Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) doc. dr. Ilona Jaržemskienė ir Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis.
Ar viešasis transportas gali konkuruoti su automobiliais?
Ar viešasis transportas gali konkuruoti su nuosavais automobiliais? Juk žmonės dažnai renkasi automobilį dėl patogumo, ypač keliaudami su šeima. Kaip tokiu atveju viešasis transportas galėtų tapti patrauklesnis?
I. Jaržemskienė: Iš tikrųjų žmogus, kai renkasi kelionę asmeniniu ar viešuoju transportu, vertina daugelį veiksnių. Kaina yra vienas iš jų. Patogumas taip pat labai svarbus. Daug ką lemia ir atstumas, nes jeigu važiuojame trumpesnį atstumą, dažnai automobilis yra patogesnis.
Tačiau jeigu atstumas didesnis, nepamirškime, kad vairavimas irgi yra darbas. Tokiu atveju žmonės dažnai svarsto alternatyvą – galbūt reikėtų važiuoti autobusu ir kelionės metu tiesiog ilsėtis arba, jeigu yra galimybė, keliauti traukiniu ir nevairuoti. Taigi žmogus vertina visus šiuos veiksnius. Tikrai ne vien kaina lemia apsisprendimą.
Viešasis transportas su asmeniniu gali konkuruoti nebūtinai kaina. Svarbios ir komforto sąlygos. Jeigu transportas patogus, komfortiškas, tai jau yra privalumas. Taip pat svarbu keleivius pratinti važinėti viešuoju transportu, formuoti gerą įprotį. Taigi apsisprendimą lemia daug veiksnių, ne vien pinigai, nors jie, žinoma, irgi svarbūs.
Dabar abiem transporto rūšims bus taikoma vienoda nuolaida. Vadinasi, konkurencijai vis tiek didelę įtaką turės kelionės trukmė, tvarkaraščiai ir patogumas?
G. Nakutis: Matote, tvarkaraščiai jau dabar yra derinami – traukinių tvarkaraščiai su tolimojo susisiekimo autobusų ir vietinio bei priemiestinio susisiekimo tvarkaraščiais. Mes visi esame tuo suinteresuoti. Mums svarbus keleivis. Keleivis iš principo yra mūsų duona.
Jeigu jis važiuoja, vadinasi, mes turime tą duoną. Jeigu nevažiuoja – neturime. Jeigu keleiviui patogu važiuoti tokiu laiku, kad jis galėtų persėsti į traukinį, jokių problemų. Jeigu traukiniu kažkur nuvažiavęs jis iš karto įsėda į autobusą, irgi labai gerai.
Kaip mes sakome, mūsų pagrindinis konkurentas yra lengvasis automobilis. Kaip padaryti, kad žmonės iš lengvųjų automobilių persėstų į viešąjį transportą? Į kokį – čia jau kitas klausimas. Jeigu susisiekimas autobusais bus patogesnis, žmogus pasirinks autobusą. Jeigu jis gali rinktis tarp autobuso ir traukinio, pasirinks vieną ar kitą. Tai jo pasirinkimas, bet pats pasirinkimas jau yra gerai.
Pavyzdžiui, dabar tarp Vilniaus ir Kauno yra geras susisiekimas traukiniais, bet žmonės važiuoja ir autobusais. Kodėl? Juk atvyksta beveik į tą pačią vietą – geležinkelio ir autobusų stotys yra viena šalia kitos. Vadinasi, kažkam patogiau važiuoti autobusu arba jis tiesiog labiau patinka. Taigi gerai, kad yra pasirinkimas.
O kaip paskatinti daugiau žmonių rinktis viešąjį transportą? Mes visą laiką sakome, kad pradėti reikėtų nuo mažumės. Galbūt jau vaikų darželyje reikėtų aiškinti, kad viešasis transportas yra gėris, kad juo reikia važiuoti. Galbūt ekskursijos, bent jau po Vilnių, turėtų vykti ne mokykliniais autobusais, o viešuoju transportu. Kad vaikai įprastų, kad jiems patiktų, būtų malonu ir taip formuotųsi įgūdžiai.
O dabar mes visą laiką stengiamės savo vaikus visur pavežti, patys visur važiuojame automobiliais ir nerodome pavyzdžio, kad galima automobilį palikti. Jeigu automobilis sugenda, tada viskas gerai – važiuojame viešuoju transportu. Bet jeigu galime vairuoti ir turime ką vairuoti, turbūt dažniau renkamės automobilį, nes tada nebereikia keliauti iki stoties, važiuojame tiesiai nuo durų iki durų.
Siūlo apmokestinti lengvuosius automobilius taršos mokesčiu
Aš visada sakau, kad važinėti automobiliu turi būti nepatogu ir brangu. Pavyzdžiui, būtų galima apmokestinti lengvuosius automobilius taršos mokesčiu, kurį norėjo įvesti prieš kurį laiką, bet suprato, kad bus nuversta valdžia, jeigu jį įves. Todėl to ir nepadarė.
Galėtų būti kelių mokestis. Sakoma, kad lengvieji automobiliai kelių negadina, bet vis tiek jais važiuoja. Tegul tas mokestis būna simbolinis – 5 ar 10 eurų per metus, bet jau būtų kažkas. Taip pat reikėtų plėsti mažos taršos zonas miestuose, kad į jas negalėtų įvažiuoti labiau taršūs ar senesni automobiliai, plėtoti šią sistemą.
Kaip sakau, galbūt miestuose nereikėtų tiek daug pinigų investuoti į infrastruktūrą, o geriau išvystyti viešąjį transportą. Mes labai daug darome, kad lengvaisiais automobiliais būtų galima privažiuoti lengviau ir patogiau. Gal reikėtų to nedaryti? Išplėskime viešąjį transportą, tegul jis važiuoja kas penkias minutes, kad žmonės galėtų laisvai įsėsti. Gal tada atsiras daugiau juo besinaudojančių.
Galų gale net ir dviračių takai. Pavyzdžiui, galimybė patogiai atvažiuoti dviračiu ar paspirtuku iki geležinkelio stoties atsirado praktiškai visai neseniai. Anksčiau važiuojant tais grindinio akmenimis buvo galima dantis išsimušti. O dabar gali atvažiuoti paspirtuku iki geležinkelio ar autobusų stoties ir sėsti į traukinį arba autobusą.
Ar nuolaidos bus sugrąžintos?
Kaip manote, ar pasibaigus dviejų mėnesių laikotarpiui nuolaida galėtų būti pratęsta arba sugrįžti vėliau?
G. Nakutis: Žinoma, tai priklausys nuo sprendimų ir susiklosčiusios padėties. Nuo karo Persijos įlankoje pradžios degalų kainos yra išaugusios apie 37 proc., arba maždaug 60 centų, jeigu skaičiuotume vidutiniškai. Tai didina sąnaudas vežėjams, bet išlaidos auga ir keleiviams.
Tie, kurie važiuoja lengvaisiais automobiliais, jeigu pamatys, kad viešuoju transportu jiems patogiau, lengviau ir dar pigiau, galbūt persės į jį. Ši nuolaida gali šiek tiek padėti. Jeigu atsiras daugiau keleivių, tuo bus geriau.
O kaip bus ateityje, pamatysime. Nežinau, nes vis tiek tai yra valstybės biudžeto pinigai. Nesvarbu, ar kalbame apie tolimojo susisiekimo autobusus, ar traukinius. Visais atvejais tai valstybės lėšos. Vienokia ar kitokia forma, iš vienų ar kitų šaltinių, bet vis tiek pinigai.
Šiuos dalykus reikia įvertinti – kiek pati valstybė gali sau leisti. Jeigu galėtų, valstybė galėtų padaryti visą viešąjį transportą nemokamą, bet tai kainuoja. Kuo geresnis viešasis transportas, tuo brangiau jis kainuoja.
Kaip jūs vertinate galimybę ateityje pratęsti arba pakartoti tokią nuolaidą?
I. Jaržemskienė: Taip, be abejo, investicijos į viešąjį transportą kainuoja. Dėl konkurencijos jau kalbėjome – iš esmės ji nėra blogai, netgi pakankamai gerai. Kalbant apie tai, ar nuolaidą vėliau reikėtų grąžinti, ar ji sugrįžtų, kaip ir pačioje pradžioje sakiau, jeigu į tai žiūrime kaip į riboto laiko pasiūlymą, jis veiksmingas tik tada, kai yra ribotas laike.
Jeigu nuolaidą pratęsiame ilgesniam laikui, ji jau tampa taisykle, kuri nesikeičia. Tuomet žmonės po ilgesnio laiko tikrai nelabai norės grįžti prie standartinių kainų. Ar tai gerai, ar blogai?
Žmonės, be abejo, pasakytų, kad būtų puiku, jeigu nuolaida būtų pratęsta. Tačiau žvelgiant iš rinkodaros ir valstybės biudžeto galimybių perspektyvos, tokios akcijos gali kartotis, bet jos turėtų vykti tam tikrais trumpais laikotarpiais. Tokia ir yra jų paskirtis.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
