Savivaldybių atstovai aiškina, kas yra atsakingi už pastatų valymą nuo sniego ir kad tą privaloma daryti laikantis visų saugumo reikalavimų. O pastebėję pažeidimus gyventojai yra raginami skubiai apie tai pranešti.
Kaip dažnai privaloma valyti sniegą nuo pastatų?
Klaipėdos miesto savivaldybės Administracinės veiklos, kontrolės ir prevencijos skyriaus patarėjo Lino Lapinsko teigimu, pastaruoju metu vyravęs smarkus snygis storu sniego sluoksniu apklojo daugiabučių stogus ir sniegu užvertė daugiabučių namų kiemus.
O tai reiškia, kad daugiabučių namų valdytojams kyla pareiga šalinti sniegą, ledą, šlapio ar sušalusio sniego ir ledo masę nuo statinių stogų, stoginių, lietaus vamzdžių, balkonų ir lodžijų.
L. Lapinskas priduria, kad šaltuoju laikotarpiu šalinti sniegą ir ledą, taip pat smėlį ar kitas sniegą ir ledą tirpdančias medžiagas barstyti reikia taip, kad būtų užtikrintas saugus pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimas tvarkomoje teritorijoje.
Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialisto Gabrieliaus Grubinsko aiškinimu, šaltuoju metų laiku, kai yra varveklių ir sniego sluoksnių nuo stogo kritimo rizika, pastatų apžiūros turi būti vykdomos dažniau, atsižvelgiant į statinių konstrukcijų ypatumus.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis papildo, kad pasnigus yra svarbu laiku valyti sniegą, barstyti smėlį, skaldelę ar kitas sniegą / ledą tirpdančias medžiagas.
Taip pat nukapoti ledą įrankiais, negadinančiais dangos, pirmiausia – nuo gyvenamųjų namų ir kitų pastatų stogų, lietaus vamzdžių ir balkonų, tiltų, viadukų, sankryžų ir gatvių, kuriomis važiuoja viešasis transportas, siekiant užtikrinti jo nepertraukiamą eismą, taip pat viešojo transporto stotelėse.
„Už nuo pastato nukritusio sniego ar ledo keliamą pavojų ar padarytą žalą yra numatyta administracinė atsakomybė“, – įspėja G. Gatulis.
Kas gresia nenuvalius sniego ir ledo laiku?
Anot Kauno savivaldybės atstovo, už sniego, varveklių ir kitų pavojingų nuošliaužų pašalinimą nuo pastatų, stogų ir kitų teritorijų yra atsakingi teritorijų naudotojai, t. y. juridiniai ir fiziniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso teritorija arba kurie ja naudojasi kitu pagrindu.
Šie asmenys privalo tvarkyti jiems priklausančias teritorijas arba samdyti kitus asmenis dėl tokių darbų atlikimo.
„Visų pastatų savininkams ir valdytojams prievolė prižiūrėti savo pastatų techninę būklę taikoma vienodai ir nepriklauso nuo pastato dydžio ar paskirties.
Statinį prižiūrintis subjektas privalo užtikrinti, kad ant pastato konstrukcijų nesikauptų sniegas ir ledas, o, jei susidaro sankaupos, jas privalu pašalinti“, – akcentavo G. Grubinskas.
Savivaldybių atstovai perspėja, kad už šių taisyklių nesilaikymą gali būti taikomos baudos.
Pirmą kartą dažniausiai apsiribojama įspėjimu arba skiriama 20–140 eurų bauda. Jei pažeidimas kartojasi, bauda gali siekti nuo 140 iki 600 eurų.
Perspėja, kada teks atlyginti nuostolius ir ne tik
G. Gatulis atkreipia dėmesį, kad atliekant sniego ar varveklių valymo darbus yra būtina užtikrinti saugumą aplinkiniams ir laikytis darbo saugos reikalavimų.
T. y. nesugadinti komunikacijos ryšių ir elektros tinklų, apsaugos įrangos, laidų, šviestuvų, radijo ir televizijos antenų, želdinių, statinių fasadų, vardijo L. Lapinskas.
O G. Grubinskas pridūrė, kad, nuo stogo šalinant sniegą ar varveklius, teritoriją būtina atitverti „Stop“ juosta, taip užkertant kelią galimoms nelaimėms:
„Jei nuo pastato krentantis sniegas ar varvekliai apgadintų kitų asmenų turtą arba sužalotų žmones, laiku pastatu nepasirūpinę savininkai ir valdytojai turėtų ne tik atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka, bet ir atlyginti nuostolius.“
Kauno savivaldybės atstovas nurodė – jei nuo stogo nukritęs ledas ar sniegas sužeidžia žmogų, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į gydymo įstaigą bei policiją. O apie turtui padarytą žalą galima pranešti policijai.
Ragina gyventojus pranešti apie pažeidimus
Anot G. Grubinsko, užfiksavus pavojingai kybančias sniego ar ledo sankaupas arba gavus gyventojų pranešimų apie konkrečią situaciją, Vilniaus savivaldybė įpareigoja pastato savininką / valdytoją nedelsiant imtis veiksmų dėl sankaupų pašalinimo.
„Kiekviena situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į pastato tipą, stogo konstrukciją, vietą ir tuo metu susiklosčiusias aplinkybes.
Pastebėjus galimai pavojingą situaciją, apie tai galima pranešti savivaldybės administracijai“, – komentavo Klaipėdos savivaldybės atstovas.
Tuo metu G. Gatulis pažymėjo, kad ant pastato esantis sniegas ar varvekliai pavojingais laikomi tuomet, kai kyla grėsmė žmonių sveikatai, gyvybei ar turtui.
Apie pastebėtus pažeidimus pirmiausia rekomenduojama informuoti pastato savininką, valdytoją ar administratorių.
„Jei atsakingi asmenys nesiima veiksmų, apie pažeidimą būtina pranešti atsakingoms institucijoms. Nedarbo valandomis ar poilsio dienomis, kai savivaldybės tarnybos gali nepriimti pranešimų, rekomenduojama kreiptis bendruoju pagalbos numeriu 112.
Operatoriai perduos informaciją tuo metu budinčioms tarnyboms“, – dėstė Kauno savivaldybės atstovas.
