keleiviai

Lietuvos keleivių vežimo autobusais bendrovės „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ („Toks“) grynasis pelnas pernai smuko 15,8 proc. iki 6 mln. eurų, o pajamos – 5,1 proc. iki 29,7 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Anot jos, dividendų 2025 metais įmonė nemokėjo, o 2024 metais išmokėta 11 mln. eurų. „Verslo sąlygos 2025 metais išliko sudėtingos dėl geopolitinės situacijos nulemto neapibrėžtumo ir reikšmingų rinkos lūkesčių svyravimų.

Europos Parlamento (EP) nariai pritarė oro keleivių teisių peržiūrai, kuri išlaiko keleivių teisę į kompensaciją skrydžiui vėluojant daugiau nei tris valandas ir panaikina mokestį už vietos vaikams parinkimą. Pirmadienį vakare EP delegacija Sutaikinimo komitete pritarė EP ir ES Tarybos derybininkų pasiektam preliminariam susitarimui dėl lėktuvų keleivių teisių pataisų.

Skrydis iš Varšuvos į vieną iš populiarių kurortų prie Egėjo jūros Turkijoje turėjo būti rami atostgų pradžia. Vietoj to baigėsi susierzinimu ir nemaloniu jausmu. Viskas dėl vieno keleivės poelgio – pamačiusi, ką ji daro, moteris pasišlykštėjo. Viskas dėl basų vienos keleivės, sėdinčios kitoje praėjimo pusėje, kojų, kurių ji anaiptol nepadėjo ant grindų, rašo fakt.pl.

Artėjant renginių sezonui, Vilniuje naktiniai autobusai kursuos ne tik savaitgaliais, bet ir švenčių naktimis – artimiausi reisai numatyti jau gegužės 1-ąją, pranešė savivaldybės įmonė „Judu“. Sostinės meras pabrėžia, kad, šiltuoju metų laiku augant renginių skaičiui ir ilgėjant vakarams, išauga naktinio susisiekimo poreikis. „Naktiniai maršrutai padeda užtikrinti, kad miestas būtų lengvai pasiekiamas visiems bet kuriuo paros metu – matome, kad šią galimybę vertina ir gyventojai.

Dėl laikinai sumažintų traukinių bilietų kainų gerokai sumenkus autobusų keleivių srautui bei dėl smarkiai pabrangusio dyzelino išaugus vežėjų kaštams, pastarieji, be kita ko, siūlo sumažinti šio kuro akcizą autobusų įmonėms. „Kalbant apie vietinį susisiekimą – per akcizo prizmę būtų galima sumažinti sąnaudas. Sutartys su savivaldybėmis yra įvairios.

Vyriausybei nusprendus nuo balandžio iki vasaros pradžios pritaikyti 50 proc. nuolaidą kelionėms traukiniais, vežėjai autobusais tokį sprendimą vadina diskriminaciniu. Lietuvos keleivių vežimo asociacija (LKVA) kreipėsi į Susisiekimo ministeriją įspėdama dėl galimo konkurencijos iškraipymo ir prašydama vienodų sąlygų visiems rinkos dalyviams.

Dėl beveik 4 val. vėlavusio skrydžio keturi keleiviai kreipėsi į teismą – Šiaulių apylinkės teismas nusprendė, kad oro bendrovė „Wizz Air“ privalo jiems išmokėti kompensacijas. Teismo sprendimas buvo priimtas už akių, nes bendrovė taip ir nepateikė jokio atsakymo į keleivių pareikštą ieškinį. Skrydis vėlavo beveik 4 valandas Bylos duomenimis, keleiviai – Saulius, Gintaras, Giedrius ir Simas – 2025 m. gruodžio 7 d. turėjo skristi suplanuotu reisu, tačiau jis buvo atidėtas 3 val. 47 min.

Skrydžiai daugeliui asocijuojasi su komfortu, ramybe ir galimybe bent trumpam atsipalaiduoti. Tačiau vieno skrydžio metu ši ramybė buvo nemaloniai sudrumsta. Keleivis pasidalijo patirtimi, kai už jo sėdėjusi moteris nusiavė batus ir ištiesė kojas taip, kad jos atsidūrė visai šalia jo veido. Nepaisant prašymų liautis, situacija kurį laiką kartojosi, sukeldama didelį diskomfortą. Šis incidentas greitai išplito internete ir sukėlė audringas diskusijas apie etiką lėktuvuose, rašoma fakt.pl.

Šių metų sausio mėnesį visi Lietuvos oro uostai (LTOU) fiksavo keleivių srauto augimą ir bendrai aptarnavo 480,3 tūkst. žmonių – 9,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, pranešė bendrovė. Skelbiama, didžiausi keleivių pokyčiai buvo Palangos oro uoste, kur sausio mėnesį keleivių srautas siekė 34 tūkst. – 22,3 proc. daugiau nei 2025 m. sausį.  Vilniaus oro uoste praėjusį mėnesį buvo aptarnauta beveik 335 tūkst. keleivių – 12 proc.

Socialiniuose tinkluose išplitę vaizdo įrašai iš „British Airways“ skrydžio iš Londono Hitrou oro uosto į Jamaiką sukėlė audringas diskusijas – dalis internautų keleivių elgesį vadino „nepagarbiu“, kiti jį laikė linksma ir pozityvia patirtimi. Situacija sulaukė plataus atgarsio internete, rašo mirror.co.uk. Netikėtas įvykis Įrašuose matyti, kaip viena moteris skrydžio metu stovi lėktuvo praėjime, dainuoja, mojuoja rankomis ir ragina kitus keleivius prisijungti.

Nuo sausio padidėjus lengvatiniam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifui, brangsta keleivinio transporto bilietai. Vežėjai sako, kad gyventojams už keliones teks sumokėti nuo dešimties centų iki euro daugiau nei anksčiau, skelbia LRT televizija. Keleivių vežimo bendrovės „Kautra“ vadovas Linas Skardžiukas teigė, kad kito pasirinkimo nebuvo. Nuo sausio padidėjus lengvatiniam PVM tarifui nuo 9 iki 12 proc., teko kelti bilietų kainas maždaug 5 procentais.

Galbūt kažkada autobuse pametėte telefoną, palikote daiktų pilną lagaminą ar iš kišenės iškrito nemaža suma grynųjų? Tokių ir dar keistesnių daiktų savininkų viešojo transporto atstovai ieško iki šiol. Naujienų portalui tv3.lt jie sutiko papasakoti, kokių keisčiausių daiktų yra tekę rasti autobusuose ar troleibusuose ir kokie atvejai bendrovėms iki šiol kelia juoką ar daugybę neatsakytų klausimų.

Ispanijos pietiniame Andalūzijos regione susidūrus dviem greitiesiems traukiniams, žuvo 39 žmognės ir daugiau nei 70 buvo sužeista. Ispanų ministras pirmininkas Pedro Sanchezas reiškė užuojautą dėl naktį įvykusios avarijos.  Ispanijos geležinkelių tinklo operatorius „Adif“ socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad nelaimė įvyko sekmadienio vakarą, kai iš Malagos į Madridą vykęs traukinys netoli Adamuzo nuvažiavo nuo bėgių ir rėžėsi į atvažiuojantį traukinį.

Nors žmonių su negalia yra gana nemažai, tačiau ne visos jos pastebimos plika akimi. Nuo šiol Vilniaus oro uoste nenustebkite išvydę žmones, kurie ant rankų bus užsidėję apyrankes su saulėgrąžomis – tai ženklas, kad jiems bus suteikiamas papildomas dėmesys. Nenustebkite oro uoste išvydę keleivius su saulėgrąžomis puoštomis apyrankėmis ant rankų. Apyrankės reikšmė Šia žinia socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Vilniaus oro uostas.

Seimas leido savivaldybių institucijoms prižiūrėti laivybą vidaus vandenyse. Joms taip pat suteikta teisė tikrinti tokių laivų keleivių bilietus. Už tai numatančias Vidaus vandenų transporto kodekso pataisas ketvirtadienį vienbalsiai balsavo 72 Seimo nariai.  Įsigaliojus naujam reguliavimui, valstybinę laivybos vidaus vandenyse priežiūrą atliks ne tik Transporto saugos administracija, bet ir savivaldybių institucijos ir jų įgalioti viešieji juridiniai asmenys.

Skrydžių palydovė Kaylee socialiniame tinkle „TikTok“ paviešino vaizdo įrašą, kuris sulaukė tūkstančių peržiūrų. Paaiškėjo, kad lėktuvuose dingsta visai ne tai, ko galėtume tikėtis. Kaip rašo naujienų portalas „Daily Star“, keleiviai itin dažnai išsineša skrydžio saugos korteles – informacinius lapus, kuriuose pateikiamos avarinės evakuacijos ir saugos instrukcijos.

Lietuvoje pradedami naujojo elektrinio traukinio „Stadler Flirt“ statiniai ir dinaminiai bandymai, kurie leis įvertinti riedmens parengtumą keleiviams vežti. Bandymai tęsis iki 2026-ųjų vasaros antros pusės, pranešė valstybės valdomos LTG grupės keleivių vežimo įmonė „LTG Link“. Siekiant netrikdyti kitų traukinių – keleivinių ir krovininių – eismo, dauguma bandymų bus atliekami naktį. Keleivinis traukinių eismas nebus stabdomas ar keičiamas.

Lėktuvuose dažnai kyla diskusijų dėl vietų – kas kur sėdi, ar dera pasikeisti, jei to prašo šeima su vaikais. Tačiau viena moteris iš Jungtinių Valstijų patyrė, kad toks atsisakymas gali sukelti ne tik įtampą skrydžio metu, bet ir pasipiktinimą darbe. Ji pasakojo, kad buvo apkaltinta nemandagumu, kai atsisakė užleisti vietą šeimai su dviem mažais vaikais. Nors daugelis keleivių stengiasi elgtis mandagiai, kai kurie mano, kad atsisakyti yra neetiška – ypač kai kalbama apie vaikus.

Planuojama, kad iki 2030-ųjų valstybinė LTG grupė padvigubins metinį geležinkeliu pervežamų keleivių skaičių iki 10 mln., sako generalinis bendrovės direktorius Egidijus Lazauskas. „Pagal strategiją esame suplanavę 2030 metais pasiekti 10 mln. keleivių per metus – šiuos metus, man atrodo, užbaigsime su 5,5 mln. (keleivių – ELTA). Turime įdėti dvigubai pastangų, kad pasiektume tikslą“, – žurnalistams antradienį sakė E. Lazauskas.

Po pasikartojančių ir oro uostus staiga paralyžiuojančių incidentų klausimas jau turėtų kilti ne tik apie keleivių nepatogumus ar tarnybų veiklą. Tai klausimas apie šalies patikimumą. Jei nesugebame užtikrinti stabilumo net čia, kyla abejonių, ar galime būti patikimi vykdydami ilgalaikius investicinius projektus. Ką noriu pasakyti: tokie incidentai ne tik trikdo skrydžius – jie ilgainiui žaloja mūsų reputaciją.

„Wizz Air“ skrydis iš Egipto į Romą (Italija) buvo priverstas skubiai leistis Neapolyje (Italija) po to, kai keleiviai išgirdo sprogimą. Per kelias minutes lėktuvas neteko daugiau nei 6 tūkst. metrų aukščio. Aviakompanija tikina, kad orlaivis saugiai nusileido ir niekas nenukentėjo, tačiau incidentas sukėlė paniką tarp keleivių.

Skrydžio metu kilęs chaosas privertė „Ryanair“ lėktuvą pakeisti kryptį – iš Milano į Londoną skridęs orlaivis buvo nukreiptas į Paryžių, kai du keleiviai ėmė elgtis neįprastai. Vienas jų, liudininkų teigimu, pradėjo plėšyti ir valgyti savo pasą, o kitas bandė dokumentą išmesti į tualetą.

Lietuvos muitinė socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi svarbia informacija apie oro uostuose vykdomą kontrolę ir keleivių pareigas. Tarnyba pabrėžia, kad oro uostai yra strategiškai reikšmingos valstybės sienos apsaugos vietos, kur būtina laikytis nustatytų taisyklių. Muitinės pareigūnai tikrina dokumentus, bagažą ir užtikrina, kad nebūtų pažeidžiami įstatymai bei taikomos tarptautinės sankcijos.

Policijos pareigūnai iš lėktuvo išvedė „Air France“ skrydžio keleivę, kai ji sukonfliktavo su lėktuvo įgula, atsisakiusia jai duoti vandens „likus trims minutėms iki lėktuvo nusileidimo“. Moters veiksmai sukėlė aršią diskusiją internete po to, kai policijos pareigūnai ją išvedė iš „Air France“ skrydžio už tai, kad ji sukonfliktavo su lėktuvo įgula dėl paprasto prašymo – stiklinės vandens likus kelioms minutėms iki nusileidimo Paryžiuje, rašo mirror.co.

Dažnai skrendantiems keleiviams verta suklusti – skrydžių palydovai įspėja apie du populiarius gėrimus, kurių rekomenduoja niekada neužsisakyti lėktuve. Nors kelionė lėktuvu daugeliui siejasi su atsipalaidavimu, užkandžiais ir nemokamais gėrimais, kai kurie iš jų gali būti kur kas mažiau saugūs, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Apie tai įspėja buvusios skrydžių palydovės, pasidalijusios mažai žinomomis detalėmis apie gėrimų ruošimą lėktuvuose, rašoma unilad.com.

Balandį keleivių srautai oro uostuose išaugo 12 proc. Skaičiuojama, kad antrąjį pavasario mėnesį aptarnauta 604 tūkst. keleivių, skelbia Lietuvos oro uostai (LTOU).  LTOU duomenimis, Vilniaus oro uoste aptarnauta 6 proc. daugiau keleivių nei pernai –  430 tūkst. Kauno oro uoste – per mėnesį aptarnauta per 136 tūkst. keleivių. Tai net 32 proc. daugiau praėjusiais metais.  Tuo metu 21 proc. augimas fiksuotas Palangos oro uoste, kurį savo kelionėms balandį rinkosi 37 tūkst.

Keliautojai sulaukė puikios žinios: iš Londono Gatwicko oro uosto skrendantiems keleiviams nebereikės patikrai išimti elektrinių prietaisų ir dėti skysčių į plastikinius maišelius. Oro uosto vadovai teigia, kad nuo šiol keliautojai, eidami per saugumo patikrą, skysčius ir tokius daiktus, kaip nešiojamieji kompiuteriai, galės palikti rankiniame bagaže, skelbia britų spauda. Oro uostas nurodo, kad toks sprendimas yra dalis jo planų pertvarkyti saugumo patikros procesą.

„Ryanair“ iškėlė baudžiamąją bylą keleiviui, kuris skrydžio į Ispaniją metu žodžiu įžeidinėjo įgulos narius ir prisistatė esąs Jungtinių Tautų diplomatas, rašoma „The Independent“. Incidentas įvyko sausio 17 d. „Ryanair“ reisu FR2001, kuris turėjo išskristi iš Lansarotės Kanarų salose į Santjago de Kompostela Ispanijos žemyninę dalį. Įlipęs į lėktuvą keleivis, kuris teigė esąs JT diplomatas, turintis „diplomatinį imunitetą“, bandė užimti ne jam skirtą vietą.

Trečiadienio pavakare su portalu „Kas vyksta Kaune“ susisiekusi mergina pasidalino kiek neįprastos situacijos vaizdais. Juose užfiksuota, kaip viešajame transporte santykius muštynėmis aiškinasi du vyrai. „Labas vakaras, Kauno 67 maršruto autobusas“, – portalui Kas vyksta Kaune rašė vaizdais pasidalinusi skaitytoja. Merginos užfiksuotoje medžiagoje matoma, kaip du konflikto dalyviai laikosi įsikibę vienas kitam „į atlapus“, nepaleidžia net vairuotojui vieną jų traukiant pro duris.

Trečiadienio pavakare su portalu „Kas vyksta Kaune“ susisiekusi mergina pasidalino kiek neįprastos situacijos vaizdais. Juose užfiksuota, kaip viešajame transporte santykius muštynėmis aiškinasi du vyrai. „Labas vakaras, Kauno 67 maršruto autobusas“, – portalui rašė vaizdais pasidalinusi skaitytoja. Muštynės autobuse Merginos užfiksuotoje medžiagoje matoma, kaip du konflikto dalyviai laikosi įsikibę vienas kitam „į atlapus“, nepaleidžia net vairuotojui vieną jų traukiant pro duris.

Tūkstančiams į Jungtinę Karalystę ir iš jos skrendančių keleivių skrydžiai buvo atšaukti dėl blogų oro sąlygų ir oro eismo kontrolės darbuotojų trūkumo. Pirmadienio rytą buvo atšaukta 20 skrydžių. Dėl to nukentėjo apie 3,5 tūkst. keleivių, kurie tikėjosi skristi į Londono Gatviko oro uostą arba iš jo. Dauguma jų yra užsisakę skrydžius „EasyJet“, kuri atšaukė pirmąjį šios dienos skrydį į Ibizą ir šešis kitus, įskaitant skrydžius į Neapolį ir Nicą.

Skrydžių vadovų trūkumo krizė Europoje neaplenkė ir lietuvių – „Oro skundo“ keleivių teisių gynimo ekspertas Balys Rimkus įspėja, kad dėl to vis dažniau griūva ir Lietuvos keliautojų planai. Tai ne vienintelė bloga žinia keliaujantiems: pasirodo, jei skrydžiai vėluoja ar yra atšaukiami dėl skrydžių vadovų trūkumo ar su tuo susijusių eismo valdymo problemų oro erdvėje, kompensacijos nukentėjusiems keleiviams neturėtų priklausyti.

Naujienų portalui tv3.lt paviešinus, kad autobusai iš Vilniaus į Minską kursuoja dažniau nei į Klaipėdą, gyventojai ėmė piktintis, jog savi regionai lieka pamiršti. Savo ruožtu vežėjai sako, kad tenkina keleivių poreikius, bet ilgainiui maršrutų į Baltarusiją mažės. Pasienyje su Baltarusija uždaromi kontrolės punktai, o gyventojai primygtinai raginami nevykti į šią šalį, tačiau autobusais iš Lietuvos į Baltarusiją ir atgal galima keliauti nors ir kas pusvalandį.

Pasienyje su Baltarusija uždaromi kontrolės punktai, o gyventojai primygtinai raginami nevykti į šią šalį, tačiau autobusais iš Lietuvos į Baltarusiją ir atgal galima keliauti nors ir kas pusvalandį. Štai iš Vilniaus į Minską autobusai išvyksta mažiausiai 24 kartus per dieną, tai yra dažniau nei į Klaipėdą.   Iš Vilniaus į Minską šiuo metu vykdomi 24, kai kuriomis dienomis 25 reisai per dieną. Autobusai važiuoja kas 30–60 minučių.

Liepos 22 d. vakarą beveik 200 keleivių ruošėsi iš Romos skristi į Vilnių. Po kelių valandų laukimo paaiškėjo, kad skrydis atidėtas, dar vėliau – kad jo visai nebus. Už skrydį atsakinga Airijos skrydžių bendrovė „Ryanair“ paaiškino, kodėl kelionė neįvyko suplanuotu laiku, o ekspertai primena, ką daryti keleiviams, kai jų skrydį atšaukia. Liepos 22 d. (pirmadienį) „Ryanair“ lėktuvas iš Romos Vilniaus oro uoste turėjo nusileisti tą patį vakarą 21 val. 55 min.

Penktadienį visame pasaulyje pasirodžius pranešimams apie IT sistemų trikdžius, neaplenkusius ir keleto Lietuvos oro uostuose veikiančių antžeminio aptarnavimo įmonių, pranešama, kad fiksuoti sutrikimai pašalinti. „Beveik visos keleivių registracijos sistemos po šiandien vykusio globalaus IT sutrikimo vėl veikia įprastai“, – penktadienį Eltai perduotame komentare pranešė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas. Jo teigimu, sutrikimo poveikis oro uostų darbui ir keleiviams buvo nežymus.

Oro bendrovės „American Airlines“ lėktuvas buvo priverstas leistis avariniu būdu po to, kai nedrausmingas keleivis, kaip įtariama, apnuogino save ir šlapinosi lėktuvo praėjime.

Keleivių vežėja „Kautra“ įsibėgėjus vasaros kelionių Lietuvoje pikui, pristato populiariausias vasaros kelionių kryptis Lietuvoje. Įmonė siūlo planuoti savo keliones iš anksto, taip iš anksto užsitikrinant vietą autobuse populiariais reisais, rašoma pranešime spaudai.

Lėktuvų gamintojos „Boeing“ krizė žlugdo Airijos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ verslo planus. Gamintoja iki birželio pabaigos veikiausiai pristatys tik 40 vidutinio nuotolio lėktuvų „737-Max“ iš pradžioje planuotų 57, penktadienį Dubline pranešė „Ryanair“. Kadangi oro bendrovė per svarbų vasaros sezoną turės verstis su mažiau orlaivių, ji mažina keleivių skaičiaus prognozę kitiems finansiniams metams.

Keliautojams Kauno oro uoste nebereikės kaip anksčiau iš rankinio bagažo krapštyti indelių su skysčiais, traukti telefonų ar kompiuterių. Mat šiame oro uoste paprastėja keleivių bagažo patikra. Ten sumontuoti modernūs skeneriai, kurie paspartins keliautojų patikrą. Taip pat tikimasi, kad naujoji įranga padės išvengti vasarą Vilniaus oro uosto darbą paralyžiavusių milžiniškų eilių. Tiesa, Vilniui naujų skenerių dar teks palaukti – jie bus įdiegti tik po oro uosto rekonstrukcijos.

Keliems socialdemokratams siūlant įpareigoti pavėžėjus įsirengti vaizdo kameras, verslo atstovai sako, kad šis reikalavimas gali pažeisti asmens duomenų apsaugą, o vairuotojai ras būdų, kaip įrašo neįjungti arba sustabdyti.   Kelių transporto kodekso pataisos autoriai tikisi, kad ji veiks kaip prevencinė priemonė prieš priekabiavimą kelionių metu ar kitus pažeidimus. Jie sutinka, kad vežėjams teks rasti papildomų lėšų vaizdo kameroms.

Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė praėjusį mėnesį sulaukusi 287,9 tūkst. keleivių – 16,4 proc. daugiau nei pernai sausį. Skrydžių padaugėjo 4,6 proc. iki 3,17 tūkstančio. Pernai aviakompanija keleivių pritraukė 35,8 proc. daugiau nei ankstesniais metais – 4,536 mln. žmonių. Skrydžių padaugėjo 18 proc. iki daugiau kaip 44 tūkstančių. Bendrovė planuoja šiais metais pritraukti ne mažiau kaip 5 mln.

„Gyvenime nebenorėčiau to kartoti“ – taip apie incidentą Vilniaus oro uoste, kuomet šeštadienį nuo kilimo-tūpimo tako nuslydo užsakomųjų skrydžių avialinijų kompanijos „Avion express“ orlaivis, atsiliepia vienas iš lėktuvo keleivių, 21-erių metų studentas, vilnietis Adomas. Naujienų portalui tv3.lt jis sutiko išsamiau papasakoti, kas vyko tą dieną ir kaip lėktuve kilo panika.

Nepatenkintas keleivis pašalintas už tai, kad per „American Airlines“ skrydį iš Fynikso į Ostiną labai gadino orą. Ankstyvą vakarą iš Fynikso į Ostiną (Teksaso valstija) skridęs lėktuvas buvo priverstas grįžti prie išvykimo vartų ir vėlavo nuo 15 iki 30 minučių. Sausio 14 d. šį incidentą matė ir užfiksavo „Reddit“ skelbimo autorius.

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ planuoja 2024-aisiais pritraukti ne mažiau kaip 5 mln. keleivių, pareiškė bendrovės vadovas Martinas Gaussas. Pernai aviakompanija keleivių sulaukė 35,8 proc. daugiau nei ankstesniais metais – 4,536 mln., o tai reiškia, jog šiemet jų turėtų padaugėti bent 10,2 procento. M. Gaussas pabrėžė, jog 2024-aisiais „Air Baltic“ turėtų viršyti ikipandeminių 2019-ųjų keleivių srauto lygį.

Ruože Radviliškis–Klaipėda prasidėjo paskutinio (3-ojo) svarbiausios šalies geležinkelio arterijos Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo etapo rangos darbai. Dėl to bus traukinių eismo pokyčių, praneša Lietuvos geležinkeliai. Paskutinio elektrifikavimo etapo metu bus elektrifikuojamas 199 km geležinkelio ruožas. Numatoma, kad kontaktinio tinklo įrengimo darbų vertė sudarys 191 mln. eurų.

„Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) nuo kitų metų 5–62 proc. didinant krovinių pervežimo tarifus, gali mažėti per Klaipėdos uostą gabenamų tranzitinių krovinių apimtys, o Lietuvoje kroviniai gali būti perkelti į kitas transporto rūšis. Uosto krovos įmonės taip pat baiminasi kitų mokesčių didinimo, Uosto direkcijos konkurencijos. Nors uosto krova per pastaruosius dvejus metus krito ketvirtadaliu, bendrovės, priešingai nei bijota, darbuotojų neatleido ir didino atlyginimus.

Rygos oro uostas pranešė per 11 šių metų mėnesių pritraukęs 6,141 mln. keleivių – 24,8 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Vien tik praėjusį mėnesį keleivių aptarnauta 8,5 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį – 471 tūkst., apytikriai penktadalis jų buvo tranzitiniai. Per mėnesį keleivių iš viso sumažėjo 24,6 procento. Populiariausios skrydžių kryptys praėjusį mėnesį buvo Londonas, Helsinkis, Oslas, Talinas, Frankfurtas. Per visus šiuos metus oro uostas tikisi aptarnauti 6,6 mln.

Nuo spalio pabaigos Kauno oro uoste pradėti naujos kartos aviacijos saugumo patikros skenerių ir rankinio bagažo aptarnavimo linijų montavimo ir diegimo darbai. Technologijomis išvykstantys keleiviai jau galės naudotis nuo 2024 m. sausio pradžios.