Zelenskis: vyksta derybos, galinčios iš esmės pakeisti padėtį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pokalbio su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen metu pareiškė, kad dabartinės derybos gali iš esmės pakeisti padėtį, ir pabrėžė vieningo visų partnerių spaudimo Rusijai svarbą siekiant taikos.
Ukraina išvedė pajėgas iš rytinio Siversko miesto
Rusijos pajėgoms toliau veržiantis į priekį fronto linijoje, Ukrainos pajėgos pasitraukė iš rytinio Siversko miesto, antradienį pranešė Generalinis štabas.
Ukraina sako išvedusi pajėgas iš rytinio Siversko miesto
Rusijos pajėgoms toliau veržiantis į priekį fronto linijoje, Ukrainos pajėgos pasitraukė iš rytinio Siversko miesto, antradienį pranešė Generalinis štabas.
„Siekiant išsaugoti mūsų karių gyvybes ir mūsų dalinių kovinį pajėgumą, Ukrainos gynėjai pasitraukė iš šios gyvenvietės“, – pranešė kariuomenė ir pridūrė, kad rusai turi „didelį pranašumą žmogiškųjų išteklių ir įrangos požiūriu“.
Kremlius dar gruodžio 11-ąją skelbė, kad jo kariuomenė perėmė Siversko – miesto rytinėje Ukrainos Donecko srityje – kontrolę.
Ukraina šio pareiškimo tuomet nepatvirtino.
Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį citavo Rusijos valstybinės naujienų agentūros, tvirtino, kad Siversko perėmimas Rusijos kontrolėn buvo aptartas prezidento Vladimiro Putino susitikime su kariuomenės vadais.
Mėnesio pradžioje Rusija jau skelbė, kad užėmė Pokrovsko miestą Rytų Ukrainoje, bet Kyjivas tai paneigė.
Ukrainos kovos su dezinformacija centras tada perspėjo, kad JAV vadovaujamų taikos derybų metu Rusija eskaluos propagandą.
Daugiau nei 1500 žmonių buvo kankinami rusų sulaikymo kamerose Chersono srityje
Chersono srityje Rusijos kankinimo kamerose buvo kankinama daugiau nei 1500 žmonių. Okupantai vedė žmones į kankinimo kameras ne tik tam, kad išgautų informaciją ar priverstų bendradarbiauti, bet kai kuriais atvejais vertė aukas ar jų artimuosius mokėti išpirką už jų laisvę.
„Tyrimo duomenimis, laisvės atėmimo vietose neteisėtai buvo laikoma beveik 2000 žmonių, daugiau nei 1500 iš jų buvo kankinami. Šiuo metu aukomis pripažinta ir apklausta beveik 800 žmonių“, – pranešė Chersono srities prokuratūros Kovos su nusikaltimais ginkluoto konflikto sąlygomis skyriaus vadovas Oleksijus Butenka.
Jo straipsnyje sakoma, kad rusai Chersono srityje įrengė 13 kankinimo kamerų. Vienuolika iš jų buvo dabar ukrainiečių išlaisvintoje teritorijoje, o dvi – ir toliau rusų okupuojamoje srities dalyje. Septynios kankinimų vietos buvo įrengtos Chersono rajone, keturios – Berislavo rajone ir po vieną Heničesko ir Kachovkos rajonuose.
Remdamosi tyrimų rezultatais, teisėsaugos institucijos pranešė apie 71 įtariamąjį 32-ose baudžiamosiose bylose, kaltinimai perduoti teismui.
Pabrėžiama, kad okupantai vedė žmones į kankinimo kameras ne tik tam, kad išgautų informaciją ar priverstų bendradarbiauti. Kai kuriais atvejais aukos ar jų artimieji buvo verčiami mokėti išpirką – sumos siekia šimtus tūkstančių grivinų.
Chersono srities tyrėjai iš viso tiria 4500 rusų įvykdytų karo nusikaltimų bylų.
Žvalgyba: štai kokie gyventojai Rusijoje siunčiami kariauti prieš Ukrainą
Rusija kare prieš Ukrainą patiria didžiulius nuostolius. Vis dėlto ji daugiausia mobilizuoja skurdesnių regionų gyventojus, o tai reiškia, kad neproporcingai mažiau tikėtina, jog rusai iš didžiųjų miestų turės kovoti ir žūti. Kremlius tokiu būdu sąmoningai riboja nuostolius politiškai aktyvių miesto gyventojų gretose. Apie tai tinkle „X“ pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.
Ukraina skambina pavojaus varpais: Rusijos atakos kelia grėsmę Černobylio AE
Rusijos atakos Ukrainoje kelia grėsmę Černobylio atominės elektrinės vidiniam apsauginiam skydui, naujienų agentūrai AFP sakė elektrinės direktorius.
„Jei raketa ar dronas pataikys tiesiai arba net nukris kur nors netoliese, pavyzdžiui, kokia nors „Iskander“, neduok Dieve, tai sukeltų mažytį žemės drebėjimą toje teritorijoje“, – praėjusią savaitę interviu AFP sakė Černobylio atominės elektrinės generalinis direktorius Serhijus Tarakanovas.
Zelenskis: po derybų su Trumpo atstovais – parengti dokumentai dėl karo pabaigos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išklausė išsamų Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Rustemo Umerovo ir Generalinio štabo vado Andrijaus Gnatovo pranešimą apie susitikimus su JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovais – parengti keli dokumentų projektai, skelbia „Ukrinform“.
Serbija pasirašė dar vieną trumpalaikę sutartį su Rusija dėl dujų tiekimo
Serbija susitarė su Rusija trims mėnesiams pratęsti dujų tiekimo sutartį, antradienį pranešė prezidentas Aleksandaras Vučičius, siekiantis užsitikrinti ilgalaikį susitarimą.
Serbija labai priklauso nuo rusiškų dujų, tačiau jai nepavyko sudaryti ilgalaikės sutarties nuo tada, kai šią vasarą baigėsi trejų metų sutartis, todėl ji vis pratęsiama. Anksčiau A. Vučičius pareiškė nusivylimą dėl susidariusios padėties.
„Sutarėme pratęsti dujų tiekimą dar trims mėnesiams, iki kovo 31 d., kad žmonės galėtų jaustis saugūs ir ramiai miegoti“, – sakė A. Vučičius ir pridūrė, kad šią žiemą Serbija turės pakankamai elektros ir dujų.
Anksčiau jis sakė, kad jei iki metų pabaigos nebus pasiektas susitarimas, Serbija pradės derybas dėl alternatyvių tiekimo šaltinių.
Serbija yra kandidatė į Europos Sąjungą, bet palaiko glaudžius ryšius su Rusija ir perka dujas mažesne nei rinkos kaina. Serbijos dujų bendrovės duomenimis, Rusija tiekia apie 6 mln. kubinių metrų per dieną maždaug už 290 eurų už 1000 kubinių metrų, kai rinkos kaina siekia iki 360 eurų. Serbija taip pat importuoja dujas iš Azerbaidžano ir gamina jas šalyje, bet nepakankamai, kad kompensuotų Rusijos tiekimo nuostolius.
Serbija susiduria ir su JAV sankcijomis naftos bendrovei „Petroleum Industry of Serbia“ (NIS), nes diduma jos priklauso Rusijai. Bendrovė valdo vienintelę šalies naftos perdirbimo gamyklą ir nuo sankcijų įsigaliojimo spalio 9 d. negavo nė lašo žalios naftos, todėl lapkričio pabaigoje gamykla buvo uždaryta. Vyksta derybos dėl Rusijos akcijų paketo, sudarančio 56 proc., pardavimo, kad būtų išpildytos sankcijų panaikinimo sąlygos. Serbija teigia dėl sankcijų patirianti didelių nuostolių ir nustatė pardavimo terminą iki sausio vidurio. Po to ji ketina paskirti savo vadovybę bendrovėje ir pasiūlyti ją išpirkti.
Prezidentas A. Vučičius anksčiau Rusijos sprendimą laikytis trumpalaikių dujų susitarimų, o ne naujo daugiamečio susitarimo, pavadino mėginimu neleisti Serbijai nacionalizuoti NIS.
„Rusija gali pasinaudoti“: Europoje – perspėjimas dėl galimo NATO užpuolimo
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas mano, kad Rusija gali pasinaudoti galimomis paliaubomis Ukrainoje, kad sustiprintų pasirengimą užpulti NATO šalį, ir paragino gynybos Aljansą pasirengti tokiam scenarijui.
Vokietijos diplomatijos vadovas pabrėžė nenorįs spėlioti, kokia tikimybė, kad tai įvyks, bet sakė galįs tik patarti tam rengtis. Jis pabrėžė, kad NATO plečia gynybos struktūras, o Vokietija pertvarko savo ginkluotąsias pajėgas, didina karių ir įrangos skaičių, atsižvelgdama į galimą Rusijos ataką.
Tačiau Europa neturėtų atsipalaiduoti, jei pastangos pasiekti paliaubas Ukrainoje bus sėkmingos, naujienų agentūrai dpa sakė J. Wadephulas. Saugumas Europoje dar ilgai priklausys nuo Rusijos, sakė jis ir pridūrė, kad Maskvą galima sulaikyti tik „iš jėgos pozicijos, Aljanso vienybe ir pajėgiomis ginkluotosiomis pajėgomis“.
„Neturime jokios priežasties mažinti savo pastangas, o kaip tik priešingai“, – teigė užsienio reikalų ministras. „Galiu tik griežtai patarti nedaryti jokių nuolaidų visuose šiuose projektuose ir planuose, nes tik stipri pozicija užtikrins didesnį mūsų saugumą NATO bei Vokietijoje“, – sakė J. Wadephulas.
Jei Rusijos armija pasiektų ilgalaikę karinę sėkmę Ukrainoje, „tai keltų rimtą pavojų NATO“, perspėjo J. Wadephulas. Vien dėl šios priežasties Ukrainos rėmimas išlieka vienu iš Vokietijos saugumo interesų, pridūrė jis.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas praėjusį mėnesį sakė, kad Rusija, atkūrusi savo ginkluotąsias pajėgas, iki 2029 m. galėtų užpulti NATO šalį Aljanso rytiniame flange.
Patikimos JAV saugumo garantijos Kyjivui
J. Wadephulas taip pat pabrėžė patikimų Vakarų saugumo garantijų Kyjivui, ypač Jungtinių Valstijų, svarbą, tęsiantis deryboms dėl karo užbaigimo Ukrainoje.
„Tai, žinoma, reiškia įsipareigojimą ir nuoširdų norą tų, kurie žada remti Ukrainą, jei Rusija vėl ją užpultų“, –sakė J. Wadephulas.
Užsienio reikalų ministro teigimu, Ukraina gali būti pasirengusi padaryti nuolaidų, įskaitant galimas teritorines nuolaidas, tik tuo atveju, jei jas lydės patikimos Vakarų, pirmiausia JAV, saugumo garantijos.
Europiečiai taip pat turės prisidėti, sakė jis. Reikės „išsamiau aptarti, kaip šie įnašai bus struktūrizuoti, kai bus sudarytos paliaubos ir kai pamatysime, kad Rusija tikrai pasirengusi rimtai galvoti apie taiką“, teigė J. Wadephulas.
Pasak jo, Maskva save pateikia kaip pasirengusią derėtis, bet tai nėra tas pats, kas tikras noras sudaryti taiką. „Iki šiol to nematėme“, – sakė J. Wadephulas.
Ukraina atremia plataus masto Rusijos invaziją jau daugiau nei trejus su puse metų.
Tuo metu Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius mano, kad Rusija nenori karo su NATO, bet sieks sunaikinti ją iš vidaus.
Plieno gamykla Zaporižstal“ sustabdė veiklą, po rusų atakos nutrūkus elektros tiekimui
Po praėjusios nakties atakų sukeltų elektros tiekimo pertrūkių, Zaporižios mieste esanti plieno gamykla „Zaporižstal“ sustabdė veiklą, kad išvengtų technologinės avarijos. Apie tai pranešė plieno gamyklos spaudos tarnyba.
„Dėl masinių Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą gruodžio 23 d. įmonė „Zaporižstal“ patyrė visišką elektros tiekimo nutrūkimą, dėl kurio buvo priversta skubiai stabdyti gamybą. Esant itin sudėtingoms sąlygoms, gamyklos komanda greitai perėjo prie alternatyvių energijos šaltinių ir saugiai sustabdė gamybos procesus pagal antikrizinį veiksmų planą“, – teigiama pranešime.
Buvo pabrėžta, kad skubios priemonės padėjo išvengti technologinės avarijos ir sumažinti teršalų, išmetamų į atmosferą. kiekį. Darbuotojų ir vietos gyventojų gyvybei ar sveikatai grėsmės nėra.
Šiuo metu imtasi veiksmų siekiant stabilizuoti gamyklos vidaus elektros tiekimo sistemą. Darbas tęsis, kai bus atkurtas išorinis elektros energijos tiekimas.
Kaip pranešė „Ukrinform“, gruodžio 22 d. vakare Rusija pradėjo kombinuotą ataką prieš kritinę infrastruktūrą Ukrainoje, panaudodama iš viso 38 raketas ir 635 įvairių tipų bepiločius orlaivius. Ukrainos gynybos pajėgos neutralizavo 635 iš 673 oro atakos ginklų, įskaitant beveik visas kruizines raketas.
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo Rusijos paleistus 587 dronus ir 34 sparnuotąsias raketas
Pirminiais duomenimis, iki antradienio 11.30 val. Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 621 Rusijos oro taikinį: 587 įvairių tipų nepilotuojamus orlaivius ir 34 sparnuotąsias raketas Ch-101 ir „Iskander-K“, Rusijos paleistas į Ukrainą nuo pirmadienio vakaro.
Ukrainos oro pajėgų vadovybė feisbuke pranešė, kad per naktį nuo pirmadienio 18 val. rusai surengė kombinuotą smūgį į Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, panaudoję bepiločius orlaivius ir raketas, paleidžiamas iš oro bei žemės.
Ukrainos oro pajėgų radiotechnikos kariai aptiko ir sekė iš viso 673 atakos priemones – 38 raketas ir 635 įvairių tipų bepiločius orlaivius. 635 iš jų buvo „Shahed“, „Gerbera“ ir kitų tipų bepiločiai orlaiviai, paleisti iš Kursko, Oriolo, Milerovo, Briansko ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje bei Čaudos Kryme. Maždaug 400 iš jų buvo koviniai dronai „Shahed“.
Rusai paleido tris aerobalistines raketas „Ch-47M2 Kinžal“ (iš Rusijos Riazanės srities), 35 sparnuotąsias raketas Ch-101 ir „Iskander-K“ (iš Rusijos Vologdos ir Kursko sričių).
Ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos ir bepiločių sistemų daliniai, mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, oro gynybos pajėgos numušė arba nuslopino 587 dronus ir 34 sparnuotąsias raketas. 21-oje vietoje užregistruoti raketų pataikymai ir 39 bepiločių orlaivių smūgiai, aštuoniose vietose nukrito numuštų taikinių nuolaužos. Be to, trys aerobalistinės raketos nepasiekė numatytų taikinių (smūgių vietos tikslinamos).
Per rusų antpuolį Žytomyro regione žuvo vaikas, penki žmonės buvo sužeisti
Rusams bombarduojant Žytomyro regioną, žuvo vaikas, dar penki žmonės buvo sužeisti, taip pat buvo apgadinti gyvenamieji namai ir įmonių pastatai.
Apie tai pranešė Žytomyro regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Bunečko.
„Žytomyro regionas antrą dieną iš eilės patiria priešo oro antpuolius. Preliminariais duomenimis, praėjusią naktį regione užfiksuota keletas sprogusių ar nukritusių raketų ir savižudžių dronų“, – sakė V. Bunečko.
Jis paaiškino, kad per antpuolį buvo apgadinti gyvenamieji namai, individualių įmonių pastatai ir parduotuvė.
Paskiau regiono karinės administracijos vadovas patikslino, kad ligoninėje mirė 2021 m. gimimo mergaitė.
„Ji buvo nuvežta į ligoninę, gydytojai kovojo dėl vaiko gyvybės, bet galiausiai jiems nepavyko jos išgelbėti“, – sakė V. Bunečko.
Pasak jo, šiuo metu ligoninėje yra dar vienas vaikas ir vienas suaugęs asmuo, o iš viso buvo sužeisti penki žmonės.
Kaip pranešė „Ukrinform“, per Rusijos kariuomenės atakas, kurių taikiniu tapo kritinė ir socialinė infrastruktūra bei gyvenamieji rajonai, Chersono regione buvo sužeisti devyni žmonės.
Dėl masinės rusų atakos Ukrainos atominės elektrinės sumažino gamybą
Dėl didelio masto Rusijos atakos antradienį Ukrainos atominės elektrinės buvo priverstos sumažinti elektros energijos gamybą, pranešė laikinai einantis energetikos ministro pareigas Artiomas Nekrasovas.
Pasak jo, gamyba bus pamažu didinama iki nominalaus lygio, kai tik energetikos darbuotojai atkurs priešo sugadintus tinklus.
A. Nekrasovas pabrėžė, kad Rusijos smūgiai infrastruktūrai, tiekiančiai energiją pačių atominių elektrinių poreikiams ir perduodančiai jų pagamintą energiją į nacionalinį tinklą, yra branduolinės saugos standartų pažeidimas.
„Tai neturi likti nepastebėta tarptautinės bendruomenės. Rusijos energetinio teroro politika turi būti sustabdyta“, – sakė jis.
A. Nekrasovas taip pat sakė, kad dėl atakos padarinių visoje Ukrainoje taikomi avariniai elektros energijos tiekimo nutraukimai.
Per kombinuotą ataką antradienį Rusija panaudojo daugiau nei 600 dronų ir dešimtis raketų, smogė į Ukrainos energetikos objektus, daugiausia vakariniuose regionuose.
Per Rusijos masines atakas nukentėjo kritinės energetikos infrastruktūros objektas Lvivo regione
Rusijos oro pajėgos smogė kritiškai svarbiam energetikos infrastruktūros objektui Ukrainos Lvivo regione.
„Praėjusią naktį priešas koviniais dronais smogė kritinei energetikos infrastruktūros įrangai Lvivo regione. Deja, yra atakos padarinių. Dėkoju mūsų gynėjams už tai, kad šie padariniai yra žymiai mažesni, nei norėjo okupantai“, – platformoje „Telegram“ rašė Lvivo regiono karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija suintensyvino oro atakas prieš Ukrainos miestus ir infrastruktūrą, naudodama raketas ir dronus, paleidžiamus iš lėktuvų, laivų ir sausumos sistemų.
Dėl šių atakų keliuose regionuose šiuo metu nutrauktas elektros tiekimas.
Pastarieji smūgiai vykdyti po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio perspėjimo, kad prieš Kalėdas Maskvos atakos gali tapti dar įnirtingesnės.
„Reikia reaguoti dabar“: prieš pat šventes – ciniškas rusų smūgis
Per šiandienos apšaudymą Ukrainos teritorijoje rusai panaudojo daugiau nei 650 dronų ir dešimtis raketų, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis pabrėžė, kad šis Rusijos smūgis labai aiškiai signalizuoja apie Rusijos prioritetus.
„Nuo nakties tęsiasi masinis Rusijos smūgis Ukrainai, visų pirma mūsų energetikai, civilinei infrastruktūrai, tiesiog visai gyvenimo infrastruktūrai. Jau buvo panaudota daugiau nei 650 dronų, didžioji dalis iš jų – „Shahed“. Šiuo metu didžiojoje Ukrainos teritorijos dalyje tebegalioja oro pavojaus režimas“, – pažymėjo jis.
Pasak jo, aktyviai dirba visos tarnybos, kad būtų likviduotos smūgio pasekmės, tačiau, deja, yra aukų. Konkrečiai, Kyjivo srityje nuo Rusijos drono smūgio žuvo moteris. Žinoma apie žuvusį žmogų Chmelnyckio srityje. Žytomyro srityje žuvo keturmetis vaikas – Rusijos dronas pataikė į gyvenamąjį namą.
„Reikia reaguoti dabar“
Zelenskis pabrėžė, kad šis Rusijos smūgis labai aiškiai signalizuoja apie Rusijos prioritetus.
„Smūgis prieš Kalėdas, kai žmonės nori tiesiog pabūti su savo artimaisiais, namuose, saugiai. Smūgis faktiškai vyksta derybų, kurios vedamos siekiant užbaigti šį karą, įkarštyje. Putinas niekaip negali susitaikyti su tuo, kad reikia nustoti žudyti. O tai reiškia, kad pasaulis daro nepakankamą spaudimą Rusijai. Reikia reaguoti dabar.
Reikia spaudžiant Rusiją siekti taikos ir garantuoto saugumo. Reikia nepamiršti, kad kiekvieną dieną – ir darbo dienomis, ir švenčių dienomis – Ukraina gina žmonių gyvybes. Oro gynyba Ukrainai, finansavimas ginklų pirkimui, energetikos įrangos tiekimas – visa tai procesai, kurie nesibaigia savaitgaliais“, – pažymėjo prezidentas.
Lenkija pakėlė naikintuvus
Rusijai masiškai bombarduojant Ukrainą Lenkija buvo priversta pakelti naikintuvus ir suaktyvinti savo oro gynybos sistemas, antradienį pranešė naujienų portalas „TVP World“.
Platformoje „X“ paskelbtame pareiškime Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė pranešė, kad reaguodami į Rusijos ataką prieš Ukrainą, Lenkijos ir sąjungininkų orlaiviai vykdė operacijas Lenkijos oro erdvėje.
„Buvo pakelti naikintuvai, o antžeminės oro gynybos ir radaro žvalgybos sistemos veikė didesnės parengties režimu“, – rašė ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė.
Šios priemonės buvo apibūdintos kaip prevencinės ir skirtos apsaugoti Lenkijos oro erdvę, ypač teritorijose, esančiose netoli Ukrainos.
Per rusų smūgį Chmelnyckio srityje žuvo žmogus
Per Rusijos atakas Ukrainos Chmelnyckio srityje žuvo žmogus, nutrūko elektros energijos tiekimas. Tai tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Serhijus Tiurinas.
„Per ataką žuvo 1953 m. gimęs vyras. Dėl apšaudymų registruoti ir elektros tiekimo sutrikimai“, – teigiama įraše.
S. Tiurino duomenimis, ataka tęsiama. Jis paragino gyventojus likti slėptuvėse.
JAV sankcijos suveikė? Rusijos naftos kaina nukrito iki 34 JAV dolerių
Rusijos pagrindinės eksportuojamos naftos rūšies „Urals“ barelio kaina nukrito iki vidutiniškai 34 JAV dolerių, ir tai įvyko pirmiausia dėl JAV sankcijų didžiausioms Rusijos naftos kompanijoms „Rosneft“ ir „Lukoil“, skelbia „Bloomberg“.
Palyginimui, Europos etaloninės „Brent“ naftos kaina pastarosiomis dienomis svyruoja ties 61 dolerio už barelį žyma, pažymi agentūra.
„Argus Media“ duomenimis, „Urals“ barelio kaina šiuo metu yra mažiausia nuo 2022-ųjų pradžios, tai yra nuo laikotarpio iki Kremliaus invazijos į Ukrainą, ir dabar šiai naftai pritaikoma vidutinė nuolaida siekia maždaug 27 dolerius už barelį.
Vašingtonas, bandymas daryti spaudimą Maskvai užbaigti karą Ukrainoje, spalio pabaigoje paskelbė sankcijas „Lukoil“ ir „Rosneft“, kurios įsigaliojo lapkričio 21 dieną. Tai buvo pirmas kartas, kai JAV sankcijos Rusijai buvo įvestos per antrąją Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prezidentavimo kadenciją.
Jungtinė Karalystė gruodžio 18-ąją į savo sankcijų sąrašą įtraukė dar 24 juridinius ir fizinius asmenis, įskaitant naftos kompanijas „Tatneft“, „Russeft“, „Rusneftegaz“ ir „NNK-Oil“. Tą pačią dieną Europos Sąjungos juodąjį sąrašą papildė 41 tanklaivis iš vadinamojo Rusijos „šešėlinio laivyno“, jį išplėsdamas iki beveik 600 laivų.
Per Rusijos oro smūgius Kyjive sužeisti trys žmonės
Per naujus Rusijos oro antskrydžius prieš Ukrainą sostinėje Kyjive, mero Vitalijaus Klyčko duomenimis, nukentėjo mažiausiai trys žmonės. Ant gyvenamojo namo nukrito numušto drono nuolaužos, išdužo langų stiklai, tinkle „Telegram“ rašė V. Klyčko. Jis paragino gyventojus pasitraukti į slėptuves.
Visoje šalyje antradienio rytą dėl rusų dronų ir raketų atakų buvo paskelbtas oro pavojus. Žytomyro srityje į vakarus nuo Kyjivo, institucijų duomenimis, per oro smūgius sužeisti šeši žmonės, tarp jų du vaikai.
Rusijos atakos pirmiausiai nukreiptos prieš šalies infrastruktūrą. Daug kur teko nutraukti elektros tiekimą. Ir taip sudėtingą daugelio žmonių situaciją dėl elektros ir šilumos tiekimo pertrūkių aštrina šaltis. Ukrainos vadovybė kaltina Rusiją teroru.
„Politico“: karas gali baigtis kitais metais, tačiau sąlygos Ukrainai bus labai nepalankios
Rusijos karas Ukrainoje baigsis kitais metais, tačiau to sąlygos bus labai nepalankios Kyjivui pareiškė „Politico“ apžvalgininkas Jamie‘is Dettmeris.
Jo nuomone, tokią niūrią prognozę nulemia tai, kad ES nepavyko susitarti dėl 210 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos turto panaudojimo siekiant užtikrinti Ukrainos mokumą ir galimybę finansuoti karinius veiksmus.
„Pasiūlymo dėl „reparacijų kredito“, kuris numatė Rusijos turto, daugiausia įšaldyto kliringo banke Belgijoje, panaudojimą, žlugimas atima iš Ukrainos garantuotą finansavimą ateinantiems dvejiems metams“, – aiškina jis.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
Ukrainoje – naujas rusų išpuolis prieš energetikos infrastruktūrą
Rusijai pradėjus naujus didelio masto išpuolius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, daugelyje šalies regionų įvestas avarinis elektros tiekimo nutraukimas.
Apie tai platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos energetikos ministerija.
„Rusija vėl puola mūsų energetikos infrastruktūrą. Dėl to keliuose Ukrainos regionuose buvo įvesti avariniai elektros tiekimo nutraukimai“, – teigiama pareiškime.
Kai tik bus saugu tai padaryti, gelbėjimo tarnybos ir energetikos specialistai pradės šalinti šių išpuolių padarinius, kad regionuose kuo greičiau atkurtų elektros tiekimą.
Avarinis elektros tiekimo nutraukimas bus atšauktas, kai stabilizuosis padėtis elektros tinkle.
Energetikos ministerija paragino gyventojus išlikti ramiais ir sekti oficialią informaciją.
Kaip pranešė „Ukrinform“, dėl Rusijos kovinių dronų ir raketų grėsmės sostinėje ir visuose Ukrainos regionuose paskelbtas oro pavojaus signalas. Kijevo regione įvestas avarinis elektros tiekimo nutraukimas.
Lenkijoje dėl masinių Rusijos smūgių Ukrainai buvo pakelti naikintuvai
Lenkijos ir NATO naikintuvai ankstų antradienio rytą kilo į orą, siekiant užtikrinti Lenkijos oro erdvės saugumą po to, kai Rusija surengė masinius smūgius vakarų Ukrainoje, netoli sienos su Lenkija, pranešė Lenkijos ginkluotosios pajėgos, rašo „Reuters“.
„Buvo pakelti naikintuvai, o antžeminės oro gynybos ir radaro žvalgybos sistemos buvo parengtos padidinto budrumo režimui“, – pranešė ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybe socialinio tinklo „X“ paskyroje.
„Šios priemonės yra prevencinio pobūdžio ir skirtos oro erdvės saugumui užtikrinti ir apsaugoti, ypač gresiančių pavojų regionams gretimose teritorijose“, – rašoma pranešime.
Zelenskis: Ukrainos diplomatinių smūgių rezultatai matyti beveik kasdien
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo savo šalies kariuomenei už veiksmingus ilgojo nuotolio smūgius Rusijoje esantiems taikiniams ir pabrėžė, kad tarptautinis spaudimas Rusijos naftos ir dujų eksportui vis didėja.
Valstybės vadovas tai paskelbė savo vakaro kalboje.
Pasak V. Zelenskio, Ukrainos diplomatinių smūgių rezultatai yra matyti beveik kasdien, ypač Rusijos naftos eksporto srityje.
„Esu dėkingas visiems mūsų kariams už diplomatinius smūgius – dabar rezultatai matomi beveik kasdien. Tai ypač pastebima kalbant apie diplomatinius smūgius, nukreiptus prieš Rusijos naftos eksportą“, – sakė jis.
„Gerai, kad Europos Sąjunga, Amerika ir kiti partneriai daro spaudimą Rusijos dujų ir naftos eksportui“, – pažymėjo prezidentas, pabrėždamas suderinto tarptautinio spaudimo Rusijos energetikos pajamoms svarbą.
Valstybės vadovas taip pat atkreipė dėmesį į problemas, su kuriomis vis dažniau susiduria Rusijos tanklaiviai.
„Tanklaiviai, kuriuos Rusija naudoja karui finansuoti ir Putino draugams išlaikyti, svarbiausiuose vandenyse vis dažniau susiduria su problemomis“, – sakė jis.
Be to, V. Zelenskis paskelbė, kad bus toliau didinamas sankcijų spaudimas. „Bus įvestos naujos tarptautinės sankcijos tanklaiviams ir visai tokio eksporto infrastruktūrai: įmonėms, draudikams, kapitonams ir, žinoma, įguloms“, – užtikrino valstybės vadovas.
Kaip pranešė „Ukrinform“, gruodžio 22-osios naktį Ukrainos gynybos ministerijos Centrinės žvalgybos valdybos dronai smogė įmonės „Tamanneftegaz“ jūriniam naftos terminalui Rusijos Federacijos Krasnodaro krašte.
Generalinis štabas patvirtino, kad buvo sunaikintas tiek šis naftos terminalas, tiek dar keletas kitų objektų, esančių Rusijos laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 420 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gruodžio 23 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 199 280 karių, iš kurių 1 420 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 446 rusų tankus (+8), 23 792 šarvuotąsias kovos mašinas (+20), 35 331 artilerijos sistemą (+23), 1 576 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 263 oro gynybos sistemas, 434 karo lėktuvus (+2), 347 sraigtasparnius, 93 166 nepilotuojamuosius orlaivius (+453), 4 073 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 70 966 transporto priemones ir kuro cisternas (+113), 4 029 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Rusijos generolo likvidavimas Maskvoje – rimtas signalas Putinui ir rusams
Automobilio sprogimas Maskvoje, kurio metu žuvo Rusijos kariuomenės generolas majoras Fanilis Sarvarovas, turi visus tyčinio pasikėsinimo požymius. Preliminariais duomenimis, po automobilio dugnu buvo pritvirtinta magnetinė mina, o tai rodo, kad operacija buvo kruopščiai suplanuota, rašo „Bild“.
Leidinys pažymi, kad pagrindinis klausimas lieka atviras: kas slypi už šio nužudymo?
Tarp pagrindinių versijų – Ukrainos specialiųjų tarnybų, kurios anksčiau jau vykdė panašius išpuolius prieš rusus, susijusius su genocidu Ukrainoje, dalyvavimas.
Londono Karališkojo koledžo terorizmo ekspertas Peteris Neumanas spėja, kad jei Ukraina būtų susijusi su šiuo pasikėsinimu, jo tikslas būtų buvęs žymiai platesnis nei konkretaus karininko likvidavimas.
„Signalas toks: mes pasieksime jus visus. Ir visiems rusams – mes bet kuriuo metu galime perkelti karą į Maskvą“, – pažymi jis.
„Financial Times": Putiną klaidina Rusijos generolai
Rusijos generolai ir specialiosios tarnybospagražina ataskaitas apie padėtį fronte Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui ir taip jį klaidina, kad Rusija esą gali nugalėti Ukrainą, rašo „Financial Times“.
Vakarų pareigūnai leidiniui papasakojo, kad V. Putinas, paveiktas jam pateikiamos melagingos informacijos, atsisako priimti palankias karo pabaigos sąlygas, kurias siūlo JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Dronai smogė „Lukoil“ priklausančiai naftos chemijos gamyklai Rusijoje: kilo didžiulis gaisras
Rusijos „Telegram“ kanaluose pranešta, kad naktį Ukrainos dronai smogė „Stavrolen“ naftos chemijos gamyklai Budionovske, esančioje Rusijos Stavropolio krašte, rašo „Kyiv Independent“.
Gyventojų „Telegram“ paskelbtuose vaizduose – didelės liepsnos ir kylantys dūmai.
„Stavrolen“ naftos chemijos įmonė yra viena iš pirmaujančių Rusijos naftos chemijos bendrovių ir „Lukoil“ dukterinė įmonė. Ji gamina polietileną, polipropileną, benzeną, butileno–butadieno frakciją, sunkiąsias naftos dervas ir kitus naftos chemijos produktus.
Ukrainos generalinis štabas anksčiau teigė, kad gamykla gamina dronų komponentus, kompozicines medžiagas, kėbulo dalis ir izoliaciją įvairių tipų Rusijos karinei įrangai.
„Kyiv Independent“ negalėjo iš karto patikrinti pranešimų apie smūgius. Ukrainos kariuomenė dar nekomentavo pranešimų apie ataką.
Iš karto nebuvo galima gauti informacijos apie padarytos žalos mastą.
Stavropolio krašto gubernatorius Vladimiras Vladimirovas prieš pranešimus apie sprogimus ir gaisrą gamykloje įspėjo apie galimą dronų grėsmę regione.
Zelenskis perspėja, kad Ukrainos per Kalėdas laukia įnirtingas rusų puolimas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė prognozuojantis, kad Rusija per Kalėdas rengs įnirtingus išpuolius prieš jo šalį.
Kalbėdamas Kyjive susirinkusių diplomatų akivaizdoje V. Zelenskis sakė, kad Rusijai būdinga per Kalėdas vykdyti masinius smūgius. Jis sakė, kad dėl oro gynybos sistemų trūkumo situacija yra ypač sudėtinga.
Ukrainoje Kalėdos oficialiai švenčiamos gruodžio 25 d., kaip ir Vakarų šalyse, tačiau daugelis Ukrainos krikščionių ir toliau laikosi stačiatikių tradicijų ir Kalėdas švenčia sausio 7 d., kaip tai daroma Rusijoje.
Vakarinėje vaizdo kalboje V. Zelenskis taip pat sakė, kad tikisi, jog jo derybų komanda po Majamyje Floridos valstijoje vykusių derybų su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu antradienį grįš į Ukrainą. Jis sakė, kad nori išgirsti, kaip jo derybininkams sekėsi derėtis Jungtinėse Valstijose.
Po atskirų pokalbių su Ukrainos ir Rusijos atstovais S. Witkoffas pareiškė, kad derybos buvo konstruktyvios.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
1-Mariah Carey-All I want for Christmas is you 2-Wham-last Christmas 3-Egirls-Mr Snowman 4-Kelly Clarkson-Underneath the tree 5-Driving home for Christmas
„Forbes“ atskleidė, koks veiksmas gali tapti didele nesėkme Rusijai
Istorija aiškiai įspėja apie logistinius iššūkius, susijusius su didelio masto puolamųjų operacijų vykdymu Rytų Europoje žiemą, ir ši pamoka ne kartą buvo išmokta didele kaina. Kaip rašo „Forbes“, šiandien Rusija, įsakydama padidinti kariuomenės skaičių Ukrainoje didelio žiemos puolimo metu, yra pasirengusi pakartoti šią klaidą.
„Tuo tarpu Ukraina sąmoningai sutelkė dėmesį į Rusijos logistikos ir tiekimo linijas, dar labiau apsunkindama Maskvos galimybes palaikyti didelio masto puolamąją operaciją. Nors šis Rusijos kariuomenės padidinimas gali suteikti tam tikros trumpalaikės naudos, be tinkamo aprūpinimo ši nauda bus brangi ir vargu ar ilgalaikė“, – rašoma straipsnyje.
Tuo pat metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Rusijos kariuomenės skaičius naujos puolamosios operacijos metu išaugo iki maždaug 710 tūkst. karių. Vėliau šį skaičių savo metiniame Naujųjų metų kreipimesi patvirtino ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.
„Nors šis skaičius atrodo didelis, palyginti su pradiniu Rusijos kariuomenės, įsiveržusios į Ukrainą, dydžiu – apie 150 tūkst. karių, Tarptautinių santykių taryba ir kitos institucijos šių metų pradžioje Rusijos kariuomenės skaičių Ukrainoje vertino maždaug 600 tūkst. žmonių. Atsižvelgiant į dabartinio puolimo mastą ir neseniai vykdytas naujokų verbavimo kampanijas, maždaug 20 proc. kariuomenės padidėjimas atrodo realistiškas“, – analizuoja „Forbes“.
Leidinys pažymi, kad, viena vertus, toks kariuomenės skaičiaus didinimas yra logiškas, nes Rusijos pažanga fronte arba yra įstrigusi aklavietėje, arba apsiriboja nedideliais teritoriniais laimėjimais.
Tuo pat metu ekspertai pabrėžia, kad toks reikšmingas pajėgų didinimas gali turėti rimtų pasekmių, nes ilgalaikės puolamosios operacijos reikalauja nuolatinio ir patikimo aprūpinimo fronto linijoje.
Kaip pažymima leidinyje, sudėtingos oro sąlygos sukuria papildomą naštą transporto tinklams, didina degalų sąnaudas, techninės priežiūros poreikius ir apsunkina bendrą kariuomenės aprūpinimą.
„Kariai fronto linijoje, veikdami atšiauriomis klimato sąlygomis, reikalauja didesnio aprūpinimo, ypač degalais, o jų pristatymo galimybės ženkliai sumažėja dėl prastų oro sąlygų. Nors kariuomenės skaičiaus padidinimas gali suteikti Rusijai tam tikrų trumpalaikių taktinių pranašumų, ilgainiui tai dar labiau apkraus ir taip jau pertemptą logistikos tinklą“, – prognozuojama „Forbes“.
Be to, šias logistines problemas dar labiau gilina Ukrainos strategija, kryptingai nukreipta prieš Rusijos tiekimo ir logistikos infrastruktūrą.
Ukraina plačiai naudoja ilgojo nuotolio dronus, smogdama Rusijos geležinkeliams ir degalų saugykloms Kryme bei Rusijos teritorijoje.
Taip pat vykdomi smūgiai giliai Rusijos teritorijoje esantiems gynybos pramonės objektams, ypač tiems, kurie susiję su bepiločių orlaivių ir radioelektroninės kovos priemonių gamyba.
„Forbes“ pažymi, kad tokie smūgiai dažniausiai būna sėkmingi, o jų dažnumas ir intensyvumas per pastaruosius šešis mėnesius reikšmingai išaugo.