Paprastai kalbant, gavus siuntimą iš privataus gydytojo, tolesnių sveikatos paslaugų privalomasis sveikatos draudimas (PSD) neapmoka. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas asmuo gali gauti tik tada, kai siuntimą išrašė gydytojas, kuris suteikė iš PSDF apmokamą paslaugą.
Taigi pacientui tenka arba už viską mokėti pačiam, arba iš naujo registruotis pas gydytojus ir laukti eilėse, kad siuntimus išrašytų būtent PSDF apmokamas gydytojas.
Kai kurie tokią tvarką laiko teisinga, kiti – visišku absurdu. Tad naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kodėl egzistuoja tokia sistema ir ar nežadama jos pakeisti.
Siuntimai iš privačių gydytojų „negalioja“?
Advokatų kontoros „Widen“ vyresnysis teisininkas, advokatas Darius Paulikas atkreipia dėmesį, kad, Valstybės kontrolės užsakytos apklausos duomenimis, net 73 proc. gyventojų ilgą laukimą įvardija kaip svarbiausią sveikatos priežiūros sistemos problemą (2018 m. tokių buvo 55 proc.).
Pasak D. Pauliko, prie eilių ir prasto paslaugų prieinamumo dar prisideda ir ydinga teisinė tvarka.
T. y., jei gydytojas pacientą konsultuoja „mokamai“ ir po konsultacijos išrašo siuntimą tyrimui ar gydymui, toks siuntimas nesuteikia teisės gauti tolesnių paslaugų PSDF lėšomis.
Ką tai reiškia pacientams, pvz., onkologiniais susirgimais sergantiems asmenims? Anot teisininko, kai žmogui įtariamas vėžys, jis nori kuo greičiau išsiaiškinti, ar diagnozė pasitvirtins. Vienas iš būdų tą nustatyti – atlikti biopsiją.
Tačiau eilės šiam tyrimui dažnai esą siekia kelis mėnesius, todėl daugelis pasirenka pasidaryti biopsiją privačiai, savo lėšomis.
„Ir štai – paradoksas: jei privačiai atliktas tyrimas patvirtina, kad pacientui iš tiesų yra piktybinis navikas ir gydymą reikia pradėti nedelsiant, valstybė tokio paciento nebegali gydyti PSDF lėšomis.
Kodėl? Nes biopsiją paskyrė gydytojas, dirbantis privačioje, su Valstybine ligonių kasa (VLK) sutarties neturinčioje, įstaigoje. Todėl, nepaisant to, kad žmogus pats sumokėjo už tyrimą ir net sutaupė valstybės pinigų, jis netenka teisės į tolesnį kompensuojamą gydymą“, – pabrėžė advokatas.
Jo teigimu, kad tokio absurdo išvengtų, žmogus turi „grįžti atgal“ – t. y. kreiptis į šeimos gydytoją, vėl prašyti siuntimo, laukti eilėje pas antrinio lygio specialistą, kuris pakartos jau nustatytas išvadas, ir tik tada paskirs kompensuojamą gydymą:
„Rezultatas – visi žino, kad pacientui diagnozuotas vėžys, bet pacientas keliauja biurokratiniais koridoriais tik dėl to, kad biopsiją jam atliko „privatininkas“.
Pacientams daro išimtis, bet gali būti nubausti?
Pasak D. Pauliko, kai kurie ligoninių vadovai supranta, kad tokia tvarka – ydinga: „Tenka matyti, kad kai kurie užmerkia akis, priima žmogišką sprendimą.
Priima gydytis, suveda duomenis į „E.sveikatą“ ir suteikia būtiną gydymą PSDF sąskaitą, nes gydymas pacientui vis tiek priklausytų, tiesiog jam reikėtų praeiti dar vieną ilgą ratą iki to paties kabineto.“
Tačiau, advokatas pabrėžė, kad už tokį žmogišką požiūrį jie rizikuoja būti nubausti, kadangi tai yra neteisėta.
Priežiūros institucijai nustačius tokius veiksmus, įstaigos vadovui gali būti skiriama administracinė nuobauda, įstaiga įpareigojama grąžinti „neteisėtai panaudotas“ PSDF lėšas. Jų negrąžinus gali būti stabdoma ar nutraukiama sutartis su VLK.
„Ir visai nesvarbu, kad žmogus visą gyvenimą mokėjo mokesčius, kad gydymas yra mediciniškai būtinas. Nesvarbu net tai, kad pacientas, pats iš savo kišenės apmokėjęs tyrimą, sutaupė PSDF lėšų.
Vis tiek laikoma, kad padaryta „žala PSDF biudžetui“. Tokios taisyklės kuria bereikalingas eiles, švaisto gydytojų ir sergančiųjų laiką, mažina paslaugų prieinamumą“, – vardijo D. Paulikas.
Jo vertinimu, išeitis galėtų būti labai paprasta – visiems gydytojams suteikti teisę išrašyti siuntimus, kurie gali būti naudojami tiek „mokamų“, tiek „nemokamų“ konsultacijų metu.
Kodėl egzistuoja tokia tvarka?
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino, kad, jei gydytojas specialistas pacientui teikia mokamą konsultaciją – tiek privačioje, tiek viešojoje įstaigoje – išrašyti siuntimo paslaugoms, apmokamoms iš fondo lėšų, jis negali.
Ministerijos aiškinimu, tokia reglamentavimo logika yra grindžiama siekiu užkardyti piktnaudžiavimą „apšokti“ laukiančiųjų eilę tik todėl, kad asmuo turi galimybes susimokėti.
„Jei eilių nebūtų, tuomet toks reglamentavimas būtų tikrai absurdiškas. Tačiau, kai yra didelės laukiančiųjų eilės, tai situacija, kuomet susimokėjus už konsultaciją (nenorint laukti eilėje) įgyjama galimybė kitą reikalingą paslaugą gauti nemokamai (apmokant PSDF lėšomis), galėtų būti prilyginama „kyšio davimui“.
Tai neatitiktų sveikatos draudimo teisumo principo, kuris reiškia, kad apdraustasis PSD prisideda prie sveikatos sektoriaus finansavimo pagal savo galimybes, tačiau visiems apdraustiesiems vienodai užtikrinama tos pačios kokybės sveikatos priežiūra, nediskriminuojant asmenų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties ir kt. pagrindu“, – komentavo SAM.
Ji paminėjo, kad, siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, šiuo metu yra inicijuotas pakeitimas, kuriuo bus siekiama įtvirtinti naują nuostatą.
T. y., jei pacientui mokamos paslaugos teikimo metu nustatoma, kad jam mediciniškai būtinos papildomos sveikatos priežiūros paslaugos, tokios tolimesnės paslaugos, laikantis patvirtintų ligų aprašų, indikacijų, gydymo ir ištyrimo algoritmų, pacientui bus teikiamos apmokant jas PSDF lėšomis tiek viešosiose, tiek privačiose įstaigose, nebent pats pacientas pasirinktų kitokias paslaugas.
„Ši nuostata sudarys prielaidas tam tikrais, mediciniškai pagrįstais atvejais, turėti išimtis ir užtikrinti asmens po mokamos paslaugos gydymo tęstinumą PSDF kompensuojamomis paslaugomis.
Paminėtina ir tai, kad siekiant geresnio paslaugų prieinamumo, jau ir šiuo metu pacientams, nustačius piktybinį naviką, paslaugos organizuojamos per „žaliąjį koridorių“ (t. y. suteikiama galimybė pas gydytojus specialistus patekti daug greičiau – aut. past.)“, – pridūrė ministerija.
