Socialinio tinklo grupėje anonime norėjusi likti moteris papasakojo, kad yra vieniša mama ir vos suduria galą su galu. Todėl su dukra grįžo gyventi pas mamą, o savo butą nusprendė išnuomoti, kad gautų daugiau pajamų.
Moteris teiravosi, ar galėtų prašyti kompensacijos už šildymą tame bute, kuriame pati nebegyvena.
Vis tik toks gyventojos klausimas sukėlė nemažai diskusijų – jei moteris išnuomojo butą, už komunalines paslaugas jai sumoka nuomininkai, tačiau moteris nori dar ir kompensacijos. O tai reiškia, kad už šildymą moteris gautų dvigubai: ir iš nuomininkų, ir iš savivaldybės.
„Gudrauja, moterėlė. O bent nuomos sutartį oficialią pasirašė? Turbūt už buto nuomą gaus nemažai pinigų, tai kompensacija jau net nebepriklausys. Nebent slepia pajamas ir nemokės mokesčių“, – svarstė vilnietis Giedrius.
„Neužtenka iš krūvos išmokų gyventi, tai dar ir iš šildymo kompensacijų pasipelnyti nori“, – piktinosi vilnietė Joana.
Vis tik buvo tokių, kurie moterį gynė: „Lyg jūs visi – šventieji. Kas antras būstus nuomoja neoficialiai, mokesčių nemoka, pinigus visi tik vagia vieni iš kitų. Neieškokit atpirkimo ožių – patys taip darytumėt, jei pinigų trūktų.“
Taigi naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar būstų nuomotojai gali gauti šildymo kompensacijas, jei patys ten negyvena, ir kas gresia, jei gyventojai gudrauja siekdami gauti kompensacijas ar nedeklaruoja pajamų, gautų iš būsto nuomos.
Ar priklauso šildymo kompensacija, jei būste negyveni?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą būste ir jame gyvenantiems arba jį besinuomojantiems.
Vis tik, jei gyventojas turi nuosavą butą, tačiau jame faktiškai negyvena (pvz., yra išsikėlęs gyventi pas tėvus), savivaldybės administracija turi teisę kompensacijos už būsto šildymą neteikti:
„Kai buto savininkas būste negyvena, laikoma, kad asmuo nepatiria būsto išlaikymo išlaidų, todėl kompensacija netaikoma.“
SADM pabrėžė, kad norint gauti šildymo kompensaciją yra privaloma pateikti visą ir teisingą informaciją, pagrindžiančią teisę į kompensaciją. Taigi pateikiant prašymą turi būti nurodomi teisingi duomenys apie faktinį asmens gyvenimą būste.
Ministerija vardijo, kad visais atvejais būna tikrinama asmens deklaruota gyvenamoji vieta, duomenys apie komunalinių paslaugų apmokėjimą ir pan.
Jei kyla įtarimų, gali būti prašoma papildomų dokumentų ir paaiškinimų, taip pat gali būti pasitelkiami kaimynai ar kt. asmenys, kurie padėtų įvertinti socialinės paramos tikslingumą.
Be to, savivaldybės administracija turi teisę patikrinti asmens gyvenimo sąlygas, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą.
Kas gresia gudraujant dėl šildymo kompensacijos?
„Net ir nesant rašytinės būsto nuomos sutarties, faktinis nuomininkų gyvenimas (pvz., kaimynų patvirtinimai ir pan.) laikytinas pakankamu pagrindu vertinti, kad būstas nuomojamas.
O paaiškėjus aplinkybei, kad būstas yra nuomojamas nesant oficialios sutarties, savivaldybė turi teisę neskirti arba nutraukti šildymo kompensacijos teikimą“, – atkreipė dėmesį SADM.
Anot jos, jei nustatoma, kad asmuo pateikė neteisingą informaciją, turėjusią įtakos sprendimui dėl kompensacijos, savivaldybės administracija turi teisę 3 mėnesius neteikti būsto šildymo išlaidų kompensacijos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą.
Ministerija įspėjo, kad asmuo turi grąžinti neteisėtai gautas kompensacijas iš karto arba dalimis, jeigu nustatoma, kad asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai:
„Jei nuslepiama, kad būste gyvena kiti asmenys, tai gali būti vertinama kaip neteisingos informacijos pateikimas, o nepagrįstai gauta kompensacija turi būti grąžintina“.
Kaip 2026 m. skaičiuojama šildymo kompensacija?
Apskaičiuojant šildymo kompensaciją, iš šeimos mėnesio pajamų „į rankas“ atimami 466 eurai už kiekvieną šeimos narį. 10 proc. nuo likusios sumos yra maksimali suma, kurią šeima turi mokėti už šildymą.
Pvz., 4 asmenų šeima per mėnesį gauna 1 692 eurus. Atėmus 466x4 išeitų minusinė suma, o tai reiškia, kad už šildymą šeima nemoka – viskas kompensuojama 100 proc.
Jei asmuo gyvena vienas, iš jo pajamų „į rankas“ atimami 699 eurai, nuo likučio skaičiuojami 10 proc., kurie parodo, kiek asmuo pats moka už šildymą.
Pvz., senjoras gauna 810 eurų pensiją. Atėmus 699 eurus lieka 111 eurų, iš kurių 10 proc. būtų 11,10 euro – tai būtų maksimali suma, kurią senjoras už šildymą mokėtų pats. Visa kitą padengtų kompensacija.
Pajamų mokestis nuomojant būstą – ir iki 32 proc.
Tuo metu Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) mokestinių prievolių departamento vadovė Inga Gedminienė primena, kad visi, gaunantys pajamas už būsto nuomą, privalo tinkamai jas deklaruoti ir mokėti mokesčius.
Ji nurodė, kad nuomojant gyvenamosios paskirties patalpas (pvz., butą) galima pasirinkti, ar pajamos bus apmokestinamos pildant metinę pajamų deklaraciją, ar pagal verslo liudijimą.
Pasak I. Gedminienės, jei asmuo neišsiima verslo liudijimo, kasmet iki gegužės 1 d. jis privalo pats deklaruoti visas iš nuomos gautas pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Nuo 2026 m. jis siekia:
- 15 proc., jei kitų ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių gautų pajamų suma neviršija 27 745,12 euro;
- 20 proc., jei minėtų pajamų suma neviršija 83 237,40 euro;
- 25 proc., jei minėtų pajamų suma svyruoja nuo 83 237,40 iki 138 729 eurų;
- 32 proc., jei minėtų pajamų suma viršija 138 729 eurus.
Nuomotojams baudų VMI iš karto neskiria?
VMI atstovė pamini, kad asmuo kiekvienam nuomojamam būstui gali įsigyti po atskirą verslo liudijimą, jei pajamos per kalendorinius metus neviršija 50 tūkst. eurų ir būstas nėra nuomojamas per tarpininką (įmonę).
Tokiu atveju gyventojas turi iš karto sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį VMI, kurį kiekviena savivaldybė nustato atskirai.
Jei iš būsto nuomos gautos pajamos viršija 50 tūkst. eurų, viršijanti dalis apmokestinama taip pat, kaip apmokestinamos pajamos pateikus deklaraciją, t. y. sumokant 15, 20, 25 ar 32 proc. GPM.
I. Gedminienė pabrėžia, kad būsto nuomos veiklai VMI nuolat skiria dėmesį: atlieka būsto nuomos rinkos priežiūrą, kad įsitikintų, ar gyventojai tinkamai deklaruoja ir moka mokesčius. Taip pat vertina informaciją žiniasklaidoje, komentarus ir atsiliepimus interente. O itin vertingi būna gyventojų pranešimai apie galimai nelegalią veiklą.
Jei būstų nuomotojai tinkamai nedeklaruoja pajamų ir nemoka mokesčių, VMI juos infomuoja, kviečia pokalbiui, prašo pateikti pasiaiškinimus dėl veiklos aplinkybių.
„Tik tuo atveju, jei gyventojas atsisako bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, taikomos kitos poveikio priemones – kontrolės veiksmai ar administracinė atsakomybė.
Dažniausiai tie mokesčių mokėtojai, kurie sulaukia VMI dėmesio ir pokalbių metu išsiaiškinama, jog būstas buvo nuomojamas, o mokesčiai – pamiršti sumokėti, sutinka bendradarbiauti ir pateikia ar patikslina gyventojų pajamų deklaracijas“, – nurodė pašnekovė.
