Witkoffas: Trumpas remia saugumo garantijas Ukrainai
JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas Paryžiuje pareiškė, kad JAV ir prezidentas Donaldas Trumpas aiškiai remia saugumo garantijas Ukrainai.
Jų tikslas yra išvengti puolimo ir atgrasyti, o jei tai nepavyks, ir ginti, sakė jis.
Ukrainai ateityje reikės labai stiprių saugumo garantijų – „tokių stiprių, kokių dar nebuvo“, – kalbėjo S. Witkoffas.
„Žmonės Ukrainoje turi žinoti, kad kai (karas) baigsis, tai bus visam laikui“, – pažymėjo jis. S. Witkoffas pripažino, kad galimo teritorijų perleidimo klausimas dar neišspręstas, ir kad tai „ypač kritinė tema“.
Kitas JAV pasiuntinys Jaredas Kushneris Paryžiaus susitikimą pavadino „svarbiu etapu“. Esą dabar yra „tikrų apsaugos mechanizmų“, jog būtų užtikrinta, kad Ukraina nebus vėl užpulta.
Zelenskis džiaugiasi reikšminga deklaracija dėl Ukrainos saugumo garantijų
Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį palankiai įvertino sąjungininkų pasiūlytas saugumo garantijas Ukrainai, kurios įsigaliotų po galimų paliaubų kare su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
„Svarbu, kad šiandien koalicija turi esminius dokumentus. Tai nėra tik žodžiai. Yra konkretus turinys: bendra visų koalicijos šalių deklaracija ir trišalė Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Ukrainos deklaracija“, – sakė V. Zelenskis, pasirašęs deklaraciją kartu su Europos šalių vadovais.
Witkoffas: Ukrainos saugumo protokolai iš esmės baigti
Kyjivo sąjungininkai „iš esmės baigė“ susitarimą dėl saugumo garantijų Ukrainai, kai baigsis Rusijos karas prieš šalį, antradienį po derybų Paryžiuje pareiškė JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas (Stivas Vitkofas) ir pridūrė, kad teritoriniai klausimai yra problemiškiausia sritis.
„Manome, kad iš esmės baigėme rengti saugumo protokolus, kurie yra svarbūs, kad Ukrainos žmonės žinotų, jog kai tai baigsis, tai baigsis visiems laikams“, – sakė jis ir pridūrė, kad „žemės pasirinkimo galimybės“ bus „svarbiausias klausimas“ ir „tikiuosi, kad galėsime dėl to pasiekti tam tikrų kompromisų“.
Macronas: Sąjungininkai susitarė dėl tvirtų saugumo garantijų Ukrainai
Ukrainos sąjungininkai antradienį susitarė dėl tvirtų saugumo garantijų Kyjivui, kurios įsigalios po galimų paliaubų kare su Rusija ir pagal kurias Jungtinės Valstijos vadovaus paliaubų stebėsenos mechanizmui, sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
E. Macronas, Juntinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis pasirašė ketinimų deklaraciją, kurioje numatyta, kad po paliaubų Didžioji Britanija, Prancūzija ir kitos Europos sąjungininkės dislokuos karius Ukrainos teritorijoje.
Meloni vėl sako „ne“ Italijos kariams Ukrainoje
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį pareiškė, kad Europos sąjungininkėms Ukrainoje ir JAV pasiuntiniams pasakė, jog atmeta galimybę panaudoti Italijos karius saugumo garantijoms užtikrinti.
„Patvirtindama, kad Italija remia Ukrainos saugumą, vadovaudamasi tuo, kas visada buvo daroma, G. Meloni pakartojo kai kuriuos pagrindinius Italijos vyriausybės pozicijos garantijomis punktus, visų pirma atmetė Italijos karių panaudojimo sausumoje galimybę“, – sakoma jos biuro pareiškime po vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“ susitikimo Paryžiuje.
Merzas: Vokietija galėtų prisijungti prie paliaubų priežiūros pajėgų Ukrainoje
Vokietijos pajėgos galėtų prisijungti prie būsimų tarptautinių pajėgų, kurios stebėtų paliaubas Ukrainoje, bet tik teritorijoje, kuri ribojasi su karo nuniokota šalimi, antradienį pareiškė kancleris Friedrichas Merzas.
„Vokietija ir toliau prisidės politinėmis, finansinėmis ir karinėmis priemonėmis. Tai galėtų apimti, pavyzdžiui, pajėgų dislokavimą Ukrainai kaimyninėje NATO teritorijoje po paliaubų“, – sakė jis.
Kai bus susitarta dėl stebėjimo pajėgų, vyriausybė ir parlamentas „nuspręs dėl Vokietijos indėlio pobūdžio ir masto“, – sakė jis ir pridūrė, kad kol kas Berlynas nieko neatmeta.
JK ir Prancūzija susitarė dėl daugiašalių pajėgų dislokavimo Ukrainoje
Po „norinčiųjų koalicijos“ susitikimo Ukrainos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai pasirašė deklaraciją, kuria išreiškė ketinimus po karo pabaigos Ukrainoje dislokuoti daugiašales pajėgas, praneša UNIAN.
Paryžiuje – diskusijos dėl Ukrainai: štai ką ruošia ES
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa po susitikimo su „Norinčiųjų koalicijos“ lyderiais Paryžiuje pareiškė, kad Europos Sąjunga prisidės prie pastangų užtikrinti saugumo garantijas, būtinas ugnies nutraukimo susitarimui, skelbia „Ukrinform“.
Ukrainos paleista „Himars“ raketa sunaikino rusų konvojų prie Pokrovsko
Ukrainos artilerijos dalinys paleido „Himars“ raketą ir netoli Pokrovsko sunaikino grupę rusų karių ir automobilių. Apie tai rašo Ukrainos žurnalistė Julija Kirijenko.
Anot duomenų, 425-ojo puolimo pulko „Skala“ žvalgybinis dronas lokalizavo Rusijos karinę vilkstinę ir jos personalą bei atitinkamai nutaikė ugnį. Paskelbtame drono vaizdo įraše matyti, kaip raketa labai tiksliai smogia grupei.
Remiantis pranešimais, 10 rusų karių žuvo arba buvo sunkai sužeisti. Anot J. Kirijenko, ataka iš „Himars“ raketų paleidimo įrenginio surengta į pietus nuo Pokrovsko, netoli Novopavlivkos. Kariniai stebėtojai nustatė tikslią vietą. Ji yra už 7 km nuo dabartinės fronto linijos, rusų okupuotoje teritorijoje.
Taikos atveju – naujas mechanizmas: JAV prižiūrės paliaubas Ukrainoje
Jei Rusijos ir Ukrainos kare bus pasiektas taikos susitarimas, Jungtinės Valstijos vadovaus „paliaubų stebėjimo ir tikrinimo mechanizmui“, kuriame dalyvaus ir Europos šalys, teigia Kyjivo sąjungininkai deklaracijos projekte, su kuriuo naujienų agentūrai AFP pavyko susipažinti iki antradienį Paryžiuje vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimo.
Be to, Vašingtonas įsipareigotų remti Europos vadovaujamas daugianacionalines pajėgas, kurios nutraukus ugnį būtų dislokuotos Ukrainoje tam atvejui, jei Rusija pradėtų naują puolimą, nurodoma dokumente.
Prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį rengia Ukrainos sąjungininkų – vadinamosios Norinčiųjų koalicijos susitikimą, kuriame dalyvaus Europos lyderiai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV pasiuntiniai.
Susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama saugumo garantijoms, kurių Ukraina reikalauja ugnies nutraukimo atveju, siekdama atgrasyti Rusiją nuo tolesnės agresijos.
„Bus įdiegta nuolatinė, patikima paliaubų stebėjimo sistema. Joje dalyvaus tarptautinė bendruomenė, o vadovaus jai JAV“, – teigiama deklaracijos projekte.
Po ugnies nutraukimo dislokuotos daugianacionalinės pajėgos suteiktų Ukrainai „saugumo ore, jūroje ir sausumoje priemonių“ bei užtikrintų „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atkūrimą“, taip pat nurodoma dokumente.
„Šiems elementams vadovaus Europa“, – teigiama jame.
JAV dalyvaus šiose pajėgose, „be kita ko teikdamos žvalgybos informaciją ir logistikos paslaugas“, be to, „JAV įsipareigoja remti šias pajėgas Rusijos antpuolio atveju“, rašoma projekte.
Deklaracijos projekte nurodoma, kad bus numatyti „privalomi įsipareigojimai remti Ukrainą, jei Rusija ateityje surengtų ginkluotą puolimą, siekiant atkurti taiką“.
Tarp tokių įsipareigojimų „gali būti karinių pajėgumų, žvalgybos ir logistinės paramos panaudojimas, diplomatinės iniciatyvos, papildomų sankcijų priėmimas“, rašoma dokumente.
Pareiškimo projektas: JAV vadovautų paliaubų Ukrainoje stebėsenai ir remtų tarptautines pajėgas
Jungtinės Valstijos vadovautų „paliaubų stebėsenos ir tikrinimo mechanizmui“, kuriame dalyvautų Europa, jei būtų pasiektas taikos Ukrainoje susitarimas, teigiama Kyjivo sąjungininkų pareiškimo projekte prieš antradienį Paryžiuje vyksiantį viršūnių susitikimą.
Tuo tarpu Vašingtonas įsipareigotų remti Europos vadovaujamas tarptautines pajėgas – dislokuotas Ukrainoje po galimų paliaubų – naujo Rusijos puolimo atveju, priduriama jame.
Prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį Prancūzijoje priima vadinamąją „norinčiųjų koaliciją“ Ukrainos sąjungininkų susitikime, kuriame dalyvaus Europos lyderiai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV pasiuntiniai.
Susitikime daugiausia dėmesio skiriama saugumo garantijoms, kurių Ukrainai reikia paliaubų atveju, kad būtų atgrasoma nuo tolesnės Rusijos agresijos.
„Bus įdiegta nuolatinė ir patikima paliaubų stebėsenos sistema. Jai vadovaus JAV, dalyvaujant tarptautinei bendruomenei“, – teigiama pareiškimo projekte.
Tarptautinės pajėgos, kurios būtų dislokuotos po paliaubų, teiks Ukrainai „užtikrinimo priemones ore, jūroje ir sausumoje“ ir užtikrins „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsistatymą“, sakoma projekte.
„Šioms dalims vadovaus Europa“, – teigiama jame.
Remiantis projektu, šiose pajėgose dalyvaus Jungtinės Valstijos, „įskaitant JAV pajėgumus, pavyzdžiui, žvalgybos ir logistikos“, ir bus „JAV įsipareigojimas paremti pajėgas (Rusijos) puolimo atveju“.
Pareiškimo projekte teigiama, kad bus prisiimti „privalomi įsipareigojimai paremti Ukrainą Rusijos ginkluoto užpuolimo atveju ateityje, kad būtų atkurta taika“.
Šie įsipareigojimai „gali apimti karinių pajėgumų panaudojimą, žvalgybinę ir logistinę paramą, diplomatines iniciatyvas, papildomų sankcijų priėmimą“, nurodoma jame.
Ukraina smogė naftos saugyklai Rusijos Lipecko srityje
Ukrainos ginkluotosios pajėgos ilgojo nuotolio dronais smogė naftos saugyklai Rusijos Lipecko srityje. Taip pat atakuotas raketų ir amunicijos arsenalas Nėjos miestelyje Kostromos srityje, pranešė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) atstovas.
Naftos saugykloje po atakos kilo gaisras, o ginklų sandėlyje griaudėjo smarkūs sprogimai.
Minėta naftos saugykla aprūpina degalais tris Rusijos regionus: Tambovo, Voronežo ir Lipecko. Po smūgių raketų sandėliui vietos tarnybos nurodė evakuoti kaimyninių vietovių gyventojus.
Lipecko ir Kostromos sritys yra ne Ukrainos pasienyje, o toliau Rusijos gilumoje.
Žvalgyba: Rusija nebesugeba išlaikyti savo Arkties uostų
Maskvos planams paversti Šiaurės jūros kelią (ŠJK) visiškai veikiančiu transporto maršrutu trukdo esminiai infrastruktūros trūkumai, atsirandantys dėl vidaus pajėgumų stokos ir sankcijų, kurios užkerta kelią užsienio rangovų pagalbai.
Apie tai pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.
Vien per ateinančius penkerius metus ŠJK uostuose reikės iškasti apie 60 milijonų kubinių metrų grunto. Panašūs darbai turi būti atlikti ir kitų Rusijos Federacijos regionų uostuose, o problemos mastas dėl to tampa tik didesnis.
Praeityje Maskva sistemingai naudodavosi užsienio rangovų, turinčių reikalingą laivyną ir technologijas didelio masto gilinimo darbams atlikti, paslaugomis.
Įvedus sankcijas, šis kanalas iš esmės buvo atkirstas. Rusija jokių alternatyvų savais pajėgumais nesukūrė, o pareiškimai apie tai, kad Admiraliteto laivų statyklose Sankt Peterburge projektuojamas ir statomas žemsiurbes teliko vien deklaracijomis be jokių praktinių rezultatų.
Realūs skaičiai kalba patys už save. 2025 m. Rusija visuose savo uostuose pati sugebėjo iškasti tik apie 2,2 mln. kubinių metrų grunto. Turint omenyje nurodytus poreikius, tai yra nereikšmingas kiekis, kuris padėties iš esmės nekeičia.
Teoriškai Maskva tikisi, kad šiaurinių uostų infrastruktūros plėtroje dalyvaus Kinija.
Tačiau Pekino interesai yra iš esmės kitokie. Kinija yra suinteresuota ne atskirų Rusijos uostų kaip logistikos centrų plėtra, o nuolatiniu tranzitu visame Šiaurės jūros kelio maršrute. Artimiausiais metais tai reiškia vieną paprastą faktą: dideli laivai plauks pro šalį nesustodami.
Net jei Kinija sutiks dalyvauti dugno gilinimo darbuose, sprendimą, kur ir kokiuose uostuose jie bus atliekami, priims pats Pekinas.
„Maskvai tai reiškia kontrolės praradimą erdvės plėtros srityje, nesugebėjimą teikti tikslinę paramą atskiriems regionams ir de facto priklausomybę nuo išorės įtakos. Apskritai, ši situacija rodo sisteminį atotrūkį tarp RF deklaruojamų ambicijų Arkties regione ir jos realių galimybių“, – pažymėjo žvalgyba.
Kaip pranešė „Ukrinform“, 2025 m. gruodžio pabaigoje Rusija Arktyje pirmą kartą dislokavo visą savo aštuonių branduolinių ledlaužių laivyną, siekdama užtikrinti tolesnes galimybes naudotis Šiaurės jūros keliu, mat, Vakarams įvedus sankcijas ir kitokius apribojimus Rusijos laivynui, šis tapo ypač svarbus energijos išteklių transportavimui.
Tačiau Rusijos ledlaužių laivynas sparčiai sensta ir mažiausiai trys ledlaužiai per artimiausius dvejus metus pasieks savo eksploatacijos laikotarpio pabaigą.
Vakarai padės Ukrainai pakartotino Rusijos puolimo atveju, sakoma BBC paviešintame lyderių projekte
Antradienį paskelbtame Kijevo sąjungininkų Norinčiųjų koalicijos pareiškimo projekte teigiama, kad Kijevo saugumo garantijos apims „privalomus įsipareigojimus“ būsimo Rusijos ginkluoto išpuolio atveju, rašo BBC.
Šie įsipareigojimai gali apimti karinių pajėgumų, žvalgybos ir logistinės paramos panaudojimą, diplomatines iniciatyvas ir papildomų sankcijų priėmimą.
Be to, koalicijos narės, remiamos JAV, toliau teiks Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms itin svarbią karinę pagalbą ir ginklus, teigiama paskelbtame pareiškimo projekte.
Koalicijos šalys taip pat dalyvaus Jungtinių Valstijų vadovaujamame „paliaubų stebėsenos ir tikrinimo mechanizme“. Tikimasi, kad pareiškimo tekstas bus patvirtintas „norinčiųjų koalicijos“ lyderių viršūnių susitikime, kuris šiandien vyks Paryžiuje.
Netikėtas JAV perspėjimas rusiškai: „Nežaiskite žaidimų su prezidentu Trumpu“
JAV Valstybės departamento X socialinės žiniasklaidos paskyrose pasirodė keli įrašai su tamsiais prezidento Donaldo Trumpo portretais ir trumpais raudonu šriftu parašytais šūkiais.
„Tai mūsų pusrutulis“, – skelbia plakatas su Donaldu Trumpu. Valstybės departamentas pridūrė: „Prezidentas Trumpas neleis, kad mūsų saugumui kiltų grėsmė.“
„Nežaiskite žaidimų su prezidentu Trumpu“, – skelbia kitas Baltųjų rūmų vadovo portretas. Valstybės departamento dizaineriai šį plakatą pateikė keliomis versijomis, o užrašai buvo išversti į persų ir rusų kalbas. Šie įrašai buvo paskelbti oficialiose departamento paskyrose rusų ir iraniečių kalbomis.
Šie įrašai buvo paskelbti oficialiuose rusų kalba ir iraniečių kalba rašomose ministerijos paskyrose, pažymima „Izvestija“. Įrašas rusų kalba buvo papildytas prierašu: „Prezidentas Trumpas – žodžio žmogus. Nežinojote? Dabar žinote.“
Президент Трамп — человек дела.
— США по-русски (@USApoRusski) January 5, 2026
Не знали? — Теперь знаете. pic.twitter.com/t5QvngATg2
Buvęs Ukrainos URM vadovas: Rusija dėl JAV operacijos Venesueloje susiduria su trimis problemų grupėmis
Dėl JAV operacijos Venesueloje Rusija susiduria su trimis problemų grupėmis – tai politinės, reputacinės ir su energetika susijusios problemos, kurioms sprendimų šiuo metu nematyti. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tokią nuomonę socialiniame tinkle „Facebook“ išsakė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas.
„Rusija dėl JAV operacijos Venesueloje susiduria su trimis problemų grupėmis. Sprendimų kol kas nematyti – priešingai, padėtis taps sudėtingesnė. Todėl ši operacija mums yra tik pliusas“, – pareiškė diplomatas.
Anot jo, pirmoji problemų grupė yra politinė, arba susijusi su statusu. Ministras šiame kontekste priminė, kad Sovietų Sąjunga, o vėliau ir Rusija, nuo praėjusio šimtmečio šeštojo dešimtmečio stiprino buvimą Lotynų Amerikoje.
„Yra visos būtinos sąlygos, kad šios pastangos būtų panaikintos – yra galimybė užversti šį puslapį. Po Sirijos praradimo tai reikštų beveik visišką pasaulinio žaidėjo statuso netekimą ir jo pakeitimą regioniniu, o tai yra tiesioginis Rusijos agresijos rezultatas“, – mano P. Klimkinas.
Antroji problemų grupė yra reputacinė, nes „propaganda yra propaganda, bet pasaulyje kvailių nėra“. Diplomato manymu, beveik visi žmonės brėš paraleles tarp veiksmingų ir smogiamųjų Jungtinių Valstijų veiksmų ir Rusijos vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“. Jis taip pat nurodė, kad pastarojo meto strateginis Rusijos ir Venesuelos susitarimas parodo tikrąją Rusijos paramos vertę.
Trečioji ir, iš tikrųjų, pagrindinė problema, P. Klimkino įsitikinimu, yra susijusi su energetika.
„Glaudžiai bendradarbiaudamos su Saudo Arabija ir kontroliuodamos Venesuelos naftos išteklius, Jungtinės Valstijos gaus visišką veiksmų laisvę kontroliuoti naftos kainas ir naftos srautus – tai tos pačios „kortos“, apie kurias (JAV prezidentas Donaldas) Trumpas mėgsta kalbėti. Vienintelis klausimas – kaip D. Trumpas nuspręs jas panaudoti. Tai susiję ne tik su mumis. Jei jis norės, jis gali jas pasilaikyti. Yra daug darbo“, – apibendrino buvęs užsienio reikalų ministras.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Jungtinės Valstijos sudavė didelio masto smūgį Venesuelai. Prezidentas Nicolás Maduro ir jo žmona buvo sulaikyti ir išgabenti iš šalies.
Naktį Rusijoje aidėjo sprogimai – pranešama apie bepiločių orlaivių atakas
Rusijos miestuose naktį fiksuota dar viena bepiločių orlaivių atakų banga. Apie sprogimus ir gaisrus pranešama keliuose šalies regionuose, o vietos valdžia patvirtina smūgius pramonės objektams.
Rusijos informaciniai kanalai skelbia, kad bepiločiai orlaiviai smogė naftos bazei Lipecko srityje. Gaisras kilo Streleckije Chutorų kaime esančios bendrovės „Usmanskaja neftebaza“ teritorijoje. Lipecko srities gubernatorius Igoris Artamonovas patvirtino dronų ataką ir nurodė, kad po bepiločio orlaivio kritimo užsidegė pramoninis objektas Usmansko rajone.
Sprogimai girdėti ir Penzos mieste. Vietos gyventojai praneša apie kelis sprogimus, o pirminiais duomenimis, galėjo būti atakuotas guolių gamybos fabrikas. Oficialios informacijos apie galimus padarinius kol kas nėra.
Socialiniuose tinkluose taip pat plinta vaizdai iš Baškirijos. Manoma, kad sprogimai užfiksuoti Sterlitamako mieste, tačiau kol kas neaišku, koks objektas galėjo tapti atakos taikiniu. Vietos valdžios institucijos šios informacijos dar nekomentavo.
Pastarosiomis savaitėmis bepiločių orlaivių atakos Rusijos gilumoje fiksuojamos vis dažniau, o taikiniais tampa energetikos ir pramonės infrastruktūros objektai. Oficialūs Maskvos atstovai paprastai tokius incidentus vadina „incidentais su bepiločiais orlaiviais“, tačiau dalis regionų pripažįsta patyrę tiesioginius smūgius.
Ukrainos sąjungininkai Paryžiuje susitiks su JAV pasiuntiniais
Daugybės Ukrainą remiančių Europos šalių pareigūnai antradienį turėtų susitikti Paryžiuje ir su JAV pareigūnais aptarti Rusijos karo prieš Ukrainą sprendimą.
Iš viso 35 valstybės turėtų dalyvauti vadinamosios Norinčiųjų koalicijos – Vakarų šalių grupės, siekiančios nutraukti jau beveik ketverius metus vykstantį karą – susitikime.
Remiantis Paryžiaus pateikta informacija, jame Jungtinių Valstijų vardu dalyvaus JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris. Susitikime taip pat laukiama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte. Rusija šiame renginyje nedalyvaus.
Manoma, kad derybose dėmesys, be kita ko, bus sutelktas į daugiašales pajėgas, skirtas užtikrinti taiką tarp Rusijos ir Ukrainos, kurios kariauja nuo tada, kai Maskva 2022 m. vasario mėnesį pradėjo visapusišką invaziją. Diskusijose dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas paramai Ukrainos kariuomenei, ilgalaikiam bendradarbiavimui su Kyjivu gynybos klausimais ir paramai šiai šaliai naujų jos kaimynės atakų atveju.
Tiksli susitikimo darbotvarkė kol kas nežinoma. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas planuoja paskelbti rezultatus vėlesnėje spaudos konferencijoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Rusų planas žlugo: ukrainiečiai sunaikino mažiausiai 40 rusų karių
Ukrainos kariuomenė paskelbė, kad sunaikino mažiausiai 40 Rusijos karių, kuriems buvo įsakyta per nenaudojamą dujotiekį įsiskverbti į Kupiansko rajoną šiaurės rytų Ukrainoje, pranešė naujienų portalas „TVP World“.
Teigiama, kad Rusijos pajėgos siekė pasinaudoti požeminiu dujotiekiu „Sojuz“, kad sutelktų karius už ukrainiečių linijų ir surengtų netikėtą puolimą. Ukrainos 7-asis greitojo reagavimo korpusas pirmadienį pranešė, kad šį planą atskleidė ir sužlugdė.
Ukrainos kariuomenė paaiškino, kad prieš puldama ir susprogdindama dujotiekį palaukė, kol prie išėjimo susirinks pakankamai rusų pajėgų, o tada „pašalino“ mažiausiai 40 Rusijos karių bei užblokavo šį maršrutą.
„Įvykdžius šią operaciją, priešui nepavyko pasiekti savo tikslų, o padėtis atsakomybės zonoje stabilizavosi“, – teigė Ukrainos kariuomenė.
Slaptas greitkelis
Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad bandymas įsiskverbti už gynybinių linijų truko keletą mėnesių, o Rusijos kariai naudojo specialiai modifikuotus vežimėlius su ratais, o tose vietose, kur dujotiekis buvo pakankamai aukštas – net elektrinius paspirtukus.
Improvizuotas tunelis buvo ilgesnis nei 10 kilometrų. Pranešama, kad Rusijos pajėgos jame buvo įsirengusios tarpinių stotelių, kuriose buvo maisto, vandens ir deguonies, kad galėtų išsilaikyti keturias dienas, nes būtent tiek užtrukdavo kelionė nuo įėjimo iki išėjimo ukrainiečių užnugaryje.
Ši taktika suteikė Rusijos kariuomenei galimybę pereiti Oskilo upę ir apeiti Ukrainos dronų stebėjimo sistemas bei minų laukus, kad galėtų suformuoti puolamąsias pajėgas kitoje upės pusėje.
Sena taktika
Tai ne pirmas kartas, kai Rusija toje pačioje teritorijoje naudoja šią taktiką. 2025 m. rugsėjį Ukrainos pajėgos užtvindė dalį dujotiekio „Sojuz“, kad užkirstų kelią panašiems bandymams, o gruodį panaudojo tris tonas sprogmenų, kad šį kelią visiems laikams padarytų netinkamą naudoti.
Rusija panašią taktiką taikė ir kitur, o 2024 m. pradžioje per mūšį dėl Avdijivkos tokiu pačiu būdu užėmė svarbų įtvirtinimą.