Nuskambėjo aiški žinia: Rusija gali užbaigti karą dviem būdais
JAV turi suprasti, kad Rusija nėra pasirengusi konstruktyvioms deryboms, nes Kremlius ir toliau siekia užimti Ukrainą – arba padedant prezidentui Donaldui Trumpui, arba jėga. Apie tai televizijos laidoje „Espreso“ pareiškė Ukrainos diplomatas Romanas Bessmertnyjus.
Vokietijos ir Ukrainos gynybos įmonės suvienys jėgas dronų gamybai
Vokietijos dronų gamintoja ir ukrainiečių gynybos technologijų startuolis pirmadienį paskelbė, kad steigia bendrą įmonę, kuri masiškai gamins bepiločius orlaivius Ukrainos kariuomenei.
Nuo 2022 metų, kai Rusija surengė invaziją į Ukrainą, dronai yra tapę itin svarbia karo dalimi, o abi pusės padidino jų gamybą.
Pietinėje Vokietijos Bavarijos žemėje įsikūrusi bendrovė „Quantum Systems“ ir Ukrainos bendrovė „Frontline Robotics“ dronus gamins Vokietijoje.
Laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad sandorio vertė – 100 mln. eurų ir kad įmonės naujoje gamykloje Pietų Vokietijoje kitais metais nori pagaminti 10 tūkst. dronų.
Įgyvendinant šį projektą „bus sukurta pirmoji Europoje visiškai automatizuota, pramoninio masto užsienio dronų gamybos linija, skirta Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, sakoma įmonių pareiškime.
Naujoji įmonė, pavadinta „Quantum Frontline Industries“, gamins „mūšio lauke patikrintus, įvairios paskirties dronus“, kuriuos kuria „Frontline Robotics“, teigiama pareiškime.
„Quantum Systems“ užtikrins pramoninę infrastruktūrą ir gamybos operacijas, o Ukrainos įmonė teiks projektavimo ir mokymo paslaugas.
„Kartu su „Frontline Robotics“ remsimės savo įrodyta patirtimi ir sukursime pirmuosius Europoje tokio masto užsienio gamybos pajėgumus Ukrainoje“, – pareiškime teigė vienas iš „Quantum Systems“ generalinių direktorių Svenas Kruckas (Svenas Krukas).
„Frontline Robotics“ generalinis direktorius Jevhenas Tretjakas sakė, kad bendra įmonė pagamins „tūkstančius dronų agresorei Rusijai atremti“.
Apie sandorį buvo paskelbta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir JAV pasiuntiniams Berlyne vedant derybas, kuriomis siekiama užbaigti karą. Berlyne vykusiame Ukrainos ir Vokietijos verslo forume dalyvavo abiejų šalių įmonės.
Pirmadienį Berlynas taip pat paskelbė 10 punktų planą, kuriuo siekiama sustiprinti Vokietijos ir Ukrainos gynybos sektorių bendradarbiavimą.
Tarp pasiūlymų – bendrų įmonių skatinimas, federalinės investicijų garantijos ir pastangos integruoti Ukrainos pramonę į platesnį Europos gynybos sektorių.
„Stipri Ukrainos gynybos pramonė (...) yra svarbus saugumo garantijų elementas, atgrasantis nuo būsimos Rusijos agresijos“, – teigiama plane.
„Šiame kontekste Vokietijos ir Ukrainos gynybos pramonės bendradarbiavimas tampa vis svarbesnis“, – sakoma jame.
Europos valstybės susitarė steigti Ukrainos reikalavimų komisiją
Europos Taryba – pagrindinė senojo žemyno žmogaus teisių organizacija žemyne – antradienį žengė svarbų žingsnį, kad būtų galima išmokėti kompensacijas Ukrainos žmonėms už karo padarytą žalą.
Visos 46 Tarybos valstybės narės, bandydamos sukurti žalos atlyginimo mechanizmą, Hagoje vykusioje diplomatinėje konferencijoje susitarė įsteigti Tarptautinę reikalavimų komisiją.
Konferencijoje dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris padėkojo dalyviams už paramą. Susitarimą dėl komisijos įsteigimo čia pat konferencijoje pasirašė 34 šalys, įskaitant Vokietiją, taip pat Europos Sąjungą, kuri yra atskiras subjektas ir Europos Tarybai nepriklauso.
Šioje iniciatyvoje dalyvauti gali ir ne Europos šalys bei regioninės organizacijos.
Komisija bus įpareigota nagrinėti asmenų, organizacijų ir viešųjų įstaigų prašymus dėl kompensacijos, susijusius su Rusijos Ukrainoje arba Ukrainos atžvilgiu įvykdytais tarptautinės teisės pažeidimais. Ji taip pat nustatys kompensacijos dydį.
Šis sprendimas laikomas antruoju žingsniu siekiant sukurti sąlygas tam, kad Ukrainai būtų mokamos kompensacijos – pirmuoju tapo 2023 m. sukurtas registras, skirtas fiksuoti Ukrainoje padarytą žalą. Europos Tarybos duomenimis, registre jau gauta daugiau nei 85 tūkst. paraiškų.
Vis dar liko išspręsti klausimą dėl kompensavimo fondo įsteigimo, o suinteresuotosios šalys tuo tarpu nagrinėja galimus finansavimo šaltinius.
Viena iš galimybių būtų pasinaudoti Europoje įšaldytu Rusijos valstybės turtu. Jo panaudojimas taip pat bus aptariamas šią savaitę vyksiančiame ES viršūnių susitikime.
Didžiausias iššūkis yra finansavimas, antradienį vykusioje pasirašymo ceremonijoje sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
Reikalavimų komisija bus oficialiai įsteigta, kai ją pagal nacionalinę teisę ratifikuos 25 valstybės ir bus surinkta pakankamai lėšų, kad ji galėtų pradėti veiklą.
Ji bus finansuojama iš metinių narių įmokų ir savanoriškų įnašų. Jei prie jos prisijungs ir Rusija, jai teks padengti išlaidas.
Nuo Rusijos energijos išteklių priklausoma Vengrija pasirašė dujų tiekimo sutartį su JAV
Vengrija antradienį paskelbė apie penkerių metų dujų tiekimo sutartį su JAV bendrove „Chevron“, tačiau šalis ir toliau labai priklausys nuo Rusijos energijos išteklių.
Nepaisant 2022 metais Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą, ši Vidurio Europos šalis, turinti 9,5 mln. gyventojų, tebėra artimiausia Kremliaus partnere Europos Sąjungoje (ES). Budapeštas taip pat priešinasi ES ir JAV raginimams mažinti energetinę priklausomybę nuo Maskvos.
Praėjusį mėnesį ministras pirmininkas Viktoras Orbanas per susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu pažadėjo toliau importuoti Rusijos angliavandenilius, nepaisydamas ES plano iki 2027 metų pabaigos uždrausti visą Rusijos dujų importą.
Užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto per spaudos konferenciją pranešė, kad „Chevron“ ir Vengrijos valstybinės elektros bendrovės MVM susitarime numatoma penkerius metus tiekti po 400 mln. kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų (SGD) per metus.
Stovėdamas šalia JAV energetikos sekretoriaus pavaduotojo Jameso Danly, ministras pasveikino energetiniu bendradarbiavimu paremto bendradarbiavimo tarp dviejų NATO šalių „aukso amžių“.
MVM pastaraisiais mėnesiais pasirašė sutartis su Didžiosios Britanijos „Shell“, Prancūzijos „Engie“ ir Azerbaidžano koncernu SOCAR. Šios sutartys, įskaitant susitarimą su „Chevron“, Vengrijai leistų kasmet importuoti 1,4 mlrd. kubinių metrų dujų iš kitokių nei Rusijos šaltinių.
Tačiau Vengrija pagal 15 metų tiekimo sutartį su Rusijos „Gazprom“ gali iki 2036 metų pabaigos importuoti 4,5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Pastaraisiais metais taip pat buvo sudaryta papildomų tiekimo sutarčių.
P. Szijjarto anksčiau sakė, kad iki lapkričio pabaigos į Vengriją buvo pristatyta 7 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų. Pernai Vengrija suvartojo apie 8,5 mlrd. kubinių metrų dujų.
„Bloomberg“: rusiškos naftos kaina krito iki rekordinių žemumų
Rusiškos žaliavinės naftos kaina, anot „Bloomberg“, nukrito iki žemiausio lygio nuo karo Ukrainoje pradžios. To priežastis – Vakarų sankcijos. Kaina šiuo metu siekia tik apie 40 JAV dolerių už barelį.
Anot pranešimo, tai 28 proc. sumažėjimas, lyginant su praėjusiais trimis mėnesiais. Kremlius šiais metais tikėjosi 70 dolerių už barelį kainos.
Pajamomis iš naftos verslo Rusija didžia dalimi finansuoja savo biudžetą, taip pat karą prieš Ukrainą. Ilgalaikės labai žemos kainos gali dar labiau paaštrinti Maskvos finansines problemas.
Vokietija pažadėjo Ukrainai „Sidewinder“ raketų ir tolesnę milijardinę paramą
Vokietija žada Ukrainai tolesnę paramą, pirmiausiai – oro gynybos srityje, praneša agentūra „Reuters“.
Kitais metais Ukrainai bus perduotas didelis skaičius „Sidewinder“ raketų iš Bundesvero atsargų, antradienį prieš tarptautinės Ukrainos rėmėjų grupės susitikimą sakė gynybos ministras Borisas Pistorius. Vokietija toliau žengs į priekį ir prisiims atsakomybę, pažymėjo jis.
„Sidewinder“ yra raketos „oras-oras“, kurios gali būti paleistos iš sraigtasparnių ir lėktuvų prieš priešo naikintuvus ir dronus. Kitais metais parama Ukrainai bus padidinta dar 3 mlrd. eurais, kalbėjo B. Pistorius, turėdamas omenyje federalinį biudžetą. Pagalba padidės iki rekordinių 11,5 mlrd. eurų. Be to, Vokietija ir Ukraina ketina glaudžiau bendradarbiauti ginklų gamybos srityje bei kartu gaminti dronus.
Britų gynybos ministras Johnas Healey‘is paskelbė apie didžiausią britų investiciją į Ukrainos oro gynybą per metus. 600 mln. svarų (apie 710 mln. eurų) bus skirta tūkstančiams oro gynybos sistemų, raketų ir automatizuotų bokštelių. J. Healey‘is atkreipė dėmesį į 20 tūkst. Rusijos dronų ir raketų atakų vien tik per praėjusius du mėnesius. „Turime dar labiau stiprinti mūsų paramą“, – akcentavo jis.
Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalis padėkojo už rekordinę pagalbą šiais metais. Kitais metais užsienio karinės paramos poreikis esą bus 60 mlrd. dolerių. D. Šmyhalis paprašė partnerių bent 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti Ukrainos gynybai. Ypač kritinė padėtis esą yra oro gynybos srityje. Iš 300 prašytų raketų oro gynybos sistemai „Nasams“ Ukraina esą iki šiol gavo tik 13.
„Politico“: Belgija atmeta ES pasiūlymą dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo
Pirmadienį Belgija atmetė Europos Komisijos (EK) pasiūlymą suteikti 210 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, kuri būtų finansuota pasinaudojus įšaldytais Rusijos aktyvais ir taip sugriovė Europos Sąjungos (ES) viltis pasiekti susitarimą iki ketvirtadienį įvyksiančio viršūnių susitikimo, praneša „Politico“.
Po kelias dienas trukusių derybų dėl įšaldytų Rusijos aktyvų, Europos Komisija pirmadienį pasiūlė teisinius pokyčius, tikėdamasi užsitikrinti Belgijos politikų pritarimą.
Pagal naujausią „Politico“ žurnalistų matytą projektą, EK suteikė teisines garantijas, kad Belgija bet kokiu atveju galėtų pasinaudoti visais 210 mlrd. eurų, jeigu Rusija imtųsi teisinių priemonių siekdama susigrąžinti pinigus ar kerštautų. EK taip pat teigė, kad Ukrainai pinigai būtų pervesti tik tada, kai ES šalys suteiktų finansines garantijas, padengiančias mažiausiai 50 proc. išmokos sumos.
Be to, EK teigė, kad visos ES šalys turi užbaigti dvišales investicijų sutartis su Rusija, jog užtikrintų, kad Belgija nebus palikta viena, jeigu Maskva kerštautų dėl įšaldytų aktyvų panaudojimo.
Tačiau per ES ambasadorių susitikimą pirmadienio vakarą Belgija pareiškė, kad tokių garantijų nepakanka, remdamasi keturiais ES diplomatais praneša „Politico“.
Anot vieno anonimiškai kalbėjusio ES diplomato, susitarimas iki Europos Vadovų Tarybos posėdžio pasiektas nebus.
Belgijos vyriausybė nepritaria įšaldyto Rusijos turto panaudojimui, nes baiminasi, kad pastaroji gali pabandyti susigrąžinti pinigus ir reikalauti, jog Belgija grąžintų visą sumą. Tačiau situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad keturios šalys (Italija, Malta, Bulgarija ir Čekija) pritarė Belgijos reikalavimui apsvarstyti kitas Ukrainos finansavimo alternatyvas, įskaitant bendrą skolą.
Tuo metu Prancūzija teigia toliau viešai remianti Rusijos įšaldytų aktyvų panaudojimo planą – Prancūzijos Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas antradienį Briuselyje išsakė Paryžiaus pritarimą šiam planui. Tačiau prezidentui Emmanueliui Macronui artimas asmuo sako, kad Paryžiaus laikosi neutralios nuomonės dėl to, ar Europai reikėtų pasinaudoti įšaldytais Maskvos milijardais, ar euroobligacijomis, kad Ukraina nebankrutuotų.
Vokietija tvirtina, kad įšaldyto Rusijos turto panaudojimui nėra jokių kitų alternatyvų. Berlynas teigia, kad bendra skola yra neįmanoma, nes tam reiktų vienbalsio pritarimo, o Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kuris skeptiškai žiūri į paramą Ukrainai, tokią iniciatyvą blokuotų.
Tačiau tai neįtikina kai kurių ES valstybių. Pasiūlymo kritikai sako, kad Vokietija siekia įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimo tik todėl, kad ji ideologiškai prieštarauja bendrai ES skolai.
Antradienį 27 ES valstybių narių pasiuntiniai tęs derybas dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai finansuoti.
ELTA primena, kad didžiąją dalį įšaldyto Rusijos turto valdo Belgijoje įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“, todėl Belgija baiminasi, kad panaudojus šį turtą Rusija galėtų imtis teisinių priemonių reikalaudama visą jį grąžinti.
Zelenskis pranešė, kada gali įvykti naujas derybų su JAV raundas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė, kad kitas Ukrainos ir JAV derybų raundas po to, kai amerikiečiai pasikonsultuos su rusais, įvyks JAV – jo teigimu, tai gali įvykti jau šį savaitgalį.
Ukrainos vadovas šį pareiškimą padarė per Hagoje vykusią bendrą spaudos konferenciją su Nyderlandų ministru pirmininku Dicku Schoofu, pranešė naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas. Spaudos konferencija buvo transliuojama prezidento kanceliarijos „YouTube“ kanale.
„Dabar, atsižvelgiant į visas šias reakcijas [vakar Berlyne išreikštas Europos partnerių reakcijas į Ukrainos ir JAV derybas], manau, kad JAV susisieks su Rusija, o po to JAV vyks derybų grupių lygio susitikimas su Ukraina. Manau, kad tai įvyks artimiausiomis dienomis, galbūt savaitgalį, galbūt šiek tiek vėliau“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad derybos vyks Majamyje.
„Manęs ten nebus, ten bus derybų komandos. Manau, jos gaus atsiliepimus iš rusų ir aptars keletą dokumentų: saugumo garantijas, ekonomikos atsigavimą ir 20 pagrindinio susitarimo punktų“, – sakė prezidentas.
Kaip pranešė „Ukrinform“, V. Zelenskis pirmiau pareiškė, kad vakar Berlyne vyko keletas derybų raundų, kurių metu buvo aptarti penki dokumentai, susiję su karo pabaiga. Keletą iš jų sudarė saugumo garantijos, o kiti buvo susiję su šalies atstatymu po karo.
Rusija vokiečių transliuotoją DW paskelbė „nepageidaujama organizacija“
Rusijos ir Vokietijos santykiuose tvyrant įtampai dėl Ukrainos ir netylant kaltinimams dėl Maskvos kišimosi į Berlyno reikalus, Rusija vokiečių transliuotoją „Deutsche Welle“ (DW) paskelbė „nepageidaujama organizacija“, matyti iš Teisingumo ministerijos registro.
DW, kuri turi turinį rusų kalba rengiančią redakciją, bet 2022 metais uždarė savo biurą Maskvoje, buvo įtraukta į ministerijos skelbiamą „nepageidaujamų organizacijų“ sąrašą, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
Transliuotoja jau buvo paskelbta „užsienio agentu“ – abi šios etiketės klijuojamos prezidento Vladimiro Putino ir Rusijos politikos kritikams.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo Ukrainos puolimą, šalies teisingumo ministerija uždraudė dešimtis grupių, kritikuojančių Kremlių ar Maskvos elgesį karo metu.
„Nepageidaujamos organizacijos“ etiketė reiškia, kad bet kas, dirbantis su tokia grupe ar aukojantis jai pinigus, Rusijoje gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
„Rusija gali mus pavadinti nepageidaujama organizacija, bet tai mūsų neatgrasys“, – pažymėjo DW generalinė direktorė Barbara Massing (Barbara Masing) pareiškime, kuris AFP buvo nusiųstas pasirodžius pranešimams, kad Maskva rengiasi žengti tokį žingsnį.
„Nepaisant Rusijos vyriausybės cenzūros ir mūsų tarnybų blokavimo, DW tarnyba rusų kalba dabar pasiekia daugiau žmonių nei bet kada anksčiau“, – pridūrė ji.
Šis žingsnis įrodo, kad „Rusijos vadovybė bijo nepriklausomos informacijos, ypač apie agresijos karą prieš Ukrainą“, pirmadienį Berlyne sakė vyriausybės atstovas Stefanas Kornelius (Štefanas Kornelijus).
Tokių priemonių Maskva ėmėsi po to, kai Vokietija penktadienį apkaltino Rusiją kibernetine ataka prieš šalies oro eismo kontrolę ir dezinformacijos skleidimu prieš vasarį vykusius visuotinius rinkimus.
Rusija atmetė šiuos kaltinimus, pavadinusi juos absurdiškais ir nepagrįstais.
Zelenskio žinutė pasauliui: šis karas turi tapti pamoka
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis baigė savo kalbą Europos Taryboje Hagoje, kur šiuo metu steigiamas specialusis tribunolas dėl agresijos prieš Ukrainą, rašo „Sky News“.
„Tikimės, kad tribunolas dėl Rusijos agresijos iš tiesų pradės savo darbą ne tik mūsų, bet ir visų, kurie nori taikos Europoje, labui“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat pabrėžė susirinkusiems Europos lyderiams, kad karas Ukrainoje ir Rusijos atsakomybė už jį turi tapti aiškiu pavyzdžiu, jog kiti išmoktų nesirinkti agresijos.
Ukrainos prezidentas pridūrė: „Visas spaudimas Rusijai turi išlikti tol, kol tęsiasi mūsų žemės okupacija. Rusija turi jausti, kad yra nusikaltėlė, ir už tai atsakyti.“
Reparacijos Ukrainai: Europa steigs naują instituciją
Antradienį įvyko aukštų Europos pareigūnų susitikimas, kurio tikslas buvo įsteigti tarptautinę instituciją, spręsiančią dešimčių milijardų eurų galimų reparacijų, skirtų kompensuoti Ukrainai Rusijos invazijos nuostolius, klausimus.
Tarptautinė Ukrainos reikalavimų komisija įvertins ir priims sprendimus dėl reikalavimų sumokėti kompensacijas, įskaitant bet kokias išmokėtinas sumas.
Buvo tikimasi, kad dėl šios institucijos steigimo pavyks susitarti antradienį Hagoje vykusiame aukšto lygio susitikime, kuriame dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
Komisija steigiama po to, kai buvo sukurtas vadinamasis „Žalos registras“, į kurį jau įtraukta daugiau nei 80 tūkst. asmenų ar organizacijų pateiktų reikalavimų dėl žalos atlyginimo.
Trečiasis žingsnis bus įsteigti kompensavimo fondą. Šiuo metu dar nėra aišku, kaip ši svarbi proceso dalis veiks praktikoje.
Kompensacijų mechanizmas koordinuojamas per Strasbūre įsikūrusią Europos Tarybą – 46 valstybių grupę, ginančią žmogaus teises žemyne.
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Davidas van Weelas žurnalistams pranešė, kad naujoji komisija bus įsikūrusi Hagoje.
ES lyderiai patiria spaudimą ketvirtadienį prasidėsiančiame viršūnių susitikime pasiekti susitarimą dėl to, ką daryti su įšaldytu Rusijos turtu.
Jie ieško būdų finansuoti paskolą Kyjivui, kurią grąžinti siūloma iš galimų Rusijos reparacijų Ukrainai.
Tačiau nors planas sulaukė tvirto daugelio valstybių narių, įskaitant įtakingąją Vokietiją, palaikymo, Belgija iki šiol jam kategoriškai priešinasi.
Šioje šalyje yra įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“, kuri valdo didžiąją dalį Rusijos turto, o pasiūlymą Belgija atmeta, baimindamasi galimų teisinių.
Diskusijos dėl įšaldytų lėšų vyksta kartu su pastangomis užbaigti Ukrainoje vykstanti karą, kurio pabaiga, pasak JAV prezidento Donaldo Trumpo, yra „arčiau nei bet kada anksčiau“.
Po dvi dienas Berlyne trukusių derybų su aukštais JAV pareigūnais V. Zelenskis sakė, kad jos buvo „nelengvos“, bet padėjo pasiekti „realią pažangą“ sprendžiant saugumo garantijų klausimą.
Pirmadienį Europos lyderiai pasiūlė sukurti Europos vadovaujamas ir JAV remiamas daugiašales pajėgas, kad būtų užtikrintas galimo taikos susitarimo sąlygų laikymasis.
„Diskusijos apie atsakomybę, kompensacijas ir atstatymą turi būti taikos derybų dalis“, – atvykęs į susitikimą Hagoje žurnalistams sakė Europos Tarybos generalinis sekretorius Alainas Bersetas.
Zelenskis atsakė, kada Rusija gaus suderintą taikos planą
Pasiūlymai dėl taikos susitarimo galėtų būti galutinai suderinti per kelias dienas, o tuomet JAV prezidento pasiuntiniai juos pateiktų Kremliui. Apie tai žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, skelbia „Associated Press“.
Tuskas: Kyjivo sąjungininkės Vakaruose parodė naują vienybę taikos Ukrainoje klausimu
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas gyrė Kyjivo sąjungininkus Vakaruose už naują vienybę po to, kai JAV pažadėjo surengti karinį atsaką, jei Rusija pažeis būsimą taikos susitarimą Ukrainoje.
Apie tai antradienį rašo lenkų portalas „TVP World“.
Pirmadienį Europos lyderiai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad po dviejų dienų taikos derybų tarp Ukrainos, Senojo žemyno ir JAV atstovų Berlyne pasiekta reikšminga pažanga.
Skelbiama, kad JAV ir Europos lyderiai įsipareigojo bendradarbiauti, siekdami susitarti dėl Ukrainos saugumo garantijų.
Tarp jų numatytas Europos vadovaujamų ir JAV remiamų tarptautinių pajėgų veikimas Ukrainos teritorijoje bei teisinis įsipareigojimas reaguoti į bet kokį būsimą ginkluotą išpuolį.
Antradienį D. Tuskas gyrė naujai atrastą JAV ir Europos sąjungininkių vienybę, kurios tam tikrais klausimais, įskaitant karo Ukrainoje pabaigą, trūko nuo sausio, kai Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) grįžo į Baltuosius rūmus.
„Proveržis – jokiu būdu ne sėkmės garantas – yra tai, kad galbūt pirmą kartą buvo taip aiškiai matyti, jog amerikiečiai, europiečiai ir Ukraina yra toje pačioje pusėje“, – sakė Lenkijos premjeras.
„Pirmą kartą tai išgirdau iš amerikiečių derybininkų: Amerika dalyvaus užtikrinant saugumo garantijas Ukrainai taip, kad rusams nekiltų abejonių, jog (paliaubų pažeidimo atveju) JAV atsakas bus karinis“, – sakė jis.
D. Tuskas pabrėžė, kad Rusija bus priversta pradėti rimtas derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos tik tuo atveju, jei Vakarai ir toliau demonstruos vieningą poziciją.
„Vienintelė galimybė įtikinti Rusiją pradėti rimtas derybas dėl karo pabaigos ar bent jau dėl paliaubų – suvienyti visus Vakarus, kad visi kartu veiktume kaip sąjungininkai ir kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas ir rusai suprastų, jog negalima įvaryti pleišto tarp šių trijų šalių“, – sakė D. Tuskas.
Zelenskis: Rusija kiekvieną mėnesį netenka 30 tūkst. karių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį savo kalboje Nyderlandų parlamente sakė, kad Rusija kiekvieną mėnesį netenka apie 30 tūkst. vyrų, tačiau Rusijos prezidentui tai nerūpini, nes jis esą tiki tik valdžia ir pinigais.
„V. Putinas netiki žmonėmis. Jis tiki tik valdžia ir pinigais. Kiekvieną mėnesį jis fronte praranda apie 30 tūkst. karių gyvybių. Ne 30 tūkst. sužeistųjų, bet žuvusių. Buvo mėnuo, kai žuvo 25 tūkst. rusų, kitą mėnesį žuvusiųjų buvo 31 tūkst.“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad dronų daryti įrašai patvirtina šias mirtis.
„Rusų šturmas visad yra beprotiškai kruvinas, bet V. Putinui tai nerūpini. Rusai neskaičiuoja savo žuvusiųjų, tačiau jie skaičiuoja kiekvieną dolerį, kiekvieną eurą, kurio netenka. Tai priežastis, kodėl būtinas stiprus sprendimas dėl Rusijos pinigų ir šios lėšos turi panaudotos gynybai nuo Rusijos“, – tęsė Ukrainos vadovas ir paragino Nyderlandus paremti sprendimą perduoti Ukrainai įšaldytą Rusijos turtą.
Kremlius: Rusija nematė Europos saugumo garantijų plano Ukrainai
Rusija antradienį pareiškė, kad nematė dieną prieš tai paskelbto Europos vadovų pasiūlymo sukurti tarptautines taikos palaikymo pajėgas taikai Ukrainoje užtikrinti, ir atsisakė komentuoti šį planą.
Europos vadovai pasiūlė sukurti Europos vadovaujamas tarptautines pajėgas su JAV parama, kurios užtikrintų galimo taikos susitarimo Ukrainoje vykdymą, sakoma bendrame pareiškime, paskelbtame jiems Berlyne susitikus su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Šios pajėgos – kaip teigiama vėlai pirmadienį paskelbtame pareiškime – būtų dalis Jungtinių Valstijų ir Europos tvirtų saugumo garantijų Ukrainai, siekiant užtikrinti, kad Rusija nepažeistų jokio susitarimo dėl 2022 metais jos plataus masto puolimu prasidėjusio karo užbaigimo.
Tačiau Rusija antradienį atsisakė komentuoti šį dokumentą.
„Kol kas matėme laikraščių pranešimus, bet į juos nereaguosime. Kol kas nematėme jokių tekstų“, – antradienį naujienų agentūrai AFP ir kitiems žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis teigė, kad Maskva – kuri anksčiau reikalavo, kad Ukraina atiduotų teritorijų, ir atmetė bet kokį užsienio kariuomenės buvimą Ukrainoje – nepakeitė savo pozicijos dėl konflikto.
„Mūsų pozicija yra gerai žinoma, ji nuosekli, skaidri ir aiški amerikiečiams. Apskritai ji aiški ir ukrainiečiams“, – sakė D. Peskovas.
Pirmadienį paskelbtame interviu televizijai „ABC News“ Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sakė, jog Maskva nesutiks, kad Ukrainoje būtų dislokuotos NATO taikos palaikymo pajėgos.
„Mes tikrai niekada nepritarsime jokiam NATO pajėgų buvimui Ukrainos teritorijoje“, – sakė S. Riabkovas.
V. Zelenskis sako, kad taikos pasiūlymai Rusijai gali būti pateikti artimiausiomis dienomis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad su JAV pareigūnais suderinti pasiūlymai dėl taikos susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti beveik ketverius metus trunkantį Rusijos sukeltą karą, gali būti parengti per kelias dienas, o po to amerikiečių pasiuntiniai pateiks juos Kremliui.
Vėlai pirmadienį V. Zelenskis žurnalistams sakė, kad taikos plano projektas, aptartas su JAV per anksčiau Berlyne vykusias derybas, yra įgyvendinamas. Tačiau jis įspėjo, kad kai kurie svarbūs klausimai, visų pirma tai, kas nutiks su Ukrainos teritorija, kurią okupavo įsiveržusios Rusijos pajėgos, lieka neišspręsti.
Atrodo, kad JAV vadovaujamos taikos pastangos įgauna pagreitį. Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali nepritarti kai kuriems Vašingtono, Kyjivo ir Vakarų Europos pareigūnų parengtiems pasiūlymams, įskaitant Vakarų saugumo garantijas Ukrainai.
Amerikos pareigūnai pirmadienį sakė, kad Ukraina ir Europa sutaria dėl maždaug 90 proc. JAV parengto taikos plano.
„Manau, kad dabar esame arčiau (taikos susitarimo) nei kada nors anksčiau“, – teigė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Vis dėlto lieka daug potencialių keblumų.
V. Zelenskis pakartojo, kad Kyjivas atmeta galimybę pripažinti Maskvos kontrolę bet kurioje Donbaso – ekonomiškai svarbaus regiono Rytų Ukrainoje, kurį sudaro Luhanskas ir Doneckas, – dalyje. Rusijos kariuomenė visiškai nekontroliuoja nė vieno iš jų.
„Amerikiečiai bando rasti kompromisą“, – sakė V. Zelenskis, prieš antradienio vizitą Nyderlanduose.
„Jie siūlo „laisvąją ekonominę zoną“ (Donbase). Ir noriu dar kartą pabrėžti: „laisvoji ekonominė zona“ nereiškia, kad ją kontroliuoja Rusijos Federacija“, – tvirtino Ukrainos prezidentas.
Teritorijų klausimas tebėra viena iš sudėtingiausių kliūčių siekiant visapusiško susitarimo.
V. Putinas nori, kad visos teritorijos keturiuose pagrindiniuose Ukrainos regionuose, kurias užėmė jo pajėgos, taip pat Krymo pusiasalis, kurį Maskva neteisėtai aneksavo 2014 metais, būtų pripažintos Rusijos dalimi.
V. Zelenskis perspėjo, kad jei V. Putinas atmes diplomatines pastangas, Ukraina tikisi didesnio Vakarų spaudimo Maskvai, įskaitant griežtesnes sankcijas ir papildomą karinę paramą gynybai.
Kyjivas sieks sustiprinti oro gynybos sistemas ir tolimojo nuotolio ginkluotę, jei diplomatija žlugs, sakė jis.
Ukraina ir JAV rengia iki penkių dokumentų, susijusių su taikos sistema, keli iš jų skirti saugumui, sakė V. Zelenskis.
Jis optimistiškai vertino Berlyno derybų pažangą.
„Apskritai buvo pademonstruota vienybė“, – sakė V. Zelenskis.
„Tai buvo tikrai teigiamas dalykas ta prasme, kad atspindėjo JAV, Europos ir Ukrainos vienybę“, – tvirtino jis.
Kalėdų paliaubų nebus – Rusija atmeta siūlymą
Kremlius pasisakė prieš Vokietijos kanclerio išvakarėse pasiūlytas Kalėdų paliaubas Ukrainoje, skelbiama „Meduza“.
„Mes norime taikos. Mes nenorime paliaubų, kad Ukraina galėtų atsikvėpti ir pasiruošti karo tęsimui“, – cituojamas Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.
Pasak jo, dabar kalbama apie tai, „ar mes sutinkame su susitarimu, ar ne“.
„Jei pas ukrainiečius atsiranda ir pradeda dominuoti noras pakeisti susitarimą trumpalaikiais, nepraktiškais sprendimais, tai mes vargu ar esame pasirengę tai daryti“, – pridūrė D. Peskovas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gruodžio 15 d. pranešė, kad Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pasiūlė Kalėdų paliaubų idėją. Jo teigimu, JAV palaiko šią idėją, palaiko ją ir Ukraina.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną paskelbti paliaubas Ukrainoje per Kalėdas.
„Galbūt Rusijos vadovybė dar turi žmogiško padorumo likučių ir bent per Kalėdas leis gyventojams kelias dienas pabūti be šio teroro“, – sakė F. Merzas Berlyne spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Rusija tvirtina kontroliuojanti svarbų Ukrainos Kupjansko miestą
Rusija antradienį pareiškė, kad kontroliuoja svarbų Kupjansko miestą, esantį Ukrainos šiaurės rytuose, kur Ukrainos pajėgos neseniai pranešė atsikovojusios kelias vietoves.
„Kupjansko miestą kontroliuoja Rusijos šeštoji kariuomenė“, – valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė kariuomenės grupuotės „Zapad“ vadas Leonidas Šarovas.
Rusija dar lapkričio mėnesį buvo paskelbusi, kad užėmė Kupjanską, tačiau Ukraina vėliau pareiškė, jog atsikovojo kelis miesto rajonus.
L. Šarovas teigė, kad nedidelės Ukrainos karių grupės kasdien bando patekti į Kupjanską, tačiau primygtinai tvirtino, jog „visus rajonus kontroliuoja Rusijos pajėgos“.
V. Zelenskis penktadienį paskelbtame vaizdo įraše nurodė, kad aplankė karius Kupjansko rajone po to, kai Kyivas pranešė apie kelių rajonų ir dviejų netoliese esančių vietovių atsikovojimą. Jo vizitas buvo surengtas netrukus po to, kai Ukrainos pajėgos paskelbė apie proveržį šioje teritorijoje.
Rusijos kariuomenė 2022 m. vasario mėnesį pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą ir šiuo metu yra okupavusi apie 20 proc. šalies teritorijos.
ES naujomis sankcijomis nusitaikė į Rusijos „šešėlinio laivyno“ įgalintojus
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį įvedė naujas sankcijas, siekdama mažinti Rusijos pajamas iš naftos ir kovoti su Maskvos kišimusi Europoje.
27 valstybių blokas į savo „juoduosius“ sąrašus įtraukė devynis verslininkus ir kompanijas, tarp jų juridinius ir fizinius asmenis Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) ir Vietname. Šiuos verslininkus ir firmas ES vadina senstančių naftos tanklaivių „šešėlinio laivyno“, kuriuo Maskva naudojasi siekdama apeiti jos naftos eksportui įvestus apribojimus, įgalintojais.
ES taip pat nurodė, kad įves sankcijas dar 40-čiai laivų, tad bendras laivų, kuriems blokas taiko apribojimus, skaičius padidės iki maždaug 600.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį ES jau yra priėmusi 19 beprecedenčių sankcijų Maskvai paketų.
Briuselis planuoja toliau ilginti laivų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą.
Be sankcijų, kuriomis siekiama sekinti Maskvos karo iždą, ES taip pat ėmėsi priemonių prieš tai, ką vadina Kremliaus hibridinių atakų kampanija Europoje.
Tai apima sankcijas Rusijos kariuomenės junginiui, kaltinamam GPS signalų blokavimu virš Baltijos jūros, ir kibernetinėmis atakomis kaltinamiems programišiams.
Be to, turto įšaldymas ir kelionių draudimas bus taikomas 12-ai užsienio politikos analitikų ir nuomonės formuotojų, kaltinamų pagalba skleidžiant Kremliaus propagandą.
Žiniasklaida: JAV pasiūlymas Ukrainai „gulės ant stalo“ tik ribotą laiką
JAV Ukrainai siūlo saugumo garantijas, panašias į tas, kurias ji gautų būdama NATO narė, tačiau perspėja, kad šis pasiūlymas galioja ribotą laiką, rašo „Politico“.
Šis pasiūlymas, pasak „Politico“, yra kol kas tvirčiausias ir aiškiausias įsipareigojimas dėl Ukrainos saugumo, kurį JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija yra pateikusi, bet jis yra susijęs su ultimatumu „tarp eilučių“: priimkite jį dabar, nes vėlesnė versija tokia dosni jau nebus.
Pasiūlymas dėl vadinamųjų „5-ojo straipsnio pobūdžio“ garantijų buvo pateiktas po ilgų derybų tarp specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo, prezidento D. Trumpo žento ir patarėjo Jaredo Kushnerio bei Ukrainos ir Europos pareigūnų Berlyne, Vašingtonui mėginant spausti Kyjivą sutikti su sąlygomis, kurios, jo įsitikinimu, galėtų užbaigti karą.
Nerimaudami dėl galimo Rusijos puolimo atnaujinimo ateityje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir daugelis Europos lyderių siūlomam susitarimui iškėlė sąlygą: jame privalo būti aiškios JAV saugumo garantijos.
„Politico“ teigimu, panašu, kad naujausiu JAV pasiūlymu stengiamasi nuraminti šį nuogąstavimą, bet kartu ir paskatinti V. Zelenskį greitai reaguoti.
„Šio susitarimo pagrindas iš esmės yra labai tvirtos garantijos, panašios į 5 straipsnį“, – sakė aukštas JAV pareigūnas, kurį cituoja „Politico“.
„Šių garantijų pasiūlymas amžinai negalios. Jos siūlomos dabar, jei bus pasiektas tinkamas susitarimas“, – pridūrė jis.
JAV prezidentas pirmadienį pareiškė manantis, kad taikos proceso dalyviai padarė didelę pažangą siekdami sudaryti susitarimą dėl karo Ukrainoje pabaigos.
„Manau, kad dabar esame arčiau nei bet kada anksčiau“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.
Paklaustas, ar saugumo garantijų pasiūlymas turi nustatytą terminą, jis sakė, kad „terminas yra tada, kai galėsime tai padaryti.“
Savaitgalio derybos Berlyne daugiausia buvo skirtos saugumo garantijų, kurias JAV ir Europa suteiktų Ukrainai, detalėms aptarti, bet jose taip pat buvo kalbama apie teritoriją ir kitus klausimus.
„Politico“ teigimu, JAV pusė mano, kad Rusija sutiks su tokiomis sąlygomis galutiniame susitarime, taip pat leis Ukrainai prisijungti prie Europos Sąjungos.
„Manome, kad galutiniame susitarime rusai sutiks su visais šiais dalykais, kurie leis sukurti stiprią ir laisvą Ukrainą. Rusija galutiniame susitarime nurodė, kad yra atvira Ukrainos stojimui į ES“, – sakė antrasis su „Politico“ anonimiškai kalbėjęs JAV pareigūnas.
„Politico“ pažymi, kad tokios JAV viltys gali būti pernelyg optimistiškos, atsižvelgiant į tai, kad ligšiolinėse derybose Kremlius nebuvo linkęs dėl nieko nesuleisti, o nuomonės dėl naujų pasiūlymų, kurie Europoje buvo diskutuojami pastaruosius keletą dienų, Maskva taip pat dar neišreiškė.
ELTA primena, kad pirmadienį Berlyne V. Zelenskis derėjosi su Amerikos delegacija, vadovaujama JAV specialiojo atstovo S. Witkoffo ir D. Trumpo žento J. Kushnerio. Po derybų V. Zelenskis pabrėžė, kad šalys laikosi skirtingų pozicijų teritoriniu klausimu ir patikslino, kad per šias derybas Amerikos delegacija pateikė Rusijos poziciją bei nekėlė jokių reikalavimų Ukrainai.
Pasak Ukrainos prezidento, susitarta, jog aptartas garantijas patvirtins Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresas ir jose bus numatytos panašios garantijos, kaip ir NATO sutarties 5 straipsnyje.
Žiniasklaida: kol Trumpas derasi dėl taikos Ukrainoje, Europoje ruošiamasi karui
Kol JAV prezidentas Donaldas Trumpas bando susitarti dėl taikaus konflikto Ukrainoje sprendimo, Europos lyderiai skambina pavojaus varpais, teigdami, kad Rusija gali smogti jų šalims. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, Europos saugumo pareigūnai dabar reguliariai ragina visuomenę ruoštis galimai karui su Rusija – tai nusistatymas, kuris dar prieš dešimtmetį atrodė neįsivaizduojamas.
Prancūzija: Ukraina turi gauti tvirtas saugumo garantijas prieš bet kokias diskusijas dėl teritorijų
Prezidento Emmanuelio Macrono komanda antradienį pareiškė, kad siekiant Rusijos karo Ukrainoje pabaigos, Prancūzija nori „tvirtų saugumo garantijų“ Kyjivui prieš bet kokias diskusijas dėl teritorijų perleidimo Maskvai.
„Pirmiausia norime tvirtų saugumo garantijų prieš bet kokias diskusijas dėl teritorijos. Padarėme pažangą garantijų klausimu (...), išaiškinus JAV paramos formą“, – sakė E. Macrono patarėjas, Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui Berlyne surengus derybas su JAV pasiuntiniais ir Europos lyderiais, siekiant susitarimo, kuris užbaigtų beveik ketverius metus trunkantį plataus masto karą.
Ukraina teigia pirmą kartą karo metu sėkmingai atakavusi rusų povandeninį laivą
Ukraina pirmadienį pranešė, kad povandeniniais dronais sėkmingai atakavo Rusijos povandeninį laivą, prisišvartavusį Juodosios jūros Novorosijsko uoste.
Tai pirmas kartas per beveik ketverius metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją, kai Ukraina surengė sėkmingą ataką prieš povandeninį laivą.
Pastarosiomis savaitėmis Kyjivas suintensyvino karinių jūrų pajėgų atakas prieš, jo teigimu, su Rusija susijusius laivus Juodojoje jūroje. Tuo metu Rusijos pajėgos rengia reguliarias atakas prieš Ukrainos Odesos uostą.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį, po kelių smūgių laivams regione, perspėjo nepaversti Juodosios jūros konfrontacijos tarp Rusijos ir Ukrainos rajonu.
Penktadienį per rusų oro smūgį netoli Odesos buvo apgadintas turkų laivas – kelios valandos po to, kai R. T. Erdoganas pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Anksčiau, Ukrainai atakavus su Rusija siejamus tanklaivius prie Turkijos krantų, turkų lyderis skundėsi dėl, jo žodžiais, nerimą keliančios eskalacijos Juodojoje jūroje.
Pirmadienį Ukrainos saugumo tarnyba SBU prisiėmė atsakomybę už smūgį Rusijos povandeniniam laivui.
„Ukrainos saugumo tarnyba atliko dar vieną unikalią specialią operaciją ir surengė jūrų ataką Novorosijsko uoste“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė SBU.
„Pirmą kartą istorijoje povandeniniai dronai „Sub Sea Baby“ susprogdino rusų (...) povandeninį laivą“, – teigė SBU.
SBU pareiškė, kad šis povandeninis laivas turėjo keturis sparnuotųjų raketų „Kalibr“ paleidimo įrenginius, iš kurių buvo atakuojama Ukrainos teritorija.Pasak SBU, Rusijos povandeninis laivas atakos metu buvo smarkiai apgadintas ir „iš esmės yra išvestas iš rikiuotės“.
Rusija kol kas nekomentavo šio incidento.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Ukraina ne kartą atakavo Rusijos laivus Juodojoje jūroje, pasitelkdama dronus ir raketas.
Zelenskis apie derybų Berlyne rezultatus: Ukraina rengia penkis dokumentus
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Berlyne įvyko keli derybų ratai, aptarti penki su karo pabaiga susiję dokumentai, įskaitant dėl saugumo garantijų ir pokario atstatymo.
„Mes surengėme tris ar keturis derybų ratus, kai kurie iš jų vyko šio mūsų komandų susitikimo kuluaruose, be manęs. (…) Mes tikimės penkių dokumentų. Kai kurie iš jų susiję su saugumo garantijomis“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, susitarta, jog šias garantijas patvirtins Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresas ir jose bus numatytos panašios garantijos, kaip ir NATO sutarties 5 straipsnyje.
V. Zelenskis sakė, kad kitas svarbus klausimas – Ukrainos atstatymas.
„Mes rimtai kalbame apie atstatymą: pinigus, specialaus fondo sukūrimą ir ko tikimės. Šiandien pirmą kartą iškėliau klausimą, kuris, mano manymu, yra labai svarbus. Jis susijęs su mūsų perkeltaisiais asmenimis, netekusiais savo namų. Tai reikalauja didelių pinigų, dešimčių milijardų dolerių, mūsų skaičiavimais – maždaug 70–80 milijardų“, – sakė prezidentas.
Atstatymo kontekste jis paminėjo infrastruktūros projektus: energetikos, mokyklų, universitetų. V. Zelenskis sakė, kad išsamus atkūrimo planas dar nėra parengtas, bet šalys yra „labai arti tvirtų saugumo garantijų“.
Pirmadienį Berlyne V. Zelenskis derėjosi su Amerikos delegacija, vadovaujama JAV specialiojo atstovo Steve'o Witkoffo ir D. Trumpo žento Jaredo Kushnerio. Po derybų V. Zelenskis pabrėžė, kad šalys laikosi skirtingų pozicijų teritoriniu klausimu ir patikslino, kad per šias derybas Amerikos delegacija pateikė Rusijos poziciją ir nekėlė jokių reikalavimų Ukrainai.
JAV smogtų Rusijai? Tuskas atskleidė svarbias Ukrainos saugumo užtikrinimo detales derybose
Jei Rusija vėl užpultų Ukrainą, JAV agresoriui atsakytų karinėmis priemonėmis. Tai interviu metu pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, praneša „Onet“. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pabrėžė, kad derybų metu „pirmą kartą tapo visiškai aišku, kad amerikiečiai, europiečiai ir Ukraina yra vienoje pusėje“.
Derybos: JAV žada Ukrainai saugumo garantijas, bet reikalauja Donbaso Rusijai
JAV ir Ukrainos pareigūnai pirmadienį pareiškė, kad Vašingtonas įsipareigojo apsaugoti Ukrainą nuo tolesnių Rusijos atakų, o tai galėtų palengvinti Kyjivo kelią į taikos sutarties pasirašymą, net jei pagrindiniai klausimai dėl teritorijų ir Rusijos noro sutikti su susitarti lieka neišspręsti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad per dvi dienas trukusius pokalbius Berlyne su aukštais Baltųjų rūmų atstovais, siekiančiais užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, jis pasiekė pažangą, sakydamas, kad Vašingtonas pasiūlė saugumo garantijas, panašias į NATO gynybos aljanso garantijas, Kyjivui įžengus į lemiamą savaitę, kai vyks svarbūs derybų su jo rėmėjais etapai.
„Atrodo, kad viskas vyksta gerai, bet mes tai sakome jau ilgą laiką, ir tai yra sudėtinga, – pirmadienį Ovaliniame kabinete po pokalbio su V. Zelenskiu ir kitais Europos lyderiais sakė prezidentas Donaldas Trumpas. – Turime juos suderinti. Bet manau, kad tai veikia.“
Ukrainos, JAV ir aukščiausi Europos pareigūnai sekmadienį ir pirmadienį susitiko Berlyne, kad pabandytų pasiekti taikos susitarimą, nes Rusija toliau bombarduoja Ukrainos miestus. D. Trumpas paragino Ukrainą atiduoti teritoriją, kurios Rusija dar neužėmė, bet į kurią pretenduoja, kaip į savo, kaip taikos kainą, netgi tuo metu, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo papildomų nuolaidų, kad susilpnintų Kijevo suverenitetą. Ukrainos lyderiai pirmadienį pareiškė, kad vertina Baltųjų rūmų pastangas pasiekti susitarimą, nors tarp šalių vis dar yra didelių nesutarimų. V. Putinas anksčiau yra sakęs, kad greičiausiai prieštaraus susitarimui, kuris Kyjivui suteiktų dideles JAV saugumo garantijas.
„Dabar iš amerikiečių pusės girdėjome, kad jie yra pasirengę suteikti saugumo garantijas, lygiavertes NATO partnerių 5 straipsniui“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Zelenskis, turėdamas omenyje NATO sutarčių nuostatą, pagal kurią nariai įsipareigoja vienos šalies puolimą laikyti visų jų puolimu. V. Zelenskis kalbėjo po valandas trukusių susitikimų su Baltųjų rūmų pasiuntiniu Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu, Trumpo žentu.
JAV garantijos yra „tik pirmas žingsnis“, pareiškė V. Zelenskis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
rusija didžiausia pasaulyje teroristinė organizacija
Kremlius griežtai prieš: europiečių dalyvavimas derybose dėl Ukrainos „nieko gera nežada“
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas antradienį pareiškė, kad Kremlius prieštarauja Europos dalyvavimui derybose dėl konflikto Ukrainoje užbaigimo pagal JAV planą.
„Priimtinumo požiūriu europiečių dalyvavimas nieko gera nežada“, – pažymėjo Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.
D. Peskovas taip pat sakė, kad Kremlius dar nebuvo informuotas apie pirmadienį Berlyne vykusių Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Europos lyderių derybų rezultatus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas prisijungė prie tų derybų vaizdo ryšiu ir po to tvirtino, kad susitarimas dėl karo veiksmų užbaigimo yra vis artimesnis ir kad Vašingtonas Kyjivui pasiūlė panašias į NATO saugumo garantijas, kurias Rusija galėtų priimti.
D. Peskovas sakė, kad Kremlius turės išsiaiškinti to susitikimo detales, prieš galėdamas dalyvauti naujose derybose.
Po derybų su JAV pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu V. Zelenskis sakė, kad buvo pasiekta „pažanga“, nors tebėra nesutarimų teritorijų klausimu.
Naujausio JAV plano detalės nebuvo paskelbtos.
Ukrainą remiančios Europos šalys lygiagrečiai pateikė savo pasiūlymą, kuriame, be kita ko, numatytas daugiašalių pajėgų dislokavimas Ukrainoje, saugumo garantijos ir leidimas išlaikyti 800 tūkst. karių Ukrainos armiją, parodė po derybų Berlyne paskelbtas bendras pareiškimas.
Tačiau Kremlius jau yra atmetęs daugumą šių elementų.