JAV smūgiai Venesuelai. Pasisakė pats Nicolas Maduro: „Esu doras žmogus“

Venesueloje šalies viceprezidentė Delcy Rodriguez oficialiai prisiekė kaip laikinoji prezidentė, skelbia „Sky news“.

Ją prisaikdino jos brolis Jorge Rodriguez, kuris pirmadienį pats prisiekė kaip Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas.

D. Rodriguez pakvietė JAV bendradarbiauti su Venesuela, tačiau pareiškė, kad šalis išlaiko savo teisę į „taiką, vystymąsi, suverenumą ir ateitį“.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas skubiai sušauktame JT Saugumo Tarybos posėdyje dėl Venesuelos paragino gerbti valstybių „politinę nepriklausomybę“. Atsižvelgiant į dabartinę krizę, svarbu gerbti „šalių suverenumo, politinio nepriklausomumo ir teritorinio vientisumo principus“, sakoma A. Guterreso pareiškime, kurį pirmadienį perskaitė aukšta JT diplomatė Rosemary DiCarlo.

Aukščiausia JT institucija susirinko konsultacijų apie JAV karinę operaciją Venesueloje, per kurią buvo sulaikytas ir į JAV išgabentas ilgametis prezidentas Nicolas Maduras. Posėdis sušauktas paprašius Venesuelai. 

Per didelio masto karinę operaciją, kurioje dalyvavo 150 sraigtasparnių ir lėktuvų, JAV naktį į šeštadienį atakavo taikinius Pietų Amerikos šalyje bei sulaikė N. Madurą ir jo žmoną. Jie buvo nugabenti į Niujorką.

N. Maduras ir jo žmona pirmadienį pirmą kartą pasirodė teisme. N. Maduras neprisipažino kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų narkoterorizmu. Jis Manheteno federaliniam teisėjui pareiškė, kad iš Venesuelos buvo „pagrobtas“ ir tvirtino, kad yra nekaltas, pranešė JAV žiniasklaida.

„Aš vis dar esu savo šalies prezidentas“, – jo žodžius citavo žiniasklaidos priemonės.

Kaltės nepripažino ir N. Maduro žmona Cilia Flores.

Po to, kai per savaitgalį įvykdytą dramatišką operaciją buvo sulaikytas Venesuelos lyderis Nicolás Maduro, iš šalies uostų dingo mažiausiai 16 naftos tanklaivių, kuriems taikomos JAV sankcijos, pirmadienį pranešė „The New York Times“.

Dienraščio teigimu, yra požymių, kad laivai galėjo bandyti apeiti JAV karinio jūrų laivyno blokadą, taikomą Venesuelos naftos eksportui.

Penkiolikai iš dingusių tanklaivių sankcijos buvo pritaikytos už tai, kad pirmiau gabeno Irano arba Rusijos naftą.

Įvertinęs palydovinius vaizdus, dienraštis nustatė, kad tanklaiviai keletą savaičių stovėjo Venesuelos uostuose, bet po šeštadienio, kai JAV įvykdė N. Maduro sulaikymo operaciją, jų prieplaukose nebėra.

Keturi tanklaiviai prisidengė netikrais pavadinimais laivų pavadinimus ir manipuliavo savo buvimo vietos duomenimis, tačiau buvo susekti atviroje jūroje.

Kiti dvylika tanklaivių išjungė savo sekimo sistemas ir šiuo metu jų buvimo vietos nustatyti neįmanoma.

Anot straipsnio, laivai dingo tuo metu, kai buvo sulaikytas N. Maduro, kurį ir jo jo žmoną Cilia Flores JAV, sudavusios tikslius smūgius keletui Venesueloje esančių objektų, išvežė į Niujorką.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuo gruodžio vidurio įsakė visiškai blokuoti sankcionuotus naftos tanklaivius, išskyrus gabenančius JAV bendrovės „Chevron“ naftą, kuri gali būti toliau tiekiama į JAV.

Nuverstasis Venesuelos lyderis Nicolas Maduro pirmadienį JAV buvo atvesdintas į teismą. Čia pasibaigus teismo posėdžiui atsisuko ir pamojavo miniai, skelbia „Sky news“.

Vienas vyras atsistojo ir pasakė N. Maduro: „Tu sumokėsi už Venesuelą“.

„Dievaži, aš būsiu laisvas“, – atsakė jis.

Nicolas Maduro ir jo žmona paliko teismo salę. Posėdis truko maždaug 30 minučių, skelbia „Sky news“.

Jie abu teismo posėdyje neprisipažino kalti.

„Sky news“ praneša, kad Nicolas Maduro šiuo metu skaito teismo dokumentus.

Anot vietoje esančių žurnalistų, jis juda savo kėdėje.

Pirmadienio vakarą jis pareiškė, kad yra nekaltas dėl jam pareikštų kaltinimų.

N. Maduro ir jo žmona Cilia Flores kalba ispaniškai, o jų žodžiai yra verčiami.

JAV teisme pasisakius Nicolas Maduro, pasisakė ir jo žmona Cilia Flores. Jos taip patr paprašyta atsistoti ir patvirtinti savo vardą, skelbia „Sky news“.

„Taip, aš esu Cilia Flores Maduro, aš esu Venesuelos pirmoji ponia“, – sakė ji teismui.

C. Flores taip pat nepripažįsta savo kaltės ir priduria, kad yra „visiškai nekalta“.

Venesuelos prezidentės pareigas einanti Delcy Rodriguez aplankė per JAV operaciją šeštadienį sužeistus karius. Pasak valstybinės naujienų agentūros AVN, ją per vizitą į vieną karinių ligoninių Karakase lydėjo gynybos ministras Vladimiras Padrinas Lopezas.

Venesuelos vyriausybė ko kas nenurodė, kiek žmonių žuvo per šeštadienį surengtą JAV operaciją, skirtą sulaikyti autoritarinį šalies vadovą Nicolą Madurą.

Leidinys „The New York Times“, remdamasis aukštu Venesuelos pareigūnu, pranešė apie  80 žuvusiųjų. Viena gydytojų organizacija agentūrai AFP kalbėjo apie 70 žuvusiųjų ir 90 sužeistųjų.

Vyriausybės Havanoje duomenimis, per JAV karinę operacija žuvo 32 kubiečiai. Venesuelos sąjungininkės Kubos saugumo pajėgos daug metų yra dislokuotos šalyje. Jos atstovai, kaip asmens sargybiniai, buvo atsakingi už asmeninę N. Maduro apsaugą arba rūpinasi drausme ginkluotųjų pajėgų gretose.

Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzija sukritikavo JAV.

Kaip rašo „Sky news“, apie tai jis kalbėjo kai kreipėsi į Saugumo Tarybos neeilinį posėdį dėl Venesuelos.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pirmadienį pareiškė, kad, jos nuomone, JAV prezidentas Donaldas Trumpas rimtai ketina užimti Grenlandiją, rašo „Reuters“.

Savaitgalį JAV specialiosios pajėgos surengė reidą Venesueloje ir pagrobė šalies prezidentą Nicolą Maduro, kuriam Jungtinėse Valstijose pateikiami kaltinimai organizavus narkotikų kontrabandą. JAV prezidento Donaldo Trumpo savaitgalio pareiškimai atskleidžia, kaip jis gali dar labiau įsidrąsinti po greitos operacijos Venesueloje, rašo „The New York Times“.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį paragino gerbti valstybių politinę nepriklausomybę, Jungtinėms Valstijoms sučiupus Venesuelos lyderį Nicolas Maduro ir pareiškus, kad jos dabar vadovauja jo šalyje.

A. Guterresas ragina „gerbti valstybių suverenumo, politinės nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo principus“, sakoma JT Saugumo Tarybos susitikime dėl Venesuelos jo vardu perskaitytame pareiškime.

„Esu labai susirūpinęs dėl galimo nestabilumo šioje šalyje intensyvėjimo, potencialaus poveikio regionui ir galimo precedento kalbant apie tai, kaip vyksta santykiai tarp valstybių“, – sakoma pareiškime, kurį perskaitė JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Rosemary DiCarlo. 

Susitikimo paprašė Venesuela, o jos prašymą perdavė Kolumbija.

Po kelis mėnesius trukusių grasinimų ir spaudimo taktikos, JAV pajėgos šeštadienį bombardavo Venesuelą ir nušalino N. Maduro per didžiulę operaciją, kuria buvo nutrauktas 12 metų trukęs vis autoritariškesnis šio kairiųjų lyderio valdymas. Jungtinės Valstijos už informaciją, padėsiančią jį sugauti, siūlė 50 mln. dolerių (42,9 mln. eurų) atlygį. 

N. Maduro ir jo žmona Cilia Flores buvo nuskraidinti į Jungtines Valstijas, o pirmadienį buvo atvežti į Niujorko teismą dėl kaltinimų narkotikų kontrabanda.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sukritikavo „metodą“, kurį JAV taikė sulaikydamos Venesuelos prezidentą Nicolą Madurą. Jo Prancūzija „nei remia, nei jam pritaria“, per kabineto posėdį pareiškė E. Macronas, kurį pacitavo vyriausybės atstovė Maud Bregeon. Ji nedetalizavo, ar E. Macronas kritikuoja pačią JAV operaciją, ar tik tai, kaip N. Maduras buvo sulaikytas.

Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum pirmadienį pareiškė, kad Amerikos žemynai nepriklauso jokiai galybei, reaguodama į JAV vadovo Donaldo Trumpo pareiškimą apie Vašingtono „dominavimą“ Vakarų pusrutulyje po Venesuelos lyderio sulaikymo karinio reido metu.

D. Trumpas savaitgalį įvykdytą JAV karinę operaciją prieš kairiųjų pažiūrų Nicolas Maduro apibūdino kaip atnaujintą Monroe (Monro) doktriną – 1823 metų deklaraciją, kuria penktasis JAV prezidentas Jamesas Monroe paskelbė, kad Lotynų Amerika yra uždara kitoms galybėms, kas tuo metu reiškė Europą.

C. Sheinbaum pirmadienį davė atkirtį teigdama, kad Šiaurės Amerika ir Pietų Amerika „nepriklauso jokiai doktrinai ar jokiai galybei“.

Ji pridūrė, kad šie žemynai „priklauso visų juos sudarančių šalių tautoms“.

Šveicarijos vyriausybė pirmadienį pranešė nusprendus „nedelsiant“ įšaldyti visus Šveicarijoje laikomus nušalinto Venesuelos prezidento Nicolo Maduro ir jo bendrininkų aktyvus.

„Tokiu būdu Federalinė Taryba (vyriausybė – AFP) siekia užkirsti kelią turto nutekėjimui“, – teigiama pareiškime.

Jame taip pat pabrėžiama, kad „jeigu ateityje teismo procese paaiškės, kad lėšos buvo įgytos neteisėtai, Šveicarija stengsis užtikrinti, jog jos būtų panaudotos Venesuelos žmonių labui“.

Kaip skelbta anksčiau, po kelis mėnesius trukusio karinio ir ekonominio spaudimo, JAV sausio 3 d. netikėtai surengė oro smūgius prieš kelis taikinius Venesuelos teritorijoje ir nuvertė autoritarinį kairiųjų pažiūrų lyderį N. Maduro. JAV pajėgos jį su žmona suėmė ir nugabeno Niujorką teismo procesui.

Naftos kainos pirmadienį nukrito – po to, kai per JAV karinę operaciją buvo suimtas Venesuelos lyderis Nicolasas Maduro, kurio šalyje yra didžiausios pasaulyje išžvalgytos naftos atsargos.

Iranas pirmadienį paragino paleisti artimos Teherano sąjungininkės Venesuelos prezidentą Nicolas Maduro, kuris buvo suimtas per JAV karinę operaciją ir nugabentas į Niujorką stoti prieš teismą.

„Šalies prezidentas ir jo žmona buvo pagrobti. Nėra kuo didžiuotis, tai neteisėtas veiksmas“, – savaitinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei.

„Kaip pabrėžė Venesuelos žmonės, jų prezidentas turi būti paleistas“, – teigė jis.

Iranas pirmadienį taip pat pareiškė, kad, nepaisant JAV įvykdytos operacijos, jo santykiai su artima sąjungininke Venesuela nesikeičia.

„Mūsų santykiai su visomis šalimis, įskaitant Venesuelą, grindžiami abipuse pagarba ir tokie išliks“, – spaudos konferencijoje sakė E. Baqaei.

„Palaikome ryšius su Venesuelos valdžios institucijomis“, – tvirtino jis.

Popiežius Leonas XIV pareiškė, kad po to, kai JAV karinės pajėgos suėmė prezidentą Nicolas Maduro ir perėmė šalies valdymą, svarbu apsaugoti Venesuelos suverenitetą, rašo „The Hill“.

Venesuelos lyderio Nicolo Maduro sulaikymas per akiplėšišką JAV pajėgų reidą kelia klausimų dėl operacijos teisėtumo, teigia JAV ekspertų ir aukšto rango Demokratų partijos nariai. Pasak jų, šios karinės operacijos metu buvo pažeisti įstatymai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija gynė šią operaciją, teigdama, esą ji vykdė teisėsaugos operaciją, kai amerikiečių specialiosios pajėgos naktį įsiveržė į Karakasą ir šeštadienį anksti ryte išskraidino Maduro ir jo žmoną iš šalies.

Pora buvo nuskraidinta į Niujorką, kur federaliniame teisme jiems bus pareikšti kaltinimai „narkoterorizmu“ dėl įtariamų ryšių su tonų kokaino kontrabanda į JAV.

Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeris sekmadienį apkaltino respublikonų prezidento administraciją įstatymų pažeidimu.

„Jie įsiveržė į Venesuelą, bombardavo civilius ir karinius objektus. To darymas be Kongreso leidimo yra įstatymų pažeidimas“, – televizijos kanalo „ABC News“ laidoje „This Week“ sakė jis.

Po reido šeštadienį surengtoje spaudos konferencijoje JAV valstybės sekretorius Marco Rubio apibūdino operaciją kaip „iš esmės teisėsaugos veiksmą“.

„Iš esmės tai buvo dviejų Amerikos teisingumo sistemos ieškomų asmenų areštas, o Karo departamentas padėjo Teisingumo departamentui atlikti šią užduotį“, – kalbėjo JAV valstybės sekretorius.

Vyriausiasis JAV diplomatas sekmadienį pabrėžė, kad operacijai nereikėjo Kongreso leidimo.

„Jis nebuvo būtinas, nes tai nebuvo invazija. Mes neokupavome šalies. Tai buvo sulaikymo operacija“, – televizijos kanalo „ABC News“ laidoje „This Week“ aiškino M. Rubio.

Jis pridūrė, kad operacijos metu Karakase buvo FTB agentai, kurie suimant N. Maduro perskaitė jam jo teises.

Vadina karo veiksmu

JAV Atstovų Rūmų mažumos lyderis Hakeemas Jeffries buvo vienas iš demokratų, sekmadienio pokalbių laidose užginčijusių operacijos teisėtumą.

„Tai nebuvo tiesiog kovos su narkotikais operacija. Tai buvo karo veiksmas“, – kanalo NBC laidoje „Meet the Press“ sakė jis.

„Tai buvo karinė operacija, o pagal Konstituciją tik Kongresas turi teisę paskelbti karą ir leisti atlikti su tuo susijusius veiksmus“, – pridūrė H. Jeffries.

Pasak buvusios federalinės prokurorės Barbaros McQuade, kuri šiuo metu dirba teisės profesore Mičigano universitete, N. Maduro sulaikymo operacija pažeidė tarptautinę teisę.

Tarptautinis asmens, negyvenančio JAV, sulaikymas paprastai atliekamas pateikiant ekstradicijos prašymą, pažymėjo profesorė.

„Vietoje to, matome karinį veiksmą, kai kariuomenė įsiveržia į Venesuelą, nužudo, pasak pranešimų, 40 žmonių, o tada suima Nicolą Maduro, kad jį išskraidintų ir pareikštų kaltinimus“, – laidai „MS NOW“ sakė B. McQuade.

„Problema su tuo sulaikymų yra ta, kad jis pažeidžia JT chartiją“, – pridūrė ji, pažymėdama, kad Jungtinės Valstijos yra Jungtinių Tautų (JT) steigiamojo dokumento signatarė.

Panamos precedentas

Tačiau pirmojoje D. Trumpo administracijoje generalinio prokuroro pareigas ėjęs Billas Barras teigė esąs beveik tikras, kad N. Maduro bus nuteistas už narkotikų kontrabandą – kaip ir Panamos diktatorius generolas Manuelis Noriega. Pastarasis buvo jėga nušalintas nuo valdžios ir išvežtas į JAV po 1989 m. invazijos į Panamą.

„Visi teisiniai argumentai, kurie buvo pateikti, iš tiesų buvo... pateikti Noriegos baudžiamojo persekiojimo metu, kuris buvo labai panašus atvejis“, – televizijos laidoje „Fox News Sunday“ sakė jis.

1989 m. B. Barras parašė JAV administracijos teisinį memorandumą, kuris buvo panaudotas siekiant pateisinti tuometinio prezidento George'o H. W. Busho įsakytą invaziją.

Tuo metu buvęs Teisingumo departamento aukštas pareigūnas Jackas Goldsmithas kritikavo respublikonų kontroliuojamą Kongresą už nesiėmimą jokių veiksmų prižiūrint JAV vykdomąją valdžią.

„Realybė tokia: Kongresas suteikė prezidentui milžinišką pasaulinę karinę jėgą beveik be jokių apribojimų ir visiškai nusišalino nuo savo pareigos prižiūrėti, ką prezidentas su ja daro“, – savo tinklaraščio įraše sakė J. Goldsmithas.

„Prezidento vienašališko jėgos panaudojimo teismai nesiims vertinti. JAV veiksmų Venesueloje taip pat neturėtų galimybių sustabdyti jokia šalis“, – rašė jis, pažymėdamas, kad „esama nedaug, jei iš viso yra, veiksmingų teisinių apribojimų prezidento vienašališkam jėgos panaudojimui“.

Kaip skelbta anksčiau, po kelis mėnesius trukusio karinio ir ekonominio spaudimo, Jungtinės Valstijos naktį į šeštadienį surengė oro smūgius prieš Venesuelą ir nuvertė autoritarinį kairiųjų pažiūrų lyderį Nicolą Maduro. JAV pajėgos jį su žmona suėmė ir nugabeno Niujorką teismo procesui.

Rusija pasmerkė JAV karinę operaciją Venesueloje ir Nicolas Maduro nuvertimą. Kaip rašo „The Telegraph“ apžvalgininkas Samuelis Ramani, Kremliaus retorika atspindėjo tvirtą partnerystę su N. Maduro režimu ir laiko patikrintą Vakarų karinių intervencijų pasmerkimo modelį.

Kinijos užsienio reikalų ministerija ragina JAV nedelsiant paleisti Venesuelos prezidentą Nicolas Maduro. Ministerija teigia, kad Kinija atidžiai stebi padėtį Venesueloje ir pabrėžia, jog JAV karinė operacija pažeidė tarptautinę teisę, rašo „Sky News“.

Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro sekmadienį atmetė JAV lyderio Donaldo Trumpo grasinimus ir kaltinimus, kad jis užsiima narkotikų kontrabanda. 

JAV pajėgos šeštadienio rytą surengė oro antskrydžius prieš karinius taikinius visoje Venesueloje, siekdamos nuvesti prezidentą Nicolas Maduro ir įtvirtinti Vašingtono kontrolę šioje naftos turtingoje Pietų Amerikos valstybėje.

Europos Sąjunga (ES) remia taikų perėjimą prie demokratinės sistemos Venesueloje, visapusiškai gerbiant šalies suverenitetą, sakoma ES užsienio ir saugumo politikos vadovės Kajos Kallas pareiškime, kurį palaikė 26 ES valstybės narės, išskyrus Vengriją.

Iš lėktuvo „Air Force One“ sklindantys Donaldo Trumpo pareiškimai kelia nerimą Pietų Amerikoje. JAV prezidentas, kalbėdamas su žurnalistais, užsiminė apie galimas karines operacijas regione, įvardijo Kolumbiją kaip „sergančią šalį“ ir pareiškė, kad tokia operacija jam „skamba gerai“.

Laikinoji Venesuelos prezidentė Delcy Rodriguez sekmadienį sudarė komisiją, kurios tikslas – siekti prezidento Nicolas Maduro ir jo žmonos Cilios Flores, kuriuos JAV pajėgos nuvertė nuo valdžios Karakase, paleidimo.

Nicolas Maduro suėmimas buvo tikras šou, tačiau tai tebuvo vienos dienos spektaklis. Žvelgiant į Bruklino Metropoliteno sulaikymo centrą (MDC), vargu ar suprastum, kad jame laikomas „labiausiai nepageidaujamas“ Amerikos žmogus, jei ne papildomi elementai kitoje gatvės pusėje – gausiai susirinkę žiniasklaidos atstovai ir protestuotojai, rašo „Sky News“.

Iš viso 32 Kubos piliečiai žuvo per JAV ataką Karakase, pasibaigusią Venesuelos prezidento Nicolaso Maduro sulaikymu, sekmadienį pranešė vyriausybė Havanoje.

„Per nusikalstamą ataką, įvykdytą Jungtinių Valstijų vyriausybės“ prieš Venesuelą, „kovinėse operacijose gyvybės neteko 32 kubiečiai“, sakoma Kubos vyriausybės pranešime, perskaitytame per nacionalinę televiziją. 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį tvirtino, kad po Nicolas Maduro sulaikymo Jungtinės Valstijos šeimininkauja Venesueloje, tačiau Vašingtonas bendrauja ir su naująja vadovybe Karakase.

Laikinoji Venesuelos vadovė Delcy Rodriguez tuo pačiu metu pareiškė esanti pasirengusi bendradarbiauti su D. Trumpo administracija ir prašė JAV vadovo palaikyti subalansuotus ir pagarbius santykius.

D. Trumpas sulaukė aštrių klausimų dėl savo pakartotinių teiginių, kad po JAV karinės operacijos, kurios metu šeštadienio rytą buvo sulaikyti N. Maduro ir jo žmona, Venesueloje dabar šeimininkauja Vašingtonas.

N. Maduro pirmadienį turėtų pasirodyti Niujorko teisme, kur jam bus pateikti federaliniai kaltinimai dėl prekybos narkotikais.

„Mes bendraujame su žmonėmis, kurie ką tik prisiekė. Neklauskite manęs, kas vadovauja, nes aš jums duosiu atsakymą, ir jis bus labai prieštaringas“, – žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“ sakė D. Trumpas, paklaustas, ar kalbėjosi su D. Rodriguez.

Paklaustas, ką turi omenyje, D. Trumpas atsakė: „Tai reiškia, kad mes vadovaujame.“

D. Trumpo administracija teigia esanti pasirengusi bendradarbiauti su likusia N. Maduro vyriausybės dalimi, jei tik bus pasiekti Vašingtono tikslai, ypač sudarant sąlygas JAV investicijoms į didžiulius Venesuelos naftos rezervus.

Paklaustas, ar operacija buvo susijusi su nafta, ar su režimo pakeitimu, D. Trumpas atsakė: „Tai susiję su taika žemėje.“

„Sugriuvusi šalis“

JAV prezidentas teigė, kad rinkimų Venesueloje teks palaukti.

„Mes juos surengsime, sutvarkysime, surengsime rinkimus tinkamu laiku, bet svarbiausia, ką reikia sutvarkyti, yra tai, kad tai sugriuvusi šalis“, – sakė jis.

D. Trumpas taip pat griežtai kreipėsi į kitus JAV priešininkus, pareikšdamas, kad Kolumbijos lyderis „neilgai tą darys“, komunistų valdoma Kuba yra „pasirengusi žlugti“ ir kad Irano vadovybei bus „smarkiai suduota“, jei bus žudomi protestuotojai.

D. Trumpas anksčiau grasino, kad D. Rodriguez brangiai sumokės, jei nebendradarbiaus su Jungtinėmis Valstijomis.

Venesuelos opozicijos veikėjas Edmundo Gonzalezas Urrutia (Edmundas Gonsalesas Urutija) sekmadienį iš tremties Ispanijoje paskelbtame „Instagram“ įraše teigė, kad N. Maduro suėmimas yra „svarbus žingsnis, bet nepakankamas“, kad krizės ištikta šalis sugrįžtų į normalias vėžes.

E. Gonzalezas Urrutia paragino patvirtinti 2024 metų rinkimų, kuriuos, jo teigimu, laimėjo, rezultatus ir paleisti visus politinius kalinius, siekiant užtikrinti „demokratinę pereigą“.

Tuo metu Venesuelos gyventojai ruošiasi politinėms pasekmėms po stulbinančio reido, kurio metu JAV komandosai, remiami naikintuvų ir karinio jūrų laivyno pajėgų, sučiupo N. Maduro.

Gyventojai laukė eilėse, kad apsipirktų maisto prekių parduotuvėse, o kaukėti ir smarkiai ginkluoti policininkai, kurie buvo pastebėti ankstesnę dieną, dingo, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.

Tačiau sekmadienį Karakase mitingavo apie 2 tūkst. N. Maduro šalininkų, įskaitant šautuvais ginkluotus vyrus ant motociklų, minios šaukė ir mojavo Venesuelos vėliavomis.

Venesuelos kariuomenė paskelbė pripažinusi D. Rodriguez, buvusią N. Maduro viceprezidentę, laikinąja prezidente ir paragino nusiraminti.

Venesuelos ligoninės atsisakė atskleisti per išpuolius žuvusių ar sužeistų žmonių skaičių.

Viena gydytojų grupė AFP pranešė, kad žuvo apie 70 žmonių ir 90 buvo sužeisti. Karinis šaltinis, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, teigė, kad žuvusiųjų yra mažiausiai 15.

Tačiau Havana pranešė, kad per JAV reidą žuvo 32 kubiečiai. D. Trumpas teigė, kad žuvo „daug“ N. Maduro saugumo pajėgų narių kubiečių.

Kas vadovaus Venesuelai?

Nepaisant sėkmingos JAV operacijos, kilo klausimų dėl D. Trumpo strategijos Venesueloje.

Šeštadienį D. Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „valdys“ šią maždaug 30 mln. gyventojų turinčią Pietų Amerikos šalį.

Tačiau sekmadienį valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) pabrėžė, kad Vašingtonas nesiekia visiško režimo pasikeitimo ar rinkimų.

Jungtinės Valstijos kovoja su narkotikų prekeiviais, „o ne kariauja prieš Venesuelą“, NBC laidoje „Meet the Press“ sakė M. Rubio.

Tačiau jis teigė, kad Karibuose liks didelis JAV karinio jūrų laivyno kontingentas, siekiant įgyvendinti Venesuelos naftos eksporto blokadą ir pasinaudoti „didžiuliu svertu“.

Kapitolijaus kalvoje netylant klausimams, vienas administracijos pareigūnas AFP sakė, kad M. Rubio pirmadienį susitikimuose su įstatymų leidėjais aptars Venesuelos reikalą.

D. Trumpas aiškiai pareiškė, kad Vašingtonas ketina diktuoti Venesuelos politiką, daugiausia dėmesio skirdamas prieigos prie didžiulių naftos atsargų užtikrinimui.

N. Maduro, save socialistu vadinantis politikas, daugiau nei dešimtmetį geležiniu kumščiu valdė Venesuelą, o virtinė rinkimų, daugelio manymu, buvo suklastoti. Jis atėjo į valdžią po savo charizmatiškojo mentoriaus Hugo Chavezo mirties.

Pasirodžius žiniai apie N. Maduro suėmimą, užsienyje gyvenantys venesueliečiai mojavo vėliavomis ir šventė aikštėse nuo Madrido iki Santjago.

Apie 8 mln. venesueliečių pabėgo nuo skurdo ir politinės priespaudos savo tėvynėje.