Daugiabučio renovacija: štai kiek iš tikrųjų kainuoja ir per kiek laiko atsiperka

Specialistai pabrėžia, kad daugiabučio renovacija ne tik sumažina šildymo išlaidas, bet ir išaugina paties turto vertę, dėl ko butą tampa lengviau tiek išnuomoti, tiek parduoti už didesnę kainą.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Neskubėkite gydytis privačiai: sumokėję pinigų galite labai pasigailėti

Atsiėmus pensijų pinigus – staigmena: gyventojai praras išmokas ir ne tik?

Bankai Lietuvoje nuo 2026 metų brangins šias paslaugas: štai kiek kainuos

Kiek kainuoja daugiabučio renovacija?

Kauno būsto modernizavimo agentūros (KBMA) vadovė Ieva Šakalienė aiškino, kad modernizacijos kaina nėra fiksuota ar vidutinė, nes ji tiesiogiai priklauso nuo gyventojų pasirinktų sprendinių investiciniame plane.

T. y. ar atliekami tik būtiniausi darbai, ar pasirenkamas platesnis priemonių paketas, kokios energinės klasės siekiama, koks yra plotas ir pan.

Dėl to, anot jos, nurodyti vieną „vidutinę“ modernizacijos kainą būtų netikslu ir tai esą klaidintų gyventojus:

„Svarbiausia, kad gyventojai kartu su specialistais įvertintų savo namo poreikius ir pasirinktų tokį sprendinių rinkinį, kuris atitinka tiek energetinius tikslus, tiek finansines galimybes.“

Vis tik Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė atskleidė, kad šiemet vidutinė renovuojamo daugiabučio rangos darbų kaina svyruoja nuo maždaug 350 tūkst. iki 1 mln. eurų ir daugiau.

Ji vardijo, kad kaina priklauso nuo kelių veiksnių:

• pastato dydžio (aukštų skaičiaus, butų kiekio, bendro ploto);
• pasirenkamų atlikti darbų kiekio ir įvairovės (pvz., ar atliekama tik fasado šiltinimas, ar keičiami langai, stogas, šildymo sistema);
• pastato būklės prieš renovaciją (kiek reikia papildomų konstrukcinių sprendimų).

„Vidutiniškai skaičiuojama apie 700 tūkst. eurų už daugiabučio renovaciją. 1 kv. m. naudingojo ploto rangos darbų kaina dažniausiai siekia apie 450 eurų, o vidutinio 50 kv. m. buto renovacijos kaina – apie 21 tūkst. eurų, neįvertinus valstybės paramos.

Šie skaičiai gali kisti priklausomai nuo pasirinktų sprendimų ir finansavimo sąlygų“, – komentavo G. Burbienė.

Kiek ir kaip greitai atsiperka daugiabučio renovacija?

Pasak APVA atstovės, renovacijos naudą yra įprasta vertinti vien pagal visų investicijų atsipirkimą.

„Renovacija pirmiausia yra namo remontas, užtikrinantis pastato ilgaamžiškumą, saugumą ir komfortą. Tačiau realiai atsiperka tik ta jos dalis, kuri tiesiogiai didina energinį efektyvumą – atitvarų šiltinimas, langų ir durų keitimas.

Kadangi dauguma gyventojų langus jau yra pasikeitę, pagrindinė investicija lieka sienų ir stogo šiltinimas“, – aiškino G. Burbienė.

Jos teigimu, tipiniame 30 butų name ši investicija vienam butui sudaro apie 1,7 tūkst. eurų ir dėl sumažėjusių šildymo išlaidų atsiperka per 3–5 metus, o su 30 proc. valstybės parama – maždaug per 3 metus.

„Tai reiškia, kad energiją taupantys sprendimai yra ekonomiškai pagrįsti ir greitai grąžina investicijas. Visa kita – fasado apdaila, stogo dangos keitimas, vamzdynų atnaujinimas – yra būtinos remonto išlaidos, kurios užtikrina pastato techninę būklę, komfortą ir vertės išlaikymą, bet nėra tiesiogiai susijusios su energijos taupymu.

Todėl renovacija turi būti vertinama ne tik kaip investicija, bet ir kaip ilgalaikė priemonė išsaugoti būstą, sumažinti gedimų riziką ir padidinti turto vertę“, – kalbėjo pašnekovė.

I. Šakalienė antrino, kad, nors energijos sąnaudų mažėjimas yra svarbi modernizacijos nauda, realus rezultatas pasireiškia kur kas plačiau.

Anot jos, po atnaujinimo gyventojai gauna didesnį šiluminį komfortą, stabilesnę vidaus temperatūrą, geresnę oro kokybę, mažiau triukšmo, o pats pastatas tampa techniškai patikimesnis ir ilgaamžiškesnis.

„Juk svarbu tai, kad sumažėja ne tik butui tenkančios šildymo sąskaitos, bet ir kitos išlaidos – namo nereikia vis remontuoti ir „kamšyti“ įsisenėjusias problemas.

Jei kalbėtume tik apie finansinį aspektą, susijusį su šildymo išlaidų mažėjimu, skaičiuojama, kad sąskaitos sumažėja net iki 70 proc.“ – komentavo KBMA vadovė.

Kiek dėl renovacijos padidėja buto vertė?

Nekilnojamojo turto agentūros „Ober–Haus“ Vilniaus Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada skaičiuoja, kad Vilniuje renovuoto daugiabučio buto vertė vidutiniškai padidėja apie 10–20 proc., priklausomai nuo renovacijos lygio, apimties ir atliktų darbų kokybės. 

Kituose miestuose gali būti, kad renovacija prideda daugiau vertės, tačiau pati renovacijos kaina irgi bus didesnė:

„Pvz., Vievyje 2 kambarių butas kainuoja apie 60–70 tūkst. eurų, o Vilniuje – apie 100–140 tūkst. eurų. Renovacija ir vienu, ir kitu atveju kainuos panašiai. Tačiau vertės prieaugis bus skirtingas. O mažesnių miestelių atveju gali būti net neigiamas.“

M. Čiulada atkreipė dėmesį, kad buto vertė po renovacijos didėja ne tik dėl pagerėjusios pastato techninės būklės, bet ir dėl mažesnių šildymo sąnaudų, geresnio energetinio efektyvumo, atnaujintų inžinerinių sistemų ir estetiškai patrauklesnės aplinkos.

Be to, renovuotas namas dažniausiai turi tvarkingesnes bendrąsias erdves, liftus, fasadą, o tai tiesiogiai veikia pirkėjų suvokiamą vertę.

Pašnekovas vardijo, kad Vilniuje vidutinė 1 kv. m. kaina senos statybos miegamajame rajone (kurie turi daugiausiai potencialo renovacijai) yra apie 2–2,2 tūkst. eurų. Tokio buto renovuotame name kaina būtų didesnė ir siektų 2,3–2,6 tūkst. eurų už 1 kv. m.

Jis pridūrė, kad jei butas nuomojamas renovuotame name, jo nuomos kaina irgi kyla panašiai – apie 10–15 proc. Toks būstas lengviau išnuomojamas, nes šildymo išlaidos yra mažesnės, gražesnis namas, tvarkingos laiptinės ir t. t.

„Kaune vidutinė 1 kv. m. pardavimo kaina senos statybos miegamajame rajone (kurie turi daugiausiai potencialo renovacijai) yra apie 1,6–1,8 tūkst. eurų.

Tokio buto renovuotame name kaina būtų didesnė ir siektų 1,9–2,1 tūkst. eurų už 1 kv. m. Klaipėdoje atitinkamai prieš renovaciją 1 kv. m. buto kainuoja 1,4 tūkst. eurų, po renovacijos – 1,8 tūkst. eurų“, – vardijo M. Čiulada.

Renovacijos trukmė ir lengvatinė paskola

Pasak „Ober–Haus“ atstovo, dar vienas itin svarbus aspektas – likvidumas.

Renovacijos metu atnaujintas būstas rinkoje yra žymiai patrauklesnis: tokie butai parduodami greičiau, su mažesnėmis derybomis ir dažnai už aukštesnę kainą:

„Tai – ypač aktualu Vilniuje, kur pirkėjai vis dažniau renkasi ekonomiškai efektyvius būstus.“

G. Burbienė nurodė, kad daugiabučio renovacijos trukmė nuo valstybės paramos teikimo sutarties pasirašymo iki rangos darbų pabaigos vidutiniškai svyruoja nuo 24 iki 40 mėn.

„Laikas priklauso nuo projekto sudėtingumo ir įvairių veiksnių (pvz., statybos leidimų gavimo, projektavimo, savininkų ginčų ir t. t. trukmė).

Jei vertiname tik rangos darbų etapą, jis paprastai trunka nuo 6 mėn. iki 1,5 metų, priklausomai nuo pastato dydžio, darbų apimties ir techninės būklės“, – dėstė APVA atstovė.

O I. Šakalienė pridūrė, kad gyventojai dar gali pasinaudoti lengvatinės paskolos teikimo sąlygomis, mokėdami fiksuotas 3 proc. metines palūkanas. Paskolos terminas – 20 metų.