Specialistai primena, kad dalis darbuotojų per šventines dienas gali dirbti tik davę raštišką sutikimą, o už papildomą darbą jiems priklauso nebūtinai didesnis darbo užmokestis – tai gali būti ir papildomas poilsis.
Kada darbuotojai gali ar turi dirbti per šventes?
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad švenčių dieną dirbama tik su darbuotojo sutikimu.
Išimtys taikomos tuomet, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.
„Tai reiškia, kad darbuotojams, dirbantiems, pvz., nekintančiu darbo laiko režimu nuo pirmadienio iki penktadienio, šventinei dienai sutapus su įprastinėmis jų darbo dienomis, pvz., trečiadieniu, ši diena bus nedarbo diena.
Jeigu darbuotojas dirba suminės darbo laiko apskaitos režimu, t. y. pagal sudarytą darbdavio darbo (pamainų) grafiką, ir švenčių diena sutampa su grafike nurodyta darbo (pamainos) diena, toks darbuotojas privalo dirbti“, – aiškino VDI.
Tuo metu nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms sutikimas dirbti švenčių dienomis yra būtinas visais atvejais.
Prieš šventes – trumpesnis darbo laikas
VDI atkreipia dėmesį, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė trumpinama 1 valanda visiems darbuotojams, t. y. dirbantiems visą ir ne visą darbo laiką, suminės darbo laiko apskaitos režimu, budint ir kt.
Tai netaikoma tik tiems darbuotojams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka dirba sutrumpintu darbo laiku.
Taigi šiemet, jei darbuotojas dirba prieš Kūčias (gruodžio 23 d., antradienį), prieš Kalėdas (gruodžio 24 d., trečiadienį), prieš Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 25 d., ketvirtadienį), prieš Naujuosius metus (gruodžio 31 d., trečiadienį), jo darbo trukmė visomis šiomis dienomis turi būti trumpinama po 1 val.
Pasak inspekcijos, jei darbuotojas darbą pradeda švenčių dienos išvakarėse ir baigia šventinę dieną, darbo dienos trukmė švenčių išvakarėse turi būti trumpinama 1 val., pvz., jeigu darbo pradžia numatyta 16 val., dėl darbo laiko sutrumpinimo darbuotojas darbą pradėtų 17 val.
Pabrėžtina, kad visos šios sutrumpintos darbo valandos (pvz., jei darbuotojas dirbo visomis prieššventinėmis dienomis), turi būti apmokamos įprastu darbo sutartyje nurodytu darbo užmokesčiu.
VDI pažymėjo – jei dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės darbuotojams sutrumpinti darbo dienos trukmės 1 val. (pvz., įmonėje vyksta nenutrūkstamas darbas ar dėl kitų gamybos, darbų atlikimo ypatumų), ši valanda turėtų būti apskaitoma kaip viršvalandinis darbas.
Kaip apmokamas darbas per šventes?
Inspekcijos atstovai pabrėžia, kad už darbą poilsio ar švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
Tuo metu už darbą naktį mokama ne mažiau kaip 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio.
Už viršvalandinį darbą taip pat yra mokama bent 1,5 darbuotojo atlyginimo. Tačiau, jei darbuotojas dirba viršvalandžius poilsio dieną arba naktį, jam jau turi būti išmokamas ne mažesnis nei dvigubas atlyginimas.
O, jeigu viršvalandžius darbuotojas dirba švenčių dieną, jam priklauso bent 2,5 jo atlyginimo dydžio užmokestis.
VDI pamini, kad paties darbuotojo prašymu viršvalandžiai, darbas poilsio ar švenčių dienomis gali būti kompensuoti ne didesniu darbo užmokesčiu, o papildomu poilsiu.
Tokiu atveju viršvalandžių laikas arba poilsio / švenčių dienomis dirbtas laikas, padaugintas iš atitinkamo dydžio (arba 1,5, arba 2, arba 2,5), gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko:
„Pvz., jei darbuotojas dirbo švenčių dieną 8 val., prie kasmetinių atostogų laiko jam pridedama 16 val. (8 × 2), kurios bus apmokamos viengubu darbo užmokesčiu.“
VDI nurodė – jei darbdavys nesumoka padidinto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą, taip pat už darbą naktį, švenčių ar poilsio dieną, darbuotojas turi teisę per 3 mėn. kreiptis į Darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti ginčą.
Jeigu darbdavys pažeidžia darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus, susijusius su darbo organizavimu, darbo (pamainų) grafikų sudarymu ir pan., darbuotojas turi teisę su rašytiniu skundu kreiptis į VDI teritorinį skyrių dėl konkrečios situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo.
Kelionių kainos per žiemos šventes
O tie, kurie per šventes dirbti neplanuoja, naudojasi proga išvykti atostogų į užsienį.
Kelionių agentūros „Join UP! Baltic“ Pardavimų ir plėtros skyriaus vadovė Aurelija Kavaliauskienė pastebi, kad Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpis yra vienas iš didžiausių pardavimų pikų per metus.
Palyginti su įprastais laikotarpiais, bendras turizmo apimtis padidėja maždaug 15–25 proc.
Pats „Join UP! Baltic“ šiemet žiemos kelionių pajėgumus padidino 20–30 proc., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
A. Kavaliauskienė vardija, kad lietuviai šventiniu laikotarpiu dažniausiai renkasi kelionių paketus į savaitės trukmės atostogas paplūdimiuose. Taigi vyksta į Egiptą, Kanarų salas, Madeirą, Jungtinius Arabų Emyratus.
Pašnekovė pažymi, kad išankstinis kelionių užsisakymas dažnai leidžia gauti pageidaujamus viešbučius ir kambarių tipus už palankesnes kainas.
Todėl žiemos atostogų pardavimai paprastai prasideda jau vėlyvą pavasarį ar ankstyvą vasarą, o didžioji dalis Lietuvos keliautojų Kalėdų ir Naujųjų metų keliones užsisako kelis mėnesius iš anksto.
Taigi, pasak A. Kavaliauskienės, artėjant šventiniam laikotarpiui, galimų kelionių pasirinkimas sparčiai mažėja – kai kurios kelionės jau yra išparduotos.
Ji atskleidžia, kad keliones užsisakant iš anksto, šventinio sezono kelionių paketai į įprastas vietas kainuoja nuo 500 iki 900 eurų asmeniui. Tačiau tiems, kurie keliones perka vėlai, kainos gali viršyti 1 tūkst. ir daugiau eurų asmeniui.
