Tačiau specialistai neslepia, kad kitąmet NT reikšmingai brangs. Tad ar iš tiesų lietuviai 2026 m. lengviau įpirks būstą?
Kiek 2026 m. brangs būstas ir mažės palūkanos?
NT agentūros „Capital“ biuro Vilniuje vadovo ir NT eksperto Audriaus Gudanavičiaus nuomone, 2026 m. gali būti gana stiprus – apie 15 proc. – būsto kainų kilimas:
„Tą lems ne tik infliacija – tiesiog paklausa yra, pasiūlos šiek tiek trūksta, kainos auga jau dabar ir, manau, kitąmet ta tendencija tęsis. Kažkiek prie to prisidės ir atsiimami pensijų pinigai, ir mažesnis pradinis įnašas.“
Tuo metu „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas nurodė, kad būsto įperkamumas išliks panašus.
„Gyventojų perkamoji galia kitąmet didės: atlyginimai kils 7,5 proc., o infliacija sieks 3,4 proc. Tai algos kils sparčiau nei kainos. Tačiau NT kainos kitąmet augs sparčiau nei atlyginimai, t. y. 8 proc. – tai yra tikrai didelis augimas.
Taigi, nors sandorių ir paskolų apimtys didės, iš esmės galimybės įsigyti būstą bus mažesnės“, – pastebėjo ekonomistas.
Jo teigimu, palūkanos kitąmet nemažės, nes „Euribor“ kurį laiką yra stabilus – sumažėjęs nuo 4 iki 2 proc. – ir kitąmet nesikeis.
Anot A. Izgorodino, visi, kurie laukė palūkanų kritimo, jo sulaukė ir agresyviai supuolė į rinką, tad NT paklausa kyla sparčiau nei pasiūla.
Vis tik ekonomistas atkreipia dėmesį, kad „Euribor“ kritimas davė labai didelį efektą, kadangi gana stipriai krito būsto paskolų įmokos.
„Pvz., „Citadele“ banke vidutinė būsto paskola šiuo metu siekia 144 tūkst. eurų, o jos terminas yra 25 metai. Jei „Euribor“ siektų 4 proc., mėnesinė paskolos įmoka būtų 897 eurai. „Euribor“ nukritus iki 2 proc., įmoka siekia 732 eurus per mėnesį. Tai realiai dėl sumažėjusio „Euribor“ mūsų vidutinė būsto paskolos įmoka sumažėjo 165 eurais ir tai tikrai yra gana didelis kritimas“, – pabrėžė A. Izgorodinas.
Kiek būsto rinkai įtakos turės pensijų pinigai?
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus teigimu, NT sukūrimo – t. y. statybos, sklypų, medžiagų, darbo jėgos – kainos auga.
Tuo metu gyventojų atlyginimai kitąmet augs nuosaikiau, todėl NT perkamumas išliks arba panašaus lygio, arba truputį suprastės. Tačiau tai priklauso nuo miesto.
„Pvz., Klaipėdoje būstų perkamumas tiek pernai, tiek šiemet buvo geriausias, nes NT kainos nėra tokios didelės, o algų lygis yra aukštas.
Esminis veiksnys, kuris lems įperkamumą, bus pinigų kiekis rinkoje. O pinigų kiekį kitąmet kiek padidins atpalaiduojamos II pakopos pensijų lėšos ir mažesnio pradinio įnašo galimybė“, – vardijo pašnekovas.
Vis tik, pasak A. Izgorodino, pensijų reformos efektas nebus toks didelis, kokio visi tikisi.
„Faktas, kad pensijų reforma prisidės prie ekonomikos, NT rinkos augimo, bet yra veiksnių, kurie NT rinkos augimą ribos. Vienas jų – kad nemaža dalis žmonių, kurie norėjo įsigyti būstą, dėl mažesnių palūkanų tą jau padarė.
Labiau tikėtina, kad pensijų reforma paskatins žmones ne pirkti NT, o susiremontuoti jau turimus būstus“, – svarstė ekonomistas.
A. Gudanavičius antrino, kad kad atsiimti pensijų pinigai didelės įtakos būsto kainai neturėtų padaryti.
„Ta tema – kažkiek perlenkta. Didesnes sumas bus sukaupę vyresni žmonės, kurie jau turi NT. O jaunesniems žmonėms tai nelabai padės, nebent tėvai ar seneliai paskolins ar padovanos kelis tūkstančius eurų prisidėdami prie vaikų pradinio įnašo.
Kiti faktoriai – infliacija, pasiūlos trūkumas ir pan. – kainas augins turbūt labiau. II pakopos pensijų pinigai kažkiek prisidės prie būsto pirkimo aktyvumo, bet nemanau, kad turės lemiamos įtakos rinkai“, – komentavo NT ekspertas.
Ar mažesnis pradinis įnašas padės įpirkti NT?
Pasak A. Izgorodino, pradinio įnašo sumažinimas palengvins būsto įsigijimą: „Dabar tiesiog vyksta lenktynės, kai žmonės taupo pradiniam įnašui, bet kasmet NT kaina pakyla po 8–10 proc. ir žmonės tiesiog nespėja taupyti.
Tad, sakyčiau, sprendimas sumažinti pradinį įnašą yra logiškas ir tai tikrai pagyvins NT rinką.“
Ekonomistas pripažino, kad sumažėjus pradiniam įnašui atitinkamai kažkiek padidės paskolos įmoka, tačiau ji nebus reikšminga turint omeny, kad nepadidės „Euribor“.
A. Gudanavičiaus teigimu, sumažintas pradinis įnašas, ko gero, yra vienintelė prielaida galvoti, kad kitąmet lietuviai lengviau įpirks būstą:
„Bet tik tiek, kad reikės mažiau taupyti pradiniam įnašui, o visa kita nesikeičia – kainos kils, tad įperkamumas išliks panašus.“
Jo vertinimu, pradinio įnašo sumažinimas nuo 15 iki 10 proc. nėra nei geras, nei blogas sprendimas.
Anot NT eksperto, kažkiek didesnis pradinis įnašas įveda tam tikros drausmės ir stabilumo: „Atsiminus laikus, kai pradinis įnašas išvis buvo arti nulio ar 5 proc., buvo toks neatsakingas skolinimasis.
Aišku, nuo 15 iki 10 proc. nėra kažkoks labai reikšmingas pokytis. Tačiau, jei pradinis būtų mažiau nei 10 proc., vertinčiau neigiamai.“
Būstų trūkumas tik didės?
Pasak A. Izgorodino, esminės įtakos NT kainoms turės būsto pasiūlos trūkumas: „Tai gana stipriai trukdys, kadangi jau dabar būsto paklausa sparčiai kyla dėl kritusių palūkanų.“
M. Statulevičius pridūrė, kad NT kainos dėl paklausos didėtų, jei būtų NT trūkumas, t. y. nebūtų balanso rinkoje, būtų mažiau statoma būstų, o noras pirkti būtų toks pats ar didesnis.
„Šiandien tokios rizikos lyg nesimato. Bent jau tie, kurie turi statybų leidimus ir yra pradėję statybas, kitąmet jau bus pasirengę patenkinti tą paklausą.
O, kaip bus po 2–3 metų, sunku pasakyti. Tiems, kurie ateina su statybų projektais, sunku gauti leidimus, kadangi tas leidimo gavimo procesas tampa vis mažiau nuspėjamas ir labai užsitęsia“, – paminėjo LNTPA prezidentas.
Pvz., šiuo metu vien Vilniuje yra 30–32 tūkst. pradinių statybos projektų, kurie yra pasiūlymų stadijoje. Pasak pašnekovo, iš tos stadijos konvertuoti į statybos leidimus kartais užtrunka metus, o kartais net ir 4:
„Ir tikrai nematome, kad procesas trumpėtų ateityje. Pastebime, kad yra poreikis ir trūkumas didesnių, brangesnių būstų. Bet jie dažniausiai būna miestų senamiesčiuose, jų leidimo gavimas yra 2–3 kartus ilgesnis. Tai gali būti ir taip, kad NT pasiūla bus didesnė viename segmente, o kitame bus trūkumas.“
A. Gudanavičius pastebi, kad visi nori naujesnio, modernesnio ar erdvesnio būsto, todėl Vilniuje yra populiarūs naujos statybos 2 kambarių (apie 40 kv. m.) butai arba maži 3 kambarių butai. Tačiau ne visi tokius gali įpirkti.
Todėl taip pat gana populiarūs yra renovuoti senos statybos būstai, nes jie yra pigesni.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
