„Rusija vėl atakavo du uostus Odesos srityje. Deja, žuvo žmogus. Reiškiame užuojautą šeimai ir artimiesiems. Mažiausiai penki žmonės buvo sužeisti, jie gauna reikiamą medicininę pagalbą“, – teigiama įraše.
Kas laukia po karo Ukrainoje? Jau dabar įspėja NATO šalis – Putinas gali imtis naujos agresijos
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad Ukrainos saugumui reikalingas ne naujas Budapešto memorandumas, o konkretūs įnašai ir karinė parama.
Apie tai praneša „RBK-Ukraina“, remdamasi vokiečių leidiniu „Welt“.
Vokietijos ministras pabrėžė, kad Ukrainos gynybą reikia planuoti net ir po taikos sutarties sudarymo. Jis taip pat pažymėjo, kad būtina suteikti patikimas saugumo garantijas.
„Man svarbu, kad Ukrainos rėmėjai parengtų konkrečias priemones, kurios užtikrintų galimą politinį Rusijos agresijos Ukrainoje pabaigą“, – pažymėjo B. Pistorius.
Volodymyras Zelenskis užsiminė, kada galėtų baigtis karas Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis užsiminė, kad karas Ukrainoje gali baigtis iki maždaug vasaros vidurio, skelbia UNIAN.
Zelenskis pasiūlė JAV surengti dar vieną operaciją kaip su Maduro, tik taikytis į Kadyrovą
JAV turėtų daryti spaudimą Rusijai, „įvykdydamos tam tikrą operaciją“, kad nuo valdžios nušalintų Čečėnijos vadovą Ramzaną Kadyrovą, kaip tai buvo padaryta su Venesuelos vadovu Nicolu Maduro, trečiadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ekspertė: pagrindine kliūtimi kelyje į taiką tebėra Rusija
Konkrečios būsimų saugumo garantijų formuluotės, išdėstytos pasibaigus „Norinčiųjų koalicijos“ viršūnių susitikimui priimtoje bendroje deklaracijoje, vertintinos teigiamai, tačiau Rusija ir toliau bus kliūtis taikiam sprendimui pasiekti.
Taip išskirtiniame komentare naujienų agentūrai „Ukrinform“ teigė Londono Karališkojo koledžo karo studijų katedros mokslo darbuotoja Jade McGlynn.
Ekspertės nuomone, Paryžiuje pasirašyta deklaracija yra teigiamas rezultatas, „visų pirma dėl savo konkretumo, ir neabejotinai teigiamas rezultatas Jungtinės Karalystės, kuri iš esmės labai priešinosi idėjai įsipareigoti ką nors daryti be Amerikos paramos, atžvilgiu“.
„Manau, kad vakarykštis „Norinčiųjų koalicijos“ viršūnių susitikimas neabejotinai turi teigiamų aspektų, ypač jei pažvelgsime į deklaracijos 2 punktą (parama Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms) ir paramą, kurią „Norinčiųjų koalicijos“ pajėgos suteiktų, jei Rusija vėl pultų, o tai, mano nuomone, yra gana tikėtina“, – sakė ekspertė.
Tuo pačiu metu ekspertė abejoja, ar ši deklaracija padės išspręsti kai kurias didžiausias problemas, trukdančias taikos procesui.
Atsižvelgiant į tai, kad potencialios daugianacionalinės pajėgos pirmiausia laikomos atgrasymo priemone, E. McGlynn paaiškino, kad bet kokia atgrasymo priemonė turi psichologinį veiksnį. „Ar kita šalis tiki, kad šios pajėgos iš tikrųjų pradės karą arba rizikuos pradėti karą su Rusija? Aš nesu tikra, kad tuo tikiu, ir nežinau, ar Rusija tuo patikėtų“, – teigė ji.
Ji taip pat pareiškė, kad Rusija ir toliau yra kliūtis diskusijose tiek tarp amerikiečių ir rusų, tiek tarp amerikiečių, europiečių ir ukrainiečių, tiek tarp amerikiečių ir ukrainiečių.
„Nemanau, kad Rusija sutiks su daugeliu iš šių punktų. Pavyzdžiui, esu įsitikinusi, kad SACEUR (vyriausiasis sąjungininkų vado Europoje) puikiai sugebėtų prižiūrėti galimą ugnies nutraukimą, bet šiuo metu rusai teigtų, kad jis padeda siųsti raketas į Rusiją“, – sakė E. McGlynn.
Be to, ekspertė pažymėjo, kad Rusija ir toliau tiki, jog gali laimėti išsekindama ir sužlugdydama Ukrainą, ir „mielai svarsto galimybes, kai jos kariniai tikslai gali būti pasiekti politinėmis priemonėmis, tačiau norėdama derėtis ji turi pripažinti, kad kariniu būdu laimėti negali“.
Be to, ekspertė mano, kad problema yra ta, jog gali būti, kad ES nebegalės pasikliauti JAV užtikrinant savo pačios saugumą, tačiau Europos šalys „dar nesusitaikė su šia mintimi“.
Ekspertė daro išvadą, kad reikia toliau tęsti derybas, siekiant išspręsti klausimus, trukdančius „baigti šį karo etapą ir pasiekti taip reikalingas paliaubas“.
Tuo pačiu metu baigdama pokalbį E. McGlynn pareiškė, kad karas gali būti išspręstas tik „Rusijos viduje ir Rusijai pralaimėjus“.
Trumpas: „Mes visada padėsime NATO, net jei jie mums nepadės“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas platformoje „Truth Social“ paskelbė naują žinutę apie karą Ukrainoje bei NATO saugumą.
Zelenskis: niekas aiškiai neatsako, kas bus, jei rusai vėl užpuls
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė negavęs „vienareikšmio atsakymo“ iš Europos sąjungininkų apie tai, kaip jie gintų jo šalį tuo atveju, jei Rusija pasibaigus karui vėl ją užpultų.
„Aš asmeniškai labai noriu gauti labai paprastą atsakymą: taip, jei vėl įvyks agresija, visi partneriai duos stiprų atsaką rusams. Ir būtent šį klausimą uždaviau visiems mūsų partneriams. Ir kol kas negavau aiškaus, vienareikšmio atsakymo“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Maskva ir Kyjivas tęsia kovas nepaisant pastangų siekti taikos
Ukrainoje ir Rusijoje trečiadienį tęsėsi kovos, nepaisant tarptautinių pastangų nutraukti karą.
Per Rusijos apšaudymą pietų Ukrainos Chersono mieste žuvo vienas žmogus, pranešė regiono gubernatorius Oleksandras Prokudinas „Telegram“ tinkle. Maskvos kariuomenė nuo ankstyvo ryto bombarduoja miesto centrą.
Pietrytinio Dniepro miesto meras pranešė, kad po Rusijos atakų buvo sužeisti septyni žmonės. Dauguma nukentėjusiųjų patyrė ūmią streso reakciją, tačiau buvo ir skeveldrų sukeltų sužeidimų. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad streso reakcijos yra organizmo atsakas į galimai traumuojančią patirtį. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra įvykio prisiminimai ir košmarai.
Borysas Filatovas apkaltino Rusiją, kad ši atakavo gyvenamuosius pastatus ir švietimo įstaigas. Tarp apgadintų pastatų buvo ir profesinė mokykla.
Netoli sienos su Ukraina esančiame Rusijos Gruskojės kaime sprogus ukrainiečių bepiločiui orlaiviui žuvo žmogus, „Telegram“ tinkle rašė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Pasak jo, per ataką naftos saugykloje Senojo Oskolo rajone užsidegė kelios cisternos.
Ukrainos dronų pajėgų vadas Robertas Brovdis patvirtino, kad buvo surengta ataka prieš naftos saugyklą kartu su keliomis kitomis atakomis.
JAV ir Ukrainos atstovai Paryžiuje toliau tariasi dėl paliaubų
Praėjus dienai po Norinčiųjų koalicijos viršūnių susitikimo Paryžiuje, Ukrainos ir JAV atstovai tęsia pokalbius dėl paliaubų sąlygų.
„Tikimės, kad bus aptarti sunkiausi karo užbaigimo sąlygų klausimai, ypač – dėl Zaporižios branduolinės elektrinės ir dėl teritorijų“, – trečiadienį tinkle „X“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tai jau trečiasis pokalbių su JAV atstovais ratas per dvi dienas, pridūrė jis.
„Ukraina nebijo sudėtingiausių klausimų ir niekada nebus kliūtis taikai“, – pabrėžė V. Zelenskis.
„Taika turi būti garbinga“, – kalbėjo jis. Dabar esą nuo partnerių priklauso „ar jie užtikrins tikrąjį Rusijos pasirengimą nutraukti karą“. Be to, to turėtų būti kalbama apie galimus susitikimus šalių lyderių lygiu tarp Ukrainos, Europos valstybių ir JAV.
Antradienį vadinamoji Norinčiųjų koalicija, pasak Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, susitarė dėl „tvirtų“ saugumo garantijų paliaubų Ukrainoje atveju. „Paryžiaus deklaracijoje“ kalbama apie paliaubų stebėsenos mechanizmą, kuriam vadovautų JAV.
JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas, kuris antradienį pirmą kartą asmeniškai dalyvavo Norinčiųjų koalicijos susitikime, saugumo garantijų planavimą pavadino „praktiškai baigtu“. Kartu jis pripažino, kad Rusijos reikalaujamas Ukrainos teritorijų perleidimo klausimas yra „labai kritinė tema“.
Perspėjimas Europai iš JAV: grėsmė gali ateiti greičiau negu planuojama
Tikėtina, kad Rusija gali sukelti didelę grėsmę NATO anksčiau nei prognozuojama Vakaruose, ypač jei Ukrainoje bus sudarytos paliaubos, nes jos išlaisvintų Rusijos pajėgas ir leistų Rusijai persiginkluoti bei atsigauti, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.
Analitikai cituoja Vokietijos karinį dokumentą, aprašantį, kaip Rusija pasitelkia užmaskuotas atakas prieš Vokietijos infrastruktūrą, rengdamasi galimam būsimam Rusijos ir NATO karui. Tai sutampa ir su ISW vertinimu.
Dokumente sakoma, kad Rusija intensyvina slaptas atakas prieš svarbią Vokietijos infrastruktūrą, tikėtina, rengdamasi didesnio masto konfliktui, pabrėžia JAV analitikai, remdamiesi Vakarų žiniasklaidos 2025 m. pabaigos ir 2026 m. sausio pradžios pranešimais.
Kariniame dokumente taip pat nagrinėjamos Rusijos kibernetinės operacijos ir įtakos kampanijos kaip pasirengimas karinei konfrontacijai. Vokietija mano, kad Rusija iš pradžių taikysis į jos energetikos ir gynybos infrastruktūrą dėl Vokietijos, kaip NATO karių judėjimo ir paramos centro, vaidmens. Spėjama, kad po atviro ginkluoto NATO rytinio flango užpuolimo Rusija laikytų Vokietiją prioritetiniu ilgojo nuotolio raketų ir dronų atakų taikiniu.
Remiantis dokumente pateiktu vertinimu, Rusija išplėtos šiuos pajėgumus ir „strategines galimybes“ ne vėliau kaip 2029 m., net jei karas Ukrainoje tęsis be didelių permainų, sakoma ISW pranešime.
„Rusijos slaptos atakos prieš Vokietijos infrastruktūrą greičiausiai yra Rusijos kampanijos „nulinis etapas“, kai kuriamos informacinės ir psichologinės sąlygos rengiantis galimam NATO ir Rusijos karui ateityje“, – teigia ISW ekspertai.
Iš svarbios Ukrainai sutarties „dingo“ amerikiečiai
Jungtinės Amerikos Valstijos nepasirašė deklaracijos su Europos šalimis ir Ukraina dėl dalyvavimo taikdarių pajėgose po vakar Paryžiuje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo, praneša leidinys Politico, kurį cituoja naujienų agentūra Unian.
Pasak leidinio, galutinėje deklaracijoje nėra JAV atstovų parašų – dokumentą pasirašė tik vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ valstybės.
Be to, iš ankstesnio bendro pareiškimo projekto buvo išbrauktos konkrečios detalės apie galimą JAV dalyvavimą daugianacionalinėse pajėgose Ukrainoje. Tarp pašalintų punktų – įsipareigojimas suteikti paramą galimo išpuolio atveju, taip pat nuostatos dėl pagalbos žvalgybos ir logistikos srityse.
Po Paryžiuje surengto susitikimo „Norinčiųjų koalicijos“ lyderiai, Ukraina ir Jungtinės Valstijos pasirašė bendrą deklaraciją pavadinimu „Tvirtos saugumo garantijos siekiant tvirtos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje“.
Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, deklaracijos tekstas buvo paskelbtas Ukrainos prezidento ir Europos Sąjungos Tarybos internetinėse svetainėse.
Deklaracijoje kalbama apie „Norinčiųjų koalicijos“ narių pasirengimą dalyvauti politiškai ir teisiškai įpareigojančių garantijų sistemoje, kuri bus suaktyvinta įsigaliojus paliauboms.
„Visi pabrėžėme savo įsipareigojimą siekti teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje pagal Jungtinių Tautų Chartijos principus ir palankiai įvertinome pasiektą pažangą, taip pat ir amerikiečių, ukrainiečių, Europos ir kitų partnerių diskusijose“, – sakoma pareiškime.
„Norinčiųjų koalicija“ pažymi, kad Ukrainos gebėjimas apsiginti yra labai svarbus siekiant užtikrinti Ukrainos ir euroatlantinio kolektyvinio saugumo ateitį.
„Patvirtinome, kad Ukrainos suvereniteto ir ilgalaikio saugumo užtikrinimas bus neatsiejama taikos susitarimo dalis ir kad bet koks susitarimas turės būti paremtas tvirtomis saugumo garantijomis Ukrainai“, – dėstoma pareiškime.
Tuskas: Lenkija atliks pagrindinį vaidmenį teikiant logistinę paramą Ukrainai
Lenkija nesiųs savo karių į Ukrainą, tačiau atliks pagrindinį vaidmenį teikdama logistinę paramą Kyjivui ir Ukrainoje veikiančioms šalims, per spaudos konferenciją po vadinamosios Norinčiųjų koalicijos lyderių susitikimo Paryžiuje pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Lenkija bus pirmaujanti šalis logistikos ir organizaciniais klausimais. Kiekviena užduotis turi savo nacionalinį lyderį, o tarp keturių šalių, spręsiančių, kaip veiks pasibaigus karui, Lenkija yra viena iš pirmaujančių“, – sakė D. Tuskas.
Jis pabrėžė, kad Lenkijos logistinė parama Ukrainą remiančioms šalims bus reikšminga, bet savo karių Lenkija į Ukrainą nesiųs.
„Mūsų partneriai nesitiki, kad Lenkijos kariai bus Ukrainoje, kad ir koks būtų scenarijus“, – pabrėžė Lenkijos ministras pirmininkas.
Po Norinčiųjų koalicijos lyderių susitikimo Paryžiuje prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jau yra išsamus saugumo garantijų architektūros supratimas ir žinoma, kuri šalis ir kam yra pasirengusi.
Kovoms pasibaigus, Didžioji Britanija ir Prancūzija yra pasirengusios pasiųsti savo karius į Ukrainą, po susitikimo pareiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Dėl ko buvo sutarta Paryžiuje?
Garantijos apims šiuos komponentus:
Dalyvavimas siūlomame JAV vadovaujamame paliaubų stebėsenos ir tikrinimo mechanizme: Bus įdiegta nuolatinė, patikima paliaubų stebėsenos sistema, apimanti „Norinčiųjų koalicijos“ narių indėlius. „Norinčiųjų koalicijai“ taip pat bus atstovaujama specialioje komisijoje, kuri bus įsteigta bet kokiems pažeidimams spręsti, atsakomybei priskirti ir sprendimams nustatyti.
Parama Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms: Koalicija susitarė tęsti labai svarbią ilgalaikę karinę pagalbą ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ginklavimą, siekdama užtikrinti jų ilgalaikius pajėgumus, nes jos ir toliau bus pirmoji gynybos ir atgrasymo linija. Tai apims, tačiau neapsiribos: ilgalaikiais gynybos paketais; parama ginkluotės įsigijimui finansuoti; tolesniu bendradarbiavimu su Ukraina jos nacionalinio biudžeto klausimu, kad būtų galima finansuoti ginkluotąsias pajėgas; prieiga prie gynybos sandėlių, iš kurių gali būti greitai pristatyta papildoma pagalba ginkluoto puolimo atveju ateityje; praktinės ir techninės paramos teikimu Ukrainai statant gynybinius įtvirtinimus.
Daugiatautės pajėgos Ukrainai, sudarytos iš norinčių šalių indėlių, skirtos paremti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atkūrimą ir atgrasymą. Buvo atliktas koordinuotas karinis planavimas, siekiant pasirengti užtikrinimo veiksmams ore, jūroje ir sausumoje bei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atkūrimui. Patvirtinome, kad šios užtikrinimo priemonės turėtų būti griežtai įgyvendinamos Ukrainos prašymu, kai karo veiksmai bus patikimai nutraukti. Šiems elementams vadovaus Europa, taip pat prisidedant Koalicijos nariams ne iš Europos ir siūlomai JAV paramai.
Privalomi įsipareigojimai remti Ukrainą ginkluoto Rusijos puolimo atveju ateityje, siekiant atkurti taiką. „Norinčiųjų koalicija“ „susitarė baigti derinti privalomus įsipareigojimus, kuriuose būtų išdėstytas mūsų požiūris į paramą Ukrainai ir taikos bei saugumo atkūrimą ginkluoto Rusijos puolimo atveju ateityje“. Šie įsipareigojimai gali apimti karinių pajėgumų panaudojimą, žvalgybą ir logistinę paramą, diplomatines iniciatyvas, papildomų sankcijų priėmimą.
Vykdydamos įsipareigojimą stiprinti ilgalaikį bendradarbiavimą su Ukraina gynybos srityje, šalys susitarė toliau „plėtoti ir stiprinti abipusiai naudingą gynybos bendradarbiavimą su Ukraina“.
Taip pat nuspręsta įsteigti JAV/Ukrainos/Koalicijos koordinavimo centrą Koalicijos operatyvinėje būstinėje Paryžiuje.
Vakarai susitarė dėl garantijų Ukrainai, Zelenskis patenkintas
Ukrainos Vakarų sąjungininkės antradienį susitarė dėl pagrindinių saugumo garantijų Kyjivui, įskaitant JAV vadovaujamą stebėsenos mechanizmą ir Europos tarptautines pajėgas, kurios būtų dislokuotos nutraukus ugnį Rusijos kare prieš kaimynę. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liko patenkintas derybų eiga: „Tai nėra tik žodžiai. Yra konkretus turinys“.
Po kol kas didžiausio vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“ susitikimo Paryžiuje tiek Europos lyderiai, tiek JAV pasiuntiniai pasidžiaugė pažanga, kuri paslėpė pastarosiomis dienomis tvyrojusią įtampą dėl Donaldo Trumpo vadovaujamos JAV užsienio politikos Vakarų pusrutulyje.
Tačiau saugumo garantijos Ukrainai įsigalios tik tada, kai bus susitarta dėl paliaubų, kad būtų užbaigtas beveik ketverius metus trukęs karas, kurį sukėlė 2022 metais Rusijos įvykdyta plataus masto invazija į kaimyninę šalį. Rusijos vadovo Vladimiro Putino ketinimai tebėra neaiškūs.
Pagal sutartas garantijas Jungtinės Valstijos vadovautų paliaubų stebėsenos mechanizmui, kuriame dalyvautų ir Europa, po susitikimo, kuriame dalyvavo 35 šalių, įskaitant 27 valstybių ar vyriausybių vadovus, atstovai, sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
E. Macronas, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis pasirašė ketinimų deklaraciją, kurioje numatoma, kad po paliaubų Didžioji Britanija, Prancūzija ir kitos Europos sąjungininkės dislokuos karius Ukrainos teritorijoje.
Sąjungininkai taip pat susitarė Paryžiuje įsteigti JAV, Ukrainos ir koalicijos koordinavimo grupę.
Tačiau pareiškimo projekte buvusio pažado, kad Vašingtonas įsipareigos paremti Europos vadovaujamas tarptautines pajėgas „naujo Rusijos išpuolio atveju“, antradienio vakarą paskelbtame komunikate nebuvo.
E. Macronas pareiškė, kad Paryžius po karo Ukrainoje galėtų dislokuoti kelis tūkstančius prancūzų karių.
„Kritinis klausimas“
Po susitikimo E. Macronas sakė, kad šie žingsniai yra „tvirtos saugumo garantijos, užtikrinančios tvarią ir ilgalaikę taiką“, ir pasidžiaugė sąjungininkių, įskaitant Jungtines Valstijas, operatyviniu suartėjimu.
Saugumo garantijos yra „esminis dalykas siekiant užtikrinti, kad taikos susitarimas niekada nereikštų Ukrainos kapituliacijos ir kad taikos susitarimas niekada nereikštų naujos grėsmės Ukrainai“ iš Rusijos pusės, sakė E. Macronas.
Atsižvelgdamas į įtampą tarp Europos ir JAV dėl Grenlandijos ir Venesuelos, derybose Paryžiuje dalyvavęs JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas sakė, kad buvo padaryta didelė pažanga.
Sąjungininkai „iš esmės baigė“ susitarti dėl saugumo garantijų Ukrainai, „kad Ukrainos žmonės žinotų, jog kai tai baigsis, tai baigsis visiems laikams“, sakė jis, lydimas prezidento D. Trumpo svainio Jaredo Kushnerio.
S. Witkoffas sakė, kad „žemių pasirinkimai“ bus „svarbiausias klausimas“, ir „tikiuosi, kad dėl to galėsime pasiekti tam tikrų kompromisų“.
D. Trumpas mano, kad „šios skerdynės turi liautis“, pridūrė S. Witkoffas.
J. Kushneris pridūrė, kad „tai nereiškia, kad pasieksime taiką, tačiau taika nebūtų įmanoma be pažangos, kuri šiandien čia buvo padaryta“.
V. Zelenskis išreiškė pasitenkinimą rezultatais.
„Tai nėra tik žodžiai. Yra konkretus turinys: bendra visų koalicijos šalių deklaracija ir trišalė Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Ukrainos deklaracija“, – sakė V. Zelenskis.
Pritardamas S. Witkoffo komentarams, V. Zelenskis pridūrė, kad svarbiausias klausimas, kurį dar reikia išspręsti, yra „teritorinis klausimas“, turėdamas omenyje Rusijos reikalavimus, kad Kyjivas atsisakytų Ukrainos rytinio Donbaso regiono.
Rusija, kuri užima apie 20 proc. Ukrainos teritorijos, taip pat ne kartą pasisakė prieš bet kokį NATO batų dislokavimą Ukrainoje, kad būtų stebima, kaip sustabdomi karo veiksmai.
„Užgrūdina mūsų ryžtą“
K. Starmeris savo ruožtu sakė, kad nutraukus ugnį Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija įkurs karinius centrus visoje Ukrainoje ir „pastatys saugomus ginklų ir karinės įrangos objektus Ukrainos gynybiniams poreikiams tenkinti“.
Tačiau jis įspėjo: „Taikos susitarimą galime pasiekti tik tuo atveju, jei (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas bus pasirengęs eiti į kompromisus. Ir todėl turime būti atviri: nepaisant visų Rusijos žodžių, Putinas nerodo, kad yra pasirengęs taikai. Per pastarąsias kelias savaites matėme priešingai“, sakė jis.
„Tai tik užgrūdina mūsų ryžtą“, – pridūrė jis.
Pastaruoju metu kovos per šį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų daugiausiai gyvybių nusinešusį konfliktą Europoje nesiliauja.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, kurio šalis vengia skirti savo karius į tarptautines pajėgas, sakė, kad Vokietijos pajėgos galėtų prisijungti ir prižiūrėti paliaubas, tačiau jos galėtų būti dislokuotos kaimyninėje šalyje.
„Mums tikrai teks eiti į kompromisus“, – sakė jis Paryžiuje ir pridūrė, kad „vadovėlinių diplomatinių sprendimų nepasieksime“.
JAV pajėgų įvykdytas Venesuelos prezidento Nicolas Maduro, V. Putino sąjungininko, suėmimas, taip pat D. Trumpo pareiškimai, kad Danijos savivaldos teritorija Grenlandija turėtų tapti JAV dalimi, prieš susitikimą sukėlė nerimą kai kuriose Europos šalyse.
Vis dėlto, E. Macronas sakė Prancūzijos televizijai: „Neįsivaizduoju scenarijaus, pagal kurį Jungtinės Amerikos Valstijos galėtų pažeisti Danijos suverenitetą“.
Rusijos smūgis civiliniams: Dnipre nukentėjo vaikai, degė automobiliai
Sausio 6 d. vakare Rusijos karinės pajėgos dronais atakavo Dniprą. Per apšaudymą nukentėjo 7 žmonės, iš jų du – vaikai. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipro meras Borisas Filatovas.
„Buvo apgadinta daugiau nei 10 daugiabučių namų – išdužo keli šimtai, jei ne beveik tūkstantis, langų“, – teigiama pranešime.
Šiuo metu žinoma apie 7 nukentėjusiuosius, tarp jų – du vaikai.
Taip pat pranešama apie daugybę sudegusių automobilių ir pažeistus šildymo tinklus prie vieno iš daugiabučių namų.
Be to, buvo sunaikinta profesinė mokykla – apgadintos jos dirbtuvės ir studentų bendrabutis. Gaisras, kilęs įstaigos teritorijoje, jau užgesintas.
Rusų kariai taip pat apgadino 2 vaikų darželius ir vieną mokyklą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Rusai smogė Odesos uostams: yra aukų
Rusijos pajėgos smogė dviem uostams Odesoje ir pražudė žmogų bei mažiausiai aštuonis sužeidė. Tai tinkle „Telegram“ pranešė vicepremjeras atstatymo bei bendruomenių ir teritorijų plėtros klausimais Oleksijus Kuleba.
„Rusija vėl atakavo du uostus Odesos srityje. Deja, žuvo žmogus. Reiškiame užuojautą šeimai ir artimiesiems. Mažiausiai penki žmonės buvo sužeisti, jie gauna reikiamą medicininę pagalbą“, – teigiama įraše.
Pasak O. Kulebos, per ataką apgadinti uostų įrenginiai, administraciniai pastatai ir naftos konteineriai.
Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis tinkle „Telegram“ patikslino, kad sužeistųjų skaičius per Rusijos surengtą uostų puolimą išaugo iki aštuonių. Visiems jiems suteikiama pagalba.