Aidija Mockevičiūtė

Planuojate namuose įsivesti elektrą? Tuomet teks apsišarvuoti geležine kantrybe. Kai kurie gyventojai skundžiasi, kad Energijos skirstymo operatorius (ESO) darbus atidėlioja, o iš anksto sumokėję tūkstančius eurų už elektros įvedimą žmonės jos priversti laukti metus ar net dvejus. Nepavydėtinoje situacijoje atsidūrę vartotojai ESO skundžia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, o kiti, praradę kantrybę, teisybės ieško teismuose. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Įžūliai besielgiantis jaunimas siaubia ir niokoja maisto prekių parduotuves – mėto kiaušinius į žmones, lubas, svaido įvairias maisto prekes į pirkėjų krepšius ir vežimėlius. Vaizdo įrašus apie savo „žygius“ jie kelia į socialinius tinklus, o prekybininkai dėl tokių incidentų jau kreipiasi pagalbos į teisėsaugą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuva nusirito į dugną pasaulio konkurencingumo reitinge. Buvusi gana aukštoje 21-oje vietoje per metus smuko net į 34 vietą. Tai – prasčiausias rezultatas per daugiau nei dešimtmetį. Reitingo duomenimis, tokį kritimą lėmė augančios gynybos išlaidos, būsto įperkamumo problemos, energijos kainų svyravimai ir lėtas produktyvumo augimas. Ekonomistai mini ir sparčiai kylantį minimalų atlyginimą bei politinį neapibrėžtumą.

Vis mažiau gyventojų renkasi atostogas Lietuvoje – tai rodo naujausias „Keliauk Lietuvoje“ tyrimas. Beveik pusė apklaustųjų teigia, kad poilsis gimtinėje jiems tampa per brangus. Tiesa, šiemet planus gyventojams jaukė lietingi orai, dėl to dalis žmonių atšaukė atostogas pajūryje ir griebėsi paskutinės minutės kelionių į užsienio kurortus. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Dešimt tūkstančių balsų scenoje susiliejo į vieną didelį Lietuvos chorą. Vingio parke nuaidėjo Moksleivių dainų šventės kulminacija – Dainų diena. Šios akimirkos choristai laukė net dešimtmetį, o žiūrovų širdys plakė vienu ritmu su scenos atlikėjais. Renginį stebėję tautiečiai graudinosi, dainavo kartu ir šią dieną pavertė dar viena istorija, kuri bus perduodama iš kartos į kartą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Liepos 6-oji. Vingio parkas. Moksleiviai plūsta į estradą.

Vis dažniau jaunavedžiai vestuvių dieną pasitinka neįprastai – štai viena šiaulietė į sutuoktuvių ceremoniją atvyko vairuodama vilkiką. Nustebę buvo ne tik artimieji, bet ir kaimynai – filmavo, fotografavo ir plojo. O vestuvių planuotojai pastebi, jog jauniesiems limuzino neužtenka – į ceremonijas atvažiuoja motociklais, kartais užsiprašo net ir dramblio.

Į Lietuvą ateina karščiai, kurie gali būti pavojingi net kai kurių žmonių sveikatai – apie tai perspėja sinoptikai. Artimiausiomis dienomis oro temperatūra šoktelės net iki 37 laipsnių. Vieni kalbinti gyventojai ir toliau mėgausis saule prie vandens telkinių, o kiti slėpsis ir ieškos būdų, kaip atsivėsinti. Karščio bangą jaučia ir prekybininkai – kondicionierių pardavimai, palyginti su praėjusia savaite, išaugo net 15 kartų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Atėjus vasarai, darbdaviai vis intensyviau ieško sezoninių darbuotojų. Užimtumo tarnybos duomenimis, vien gegužę paskelbta daugiau kaip 15 tūkst. laisvų darbo vietų, o labiausiai pastiprinimo dairosi įvairios maitinimo įstaigos. Pasak restoranų atstovų, daugiausia dirbti sezono metu ateina studentai ir moksleiviai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Pasirodo, jaunimas nori mažai dirbti, bet daug užsidirbti – kai kurie svajoja net ir neturėdami jokios patirties į rankas gauti 1200 eurų.

Joninių išvakarėse lietuviai šlavė parduotuvių lentynas ir pildo pirkinių krepšius. Prekybininkai skaičiuoja, kad šašlykų, mėsos gaminių ir grilio reikmenų pardavimai šoktelėjo beveik 7 kartus. Į krepšelius keliauja ir gėrimai – alus, putojantis vynas – bei prezervatyvai, kurių pardavimas Joninių išvakarėse išaugo kone trečdaliu. Tiesa, dalis gyventojų pripažįsta, kad šventinis stalas šiemet kainavo brangiau nei pernai – kai kurie buvo nusiteikę išleisti tris ar net keturis šimtus eurų.

Milijoninės peržiūros, šimtai tūkstančių sekėjų ir augantys uždarbiai – influencerių verslai Lietuvoje sukasi neįtikėtinu greičiu. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, už reklamos ir influencerių veiklą pernai iš viso deklaruota daugiau kaip 90 milijonų eurų. Pasak specialistų, už vieną reklaminį klipą ar įrašą influenceriai gali gauti iki 20 tūkstančių eurų.

Dalis vilniečių kyla į kovą su sostinės centre kasmet rengiamais maratonais ir kitais renginiais. Štai grupė Žvėryno mikrorajono gyventojų sako pavargę nuo vykstančių eismo ribojimų, tad sukūrė peticiją, kurioje siūlo bėgimo ar dviračių maratonus iš miesto centro perkelti į parkus, magistralines gatves ar, pavyzdžiui, bėgioti naktį. Tačiau savivaldybė aiškina, kad maratonų iš miesto centro iškelti neketina – esą čia galima užtikrinti renginio saugumą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vilniuje, ant Tauro kalno, iš betono konstrukcijų pamažu kyla Nacionalinė koncertų salė. Šiuo metu jau formuojamos kolonos, vidinės sienos, statoma ir pagrindinė didžioji salė. Ten vyks klasikinės ir kamerinės muzikos koncertai, konferencijos bei kiti kultūriniai renginiai. Tačiau daugiau nei 120 milijonų eurų vertės projektą jau lydi bėdos – mat Vilniaus miesto meras pareiškė, kad šiuo metu trūksta dešimties milijonų eurų Kultūros ministerijos pažadėto finansavimo.

Ant Gedimino kalno iškilo Vilniaus įkūrimo legendą simbolizuojanti skulptūra „Vilkas“. Tai italų menininko nulieta figūra, kuriai, pasak autoriaus, prireikė net apie 150 kilogramų bronzos. Prie skulptūros jau būriuojasi lankytojai, kurie smalsauja, fotografuojasi ir nepabijo ant skulptūros užlipti. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Ant Gedimino kalno iškilo skulptūra „Vilkas“. Ir pati bronzinė figūra, ir jos vieta yra simboliškos – jos primena legendą, kaip gimė Lietuvos sostinė.

Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės reanimacijos skyriuje gydomi sunkiausios būklės pacientai – sergantys šizofrenija, anoreksija, patiriantys ūmias psichozes. Kasmet čia išgelbėjama šimtai gyvybių. Tačiau dabar Sveikatos apsaugos ministerija siūlo šį skyrių uždaryti, o sunkius ligonius vežti į kitas gydymo įstaigas bendra tvarka. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės reanimacijos skyrius – pilnas.

Žmonėms pradėjus džiaugtis vasaros malonumais pasipylė ir traumos. Traumatologai skaičiuoja, kad per parą į priėmimo skyrius kreipiasi apie 150 pacientų su kaulų lūžiais, pjautinėmis žaizdomis ar net galvos smegenų traumomis. Dažniausiai, anot medikų, tai – motociklų, paspirtukų ir dviračių vairuotojai.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  21-erių vilnietis Deividas vieną vasaros dieną su kolegomis žaidė tinklinį.

Neišnešioti naujagimiai ligoninėse praleidžia savaites, mėnesius ar net metus, o kartu su jais ir tėvai, kurie kovoja dėl mažylių gyvybių. Tačiau šis laikas vis tiek įskaičiuojamas į vaiko priežiūros atostogas, tad dalis jų pradingsta dar net nesugrįžus į namus su vaikeliu. Tad Seime kelią skinasi siūlymas pratęsti vaiko priežiūros atostogas ir neįtraukti ligoninėje praleisto laiko.

Vidaus reikalų ministerija siūlo leisti translyčiams asmenims tarnauti vidaus tarnyboje, kaip policijoje, muitinėje ar pasienyje. Anot ministerijos, tai nereiškia automatinio priėmimo į tarnybą – kiekvienas kandidatas būtų vertinamas individualiai, atrankos metu specialistai pagal žmogaus psichologinę būklę nuspręstų, ar jis tinka pareigoms. Tačiau šiems siūlymams dalis pareigūnų ir politikų priešinasi – anot jų, tai gali sukelti papildomų įtampų ir chaoso tarnyboje.

Kalendorinė vasara oficialiai atidaryta, o paplūdimiai ir jūros pakrantės jau pilnėja poilsiautojų. Kol vieni vos pabraido, kiti jau traukia irklentes, baidares ir skuba mėgautis šiltėjančiais orais, maudosi net jūroje. Tačiau specialistai primena, kad kartu su maudynių sezonu kasmet grįžta ir skaudžios nelaimės – per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje nuskendo daugiau kaip pusė tūkstančio žmonių, iš jų 20 – vaikai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Neeilinis radinys Neries dugne – ugniagesiai gelbėtojai iš vandens ištraukė metalinį seifą. Netrukus paaiškėjo, kad jis gali būti svarbus įkaltis narpliojant stambią vagystę Vilniaus Senamiestyje. Policijos duomenimis, pernai spalį du įtariamieji dienos metu įsibrovė į užrakintą butą, kol jo šeimininko nebuvo namuose. Iš jo, kaip įtariama, pagrobė seifą su prabangiais laikrodžiais, brangakmeniais bei dokumentais. Vėliau seifą nuskandino Neryje. Nukentėjusiajam padaryta daugiau kaip 147 tūkst.

Į Lietuvą atvyko ilgą laiką dingęs ir tik po šimtmečių atrastas originalus vieno garsiausių Baroko meistrų Caravaggio paveikslas „Šventosios Marijos Magdalietės ekstazė“. Jo vertė – net keliasdešimt milijonų eurų. Šis kūrinys išsiskiria dramatišku šviesos ir tamsos žaismu ir ryškiomis detalėmis. Pasak meno istorikų, Caravaggio laužė to meto taisykles – jo mūzos būdavo žmonės iš gatvės, prostitutės, įvairūs sukčiai, negana to, pats menininkas garsėjo audringu charakteriu.

Ilgi metai kantrybės, meilės vaikams ir begalinio atsidavimo – tokie žodžiai skambėjo Prezidentūroje vykusioje šventėje, kurios metu buvo pagerbti daugiavaikiai tėvai ir globėjai. Prezidentas apdovanojo net 60 mamų, tėčių ir globėjų iš visos Lietuvos, kurie, augindami vaikus, patyrė ir bemieges naktis, ir kasdienes kovas, ir mažas pergales. Patys tėvai braukė džiaugsmo ašaras ir atviravo, kad auginant vaikus svarbiausia gebėti išklausyti ir būti šalia. Daugiau apie tai –TV3 Žinių reportaže.

Automobilis, kuris pats važiuoja, stabdo ir laviruoja, kol vairuotojo rankos ilsisi ant kelių – taip žmonės važinėja ir Lietuvoje. Keliuose oficialiai leista naudoti iš dalies autonominius automobilius, o mūsų šalis tapo vos antrąja Europoje po Nyderlandų, įteisinusia tokią naujovę.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Lietuva yra viena iš pirmųjų Europos valstybių, kuriose išmanūs automobiliai galės išriedėti į gatves automatiškai.

Po dėl oro pavojaus šalyje kilusios sumaišties žmonės suka galvas, ar tikrai užtenka šalyje esančių priedangų ir kur galėtų būti naujos. O savivaldybės siūlo jas įveiklinti – esą erdvės būtų skirtos ne tik slėptis nuo pavojaus, bet ir taikos metu tarnautų gyventojams: čia žmonės galėtų mokytis gynybos įgūdžių, naudotis ginklais ar treniruotis.

Vis jaunesni vaikai ir paaugliai Lietuvoje susiduria su valgymo sutrikimais. Pasak gydytojų, jei anksčiau dažniausiai gydyti tekdavo 13–14 metų paauglius, dabar hospitalizuojami ir devynerių ar dešimties metų vaikai, kurie serga anoreksija, bulimija ir kitais valgymo sutrikimai. Specialistai pabrėžia, kad to priežastys – socialiniuose tinkluose formuojami grožio standartai, didėjantis visuomenės spaudimas dėl išvaizdos ir stresas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Net 4 iš 10 Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad dėl socialinių tinklų jaučiasi vieniši. Tyrimai atskleidžia, kad ši problema ypač aktuali jaunimui – daugiau nei trečdalis taip besijaučiančių yra 18–24 metų amžiaus. Psichologai aiškiai įvardija, kad vis daugiau žmonių praranda gyvo bendravimo įgūdžius ir ima save lyginti su socialiniuose tinkluose matomu, dažnai pagražintu kitų gyvenimu. O gydytojai dietologai pastebi, kad toks lyginimasis gali turėti įtakos ir jaunimo savivertei bei sveikatai.

Lietuvoje mažėjant gimstamumui, valdininkai ieško būdų, kaip paskatinti šeimas susilaukti vaikų. O vienas iš siūlymų – neapmokestinti darbdavių skiriamų išmokų gimus vaikui, kad tėvams į rankas liktų daugiau lėšų naujagimio priežiūrai. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Jaunos šeimos susilaukti vaikų neskuba – jaunimas dažnai pirma nori susikurti pagrindą po kojomis – baigti studijas, įsitvirtinti darbe.

Oro pavojaus metu – sujudimas ir gydymo įstaigose. Ligoninėse gulintys pacientai pasakojo apie kilusį chaosą – vieni pacientai buvo skubiai nuvesti į rūsius, kiti liko laukti koridoriuose. Ligoninių ir greitosios pagalbos vadovai pripažįsta, kad kai kurie darbuotojai pasimetė ir nežinojo, ką daryti.

Mažėjantis gimstamumas jau tampa galvos skausmu ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusėje pasaulio vaikų gimsta vis mažiau. Remiantis mokslininkų duomenimis, „Financial Times“ pastebi, kad jauni žmonės vis daugiau laiko praleidžia telefonuose, rečiau bendrauja gyvai ir rečiau sukuria ilgalaikius santykius. O tai turi įtakos ir gimstamumui.

Dešimtmečius apleistų Sporto rūmų likimas, panašu, po truputį juda Seime – parlamentarai priėmė projektą, kuris pastatą paverstų kongresų erdve su memorialu senosioms Šnipiškių žydų kapinėms. Tačiau dalis žydų organizacijų tam griežtai priešinasi ir reikalauja rūmus nugriauti visai, o kapines aptverti. Jų teigimu, tai šventa vieta, todėl vykstančios konferencijos, parodos ar kita veikla būtų nepagarbos simbolis.

Prieš vaikų akis pakabintas ir išdarinėjamas stirninas Telšių medžiotojų šventėje sukėlė visuomenės susipriešinimą. Renginio metu vaikai pamatė,  kaip dorojama mėsa ir iš kur atsiranda jų valgomas maistas, tačiau kai kurie lietuviai lieja pasipiktinimą – esą tiesos vaikams rodyti negalima, nes ji pernelyg šokiruojanti ir neva traumuojanti vaikus. Tačiau yra ir manančių, jog realybės slėpti nuo mažųjų nereikia.

Klimatologai jau bando nuspėti, kokia bus vasara. Štai Jungtinių Amerikos Valstijų orų prognozių modeliai rodo, kad šis sezonas Europoje gali būti vienas karščiausių istorijoje, o Lietuvoje temperatūra esą gali viršyti įprastą vasaros vidurkį net 1–2 laipsniais.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Amerikiečiai prognozuoja, jog vasara karšta bus. Tai rodo jų oro modeliai – esą artėjantis sezonas gali tapti vienas karščiausių istorijoje.

Sraigtasparniai su organais donorystei nuo šiol leisis nebe ant vejos šalia Santariškių žiedo, o naujoje, daugiau kaip milijoną eurų kainavusioje aikštelėje. Taip pat iš čia greičiau ir operatyviau bus evakuojami pacientai, vykdomos civilinės bei karinės medicinos pratybos. Medikai skaičiuoja, kad kritinėmis akimirkomis kiekviena minutė gali lemti gyvybę, todėl nuo orlaivio iki ligoninės durų dabar bus galima patekti greičiau nei per dvi minutes. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Šalies gydymo įstaigos krizėje – vien per šių metų pirmąjį ketvirtį joms trūksta 40 milijonų eurų viršsutartinėms sveikatos paslaugoms apmokėti. Kai kurių ligoninių vadovai sako jau krapštantys savo rezervus ir baiminasi, kad netrukus pacientai išvis negaus dalies paslaugų, o eilės dar labiau išaugs. Sveikatos apsaugos ministerija žada, kad visi trūkstami pinigai gydymo įstaigas pasieks, tačiau Valstybinė ligonių kasa tvirtina, kad kol kas padengti galės tik trečdalį trūkstamų milijonų.

Arti pusės pacientų pas dermatologą eilėje laukia nuo dviejų mėnesių iki pusės metų. Per tą laiką iš pažiūros nekaltas apgamas gali supiktybėti. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1800 odos vėžio atvejų, o nuo melanomos miršta kas trečias susirgęs. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, nuo šio lapkričio laukia pokyčiai – dermatologai galės pacientus konsultuoti nuotoliniu būdu. Manoma, kad ateityje taip galėtų vykti kas dešimta ar net kas penkta konsultacija.

Būda ir grandine prie jos pririštas šuo – ilgus metus buvęs įprastas vaizdas, panašu, liks tik prisiminimas. Europos Parlamentas pritarė taisyklėms, kurios draudžia laikyti keturkojus pririštus. Veterinarai ir gyvūnų gerovės gynėjai pabrėžia, kad nuolat pririšti šunys patiria tiek fizinę, tiek psichologinę žalą – negali laisvai judėti, socializuotis, taip pat gali būti pažeista jų kaklo oda ar kailis.

Paprastas vaikų žaidimas ant batuto per Motinos dieną akimirksniu virto skaudžia tragedija – savaitgalį Kauno rajone iškritusi iš batuto žuvo vos trejų metų mergaitė. Ji mirė gaivinimo metu. Paaiškėjo, kad nelaimė nutiko, kai vienu metu batute šokinėjo keli vaikai. O štai statistika – negailestinga. Šokinėdami ant batutų Lietuvoje per metus susižeidžia kone 900 vaikų. Pasak medikų, lūžta rankos, kojos, pažeidžiami sąnariai, stuburas, kartais gresia net paralyžius.

Lietuvoje šunims asistentams atsiveria daugiau durų – jie galės patekti į maisto parduotuves, viešąjį transportą ir netgi į pavežėjų automobilius. Taip palengvės kasdienybė žmonėms su negalia, kuriems šie keturkojai yra būtini pagalbininkai. Tačiau prekybininkai pastebi, kad į maisto prekių parduotuves gyventojai vis dažniau atsiveda ne tik specialiai apmokytus šunis, bet ir paprastus augintinius.

Ištyrus, kodėl lietuviai neplanuoja turėti vaikų, paaiškėjo, kad šiuolaikiniams jauniems žmonės didžiausia problema – susirasti tinkamą partnerį. Ta proga Socialinės apsaugos ir darbo ministrė pranešė apie netikėtą idėją – sugrąžinti diskotekas – esą taip žmonės daugiau bendrautų gyvai, susipažintų artimiau ir imtų didinti gimstamumą. Negana to, tyrimas atskleidžia, kad 4 iš 10 lietuvių vaikų turėti net neketina – jauni žmonės pirmiausia renkasi ne šeimą, o pinigus, keliones ir karjerą.

Vien sostinėje užsieniečių iš ne Europos Sąjungos šalių skaičius per kelerius metus išaugo tris kartus. Dauguma jų neskuba mokytis lietuvių kalbos – apsiriboja tik pagrindinėmis frazėmis, o apie privalomus egzaminus net nėra girdėję. Sostinės meras konservatorius Valdas Benkunskas ragina griežtinti tvarką ir siūlo, kad leidimas gyventi Lietuvoje būtų pratęsiamas tik tiems, kurie moka lietuvių kalbą bent A2 lygiu.

Reguliariai savo sveikatą pagal prevencines programas tikrinasi tik kiek daugiau nei trečdalis šalies gyventojų. Nors dauguma apie galimybę nemokamai pasitikrinti žino, dalis žmonių vis dar delsia arba išvis nesikreipia į medikus. Vieni sako nematantys poreikio tikrintis, jei jaučiasi gerai, kiti kaip priežastį išskiria laiko stoką ar baimę sužinoti blogus rezultatus.

Žydint medžiams ir ore pasklidus žiedadulkėms, vis daugiau žmonių nuo jų kenčia ir bėga į vaistines ar pas alergologus. Naujausi tyrimai rodo, kad pavasarinės alergijos kamuoja kas ketvirtą Lietuvos gyventoją – užpuola sloga, niežulys, čiaudulys, ašaroja akys. Pasak medikų, negydoma alergija gali komplikuotis ir į astmą – tuomet pasireiškia dusulys, ima trūkti oro, o sunkesniais atvejais prireikia ir gydymo ligoninėje. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kraupūs nusikaltimai Šalčininkuose – du jauni vyrai rajone apiplėšė, smaugė ir galiausiai nužudė dvi senjores, o po to padegė jų namus. Kėsinosi ir į trečią senolę, tačiau ši išgyveno apsimetusi negyva. Pasak Vilniaus apygardos prokuratūros, abu kaltinamieji teisėsaugai žinomi ir teisti daugiau nei 10 kartų už vagystes, smurtą artimoje aplinkoje ir kitus nusikaltimus. Pareigūnai teigia, kad pagrindinis motyvas buvo pasipelnymas. „Girdžiu – kažkas po kambarį vaikšto.

3 iš 4 Lietuvos gyventojų pernai gavo bent vieną socialinę išmoką – nuo vaiko pinigų iki nedarbo, ligos ar socialinės paramos išmokų. Vidutinė išmokų suma siekia apie 175 eurus, o valstybė išmokoms išleido daugiau kaip 135 milijonus eurų. Tačiau daliai žmonių ši parama – ne papildoma pagalba, o vienintelis pajamų šaltinis. Skaičiuojama, kad su skurdo rizika šalyje susiduria kas penktas gyventojas, o dalis jų negali padengti net būtiniausių išlaidų – maistui ar būstui.

Vienas istoriškai reikšmingiausių pastatų Vilniuje – buvę Sporto rūmai – iki šiol stūkso tylūs, aptverti, apleisti ir neturi aiškios ateities. Dėl to į valdžią kreipėsi Nepriklausomybės Akto signatarai, ragindami nedelsti ir pagaliau priimti sprendimus, kaip pastatą įveiklinti. Prezidentūra siūlo rūmus perduoti Vilniaus savivaldybei ir kartu su Vyriausybe dalintis finansinę naštą, o savivaldybė pripažįsta, kad viena tokio masto projekto įgyvendinti nepajėgtų.

Milijoninė afera – „Foxpay“ skandale pagarsėjęs Vilhelmas Germanas bei buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės vyras Mindaugas Navickas – teisėsaugos akiratyje. Prokurorai verslininką V. Germaną ir Mindaugą Navicką kaltina apgaule pasisavinus kriptovaliutos įrangos už beveik 24 mln. eurų ir bylą perduoda teismui.

Atliekų tvarkytojai įspėja – gaisrai komunalinių atliekų konteineriuose, rūšiavimo gamyklose tampa kone kasdienybe. Neseniai sostinėje užsiliepsnojo komunalines atliekas gabenęs šiukšliavežis – vairuotojai pajutę dūmų kvapą išvertė liepsnojančias ir sproginėjančias šiukšles tiesiai ant gatvės. Paaiškėjo, kad gaisrą sukėlė į bendrą konteinerį išmestos ličio baterijos. Skaičiuojama, kad per trejus metus tokių incidentų skaičius kone patrigubėjo.

Ar galima ligas aptikti dar prieš joms pasireiškiant? Lietuvoje genetikai jau žengia svarbų žingsnį – atlieka viso genomo tyrimus, kurie išanalizuoja žmogaus DNR ir padeda anksti diagnozuoti ir gydyti genetines, onkologines ligas. Iš viso medikai ištyrė daugiau kaip pusantro tūkstančio tautiečių, sergančių retomis, vėžinėmis bei kitomis ligomis.

Lietuvoje kasmet gimsta vis mažiau vaikų, o valdžia neranda būdų, kaip skatinti gimstamumą ir stiprinti šeimos modelį. Valdininkai pripažįsta, kad finansinės paskatos nebeveikia, tad užsimojo skatinti poras lauktis vaikų pasitelkiant švietimą. Siūloma daugiau kalbėti apie šeimą kaip vertybę mokyklose, rodyti išskirtinius šeimų pavyzdžius, kurie įkvėptų kitus. Tačiau opozicija šiuos siūlymus laiko tuščiomis kalbomis, teigdama, kad reikia konkrečių priemonių, o ne gražių žodžių.

25 tūkstančiai lietuvių serga klastinga liga – epilepsija. Juos kamuoja priepuoliai, stiprūs kūno traukuliai, staigūs sąmonės sutrikimai. Tačiau iššūkių kelia ir gydymas – pacientai susiduria su ilgomis eilėmis. Pas gydytojus specialistus tenka laukti net ir metus. Negana to, brangūs ir naujausi vaistai, kurių dalis Lietuvoje net keturis kartus brangesni nei užsienyje. Taip pat sunku ir įsidarbinti, mat darbdaviai nenoriai priima epilepsija sergančius arba juos atleidžia.