Autobusų bilietai pigs perpus? Paaiškino, kas vyksta

Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) doc. dr. Ilona Jaržemskienė ir Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Neapsikentęs Jeronimas Milius atkirto autobuso vairuotojui: „Nusiunčiau ten, kur rusų laivas“

Nausėda paaiškino, kodėl Lietuva pavėluotai paskelbė pavojų dėl drono: prabilo apie spragas

TV3 Žinios. Kas aiškėja apie droną Lietuvoje ir „Starlink“ sabotažą?; Rekordinė gamtinių dujų kaina

Kas yra tarpmiestiniai autobusai?

Kokie autobusai laikomi tarpmiestiniais ir kuriems maršrutams bus taikoma ši kelionių nuolaida?

G. Nakutis: Tarpmiestiniai autobusai – tai autobusai, kurių maršrutai driekiasi per kelias savivaldybes ir yra ilgesni nei 50 kilometrų. Tokie maršrutai laikomi tarpmiestiniais. Priemiestiniams maršrutams, kai važiuojama iš vienos savivaldybės į kitą arba tos pačios savivaldybės teritorijoje, ši nuolaida nėra numatyta ir nebus taikoma.

Ar ši nuolaida sumuojama?

Ar ši nuolaida galės būti sumuojama su jau taikomomis lengvatomis, pavyzdžiui, studentams ar vyresnio amžiaus žmonėms?

G. Nakutis: Taip, dabar įstatymo projekte tai numatyta. Pirmiausia pritaikomos įprastinės nuolaidos, kaip mes jas laikinai vadiname. Tai yra 50 arba 80 proc. nuolaidos, kurios priklauso studentams, pensinio ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Pritaikius šias lengvatas, nuo likusios bilieto kainos papildomai skaičiuojama dar 50 proc. nuolaida. Pavyzdžiui, jeigu bilietas iš Vilniaus į Kauną kainuoja 10 eurų, pritaikius 80 proc. lengvatą lieka 2 eurai, o pritaikius papildomą 50 proc. nuolaidą keleivis mokės tik 1 eurą.

Ši priemonė pristatoma kaip pagalba gyventojams dėl išaugusių degalų kainų ir būdas paskatinti žmones vietoj automobilių rinktis viešąjį transportą. Ar manote, kad tai pavyks?

I. Jaržemskienė: Iš principo taip. Iš tikrųjų dabar susiklostė tokia situacija, kad vienu šūviu galima nušauti du zuikius – ir padėti žmonėms dabartinėje situacijoje, pabrangus degalams, ir kartu paskatinti daugiau naudotis viešuoju transportu.

Vienaip ar kitaip pati Europos Sąjunga skatina šalis kuo daugiau žmonių persodinti iš asmeninių automobilių į viešąjį transportą. Tokios priemonės, be jokios abejonės, tam tikrą dalį žmonių paskatins aktyviau naudotis viešuoju transportu. Žinoma, ne visus. Dalis žmonių ir toliau važinės savo automobiliais, tačiau tam tikrą dalį ši priemonė tikrai paskatins.

Ar dviejų mėnesių pakaks?

Vis dėlto ši nuolaida bus taikoma tik du mėnesius. Ar tokio laikotarpio pakanka, kad žmonės pradėtų dažniau rinktis viešąjį transportą, ar jis per trumpas ilgalaikiams įpročiams pakeisti?

I. Jaržemskienė: Iš tikrųjų du mėnesiai nėra taip mažai. Jeigu šį kainų sumažinimą vertintume kaip riboto laiko pasiūlymą, tai jis trunka pakankamai ilgai. Iš principo riboto laiko pasiūlymai kuriami tam, kad paskatintų žmogų kažką išbandyti.

Taigi tie žmonės, kurie niekada nevažiavo viešuoju transportu ir iki šiol naudojosi tik savo automobiliais, galbūt išbandys viešąjį transportą. Be jokios abejonės, jeigu nenusivils, juo naudosis ir toliau.

Ar žmonės keis automobilius į viešąjį transportą?

Vežėjai prognozuoja 10–15 proc., o Vyriausybė – apie 20 proc. keleivių srautų augimą. Kuo pagrįstos šios prognozės ir kiek realu tikėtis, kad dalis žmonių automobilius iškeis į autobusus?

G. Nakutis: Šios prognozės, matyt, remiasi tendencijomis, kurios buvo balandžio–gegužės mėnesiais, kai buvo paskelbta nuolaida traukinių keleiviams. Tuomet situacija buvo šiek tiek kitokia, nes nebuvo paskelbta nuolaida tolimojo susisiekimo autobusų keleiviams.

Iš karto pastebėjome, kad maršrutuose, kurie yra lygiagretūs traukinių maršrutams, keleivių skaičius sumažėjo net iki 20 proc. Jeigu pasižiūrėtume į tendencijas, tai pirmąjį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, traukinių keleivių skaičius buvo padidėjęs 5 proc., o tolimojo susisiekimo autobusų – 3 proc.

Tuo tarpu antrąjį ketvirtį geležinkelių keleivių skaičius išaugo 16–17 proc., o tolimojo susisiekimo autobusų – 5 proc. Žinoma, tam įtakos, matyt, turėjo ir kainos. Galbūt tie papildomi 3–4 proc. keleivių atsirado dėl pabrangusių degalų.

Dabar matome, kad visi keleiviai, persėdę į traukinius, atgal negrįžo. Vežėjai pastebi, kad tie patys žmonės, kurie anksčiau važiuodavo jų autobusais, dabar važiuoja traukiniais. Dalis grįžo, dalis negrįžo. Kaip sakoma, pabandė važiuoti traukiniais, patiko ir toliau važiuoja. Tai keleivių pasirinkimas, ir čia viskas tvarkoje.

Dabar nuolaida galės pasinaudoti visi tolimojo susisiekimo autobusų keleiviai, todėl situacija jau šiek tiek kitokia. Nebebus tokio persėdimo iš autobusų į traukinius, o turėtų atsirasti naujų keleivių. Kiek jų bus, niekas nežino. Mes iš tiesų prognozuojame mažesnį augimą. Jeigu jis siektų 20 proc., tikrai visi galvas nulenktume, tačiau patys tokio augimo neprognozuojame.

Dabar degalų kainos yra aukštos, bet žmonės kažkodėl vis tiek nesirenka viešojo transporto. Visi skaičiuoja, kur pigiau, kur patogiau. Niekas nepaneigs, kad lengvuoju automobiliu važiuoti yra patogiau.

Galų gale yra ir įpročiai. Mes, lietuviai, kažkaip įpratome, kad jeigu turi savo automobilį, tai juo ir reikia važiuoti. Taip ir važinėjame, nes patogiau, o galbūt žmonėms tai dar nėra taip labai brangu. Kad jie atsisakytų automobilių, važiuoti jais turėtų būti brangu ir nepatogu.

Nors žmonės skatinami naudotis viešuoju transportu, daugelis vis tiek renkasi automobilius. Kodėl, jūsų nuomone, taip yra?

G. Nakutis: Galvojame, kad degalai dar nėra pakankamai brangūs, o važiuoti automobiliu vis dar pakankamai patogu. Nežinome, kaip čia bus. Mes iš tiesų tikimės 10–12 proc. keleivių augimo. Jeigu jis sieks 15 proc., bus labai gerai.

Bet ar taip bus, pamatysime sausio mėnesį, kai galėsime suvesti rezultatus, nes kol kas tokių tendencijų nebuvo. Tuo labiau kad metų pabaigoje, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, keleivių būna mažiausiai. Tai toks, kaip mes vadiname, „juodasis periodas“ tolimojo susisiekimo vežėjams.

 Tuomet kelionių sumažėja, kelionės į pajūrį baigiasi. Panaši situacija tęsiasi ir sausį bei vasarį. Jeigu žmonės apskritai mažiau keliauja, iš kur gali atsirasti daugiau keleivių? Vasarą galbūt situacija būtų kitokia, nes tuomet keleivių srautai buvo didesni.

LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.