Naujienų portalui tv3.lt jie sutiko papasakoti, kokių keisčiausių daiktų yra tekę rasti autobusuose ar troleibusuose ir kokie atvejai bendrovėms iki šiol kelia juoką ar daugybę neatsakytų klausimų.
Iki šiol stebisi šių daiktų savininkais – net nesikreipė
Bendrovės „Kauno autobusai“ Transporto eksploatacijos direktorius Rimas Stankaitis papasakojo, kad maždaug prieš pusmetį autobuse ant grindų buvo rasta nemaža pinigų suma.
„Keleiviai atidavė tuos pinigus vairuotojui, šis atvežė juos į dispečerinę ir tie pinigai iki šiol ten guli. Nežinome, ką su jais daryti: niekas į mus nesikreipė, o mes paskambinti niekam negalime – kaip atiduosi pinigus, kurie yra ne piniginėje?
Tai jie taip ir guli gumyte susegti. Atiduotume, jei į mus kreiptųsi ir pasakytų, kokios ten kupiūros, kiek pinigų ten yra, bet niekas taip ir neieškojo“, – prisimena R. Stankaitis.
Dar neįprastesnis atvejis, pasak jo, įvyko 2025 m. spalį, kai viešajame transporte buvo paliktas didelis kelioninis lagaminas su nebrangiais asmeniniais daiktais: drabužiais, batais ir pan.
„Lagaminas buvo didelis, ne tas, kurį lėktuvo salone leidžia laikyti. Bet niekas dėl jo nesikreipė ir neatsiėmė, tai teko jį utilizuoti, nes neturime, kur laikyti tokio dydžio daiktą.
Dėl pinigų tai suprantu – prarado viltį ir net nebandė ieškoti. O dėl lagamino tai tikrai sunku pasakyti. Gal nepastebėjo, kad trūksta „smulkmenos“ tokios“, – juokavo R. Stankaitis.
„Dar telefonų turime pilną stalčių – jų irgi niekas neatsiima“, – pridūrė pašnekovas.
Autobuse paliktas pistoletas ir gyvenimo aprašymas
Šiaulių keleivinio transporto bendrovės „Busturas“ Plėtros ir Marketingo skyriaus vadovė Raimonda Pelutienė tarp neįprastesnių radinių paminėjo paliktą parduotuvės pirkinių maišelį su maisto produktais bei nešiojamąjį kompiuterį.
„Vienas iš labiau įsiminusių ir kolektyve šypsenų sukėlusių radinių buvo ramentai. Tuomet juokavome, kad viešasis transportas Šiauliuose yra toks „gydantis“, jog keleivis net nepastebėjo, kaip išlipo jau be pagalbinių priemonių.
Žinoma, visi supratome, kad ramentai galėjo būti skirti artimam žmogui ar tiesiog vežami „iš rankų į rankas“, tačiau pati situacija buvo tokia netikėta, kad dar ilgai tapo geros nuotaikos šaltiniu tarp darbuotojų“, – prisimena R. Pelutienė.
Tuo metu bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“ generalinis direktorius Arnoldas Gražys vardijo, kad vieni įdomesnių radinių viešajame transporte buvo fleita, pistoletas, dantų protezai ir garsios lietuvių menininkės aplankas su detaliu gyvenimo bei kūrybos aprašymu.
Taip pat ne kartą yra rasta ir didelė pinigų suma, kuri buvo grąžinta savininkams.
„Drabužius, ypač pavasarį, dažniausiai palieka moksleiviai. Juos galima priskirti labiausiai išsiblaškiusių keleivių kategorijai. Mokinio pažymėjimai ir maišeliai su sportine apranga radinių sąraše būna kiekvieną mėnesį.
Vyresni keleiviai autobusuose dažniau palieka pirkinių maišelius, lazdas, akinius“, – komentavo A. Gražys.
Žurnalo drama ir vargas dėl kamerų
Pagrindinis Klaipėdos miesto vežėjas – bendrovė „Klaipėdos paslaugos“ – iki šiol prisimena vieną įkyriausių atvejų, kai keleivė autobuse paliko žurnalą su operos solisto Virgilijaus Noreikos atvaizdu ant viršelio.
Pašnekovų teigimu, žurnalas autobuso valymo metu buvo išmestas į šiukšliadėžę. Tačiau netrukus keleivė paskambino ir sukėlė didžiausią skandalą, kad žurnalas būtų surastas, neva jis yra itin svarbus.
Iškart po keleivės pranešimo, išnaršius visus konteinerius, žurnalas buvo surastas, tačiau yra saugomas iki šiol – keleivė jo taip ir neatsiėmė.
Bendrovės atstovų teigimu, visos kitos situacijos – standartinės: keleiviai nesaugo savo daiktų, juos pameta, o vėliau reikalauja, kad daiktai būtų surasti, nors patys negali nurodyti nei laiko, nei maršruto, kuriuo važiavo.
„Pasitaiko situacijų, kai vaikai pameta telefonus, bet tėvams praneša tėvams, kad telefonus pavogė autobuse.
Gauname reikalavimus iš policijos pateikti vaizdinę medžiagą ir tada mes turime atlikti darbą: peržiūrėti vaizdo kameras, bendrauti su vairuotojais, o vėliau paaiškėja kitos praradimo aplinkybės“, – pasakojo „Klaipėdos paslaugų“ atstovai.
Paliktų daiktų savininkų ieško ir per „Facebook“
Klaipėdos viešajame transporte paliktų daiktų savininkų kartais ieškoma ir per el. pašto ar netgi socialinio tinklo „Facebook“ paskyras.
Tokiu būdu buvo rasti telefonų, nešiojamų kompiuterių ir piniginių su didelėmis pinigų sumomis – 380 ir 550 eurų – savininkai, o daiktai buvo grąžinti.
Panašiai radinių savininkai ieškomi ir Panevėžyje: „Rastų daiktų sąrašą talpiname internetiniame puslapyje „Panevėžio autobusai“.
Mėnesio radinių nuotrauką talpiname „Facebook“ paskyroje, kurioje turime apie 3,5 tūkst. sekėjų, o tai padeda greičiau surasti savininkus.“
Pasak A. Gražio, visi radiniai registruojami ir saugomi centrinėje dispečerinėje. Jei keleivis daikto pasigenda skubiai ir susisiekia su dispečerine, ši informaciją perduodama vairuotojui.
„Pertraukos metu vairuotojas apžiūri saloną, tačiau dėl didelio keleivių srauto rasti pamestą daiktą ne visada pavyksta.
Daiktai ne visada paliekami matomose vietose – užkritę už sėdynių ar į tarpus, jie gali būti pastebėti vėliau, po kelių dienų valant autobusą“, – nurodė A. Gražys.
Kiekvieną mėnesį – virš 300 paliktų daiktų
„Klaipėdos paslaugos“ skaičiuoja, kad vidutiniškai vairuotojai parneša apie 1–3 viešajame transporte rastus daiktus per dieną, per mėnesį – iki 50, tačiau skaičius visą laiką kinta ir labai priklauso nuo sezono.
Bendrovės atstovai vardija, kad dažniausiai paliekamos pirštinės, kepuraitės, ausinės, sportiniai krepšiai, piniginės, telefonai.
„Kauno autobusai“ kasdien vidutiniškai randa apie 10 pamestų daiktų, o tai reiškia, kad per mėnesį jų susidaro apie 300.
Tuo metu Panevėžyje būna dienų, kai užregistruojami 6 pamesti daiktai, o kartais nerandama nieko.
Pasak A. Gražio, be jau minėtų daiktų dažnai paliekami sportbačiai maišeliuose, įvairūs pavieniai drabužiai pagal sezoną (striukės, megztiniai, kepurės, šalikai ir kt.), dokumentai (moksleivio pažymėjimai, banko kortelės, e. bilietai).
„Tarp mūsų radinių daugiausia būna smulkių daiktų, kurie tikriausiai iškrenta iš kišenės. T. y. raktai, kortelės, akiniai, ausinukai ir pan.
Kiekvieną mėnesį randame keletą piniginių (dažniausiai su moksleivių pažymėjimais ir keliais centais) ir bent po vieną mob. telefoną“, – vardijo „Panevėžio autobusų parko“ gen. direktorius.
Jis antrino, kad radiniai labai priklauso nuo metų laiko ir oro. Pvz., lietingomis dienomis pirmoje vietoje atsiduria skėčiai, o per pusę šių metų sausio mėnesio, kai suspaudė šaltis, jau buvo rastos 8 pirštinių poros.
Sezono dėsningumą pastebi už Šiaulių viešąjį transportą atsakingas „Busturas“. Jo atstovė R. Pelutienė negalėjo pasakyti, kiek daiktų vidutiniškai būna randama, tačiau pabrėžė, kad tokių atvejų pasitaiko nuolat ir jų skaičius nėra mažas.
Daiktus atsiima ne visus – štai kiek laiko saugo
R. Stankaitis skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį Kauno viešajame transporte vidutiniškai randama apie 300 daiktų, virš 200 jų atiduodami, likę saugojami 3 mėn., o po to utilizuojami.
Tuo metu Panevėžyje vidutiniškai atsiimama apie pusę daiktų. Pvz., gruodžio mėn. buvo rasti 33 daiktai, atsiėmė 17. Lapkričio mėn. buvo rasta 40 daiktų, iš jų atsiimta – 24.
„Per pusę šių metų sausio mėn. jau rastas 21 daiktas, bet kol kas atsiimti tik 3. Radiniai saugomi 6 mėn. be jokio saugojimo mokesčio.
Greitai gendantys maisto produktai laikomi 24 val., o dokumentai perduodami policijai“, – aiškino A. Gražys.
Klaipėdoje smulkūs ir nebrangūs daiktai (kepurės, pirštinės, sportiniai krepčiai ir pan.) saugomi iki 2 mėn., o neatsiimti daiktai utilizuojami.
„Dalis daiktų savininkams grąžinami, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie taip ir lieka neatsiimti“, – nurodė Šiaulių „Busturo“ atstovė.
