Deimantė Buslevičiūtė
Verslo rubrikos žurnalistė.
Naujienų portalo tv3.lt verslo rubrikos žurnalistė. Žurnalistinį kelią pradėjo dar gimnazijoje, kurdama tekstus konkursams ir rašydama žurnalui „Avangardas“. Studijų metu praktikavosi regioniniuose laikraščiuose, rašė ir nacionaliniams naujienų portalams. 2024 m. Vilniaus universitete įgijo socialinių mokslų – žurnalistikos – bakalaurą.
Prie tv3.lt komandos prisijungė dar studijuodama – 2022 m. balandį. Iki šiol sėkmingai rašo ekonomikos, teisės, mokesčių, pensijų ir kitomis aktualiomis temomis. Deimantė įsitikinusi, kad kiekvieną temą, net jei ji iš pradžių ir atrodo nepatraukli lengvo turinio ieškančiai skaitytojo akiai, galima parteikti suprantamai ir intriguojančiai.
„Man patinka kalbėti istorijomis, narplioti gyvenimiškas realijas, specialistų formuluotes perteikti paprastai ir aiškiai. Džiugu matyti, kai tavo tekstas sužadina emocijas, skatina veikti, inspiruoja permainas ir tiesiogiai padeda žmonėms. Tikiu, kad tikra žiniasklaida ir turi tokia būti – išklausant kiekvieną pusę ir viešinant įsisenėjusias problemas, taip prisidedant prie jų sprendimo“, – sako Deimantė.
Dalis gyventojų už šildymą moka ir 127 proc. daugiau: paaiškino, kodėl kainos taip skiriasi
Nuo sausio lietuviai už šildymą mokės daugiau ne tik dėl padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM), bet ir dėl ilgai pasitęsiančių šalčių. Vis tik kai kuriuose miestuose šildymas šiemet atsieina netgi pigiau, nei pernai, o dalis gyventojų moka net 127 proc. daugiau nei kiti. Kodėl kainos taip skiriasi?
Pvz., šiauliečiai už šildymą be PVM moka 29 proc. mažiau nei kauniečiai ir 17 proc. mažiau nei vilniečiai. Tuo metu Utenos gyventojai moka net 56 proc.
Už vandenį iš čiaupo Lietuvoje jau prašo ir 5 eurų: „Juokinga, aš geriau kitur atsigersiu“
Restoranuose ar kavinėse klientams dažnai pasiūlomas vanduo, o kartais jo paprašo patys lankytojai. Vis tik daugelis jų nustemba, kai gavę sąskaitą pamato, kad už paprastą stiklinę ar ąsotėlį vandens iš čiaupo teks susimokėti. Ir ne bet kiek, o kartais ir 3–5 eurus.
Socialiniame tinkle lietuviai piktinosi mokamu vandeniu Lietuvos kavinėse. Pvz., kaunietė Greta papasakojo, kad už dvi stiklines vandens su citrina teko sumokėti 3 eurus.
Tuo metu Olgita už stiklinę vandens mokėjo 1,80 euro.
Dviguba šildymo kompensacija: štai kaip sugalvojo pagudrauti dėl daugiau pinigų
Kadangi šaltukas Lietuvoje laikosi, o šildymas tik brangsta, gyventojai noriai teikia prašymus dėl šildymo kompensacijų. Vis tik ne visi veikia sąžiningai – kai kurie mėgina gudrauti ir už šildymą gauti dvigubai daugiau pinigų.
Socialinio tinklo grupėje anonime norėjusi likti moteris papasakojo, kad yra vieniša mama ir vos suduria galą su galu. Todėl su dukra grįžo gyventi pas mamą, o savo butą nusprendė išnuomoti, kad gautų daugiau pajamų.
REKLAMA
REKLAMA
Autobuse rado krūvą grynųjų, lagaminą ir pistoletą: ieško savininkų
Galbūt kažkada autobuse pametėte telefoną, palikote daiktų pilną lagaminą ar iš kišenės iškrito nemaža suma grynųjų? Tokių ir dar keistesnių daiktų savininkų viešojo transporto atstovai ieško iki šiol.
Naujienų portalui tv3.lt jie sutiko papasakoti, kokių keisčiausių daiktų yra tekę rasti autobusuose ar troleibusuose ir kokie atvejai bendrovėms iki šiol kelia juoką ar daugybę neatsakytų klausimų.
Verčiami pirkti brangiausius bilietus pratrūko: „Grynaisiais negalima, programėlių neturiu, ką siūlote?“
Po to, kai Vilniuje neliko galimybės įsigyti viešojo transporto bilietų grynaisiais pas vairuotoją, o paslaugos brango, gyventojai iki šiol skundžiasi, kad paprasčiausiai nebeturi galimybių įsigyti bilietų. Pvz., neturintys programėlės ar iš anksto nusipirkto bilieto keleiviai yra priversti mokėti visą kainą už 60 min. trukmės bilietą.
Tuo skundėsi vilnietė Elena. Ji pabrėžė, kad jokių programėlių neturi ir neturės, o specialiai dėl bilietų į kioskus neturi laiko vaikščioti.
Susidėjo dantis už 5 tūkst. eurų, bet implantai iškrito: kaip atgauti pinigus?
Nepaisant to, kad daugelis būtinų sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje yra kompensuojamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD), už dantų tvarkymą gyventojams dažniausiai vis tiek tenka mokėti tūkstančius eurų. Tačiau ką daryti, jei dantys sutvarkomi netinkamai – ar yra vilties susigrąžinti sumokėtus pinigus?
Lietuvoje vis pasitaiko atvejų, kuomet, pvz., dėl implanto atsiranda šalutinių sveikatos sutrikimų, protezai ar varžtai iškrenta, nulūžta ir pan., o pacientai nežino, ko imtis.
Pvz.
REKLAMA
REKLAMA
Visiems daugiabučių gyventojams didėja šis mokestis: pasakė, kiek teks mokėti
Butus turintys lietuviai jau už sausį daugiabučių administratoriams turės mokėti daugiau, o nuo liepos mokestis už namų priežiūrą daliai gyventojų pabrangs ir 4 kartus.
Kasmet indeksuoti ir priklausomai nuo namo būklės didinti kaupiamųjų lėšų (skirtų daugiabučių priežiūrai ir remontui) tarifus pernai nusprendė Vyriausybė.
Specialistai paaiškino, kiek tiksliai dėl to didės mokestis butų savininkams ir kokių pokyčių tikėtis.
„Vičiūnai“ paaiškino, ką reiškia „shiposhi“
Kaip jau skelbta, „Vičiūnų grupei“ priklausanti logistikos įmonė „Vičiūnai“ keičia pavadinimą į „Shiposhi“. Vis tik toks neįprastas pavadinimas sulaukė įvairių reakcijų. Pvz., lietuviai ėmė masiškai dalintis, kad „shiposhi“ išvertus iš japonų kalbos esą reiškia „mirtį“. Į tai sureagavo ir įmonių grupės atstovai.
Visų pirma jie pabrėžė, kad pavadinimą keičia ne visa „Vičiūnų grupė“, kaip daugelis suprato, o tik viena grupei priklausanti logistikos bendrovė, nesusijusi su žuvies produktų (pvz.
Kauniečiai pusmetį gyvena su juodu vandeniu: negali net išmaudyti vaikų
Ar galėtumėte įsivaizduoti gyvenimą be švaraus vandens, negalint jame nei maisto ar arbatos išsivirti, o galiausiai – net ir vaikų išmaudyti? Su tokia problema jau virš pusės metų tenka taikstytis Kauno rajono gyventojams – esą niekas nesiima tvarkyti kartu su žemėmis iš čiaupo bėgančio vandens.
Apie šią problemą naujienų portalui tv3.lt papasakojo Seniavos kaimo gyventoja Laura. Pasak jos, jau prieš kelerius metus kartas nuo karto vandenyje pasirodydavo žemių nuosėdų.
REKLAMA
REKLAMA
Darbuotoją atleido iš darbo, nes ateidavo per anksti: perspėja ir kitus
Darbuotojai Lietuvoje dažnai būna papeikiami ar atleidžiami dėl to, kad nuolat vėluoja į darbą ar jame išvis nepasirodo. Tačiau greičiausiai niekam dar neteko susidurti su atleidimu vien už tai, kad darbe pasirodė per anksti. Vis tik tokie atvejai – įmanomi.
Pvz., Ispanijoje 22-ejų mergina buvo atleista iš darbo, nes į darbą avykdavo 40 minučių per anksti, skelbia portalas „The Sun“.
Nors ne kartą buvo raginta neregistruoti darbo laiko ir nepradėti dirbti iki sutartyje nustatytos 7.30 val.
Kiti gali tapti jūsų namų gyventojais ir be sutikimo: „Nemažai žmonių to dar nežino“
Gyvenamosios vietos deklaravimas atrodo savaime suprantamas dalykas, tačiau nemažai daliai žmonių to padaryti neleidžia būsto savininkai, baimindamiesi didesnių mokesčių ar apsunkinto iškraustymo. Dėl šios priežasties gyventojų nepasiekia laiškai, išmokos, nėra galimybių gauti paskolų ar vietų darželiuose. Vis tik ne visi žino, kad gyvenamąją vietą galima deklaruoti ir be būsto savininko žinios.
Kiekvieną mėnesį algos mažinamos 20 eurų: atsakė, kada taip gali nutikti
Už lėkštes darbdavys visiems darbuotojams sumažiną algą: „Ar tai teisėta?“
REKLAMA
REKLAMA
Pametęs telefoną šito nesitikėjo: pavogti norėjo kurioziškai įkliuvęs vairuotojas?
Viešajame transporte žmonės dažnai pameta įvairius daiktus. Daugeliui jau įprasta, kad juos pasisavina kiti keleiviai. Tačiau daug keisčiau, kai pamestą telefoną troleibuse pasiima pats vairuotojas ir dar su juo prisidaro asmenukių.
Tokia istorija socialinio tinklo „Facebook“ grupėje pasidalijo kaunietis Tadas (vardas – pakeistas), kuris troleibuse netyčia paliko savo išmanųjį telefoną, o vėliau jo laukė neįprasta staigmena.
Kreipiasi į gyventojus: visi privalės išsitirti nuotekas, kitaip grės baudos?
Jau 2 metus Lietuvoje galioja reikalavimas, pagal kurį dalis gyventojų privalo kartą per metus į laboratoriją siųsti savo nuotekų mėginį. Tuo siekiama užtikrinti, kad į aplinką nepatektų taršios nuotekos.
Vis tik apie tokią tvarką žino toli gražu ne visi. Pvz., Kauno rajone gyvenanti Zita, paklausta, ar bent kartą siuntė tirti savo nuotekas, nustebo ir teigė pirmą kartą girdinti apie tokį dalyką:
„Nuo kada čia reikia nuotekas tirti? Keistai kaip, tikrai nesame girdėję tokio dalyko.
Dėl užpustytų miestų – įspėjimas: to nepadarę mokėsite baudas iki 600 eurų
Kol Lietuva tūno po storu sniego sluoksniu, gyventojai raginami nepamiršti, kad nuo sniego ir ledo privalu valyti ne tik kelius ar automobilius, bet ir pastatus. Varvekliai, sniego luitai ir jų nuošliaužos gali būti pavojingi tiek praeivių sveikatai, tiek turtui. Taigi nepašalinus jų laiku gresia šimtus eurų siekiančios baudos.
Savivaldybių atstovai aiškina, kas yra atsakingi už pastatų valymą nuo sniego ir kad tą privaloma daryti laikantis visų saugumo reikalavimų.
REKLAMA
REKLAMA
Nepaprasta Lietuvos moksleivių sėkmės istorija: sužavėjo ir visko mačiusius
Svarstant klestinčio ir konkurencingo verslo idėją retas ją susietų su stalo žaidimu. Tačiau net ir tai gali tapti sėkmingu verslu. Tą įrodė naujajame TV3 projekte „Moksleivių vienaragių paieškos“ (MVP) sudalyvavusios ir teisėjus sužavėjusios trys moksleivės.
Stalo žaidimą „Fiasco“ laidoje pristačiusios merginos naujienų portalui tv3.lt plačiau papasakojo, kaip jaučiasi po pergalės ir kokie yra tolimesni jų planai.
Išeidami iš darbo galite gauti ir 14 tūkst. eurų: štai ką reikia daryti
Nemažai darbuotojų Lietuvoje susiduria su darbdavių spaudimu išeiti iš darbo „savo noru“, kad nereikėtų mokėti išeitinių išmokų. Kai kurie šiai įtakai pasiduoda ir iš darbo išeina, o kartais darbdaviai imasi ir daug rimtesnių apgaulės būdų. Pvz., pakiša pasirašyti dokumentus, kurie, kaip vėliau išaiškėja, buvo prašymas išeiti iš darbo.
Su tuo susidūrė vienas lietuvis – skubiai iškviestas į darbą buvo verčiamas pasirašyti dokumentus, kurių nespėjo perskaityti.
Slidūs keliai – ne pasiteisinimas: štai kada skirs ne tik baudą, bet ir atims teises
Lietuvoje jau kurį laiką vyrauja tikra žiema. Kol daliai vairuotojų apledėjusi ir snieguota kelio danga kelia tik galvos skausmą, kiti ją išnaudoja pramogoms – ant sniego piešia „saulutes“, slysta šonu ar kitaip linksminasi.
Vis tik toks chuliganiškas vairavimas vertinamas itin griežtai. Įkliuvusiems vairuotojams gresia ne tik tūkstantinės baudos – tam tikrais atvejais teks atsisveikinti ir su vairuotojo teisėmis, ir su pačia transporto priemone.
REKLAMA
REKLAMA
Gyventojams pabrango šildymas ir karštas vanduo: štai kiek mokėsite jau už sausį
Naujieji metai į Lietuvą atnešė ne tik daug sniego ir atšiaurų orą. Nuo sausio 1 d. už šildymą ir karštą vandenį lietuviams teks mokėti daugiau ir dėl to, kad iki šiol jiems taikytas 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) pakilo iki 21 proc.
Specialistai neslepia, kad dėl žiemiško oro šilumos suvartojimas augs, o PVM lengvatos panaikinimas nulems didesnes gyventojų sąskaitas.
Už apsnigtą automobilį – nemenka bauda: daugelis vairuotojų to nežino
Kol dalis Lietuvos gyventojų džiaugiasi neįprastai gausiu sniegu, vairuotojai kiekvieną rytą vargsta valydami ir grandydami savo automobilius. Vis tik neretai skubant į darbus sniegas ir šerkšnas nuo automobilių būna nuvalomas atsainiai, o už tai netgi galima susilaukti baudų.
Policija perspėja, kad važiuoti uždengtais valstybiniais numeriais yra nelegalu, o, jei įvyktų eismo įvykis, kaltas būtų tas vairuotojas, kurio automobilis nebūtų tinkamai nuvalytas.
Daliai gyventojų – naujovė: už 1 veiksmą papildomai gaus 222–518 eurų
Lietuvoje kasmet gimsta vis mažiau vaikų, jauni žmonės emigruoja, o visuomenė toliau sensta, todėl vis ieškoma būdų, kaip skatinti gimstamumą. Nors tėvams Lietuvoje jau dabar priklauso mamadieniai, vaiko pinigai ir daugelis kitų išmokų, iniciatyvos imasi ir savivaldybės, žadančios tėvams dar daugiau finansinės pagalbos.
Šalia jau egzistuojančių išmokų papildomus 74–518 eurų nuo 2026 m. gyventojams pradės mokėti Klaipėdos miesto savivaldybė – taip bus mėginama skatinti gimstamumą.
REKLAMA
REKLAMA
Šias išmokas gyventojams padidino net 528 eurais – štai kam priklauso šiemet
Gyventojai kartą per metus iš savivaldybių gali gauti tikslinę pašalpą, kurios dydis svyruoja nuo 74 iki net 9,8 tūkst. eurų. Ji gali būti skiriama tiek medicininiams tyrimams, tiek remonto darbams, buitinei technikai, baldams ar nukentėjus, pvz., nuo gaisro, stichinės nelaimės.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. visos tikslinės išmokos didėjo, tad naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kam šiemet pridėjo net 528 papildomus eurus.
Sąskaitoje palieka vos 450 eurų mėnesiui: įspėja, kada kitų pinigų negausite
Skolų turintys gyventojai pasakoja gyvenantys ant išlikimo ribos – anot jų, po išskaitymų antstoliai palieka tiek mažai pinigų, kad vos užtenka būtiniausioms išlaidoms. Tačiau ne visi žino, kad pragyvenimui paliekamą sumą galima prašyti padidinti.
Kelių tūkstančių skolą mėginantis išmokėti Giedrius pasakoja, kad kiekvieną mėnesį vos gavus atlyginimą jo sąskaitoje lieka tik 450 eurų – tiek pragyvenimui jam palieka antstoliai.
Lietuvai gresia milijoninės baudos: įspėja apie didesnius mokesčius gyventojams
Keturios Europos Sąjungos (ES) valstybės, tarp jų – ir Lietuva, rizikuoja gauti milijonines baudas už tai, kad taip ir nesumažino išmetamo oro teršalų kiekio. Lietuviai ir toliau važinėja senais, iškastiniu kuru varomais automobiliais. Tuo metu elektromobilių prieinamumas gali dar labiau sumažėti.
REKLAMA
REKLAMA
Išgirdęs, kokių verslo idėjų turi vaikai, A. Mizeras liko šokiruotas: „Tai buvo aštru“
Daliai jaunuolių dar mokykloje gimsta originalios ir drąsios verslo idėjos, tačiau dažnai pritrūksta galimybių jas paversti realybe. Kad verslūs moksleiviai vien dėl savo amžiaus neliktų „paraštėse“, TV3 kviečia juos išbandyti save naujame projekte „Moksleivių vienaragių paieškos“ (MVP), kur svajonės gali tapti realybe.
Registruotis kviečiami visi 14–19 metų moksleiviai, pasiruošę savo verslo idėjas pristatyti mentoriams – 10-čiai vienų įtakingiausių Lietuvos verslininkų.
Dėl šalnų ir sniego vėluojate ar praleidžiate darbą? Štai kada darbdavys atleis
Kasdien vykdami į darbą tuo pačiu keliu ir laiku jau žinome, kada geriausia išeiti iš namų, kad darbovietę pasiektume laiku. Tačiau neretai, o ypač – žiemą pasitaiko netikėtų situacijų, kai dėl užpustytų kelių ar užšalusių automobilių į darbą laiku suspėti ar apskritai atvykti taip ir nepavyksta.
Per Naujuosius metus – įspėjimas visiems: už tai teks susimokėti
Naujųjų metų naktis yra kupina ne tik įspūdžių, bet ir po šventimo likusių šiukšlių. Žmonės, išeidami į kiemus leisti fejerverkų ar jais pasigrožėti, palieka ne tik pirotechnikos atliekų, bet ir vienkartinių puodelių, indų, cigarečių, taros ir pan.
Savivaldybės įspėja, kad už tai galite sulaukti ir kelių šimtų eurų baudos. O kartais už šiukšlių išvežimą ar tvarkymą gali tekti sumokėti ir patiems gyventojams.
REKLAMA
REKLAMA
Apie šią išmoką žino ne visi: nuo kitų metų skirs net 385 eurus per mėnesį
Didžioji dalis tėvų po vaiko priežiūros atostogų nebegali likti namuose ir prižiūrėti mažamečių vaikų, kadangi turi dirbti ar studijuoti. O nenorintys ar negalintys vaiko vesti į darželį yra priversti samdytis aukles, kurių valandinis įkainis Lietuvoje svyruoja maždaug nuo 7 iki 15 eurų. Vis tik nuo 2026 m. auklės taps prieinamesnės, kadangi daugiau tėvų galės prašyti šias išlaidas kompensuoti.
Premijos metų pabaigoje: paaiškino, kada darbdaviai privalo jas išmokėti
Dalis darbdavių metų pabaigoje darbuotojams išmoka premijas už gerus rezultatus ar siekdami juos paskatinti. Vis tik svarbu atskirti, kada tokios premijos yra privalomos, o kada darbdavys jas gali skirti savo nuožiūra. Taip pat reikia nepamiršti, kaip tokios papildomos pajamos yra vertinamos ir apmokestinamos.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad Darbo kodeksas aiškiai skiria dvi premijų rūšis: premiją už atliktą darbą ir premiją darbdavio iniciatyva.
Artėjant Naujųjų vakarui, įspėja apie baudas: štai kada mokėsite ir 600 eurų
Artėjant Naujųjų metų nakčiai daugeliui svarbu ne tik pažiūrėti, bet ir paleisti fejerverkus. Nors dažniausiai po 22 val. triukšmauti negalima, sausio 1-osios naktis – išimtis. Vis tik net ir per ją galima susirinkti nemažai baudų.
Pirotechnikos pardavėjai pastebi, kad didžiausias fejerverkų pirkimo bumas prasideda būtent prieš Naujuosius metus, ir vardija, kiek pinigų jiems paprastai išleidžia lietuviai.
REKLAMA
REKLAMA
Nuo 2026 m. darbuotojams Lietuvoje – begalė pokyčių: štai kas laukia
Ateinančiais metais Lietuvoje planuojama nemažai pokyčių, kurie palies ir darbuotojus, ir darbdavius. Vis tik ne visos permainos yra vertinamos teigiamai – specialistai mato nemažai rizikų, su kuriomis susidurs dalis darbuotojų.
„Lietuvoje bręsta viena reikšmingiausių pastarųjų metų Darbo kodekso (DK) pataisų bangų. Jei Seimas pritars šiuo metu svarstomiems pakeitimams, jie palies labai skirtingas darbuotojų grupes.
Bankai rėžė atvirai: štai kas kitąmet laukia klientų
Per kelerius metus Lietuvoje beveik perpus sumažėjo bankų skyrių. Gyventojai skundžiasi, kad atokesnėse vietovėse neturi, kaip išsigryninti pinigų, o norintys apsilankyti banke gyvai turi vykti ir keliasdešimt kilometrų į kitus miestus. Tuo metu bankai ginasi, kad skyrių skaičių mažino dėl pasikeitusių klientų įpročių – esą žmonės vis dažniau naudojasi paslaugomis internetu.
Mažesnės palūkanos, pradinis įnašas ir pensijų pinigai: ar lengviau įpirksime NT?
Nekilnojamojo turto (NT) kainoms kasmet vis kylant, gyventojams tampa vis sunkiau įsigyti nuosavą būstą. Vis tik palūkanos pastaruoju metu reikšmingai sumažėjo, dėl ko atpigo paskolos. O nuo kitų metų būsto įsigijimą palengvins tiek mažesnis pradinis įnašas, tiek atsiimami II pakopos pensijų pinigai.
Tačiau specialistai neslepia, kad kitąmet NT reikšmingai brangs.
REKLAMA
REKLAMA
Kitąmet gausite 6–300 eurų didesnes išmokas: štai kam pridės daugiausia pinigų
Nuo 2026 m. sausio 1 d., kaip ir kasmet, įsigalios perskaičiuoti įvairių pensijų, atlyginimų, kompensacijų ir išmokų dydžiai. Šeimos su vaikais gali pretenduoti į 14 skirtingų išmokų – visos jos kitąmet augs bent 6–16 eurų, o kai kurios netgi 266–300 eurų.
Išmokos vaikams yra susietos su bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris 2025 m. yra lygus 70 eurų, o 2026 m. paaugs iki 74 eurų, tačiau kai kurios šeimoms skiriamos sumos augs sparčiau.
Daugiabučio renovacija: štai kiek iš tikrųjų kainuoja ir per kiek laiko atsiperka
Kol vieni gyventojai inicijuoja daugiabučių renovaciją ir atsinaujina savo būstus, kiti baiminasi, kad modernizacija pareikalaus per daug investicijų, o realios grąžos tai greitai neduos, todėl tam nesiryžta.
Kai meilė baigiasi ir prasideda pykčiai: brangias dovanas teks grąžinti?
Paprastai įteikę dovaną susigrąžinti jos neketiname, tačiau situacijų būna įvairių. Pvz., jei padovanojote nemažą pinigų sumą, šeimos relikviją, automobilį, nekilnojamojo turto ar sužadėtuvių žiedą, bet susipykote ar atsirado kitų aplinkybių, asmuo gali būti priverstas jums viską grąžinti.
Tačiau specialistai perspėja, kad vien susipykimo ar persigalvojimo dėl dovanos nepakanka – dovanai susigrąžinti turi būti rimta priežastis. Tarkime, neįvykusios vestuvės ar amoralus elgesys.
REKLAMA
REKLAMA
Įvertino Lietuvos moksleivių verslo idėjas: „Visiškas kosmosas, aš – sužavėta“
Daliai jaunų žmonių dar mokyklos suole gimsta intriguojančios ir išskirtinės verslo idėjos. Visgi dauguma jaunuolių neturi, kaip jas įgyvendinti. Kad jos neliktų tik vaikystės svajonėmis, moksleiviai Lietuvoje gali pamėginti laimę ir savo idėjas pristatyti naujame TV3 projekte „Moksleivių vienaragių paieškos“ (MVP).
Visi norintys 14–19 metų moksleiviai yra kviečiami registruotis ir savo verslo idėjas pristatyti projekto mentoriams, kuriais buvo atrinkti net 10 Lietuvos verslo lyderių.
Svarbu visiems: štai kaip apmokestinamos per Kalėdas gautos dovanos
Kalėdos – dovanų metas, kai jomis keičiasi ne tik mylimieji ar šeimos nariai, bet ir draugai, kaimynai ar kolegos. Vis tik džiaugdamiesi šventėmis ar gautais brangiais daiktais žmonės neretai pamiršta, kad už juos gali tekti sumokėti mokesčius.
Specialistai primena, kad deklaruojamos ir apmokestinamos turi būti ir nepilnamečiams skirtos dovanotos. Taip pat tam tikrais atvejais dovanas galima teisiškai susigrąžinti, taigi jas gali tekti grąžinti.
Dirbsite per šias šventes? Privalote tai žinoti
Atėjus žiemos šventėms darbuotojams svarbu žinoti, kada jie gali ar negali būti priversti dirbti šventinėmis dienomis, kada darbą turi baigti anksčiau arba kokia alga jiems privalo būti išmokėta.
Specialistai primena, kad dalis darbuotojų per šventines dienas gali dirbti tik davę raštišką sutikimą, o už papildomą darbą jiems priklauso nebūtinai didesnis darbo užmokestis – tai gali būti ir papildomas poilsis.
REKLAMA
REKLAMA
Pensija 2026 metais: štai kaip keisis pensinis amžius, stažas ir pensijų dydžiai
Kiekvienais metais tūkstančiai lietuvių sulaukia pensinio amžiaus ir gali išeiti į pensiją. Tačiau svarbu prisiminti, kad 2026 m. gyventojai sulauks ne tik didesnių pensijų – ilgės tiek pensinis amžius, tiek būtinasis stažas.
Be to, pensinis amžius nereiškia, kad žmogus privalo išeiti į pensiją – ją galima tiek atidėti, tiek paankstinti. Tačiau abiem atvejais tai gana reikšmingai pakoreguoja pensijos dydį.
Dar daugiau pinigų už vaikus: vėl pavydėsime lenkams?
Ne paslaptis, kad Lietuvos, kaip ir daugelio kitų šalių, demografinė padėtis prastėja: vaikų gimsta vis mažiau, jaunimas emigruoja, o visuomenė toliau sensta. Todėl valstybės suka galvą, kaip paskatinti gimstamumą. Ir kai kurios, pvz., nusprendžia tėvus atleisti nuo pajamų mokesčio.
Lenkijos prezidentas neseniai pasirašė įstatymą, pagal kurį šeimos, auginančios 2 ar daugiau vaikų ir uždirbančios iki 140 tūkst. zlotų (iki maždaug 33 tūkst. eurų) per metus arba maždaug iki 2,7 tūkst.
Sumaištis dėl viešojo transporto bilietų Vilniuje: „Kontrolės elgesys buvo žiaurus“
Tiek vilniečiai, tiek į sostinę atvykę kitų miestų ar šalių gyventojai skundžiasi itin nepatogia ir neįprasta viešojo transporto bilietų pirkimo tvarka. Panaikinus galimybę bilietą įsigyti iš vairuotojo ir grynaisiais, o kortele galint susimokėti tik už vieną bilietą, kyla nemažai pykčių ir sumaišties. Gyventojai skundžiasi, kad bilietų kontrolieriai tokiais atvejais būna negailestingi.
Su tuo susidūrė kaunietė Aistė, kuri savaitgalį viešėjo Vilniuje.
REKLAMA
REKLAMA
Už Kūčių vakarienę – ir 340 eurų: kiti lietuviai už tiek turi pragyventi mėnesį
Šventinis Kūčių stalas vis dažniau persikelia ne į virtuvę, o į užsakymų krepšelį. Lietuvoje galima rasti įvairių Kūčių vakarienės pasiūlymų nuo 13 patiekalų su kaimynui skirtu simboliniu kąsneliu iki rinkinių, kurių kaina vienam asmeniui prilygsta vakarienei restorane.
Tad naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek šiemet kainuoja „ramybė“ per Kūčias, kai nereikia nieko gaminti, ir ką šventiniam stalui siūlo Lietuvos verslai.
Naujovė savitarnos kasose: šiame tinkle dėl to pardavėjai neprieis?
Pirkėjai Lietuvoje dažnai skundžiasi, kad prekybos tinkluose įprastų kasų veikia kur kas mažiau, nei savitarnos. O prie pastarųjų dirba vienas darbuotojas, vos spėjantis prieiti prie kiekvieno pirkėjo, jei kyla kokių nesklandumų ar reikia patvirtinti amžių. Vis tik su šia problema daliai pirkėjų susidurti nebeteks, kadangi savo amžių jau galima patvirtinti be darbuotojo įsikišimo.
Neskubėkite gydytis privačiai: sumokėję pinigų galite labai pasigailėti
Pacientai Lietuvoje nuolat skundžiasi itin ilgomis eilėmis pas gydytojus. O tie, kuriems pasitikrinti sveikatą reikia kuo skubiau, sumoka už greitesnį vizitą privačiose įstaigose, jei turi tam lėšų. Vis tik tokiu atveju gali kilti problema, mat už tolesnį gydymą ar tyrimus taip pat teks mokėti iš savo kišenės, jų niekas kompensuos.
Paprastai kalbant, gavus siuntimą iš privataus gydytojo, tolesnių sveikatos paslaugų privalomasis sveikatos draudimas (PSD) neapmoka.
REKLAMA
REKLAMA
Darbuotojui išgėrus ir neatėjus į darbą – 15 tūkst. eurų bauda
Visi žino ir supranta, kad ateiti į darbą neblaiviam ar jį praleisti dėl išgertuvių yra itin šiurkštus pažeidimas. Darbuotojai dėl to gali būti atleisti iš darbo be įspėjimo ir išeitinių išmokų. Vis tik kai kurie realūs atvejai šiuos įsitikinimus paneigia ir kaip reikiant nustebina net visko mačiusius.
Su tuo susidūrė Utenoje veikiančio autoserviso „Transigva“ direktorius Valdas Kutka, kurio darbuotojas nepasirodė darbe, nes buvo neblaivus, ir dar pats tą pripažino.
Praleidote darbą dėl balionų sutrikdyto skrydžio? Algą gausite ne visada
Vilniaus oro uosto darbą ir toliau dažnai trikdo kontrabandiniai Baltarusijos balionai. Lėktuvams negalit pakilti ar nusileisti, tūkstančiai keleivių stringa kituose miestuose ar šalyse, turi atšaukti savo planus ir laukti.
Evelina negali turėti vaikų, bet privalo mokėti kitiems: „Tai mane slegia“
Daugelis išmokų, įskaitant pensijas, Lietuvoje veikia solidarumo principu. T. y., mokėdami nedarbo, motinystės, senatvės ir ligos socialinio draudimo įmokas iš tiesų kaupiame ne sau – mūsų įmokėti pinigai kiekvieną mėnesį išmokami tiems, kurie dabar serga, neturi darbo ar pan. Kai išmokų reikės mums, jos bus padengiamos iš kitų žmonių įmokų. Tačiau taip būna ne visada, tad kai kurie tokią tvarką laiko itin nesąžininga.
REKLAMA
REKLAMA
Atsiėmus pensijų pinigus – staigmena: gyventojai praras išmokas ir ne tik?
Jau netrukus gyventojai galės teikti prašymus atsiimti savo įmokėtus II pakopos pensijų pinigus ir jų prieaugį. Tą padarius į rankas gaunama alga paaugs 3 proc., tačiau dalis lietuvių neteks finansinės pagalbos iš savivaldybių, nes atsiimti pensijų pinigai bus prilyginti pajamos.
Bankai Lietuvoje nuo 2026 metų brangins šias paslaugas: štai kiek kainuos
Paprastai kiekvienais metais Lietuvoje keliami bent minimalūs atlyginimai, išmokos, pašalpos, pensijos, kompensacijos. Tačiau kartu yra didinami, keičiami įvairūs mokesčiai. Dėl to dažnai savo įkainius kasmet peržiūri ir verslai, tarp jų – ir bankai.
Tad naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios paslaugos nuo 2026 m. brangs visuose didžiuosiuose Lietuvos bankuose ir kiek klientai turės mokėti.