis, jei būtų atmestas Donaldo Trumpo taikos pasiūlymas, dar kartą pakartojo Kremliaus naratyvą – esą Maskva karo nepradėjo. Kartu jis tikino, kad derybose su JAV Rusija sutiko su „tam tikrais kompromisais“, tačiau nepaaiškino, kokie jie, ir pabrėžė, jog Maskva neketina atsisakyti pernai Ukrainai iškeltų reikalavimų.
Putino pasirodymas televizijoje atskleidė žinią Vakarams: kompromisų nebus
Rusijos vadovo Vladimiro Putino konferencijos studijos dizainas, regis, perteikia gana aiškią žinią. Už jo nugaros ant sienos kabo Rusijos žemėlapis. Atidžiau pažvelgus į kairįjį jo kraštą, matyti ne tik Krymas, bet ir visų 4 rytinių Ukrainos regionų, kuriuos Rusija aneksavo 2022 m., kontūrai – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono.
Rusijos pajėgos iki šiol nėra užėmusios visų šių teritorijų, tačiau tai nesutrukdė V. Putinui paskelbti jų Rusijos nuosavybe, rašo „Sky News“.
Šių teritorijų vaizdavimas dabartiniame fone atrodo kaip Kremliaus siunčiamas signalas: jis neketina atsisakyti savo pretenzijų į jas.
Teritorijų klausimas yra esminis taikos derybų objektas, ir visa tai rodo, kad taip bus ir toliau, nes Maskva kol kas neparodė jokio noro šiuo klausimu ieškoti kompromiso.
Putinas ES lyderius išvadino „plėšikais“, įterpė ir LGBT
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sukritikavo ES už bandymą pasinaudoti įšaldytomis Rusijos lėšomis Ukrainos finansavimui, teigdamas, kad „vagystė nėra tinkamas šio veiksmo apibūdinimas. Vagystė yra slapta, o čia tai daroma atvirai“.
Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį pasiekė susitarimą suteikti Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą biudžeto spragoms užkaišyti, tačiau nesugebėjo susitarti dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo šioms lėšoms gauti.
Putinas: „Rusija siekia užbaigti konfliktą taikiomis priemonėmis“
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pradėjo savo metinę spaudos konferenciją ir jau kaltina Ukrainą „atsisakymu baigti šį konfliktą taikiais būdais“.
V. Putinas netgi tvirtina, kad Kyjivo vyriausybė 2022 m. „pradėjo karą Ukrainos rytuose“, teigdamas, jog Ukraina turėjo palikti „žmones ramybėje, kad jie galėtų patys pasirinkti gyvenimo būdą toje Ukrainos dalyje“.
Ukraina: Rusija perdavė 1 003 žmonių palaikus
Kyjivas penktadienį pranešė, kad Rusija perdavė daugiau nei tūkstančio žmonių, kuriuos Maskva vadina kovojant su rusų kariuomene žuvusiais ukrainiečių kariais, palaikus.
„Šiandien vyko repatrijavimo veikla: į Ukrainą sugrąžinti 1 003 žmonių palaikai“, – socialiniame tinkle išplatintame pareiškime nurodė Kyjivo elgesio su karo belaisviais koordinavimo štabas.
Jis pridūrė, kad, Rusijos teigimu, tai yra žuvę ukrainiečių kariai.
Už 50 tūkst. rublių – jokių mūšių fronte: Rusijos kariai moka vadams, kad nereikėtų kariauti
Rusijos kariškiai kiekvieną mėnesį sumoka savo vadams, kad galėtų nedalyvauti mūšiuose Zaporižios ašyje, tinkle „Telegram“ pranešė partizanų judėjimas „Ateš“.
Pasak vieno „Ateš“ agento iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų 247-ojo oro puolimo pulko, dalinyje susiformavo grupė karių, kurie kas mėnesį vadui grynaisiais perduoda 50 tūkst. rublių (apie 530 eurų).
Mainais už tai jie nesiunčiami į fronto liniją, laikomi štabo būstinėje arba jiems priskiriamos fiktyvios vidinės pareigos, o dokumentuose vis tiek būna pažymėta, kad jie „atlieka kovines pareigas“.
Macronas: Europa turėtų pasikalbėti su Putinu
Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime pasiekus susitarimą dėl finansavimo Ukrainai, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad, jo nuomone, Europai būtų naudinga pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Tai neišvengiama“: įvardytas kitas Rusijos taikinys 2026 metais
Kitais metais prasidės kova dėl Slaviansko – tai neišvengiama, „Radio Svoboda“ sakė Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, vyresnysis leitenantas ir analitinės grupės „Leviathan“ ekspertas Nikolajus Melnikas.
„Kitais metais visa tai bus neišvengiama. Bus kova dėl Slaviansko, jau prasideda kova dėl Kramatorsko. Klausimas tik tas, kokias pamokas išmoksime iš 2025 metų karo ir kaip kariausime 2026 metais.“
Jis pažymėjo, kad reikia suprasti, jog karas nesibaigs nei rytoj, nei poryt, o rusai tęs puolimą prieš Slavianską, nes turi strateginę ir politinę viziją, pagal kurią Donbasas turi būti užimtas.
Tuo pačiu metu jis pabrėžė, kad kova dėl šių miestų priešui nebus lengva, tačiau Ukrainos sėkmė priklausys nuo daugelio veiksnių.
„Slavianske galima kariauti gana ilgai, Kramatorske – taip pat. Klausimas tik tas, kaip mes tai įgyvendinsime, kokiomis jėgomis ir priemonėmis. Nepakanka pasakyti, kad ten bus trys brigados ir jos kažką darys“, – pažymėjo jis.
Aukšto rango Ukrainos diplomatas Pekine surengė derybas su Kinijos pareigūnu
Aukšto rango Ukrainos diplomatas ketvirtadienį Pekine surengė derybas su Kinijos pareigūnu, pranešė abi pusės.
Derybų metu be kitų dalykų buvo aptartas galimas sprendimas užbaigti beveik ketverius metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Kyjivo ir Pekino, kuris kaltinamas tuo, kad padeda Maskvai tęsti karą prieš Ukrainą, pareigūnai susitinka retai.
Kyjivas pranešė, kad Ukrainos užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Serhijus Kyslycia susitiko su Kinijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Liu Binu politinėms konsultacijoms.
„Buvo išsamiai apsvarstyta dabartinė padėtis, susijusi su Rusijos tęsiama ginkluota agresija prieš Ukrainą“, – teigiama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime.
Ukrainiečių ministerija pridūrė, kad taip pat buvo aptartos „tarptautinės pastangos siekiant stabilios ir ilgalaikės taikos“.
Po susitikimo paskelbtame Kinijos pranešime teigiama, kad pareigūnai „apsikeitė nuomonėmis apie Ukrainos krizę“.
S. Kyslycia anksčiau teigė, kad jis taip pat susitiko su JAV ambasadoriumi Kinijoje Davidu Perdue.
Kinija – svarbi Rusijos prekybos partnerė – teigia, kad laikosi neutralios pozicijos dėl karo Ukrainoje ir niekada nėra pasmerkusi Rusijos invazijos.
Pekinas reguliariai ragina vesti taikos derybas ir gerbti visų šalių teritorinį vientisumą.
Tačiau Vakarų vyriausybės kaltina Pekiną tuo, kad jis teikia Rusijai itin svarbią ekonominę paramą jos karo veiksmams, visų pirma tiekdamas jai komponentus gynybos pramonei. Pekinas tai neigia.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 108 iš 160 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos nuo gruodžio 18 d. vakaro iki gruodžio 19 d. ryto neutralizavo 108 iš 160 Rusijos bepiločių orlaivių, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio, gruodžio 18 d., 18.30 val. Rusija iš Kursko, Oriolo, Primorsko Achtarsko, Briansko, Milerovo (Rusija) ir Hvardijskės (laikinai okupuotas Krymas) krypčių į Ukrainą paleido 160 smogiamųjų „Shahed“, „Gerbera“ ir kitokių bepiločių orlaivių. Apie 90 iš jų buvo „Shahed“ tipo bepiločiai.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų orlaiviai, priešlėktuvinių raketų, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki penktadienio, gruodžio 19 d., 8 val. oro gynyba Ukrainos pietuose ir rytuose numušė arba nuslopino 108 rusų bepiločius orlaivius.
23-ose vietose fiksuoti tiesioginiai 47 smogiamujų bepiločių orlaivių pataikymai. Ataka tęsiasi, nes Ukrainos oro erdvėje vis dar yra keli rusų bepiločiai, nurodė karinės oro pajėgos.
„Politico“: Zelenskio laukia nelengva užduotis
Bet koks taikos susitarimas su Rusija, numatantis Ukrainos teritorines nuolaidas, prezidentui Volodymyrui Zelenskiui gali tapti beveik neįveikiamu politiniu ir visuomeniniu iššūkiu: didžioji dauguma ukrainiečių nėra pasirengę sutikti su žemės atidavimu, rašo „Politico“.
Rusija per pastarąsias 24 valandas kare prieš Ukrainą neteko 1 tūkst. 220 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gruodžio 19 d. Rusija Ukrainoje neteko apie 1 mln. 194 tūkst. 520 karių, įskaitant dar 1 tūkst. 220 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos pajėgos sunaikino 11 tūkst. 433 Rusijos tankus (+1), 23 tūkst. 768 šarvuotąsias kovos mašinas (+10), 35 tūkst. 250 artilerijos sistemų (+18), 1 tūkst. 574 reaktyvines salvinės ugnies sistemas (+1), 1 tūkst. 263 oro gynybos sistemas ir 4 tūkst. 73 kruizines raketas. Rusijos kariuomenė taip pat neteko 432 lėktuvų, 347 sraigtasparnių, 92 tūkst. 142 bepiločių orlaivių (+426), 28 laivų, 2 povandeninių laivų, 70 tūkst. 591 automobilio (+111) ir 4 tūkst. 27 specialiosios technikos vienetų.
Putinas surengs metinę spaudos konferenciją ir atsakinės į gyventojų klausimus
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį Maskvoje surengs tradicinę metinę spaudos konferenciją ir kelias valandas atsakinės į vietos ir užsienio žurnalistų klausimus įvairiomis temomis.
Šiais metais žiniasklaidos renginys vėl bus derinamas su televizijos laida „Tiesioginė linija“, per kurią Rusijos piliečiai galės skųstis dėl savo problemų, prašyti Kremliaus vadovo jas spręsti ir uždavinės jam kitus klausimus.
Rusijos valstybinė televizija pranešė, kad iš anksto gavo daugiau nei 2 mln. klausimų. Pasak Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, V. Putinas renginiui ruošiasi nuo trečiadienio.
Daugybė iššūkių, kuriuos patiria šalis, įskaitant skurdą ir socialinius sunkumus, skundus dėl sveikatos priežiūros ir prastos infrastruktūros, yra pasikartojančios temos per renginį, visoje Rusijoje transliuojamą per televiziją ir naujienų svetaines.
Karas Ukrainoje taip pat yra svarbi tema nuo tada, kai Maskva 2022 m. pradėjo plataus masto invaziją.
V. Putinas naudojasi televizijos transliuojamu renginiu, kad pristatytų save kaip rūpestingą lyderį ir problemų sprendėją. Pernai jo pasirodymas truko beveik keturias su puse valandos.
Zelenskis dėkoja ES: „Kartu mes giname savo žemyno ateitį“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Europos Sąjungos lyderiams už sprendimą suteikti finansinę paramą Ukrainai. Apie tai jis anksti ryte, gruodžio 19 d., parašė socialiniuose tinkluose.
Odesos gyventojai protestavo dėl užsitęsusių elektros energijos tiekimo sutrikimų
Ukrainos Juodosios jūros uostamiesčio Odesos gyventojai užblokavo gatves, protestuodami dėl užsitęsusių elektros energijos tiekimo sutrikimų, ketvirtadienį pranešė valdžios institucijos.
„Suprantu žmonių emocijas. Kai kelias dienas iš eilės nėra šviesos, tai sunku ir vargina“, – „Telegram“ kanale parašė gubernatorius Olehas Kiperis ir ragino gyventojus išlikti ramius.
O. Kiperis teigė, kad Rusijos atakos prieš energetikos infrastruktūrą sukėlė elektros energijos tiekimo sutrikimus ir kad nuolatiniai smūgiai apsunkina remonto darbus. Jis paragino visuomenę būti supratinga, atsižvelgiant į aplinkybes.
Valdžia įrengė avarines slėptuves, skirtas apgyvendinti nuo elektros energijos tiekimo sutrikimų nukentėjusius asmenis, sakė O. Kiperis.
Nepaprastąją padėtį sukėlė didelio masto Rusijos ataka panaudojant dronus ir raketas. Per daugiau nei trejus su puse metų trunkantį karą Rusija sistemingai taikosi į elektrines, pastotes, perdavimo linijas ir kitą svarbią energetikos ir vandens infrastruktūrą. Ir kitur Ukrainoje valdžios institucijos priverstos įvesti ilgus elektros energijos tiekimo nutraukimus, kad galėtų atlikti remontą ir užkirsti kelią elektros tinklo perkrovai.
Prieš derybas Majamyje Trumpas ragina Ukrainą skubiai siekti susitarimo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paragino Ukrainą greitai judėti link susitarimo dėl Rusijos invazijos užbaigimo, artėjant savaitgalį numatytoms naujoms deryboms Majamyje.
„Na, jie artėja prie kažko, bet tikiuosi, kad Ukraina judės greitai. Tikiuosi, kad Ukraina judės greitai, nes Rusija yra ten“, – žurnalistams Ovaliajame kabinete sakė D. Trumpas.
Jis pridūrė manantis, jog kaskart, kai deryboms skiriama per daug laiko, Rusija pakeičia savo nuomonę.
D. Trumpas aktyviai siekia greito susitarimo kovoms nutraukti, o derybininkų komandos yra pasiūliusios planų karui užbaigti projektų.
Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas naujienų agentūrai AFP nurodė, kad šį savaitgalį Floridoje JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris turėtų susitikti su Ukrainos derybininku Rustemu Umerovu.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau buvo sakęs, kad Kyjivo pareigūnai su JAV kolegomis susitiks penktadienį ir šeštadienį.
Pasak minėto pareigūno, amerikiečių atstovai Majamyje atskirai susitiks ir su Rusijos pareigūnais, o leidinys „Politico“ pranešė, jog Rusijos delegacijoje turėtų būti V. Putino ekonomikos pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas.
Rusija kol kas nereagavo į naujausius pasiūlymus, o Rusijos lyderis Vladimiras Putinas pakartojo, kad Maskva ketina siekti savo maksimalistinių karinių tikslų Ukrainoje.
Ukraina ir Jungtinės Valstijos teigia, kad padaryta pažanga sprendžiant būsimų saugumo garantijų Kyjivui klausimą, tačiau išlieka nesutarimų dėl to, kokias teritorijas Ukraina turėtų atiduoti Rusijai.
Zelenskis Varšuvoje surengs pirmąjį susitikimą su Lenkijos prezidentu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Varšuvoje turėtų susitikti su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu – tai bus pirmosios oficialios abiejų valstybių vadovų derybos.
Derybose bus aptariama gynyba, ekonomika ir bendra abiejų kaimyninių šalių istorija, teigė K. Nawrockio atstovas, kalbėdamas apie susitikimą, kuris numatytas ryte. Abi šalis sieja sudėtinga istorija.
Lenkija nuo Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario mėnesį tvirtai remia Kyjivą ir yra priėmusi beveik milijoną pabėgėlių ukrainiečių. Tačiau K. Nawrockis, kuris laikosi nacionalistinių ir konservatyvių pažiūrų ir kuris yra ministro pirmininko Donaldo Tusko priešininkas, yra išsakęs skeptiškų komentarų apie Ukrainą. Jis palaikė galimybę užtikrinti, kad socialinio draudimo išmokos karo pabėgėliams ukrainiečiams priklausytų nuo darbo ir mokesčių mokėjimo.
Istorikas K. Nawrockis yra paraginęs pakeisti požiūrį į Ukrainą „svarbių ir neišspręstų istorinių klausimų“ atžvilgiu. Čia kalbama apie etninius trėmimus ir žudynes 1943-1945 m., daugiausia Voluinės srityje, kuri anksčiau buvo Lenkijos, o dabar yra Ukrainos dalis. Ukrainos sukilėlių armija tuo metu pražudė iki 100 tūkst. lenkų.
Ukraina neseniai pirmą kartą leido atlikti kasinėjimus, kad būtų galima rasti aukas. Daugelis lenkų mano, kad Ukraina turėtų labiau įsitraukti atskleidžiant šį tamsų bendros istorijos etapą, ypač turint omenyje, jog Lenkija dabar padeda šaliai Rusijos pradėto karo akivaizdoje.
Kremlius įsiuto dėl ES paskolos Ukrainai: kurstote karą
Rusija griežtai sureagavo į naują Europos Sąjungos sprendimą suteikti Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą. Maskva apkaltino ES karo kurstymu, rašo „Sky News“.
„Bloomberg“: JAV ir Europos šalys parengė patikimą saugumo planą Ukrainai
Kaip pranešė su pasiūlymais susipažinę pareigūnai, JAV ir Europos sąjungininkai parengė Ukrainai saugumo garantijų planą, kuriame numatytos išsamios, patikimos ir rimtos priemonės, skirtos užtikrinti bet kokio taikos susitarimo su Rusija laikymąsi, skelbia „Bloomberg“.
ES pasiekė susitarimą: štai kokio dydžio paskola pasieks Ukrainą
Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį pasiekė susitarimą suteikti Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą biudžeto spragoms užkaišyti, tačiau nesugebėjo susitarti dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo šioms lėšoms gauti.
Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime naktį pasiektas susitarimas suteikia Kyjivui gyvybiškai svarbų gelbėjimosi ratą, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia greitai susitarti dėl beveik ketverius metus trunkančio Rusijos karo pabaigos.
„Šios dienos sprendimas suteiks Ukrainai reikiamų priemonių apsiginti ir paremti Ukrainos žmones“, – pareiškė viršūnių susitikimui pirmininkavęs Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa.
Skubiai ieškodami išeities, Bendrijos vadovai nusprendė per ateinančius dvejus metus suteikti paskolą, garantuojamą bendru bloko biudžetu.
Pagrindiniame ant derybų stalo buvusiame variante buvo numatoma panaudoti apie 200 mlrd. eurų Europos Sąjungoje įšaldyto Rusijos centrinio banko turto paskolai Kyjivui suformuoti.
Tačiau šio plano buvo atsisakyta po to, kai Belgija, kurioje saugoma didžioji dalis įšaldyto Rusijos turto, pareikalavo atsakomybės pasidalijimo garantijų, kurios kitoms šalims pasirodė pernelyg didelės.
Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris pareiškė manantis, kad derybose nugalėjo sveikas protas.
Politikas žurnalistams teigė, kad rizikingas planas panaudoti įšaldytą Rusijos turtą kėlė tiek daug klausimų, jog priminė skęstantį laivą ar „Titaniką“, todėl dabar visi jaučia palengvėjimą.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, nors ir aktyviai rėmė turto panaudojimo planą, pabrėžė, kad galutinis sprendimas dėl paskolos siunčia aiškų signalą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paaiškino, kad Kyjivui paskolą reikės grąžinti tik tada, kai Maskva atlygins padarytą žalą.
Siekiant išvengti blokavimo, skeptiškai nusiteikusioms Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai buvo suteikta išimtis dėl šio įsipareigojimo, kuriam buvo reikalingas vienbalsis 27 šalių sprendimas.
„Tai moralu“
ES vertinimu, Ukrainai ateinantiems dvejiems metams papildomai reikia 135 mlrd. eurų, o lėšų ims trūkti jau nuo balandžio.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viršūnių susitikime ES lyderiams tvirtino, kad Rusijos turto panaudojimas Ukrainos gynybai nuo rusų agresijos ir atstatymui yra moralus, teisingas bei teisėtas žingsnis.
Nors Kyjivas gali likti nusivylęs, kad ES nesiryžo panaudoti Rusijos lėšų, finansavimo užtikrinimas kitu būdu vis tiek suteikia palengvėjimą.
V. Zelenskis pabrėžė, kad tvirtesnis šalies pagrindas gali suteikti daugiau svertų derybose dėl karo pabaigos.
Ukrainos ir JAV derybos
ES diskusijos vyko JAV dedant pastangas dėl susitarimo karui Ukrainoje užbaigti.
Vašingtonas iki šiol iš esmės neįtraukdavo Europos į derybas, bet Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Europai atėjo laikas pačiai pradėti kalbėtis su Maskva.
Jis pridūrė tikintis, kad europiečių ir ukrainiečių interesas yra rasti tinkamą sistemą ir atnaujinti šią diskusiją ateinančiomis savaitėmis.
V. Zelenskis pranešė, kad Ukrainos ir JAV delegacijos penktadienį ir šeštadienį Jungtinėse Valstijose surengs naujas derybas.
Ukrainiečių lyderis teigė norintis, kad Vašingtonas pateiktų daugiau detalių apie garantijas, kurias galėtų pasiūlyti siekiant apsaugoti Ukrainą nuo dar vienos invazijos.
„Ką darys Jungtinės Amerikos Valstijos, jei Rusija vėl ateis su agresija, ką darys šios saugumo garantijos ir kaip jos veiks?“ – klausė jis.
Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir toliau spaudė Kyjivą, dar kartą išreikšdamas viltį, kad Ukraina greitai judės susitarimo link.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
youtube
Update from Ukraine | This is Crazy! One of the Worst Days For Ruzzian Army
naujas video
Iš JAV – naujausios žinios dėl karo Ukrainoje: sudėtingiausi klausimai dar priešaky
JAV „padarė didelę pažangą“ derybose dėl Ukrainos, tačiau „dar yra kur tobulėti“, pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, rašo „The Guardian“. Anot jo, „sudėtingiausi klausimai“ buvo aptarti paskutiniai.
Jo teigimu, JAV administracija karui užbaigti jau investavo „daug laiko ir energijos“ ir „bando išsiaiškinti, su kuo gali susitaikyti Ukraina ir su kuo gali susitaikyti Rusija“.
„(Mes norime – red. past.) išsiaiškinti, kokios yra abiejų pusių pozicijos, ir pamatyti, ar galime jas suartinti, kad būtų pasiektas tam tikras susitarimas“, – sako jis.
„Derybų būdu pasiektam susitarimui reikalingos dvi sąlygos: abi pusės turi kažką gauti ir abi pusės turi kažką duoti. Mes bandome išsiaiškinti, ką Rusija gali duoti ir ko ji tikisi gauti? Ką Ukraina gali duoti ir ko ji tikisi gauti? Galiausiai sprendimas priklausys nuo Ukrainos, o ne nuo Rusijos ar Jungtinių Valstijų“, – pareiškė M. Rubio.
Jo teigimu, „nekalbama apie tai, kad kam nors būtų primetamas susitarimas“, bet bandoma rasti sritis, kuriose interesai „sutampa“.
„Manau, kad padarėme pažangą, bet dar turime nueiti ilgą kelią, ir akivaizdu, kad sunkiausi klausimai visada lieka paskutiniai“, – priduria jis.