Toks klausimas iškilo vilnietei Gretai, kuri, kaip pati įvardija, dirba „itin intensyviai“ ir savo pamainos praleisti negali „jokiu būdu“.
Ji papasakojo, kad su vyru norėtų išskristi į trumpą kelionę pas gimines, tačiau bijo, kad jiems grįžtant oro uostas vėl neveiks ir jiems teks praleisti darbą.
„Suprantu, kad galėčiau dėl viso pikto pasiimti vieną papildomą atostogų dieną, kaip apsidraudimą, jei taip įvyktų, bet pas mane atostogų skaičius – labai ribotas, kiekviena diena yra labai svarbi.
O, jei darbe nepasirodyčiau, nežinia, kaip vadovas rastų, kas mane pavaduotų. Įmonė patirtų nuostolių, o aš vis tiek likčiau kalta, algos už tą dieną, matyt, negaučiau. Gal net ir pravaikštą įrašytų?“ – svarstė Greta.
Tad naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip tokios situacijos turėtų būti vertinamos ir kas tokiu atveju atsakytų už darbdavio patirtą žalą – ar darbuotojas gautų algą, net jei nepasirodytų darbe?
Kada neatvykę į darbą gausite pravaikštą?
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo teisės skyriaus vedėjos, vyriausiosios darbo inspektorės Ievos Piličiauskaitės-Dulkės teigimu, pravaikšta laikoma tada, kai darbuotojas be pateisinamos priežasties neatvyksta į darbą visą darbo dieną ar pamainą.
Tai – šiurkštus pažeidimas, už kurį darbuotojas gali būti atleistas be įspėjimo ir išeitinės išmokos.
Tačiau, kaip pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja, prieš priimdami bet kokį sprendimą, darbdaviai privalo iš darbuotojo pareikalauti rašytinio paaiškinimo.
„Sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, darbdavys turi įvertinti visas aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį, ankstesnį elgesį ir proporcingumą.
Jeigu darbuotojas pateikia įrodymus, kad objektyviai negalėjo atvykti į darbą, VDI vertinimu, neatvykimas turi būti žymimas kaip pateisinamas ir negali būti taikomos neigiamos pasekmės“, – vardijo I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Anot jos, jei darbuotojas dėl objektyvių aplinkybių, pvz., uždarytos oro erdvės, negali laiku grįžti į darbą, jis turi nedelsdamas informuoti darbdavį, paaiškinti situaciją ir, jei įmanoma, nurodyti preliminarų grįžimo laiką.
VDI akcentuoja, kad šios situacijos yra neeilinės ir nepriklauso nei nuo darbuotojo, nei nuo darbdavio valios.
Todėl abi šalys turėtų vadovautis sąžiningumo principu, bendradarbiauti ir ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų.
Praleidę darbą dėl skrydžių algą gausite ne visada
Pasak VDI, Darbo kodeksas numato pateisinamus neatvykimo į darbą atvejus.
T. y. kasmetines, nemokamas, nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros, mokymosi ar kūrybinės atostogas bei kitus teisės aktuose įtvirtintus pagrindus.
Šalims susitarus, šios priemonės gali būti taikomos ir tada, kai darbuotojas dėl neeilinės situacijos negali atvykti į darbą.
„Taigi, viskas priklauso nuo to, kaip toks neatvykimas bus įformintas. Pvz., jei šalys susitars, kad toks neatvykimas būtų įformintas kaip kasmetinės atostogos, darbuotojas gaus atostoginius (t. y. vidutinį darbo užmokestį).
Jei susitars, kad toks neatvykimas bus laikomas nemokamomis atostogomis, darbuotojas jokio apmokėjimo negaus.
Jei darbo pobūdis leidžia, laikotarpiu iki sugrįžimo gali būti susitariama ir dėl funkcijų atlikimo nuotoliniu būdu – už tai mokamas įprastas darbuotojo darbo užmokestis“, – vardijo inspekcija.
Kas atlygina žalą darbdaviui, jei nepasirodote darbe?
VDI atkreipė dėmesį, kad darbdavys organizuoja ir vykdo ūkinę veiklą savo rizika, laikydamasis galiojančių teisės aktų ir prisiimdamas atsakomybę už jos pasekmes.
Taigi, vykdant veiklą atsiradusios išlaidos ar nuostoliai tenka darbdaviui ir įprastai nėra atlyginami, išskyrus įstatymų tiesiogiai nustatytus atvejus.
Pvz., darbdavys gali atlikti išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio, siekiant atlyginti žalą, kurią darbuotojas padarė dėl savo kaltės.
„Darbą darbovietėje organizuoja darbdavys, o darbuotojai dirba paklusdami darbdavio nustatytai tvarkai. Kai dėl kolegų (pvz., jiems neatvykus į darbą dėl atidėto skrydžio – aut. past.) padidėja darbo krūvis, svarbu neužmiršti, kad pavaduojantis darbuotojas už papildomas funkcijas ar padidintą darbo mastą turi gauti padidintą darbo užmokestį.
Kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis. Konkretus apmokėjimo dydis turi būti aptartas darbo arba kolektyvinėje sutartyje“, – aiškino inspekcija.
Vis tik ji atkreipė dėmesį – jei darbo sutartyje ar pareigybės aprašyme pavadavimas jau yra numatytas kaip viena iš funkcijų, papildomas darbo užmokestis priklauso tik tuo atveju, jeigu pavaduojant viršijamas įprastas darbo laikas ar darbo krūvis.
Taigi, jei darbuotojui tenka atlikti tas pačias pareigas, bet viršijant nustatytą darbo laiką, toks darbas turi būti laikomas viršvalandiniu.
VDI pabrėžė, kad tokiu atveju mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio atlygis už viršvalandžius.
„Jei darbuotojas laikinai ar nuolat atlieka kitą funkciją nei nustatyta jo darbo sutartyje, tai jau laikoma papildomu darbu. Dėl to yra būtinas atskiras rašytinis susitarimas, kuriame būtų nurodyta funkcijų apimtis, atlygis, laikas ir kt.“ – pridūrė inspekcija.
