Aidija Mockevičiūtė

Lietuvos mokyklose lyčiai neutralūs tualetai gali virsti realybe, ten gali eiti tiek berniukai, tiek mergaitės, tiek kitaip save identifikuojantys mokiniai. Tokias patalpas mokykloms dabar siūlo įsirengti Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra. Tiesa, agentūra pabrėžia, kad toks reikalavimas nėra privalomas, bet yra dalis viso projekto, kuri apima tvarumą mokyklose. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vos prieš mėnesį aplinkos ministro pareigas palikęs Povilas Poderskis grįžta į Aplinkos ministeriją – šįkart jau kaip kancleris. Tačiau naujas postas lydimas įtarimų: paskutinėmis darbo valandomis dar būdamas ministru P. Poderskis pasirašė įsakymą, kuriuo dalį galių iš ministro ir viceministrų perdavė būtent kanclerio pareigybei. O ši perima net devynių svarbių įstaigų kontrolę, kurios atsakingos už statybų, miškų, aplinkosaugos sektorių.

Daugiau nei pusė Lietuvos šešiamečių jau turi ėduonies pažeistus dantis. Odontologai pabrėžia, kad pagrindinė priežastis – netinkama burnos higiena ir pernelyg didelis cukraus vartojimas. O apklausos rodo, kad kas antras šešiametis dantų rytais išvis nevalo. Pasak gydytojų, prie ėduonies vystymosi prisideda ir nesubalansuota mityba – dažnas saldumynų bei gazuotų gėrimų vartojimas, kuris pažeidžia dantų emalį.

Nerimą kelianti tendencija – paukščių populiacija Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius sumažėjo perpus. Ornitologai ir specialistai pagrindinėmis priežastimis įvardija intensyvų žemės ūkį, ariamas pievas, žemių purškimą chemikalais, taip pat masinį medžių kirtimą paukščių perėjimo laikotarpiu. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Gamtininkai baiminasi ir tvirtina – jei tendencijos nesikeis, kai kurių rūšių sparnuočių Lietuvoje gali išvis nebelikti.

Vilniuje du mažamečiai apsinuodijo ir pateko į ligoninę, paragavę nekaltai atrodančių, raudonuosius serbentus primenančių kukmedžio sėklų. Medikai perspėja – kukmedžio sėklos ypač nuodingos, o iki mirtinos dozės vaikui gali pakakti vos dviejų uogų. O jų paragavę vaikai pradeda vemti, gali sutrikti širdies ritmas ar net ištikti staigi mirtis. Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojų, šiemet tai jau antras atvejis, kai į medikų rankas patenka vaikai, apsinuodiję šiuo augalu.

Eilės pas medikus tik ilgės, o gydymui reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir pažinčių ar net kyšių – tokią niūrią ateitį piešia mokslininkai, pristatę tyrimą apie tai, kaip keisis situacija gydymo įstaigose, jei įsigalios nauji Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymai. Ministerija siūlo uždrausti privačioms gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas paslaugas.

Lietuviai vis daugiau investuoja užsienyje, perka nekilnojamajį turtą, namus, vilas Ispanijoje, Graikijoje. O tokio nekilnojamojo turto vieneto kainos siekia šimtus tūkstančių eurų. Negana to, užsienyje plečiasi ir lietuvių pramonės įmonės – nuo kaimyninių šalių iki Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) – esą ten palankios mokestinės sąlygos ir didesnis pelningumas. Lietuvių turtas užsienyje jau viršijo užsieniečių investicijas Lietuvoje.

Vidury nakties sostinės Peteliškių gatvėje siautėjo ilgapirščiai – apiplėšė net 12 automobilių, nulaužė jų veidrodėlius. Žala – beveik 8 tūkstančiai eurų. TV3 šaltinių duomenimis, įtariama, kad ten pasidarbavo trys asmenys. Gyventojai piktinasi, jog tai ne pirmas kartas, kai jų turtas tampa vagių taikiniu. Tiek draudikai, tiek pareigūnai fiksuoja vis didėjantį automobilių vagysčių skaičių. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Viskas įvyko rugsėjo antrosios naktį.

Vilniaus gatvėse užfiksuotas gyvybei pavojingos nepilnamečių pramogos – du vaikinukai važiuoja įsikibę į troleibuso galą. Ir ne tik važiuoja, bet ir filmuoja, darosi asmenukes.  Vilniaus viešojo transporto atstovai dėl tokios jaunuolių kelionės kreipėsi į policiją. Ši perspėja, kad toks elgesys kelia grėsmę ne tik vaikinų pačių sveikatai, bet ir aplinkiniams. Pasak medikų, tokie neatsakingi „žaidimai“ gali baigtis ir mirtimi.

Kraujas, kariai amputuotomis rankomis ir kojomis, karių evakuacijos greitosios pagalbos automobiliais – tokią karo kasdienybę patyrė iš Lietuvos į stažuotę Ukrainoje vykę medikai. Gydytojai pasakoja – reanimacijos skyriai ten perpildyti, medikai dažnai dirba ir po 30 parų be poilsio. Šiandien, po dvi savaites trukusios komandiruotės, 5 gydytojai ir slaugytoja grįžo į Lietuvą. Jie tikina, kad yra kupini naujos patirties.

Vasara išėjo su trenksmu – kai kur termometrai šoktelėjo iki 32 laipsnių, tad gyventojai vidury dienos plūdo prie ežerų ir upių. Žmonės naudojosi proga išlydėti vasarą. Tiesa, jie atviri – ši vasara kiek nuvylė, tad tikisi šilto ir vasariško rugsėjo. Pasak sinoptikų bei klimatologų, ruduo dar kvepės vasaros natomis – pirmosios rugsėjo dienos bus sausos, šiltos, temperatūra gali siekti iki 27 laipsnių šilumos.

Prasti popieriai Lietuvos siuvykloms – per dvejus metus šalyje jau bankrutavo 30 siuvyklų, o vos per pirmą šių metų pusmetį užsidarė jau aštuonios. Negana to, mažesnę apyvartą pernai fiksavo kas antra siuvimo įmonė. Pasak ekspertų, siuvimo pramonė tampa nebekonkurencinga, mat Azijos šalyse drabužiai gaminami daug pigiau. Patys siuvėjai atviri – trūksta darbuotojų, tenka uždaryti ne vieną parduotuvę, o pirkti modernią įrangą, stakles – itin brangu. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Artėjant rugsėjui, uniformų ir kanceliarinių prekių parduotuvės braška nuo pirkėjų srauto – tėvai kartu su vaikais skuba pasiruošti naujiems mokslo metams. O tėvams šiemet teks gerokai paploninti pinigines. „Swedbank“ skaičiuoja, kad pirmoko paruošimas mokyklai gali kainuoti iki 400 eurų, o brangiausia prekė – uniforma, kurios kaina siekia nuo 100 iki 200 eurų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Valstybės kontrolės duomenys atskleidžia – net trys iš keturių Lietuvos gyventojų skundžiasi, kad yra priversti laukti pas medikus eilėse. Gyventojai atviri – tenka laukti ir kelis mėnesius, ir pusę metų. Nepaisant to, vos 7–8 procentai pacientų naudojasi išankstinės registracijos sistema. O ir medikų krūviai viršija normas – Valstybės kontrolė užfiksavo ir atvejų, kai gydytojai dirba po beveik tris etatus ar net keliose įstaigose vienu metu.

Praūžęs ilgasis Žolinių savaitgalis Lietuvoje policijai buvo tikras darbymetis – dėl smurto artimoje aplinkoje pareigūnams teko vykti į 650 iškvietimų, policininkai išdavė daugiau kaip 200 smurto orderių. Vaiko teisių tarnyba taip pat sulaukė beveik 300 kreipimųsi, o į 61 iškvietimą vyko ir su policija. Tėvai išgėrę alkoholio konfliktuoja tarpusavyje, taip pat smurtauja prieš nepilnamečius, kurie vėliau patenka ir į medikų rankas.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vidury baltos dienos nuo narkotinių medžiagų apsvaigę piliečiai svyruoja gatvėse, krenta po automobilių ratais ir kelia grėsmę praeiviams. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas įspėja, kad rinkoje – virš tūkstančio psichoaktyvių medžiagų, kurių kilmę ir poveikį tampa vis sunkiau atsekti.  Medikai neslepia, kad žmonės maišo skirtingas medžiagas, neretai su alkoholiu, o tai baigiasi ir mirtimi. Negana to, narkotinėmis medžiagomis svaiginasi ir jaunimas festivaliuose.

Pasipuošę, nešini gėlėmis, spindinčiomis akimis ir plačiomis šypsenomis, virš 80 abiturientų susirinko į iškilmingą apdovanojimų ceremoniją Vyriausybėje. Tiesa, šiais metais apdovanoti tik penkis ir šešis šimtukus gavę moksleiviai. Dauguma jau žino, kur tęs mokslus – vieni renkasi mediciną, kiti kalbas ar matematiką.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Pasipuošę, nešini gėlių puokštėmis ir su šypsenomis į Vyriausybę atkeliavo abiturientai.

Sostinės Pilaitės rajone esančio daugiabučio gyventojus penktadienio ryte išgąsdino griūvantis namas – nuo stogo nukrito daugybė apdailinių plytų. Jos sudaužė apačioje gyvenusiųjų terasas, sulaužė jų stogelius, užblokavo išėjimus iš butų.  Statybos ekspertas sako, kad viršutinė stogo dalis buvo nesutvirtinta tinkamai – trūko plytų perrišimų, sukibimo tarp skiedinio ir plytų. Orų poveikis – šaltis, vėjas ir drėgmė – taip pat dar labiau silpnino konstrukciją.

Artėjant naujiems mokslo metams ryškėja opi problema – mokyklų maitinimo kokybė ir kontrolė kelia daugybę klausimų. Viešųjų pirkimų tarnyba atliko patikrinimus aštuoniose Vilniaus ir Kauno mokyklose ir nustatė begalę pažeidimų. Aiškėja, kad patiekalų kainos valgyklose ženkliai didesnės nei numatytose sutartyse, kai kurie patiekalai brangesni net 900 procentų.   Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė ir pasibaigusio galiojimo maisto produktų, kuriuos vaikai valgė pietums.

Tyrimai atskleidė, kad reikiamo vandens kiekio per dieną neišgeria nė dešimtadalis Lietuvos gyventojų. Medikai pabrėžia, kad skysčių trūkumas gali susilpninti organizmą, o nuo vandens trūkumo atsiradusi dehidratacija gali būti ir mirtina. Negana to, specialistai pastebi, kad dažniau žmonės troškulį malšina saldintais ar gazuotais gėrimais, tačiau gydytojai įspėja – jie ne tik neatgaivina, bet ir gali prisidėti prie medžiagų apykaitos sutrikimų bei didesnės rizikos susirgti cukriniu diabetu.

Santaros klinikose jau veikia gaivinimo komandos, kurios iškviestos staigiai atvyksta pas mirštantį pacientą į palatą ir jam suteikia pirmąją pagalbą. Specialistai tikina, kad toks sistemos automatizavimas sumažina medikams stresą ir padeda patekti pas mirštantį žmogų greičiau. Per metus Santaros klinikose miršta apie 2000 pacientų, tad tikimasi, kad dėl gaivintojų komandų mirčių bus nors kiek mažiau.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Naujausi mokslininkų tyrimai atskleidė stulbinantį atradimą – haliucinogeniniuose grybuose esanti medžiaga galbūt gali prailginti gyvenimą. Tyrimas atskleidė, kad psilocibinas prailgina žmogaus ląstelių gyvenimo trukmę daugiau nei 50 procentų, o pelių išgyvenamumas išaugo net 30 procentų.  Tačiau Lietuvos mokslininkai ir specialistai perspėja, kad tai – psichoaktyvi medžiaga, kuri paveikia smegenų, širdies veiklą.

Vienas ar du kokteiliai, staiga dingusi sąmonė, silpnumas ir prievarta – tokios patirtys lydi ne vieną merginą, kuri išeina pasilinksminti. Vis dažniau nusikaltėliai į kokteilius, pasak toksikologų ir specialistų, pripila vadinamojo „prievartavimo narkotiko“, kuris neturi nei skonio, nei kvapo ir suveikia vos per 15 minučių. Medikai atviri – per didelė dozė auką gali paguldyti ir į komos būseną.

Vilniuje sulaikytas 40-metis, kuris grasindamas peiliu bandė išprievartauti moterį. Naujininkų mikrorajone naktį jis ėmė sekti iš koncerto einančią vilnietę, o paskui ją prirėmė prie automobilio ir su peiliu puolė smūgiuoti į veidą, kaklą ir rankas. Užpuolikas – jau policijai žinomas ir anksčiau teistas lietuvis.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  34-erių vilnietė savaitgalį išgyveno, ko gero, siaubingiausią savo gyvenimo įvykį.

Bazines palūkanų normas jau antrus metus po truputį mažinęs Europos Centrinis Bankas (ECB) gyventojams palankaus sprendimo šįkart nepriėmė – palūkanas paliko 2 procentų lygyje. Ekonomistai sako, kad sprendimas „nekarpyti“ normų susijęs su vis dar neapibrėžta pasauline padėtimi – augančia geopolitine įtampa ir prekybos ginčais. Ekonomistai prognozuoja, kad iki metų pabaigos palūkanos vis tiek bus sumažintos dar bent kartą.

Trys šimtai naujai įsigytų ir dovanotų per pastarąjį dešimtmetį meno kūrinių – vieni, kurie jau yra kultūros paveldas, o kiti, nors ir neseniai sukurti, bet dabar tokie vertingi, kad išties greit gali tuo paveldu tapti. Būtent juos parodoje „Tarp aušrų“ ir pristato meno mylėtojams Lietuvos Nacionalinė dailės galerija. Tiesa, tie trys šimtai eksponatų tėra tik dalis visos 22 tūkstančių meno kūrinių kolekcijos, kurią Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kaupė 10 metų.

Net pusė tūkstančio Vilniaus moksleivių gavo po du ir daugiau šimtukų – keturis kartus daugiau nei pernai. Tad geriausius abiturientus miesto savivaldybė pagerbė apdovanojimų ceremonijoje – įteikė 100 eurų kuponus. Jaunuoliai pasakoja ir kaip gavo tiek šimtukų, ir kaip panaudos gautus prizus. Tiesa, patys abiturientai jaučiasi dvejopai – sako, kad kai kuriuos šimtukus gavo nepelnytai, tačiau tai jų nestabdo kurti ateities planus.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kasmet Lietuvoje gimsta apie 1300 neišnešiotų kūdikių. Kitaip tariant, bent 5 naujagimiai iš 100 yra ankstukai. Neišnešiotukus medikai dažnai gydo ligoninėse savaites ar net kelis mėnesius, o kartu su mažyliais tėvai praleidžia laiką gydymo įstaigose kovodami dėl jų sveikatos. Pasak tėvų, jiems sumažėja vaiko priežiūros atostogų, mat šių laikas pradeda skaičiuotis nuo gimimo dienos. Negana to, mamos gauna ir mažiau išmokų – pasak asociacijos „Neišnešiotukas“, tėvai praranda tūkstančius eurų.

„Mes – ne laboratorinės žiurkės“ – prie Vyriausybės lietuje skandavo apie pusšimtis abiturientų. Jie protestavo prieš dabartinę egzaminų tvarką ir tvirtino, kad ji kelia chaosą bei stresą. Paskelbti naujausi egzaminų rezultatai rodo, kad valstybinio matematikos egzamino neišlaikė 15 procentų mokinių – net ir pridėjus po 10 taškų prie egzamino rezultatų. Ekspertų teigimu, situacija yra tragiška.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Saulei pakaitinus, vis daugiau žmonių  važinėjasi keturračiais. Tačiau ši pramoga turi ir rimtų pasekmių. Praėjusiais metais 46 lietuviai važiuodami keturračiais susižalojo, o pusė jų – vaikai ar paaugliai. Medikai pastebi naują tendenciją – daugėja susitraumavusių, nukritusių paauglių. Jauniausias pacientas vos aštuonerių metų. Nepilnamečiai patiria galvos, stuburo traumas, dubens kaulo bei šlaunikaulio lūžius.

Meškos toliau klajoja ir tyrinėja visą Lietuvą. Sekmadienį rudoji viešnia apsilankė šeimos sodybos kieme Ignalinos rajone, išvartė bičių avilius. Ir tai – ne pavienis atvejis. Šiemet meškos jau pastebėtos beveik 50 kartų. Pasak medžiotojų, dabar lokiams poravimosi metas, todėl ir aktyviau migruoja. Tačiau meškos vis apsilanko ne tik įvairiose giriose, bet ir miestuose – Aplinkos ministerija pripažįsta, kad šis reiškinys kelia susirūpinimą.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nepilnamečiai vis dažniau rizikuoja gyvybe ir pažeidinėja kelių eismo taisykles. Policijos naujausia statistika skelbia, kad kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičius šoktelėjo 45 procentais praėjusius metus palyginus su užpernai. Dvigubai padaugėjo paauglių, kurie nusižengė lakstydami paspirtukais ar dviračiais. Pareigūnai pastebi, jog jaunimas rizikingą elgesį demonstruoja socialiniuose tinkluose. Daugėja ir nepilnamečių, kurie laksto gatvėmis be teisių.

Gydytojai perspėja – šylant orams ir žmonėms vis daugiau laiko praleidžiant gamtoje, erkės nesnaudžia, platina ligas ir guldo žmones į ligonines. Pacientai pasakoja, kad užsikrėtus erkiniu encefalitu, temperatūra gali šokteli net iki 40 laipsnių ir laikosi keletą dienų. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, užsikrėsti erkių platinamomis ligomis galima ne tik miškuose, bet ir daugiabučių kiemuose.

Ledų kainos Lietuvoje jau prilygsta ir dienos pietų kainoms. Štai Palangoje neregėtos kainos – už populiarių ledų „Baltija“ vafliniame puodelyje porciją gyventojams gali tekti pakloti ir 5 eurus, kai parduotuvėje tie patys ledai kainuoja perpus mažiau. Kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ atstovas tvirtina, kad kai kurių verslininkų godumui ribų nėra. Mat jie naudojasi tuo, kad pirkėjai nesipriešina ir patys pasirenka mokėti brangiau už ledus.

Artėjant Joninėms, prekybos centruose pirkėjai šventei renkasi maisto produktus. Į krepšelį krauna šašlykus, vaisius, uogas, alų ir šampaną. Pasak prekybininkų, Joninių laikotarpiu smarkiai išauga ne tik maisto produktų paklausa, bet žmonės nusiteikia ir paparčio žiedo paieškoms bei pramogoms – perka prezervatyvus, jų pardavimai auga trečdaliu. Dalis tautiečių Jonines švęsti planuoja gamtoje, sodybose,  šventiniam stalui atseikėti ketina apie 100 ar 200 eurų.

Santaros klinikos ir Nacionalinio kraujo centras įspėja – šiuo metu trūksta kraujo, ypač pirmos ir antros grupės. Birželio 10-ąją pakviesti į kraujo centrus rinkosi žmonės priduoti kraujo. Donorais tapę gyventojai atvirauja, kad labiausiai juos gąsdino adatos, tačiau dėl kilnaus tikslo pasiryžo imtis šio žingsnio.  43-ejų Vidmantas donoro kėdėje toli gražu ne pirmą kartą – vilnietis jau yra pridavęs apie 80 litrų kraujo.  „Šitas kartas 97-tas, berods, tiek kiek rašo ant juostelės.

Vilniuje vairuotojai fiksuoja chuliganišką kelių erelių elgesį – du „BMW“ vairuotojai skriejo per žiedą, kirto ištisinę juostą, o vienas jų išlipęs spyrė į kito automobilio dureles. Tokių chuliganiškų vairuotojų manevrų miestuose apstu. Štai Kaune kelių policijai įkliuvo ir „savaitės skrajūnas“ – „BMW“ vairuotojas be teisių „skrido“ net 196 kilometrų per valandą greičiu. Pareigūnai pripažįsta, kad tokie kelių chuliganai suaktyvėja šiltuoju metų laiku.

Sakartvelo pilietis, iš Vilniaus universiteto bibliotekos pavogęs 17 retų, XIX amžiaus knygų, išgirdo teismo nuosprendį. Teismas skyrė jam 3 metus ir 4 mėnesius kalėjimo. Knygų vertė viršija 600 tūkstančius eurų. Universitetas jas prarado, kur jos yra, teisėsauga nesugebėjo išsiaiškinti. Šį nusikaltimą paskatino atlikti nepažįstamas rusas, iš kurio, pasak nuteistojo, jis gavo 30 tūkstančių dolerių.  Mikheilui Zamtarazdei skiriama galutinė 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuo kitų metų Lietuvoje maisto kurjeriais dirbantys arba kitas paslaugas teikiantys užsieniečiai turės mokėti lietuvių kalbos pagrindus. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo įstatymo įsigaliojimą nukelti dar metams – iki 2027-ųjų. Universitetų atstovai tokiam pavėlinimui nepritaria ir siūlo padėti – esą jie jau dabar moko lietuvių kalbos įvairiais lygiais ir turi testavimo sistemą.

Dvi karalienės ir dvi ypatingos istorijos. Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaryta tarptautinė paroda apie Lenkijos karalienę Barborą Radvilaitę ir Švedijos – Kotryną Jogailaitę. Paroda kviečia pažvelgti į istorines moteris ne tik kaip į karalienes, bet ir kaip į įtakingas asmenybes. Auksuota Kotrynos Jogailaitės, Švedijos karalienės ir jauniausios Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukros, karūna yra atvežta iš Švedijos.

Kone kas trečią Lietuvos gyventoją kamuoja pavasarinė alergija. Žydint beržams ir ore tvyrant žiedadulkėms, žmonės masiškai plūsta pas medikus – alergologų kabinetuose nebėra laisvų laikų, o konsultacijų tenka laukti net iki dviejų mėnesių. Naujausi atlikti tyrimai rodo, kad net penktadalis alergiškų žmonių nesigydo, taip rizikuodami savo sveikata. O pavasarinės alergijos gali komplikuotis ir į astmą, kai pradeda trūkti oro, apima dusulys – tokiu atveju gali tekti gultis į ligoninę.

Kasmet Lietuvoje krūties vėžys diagnozuojamas apie 1700 moterų, virš 500 nuo šios ligos miršta. Pasak medikų, apie pusę moterų nesitikrina dėl krūties vėžio, o tai svarbu, mat jei vėžys nustatomas ankstyvojoje stadijoje, 90 procentų moterų pasveiksta. Prieš 13 su puse metų Aušra išgirdo skaudžią žinią – 3 stadijos krūties vėžys.

Gausybė erkių veisiasi ne tik miškuose, bet ir miestų kiemuose bei parkuose. Jų aktyvumas, pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, dabar didžiausias per pastaruosius metus. Jos puola ne tik žmones, bet ir keturkojus. Veterinarijos klinikose – pacientų antplūdis. Kai kuriems augintiniams vienu metu medikai randa net 10 įsisiurbusių erkių. Pasak veterinarų, 1 iš 10 gyvūnų diagnozuoja babeziozę, kuri gali būti mirtinai pavojinga – pažeidžia inkstus, kepenis ir kitus organus.

Neries upė tapo muzikos oaze – plaukiant per patį Vilniaus centrą skambėjo lietuvių liaudies dainos. Taip atidarytas tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“. Net Vilnių užpuolęs lietus neišgąsdino dainuojančių ansamblių narių.  Neries upė tapo gyvu muzikos taku. Vilniaus folkloro ansambliai dainavo tikras lietuvių liaudies dainas ir atviravo, kad lietuvių liaudies muzika – neatsiejama mūsų kultūros dalis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė kitais metais sutrumpinti mokslo metus 5-10 klasių mokiniams ir baigti savaite anksčiau – birželio 15 dieną. Pasak ministrės, birželį mokymasis tampa neefektyvus, o mokytojai pervargsta nuo didelio krūvio, mat turi dar ir prižiūrėti egzaminus laikančius abiturientus. Dalis mokytojų ir mokyklų vadovų tokį sprendimą palaiko, tačiau kai kurie piktinasi, mat mokiniai gali nespėti išmokti visų numatytų temų.

Daugiau nei pusė milijono Lietuvos šeimų permoka už elektrą – kai kurie net nežinodami moka iki trečdalio daugiau nei galėtų. Dažnas sako, kad jam gana painu analizuoti ir skaityti visas sąskaitas, tad planų dažniausiai nekeičia. Tad liepos mėnesį žmonės gaus sąskaitas, kuriose bus parašyta ne tik kiek reikia sumokėti už birželį, bet ir pigiausias tiekėjo siūlomas planas.

Vos tik saulei stipriau pašvietus, lietuviai traukia kepsnines ir pradeda šašlykų sezoną. Tačiau net kepant mėsą nuosavame kieme privalu laikytis saugumo reikalavimų, o jų nepaisantys gali užsidirbti net baudą iki 600 eurų. Ugniagesiai pastebi, kad dėl šašlykinių dažnai kiemuose sudega ir augalai, o kartais ir namai. O ką jau kalbėti apie įvairius nudegimus – pasak medikų, dažniausiai žmonės nudega plaštakas, veidą, kai neatsakingai naudoja degųjį skystį.

Poliklinikų ir ligoninių koridoriuose kasdien laukia pacientai, kad patektų pas gydytoją specialistą. Naujausia gyventojų apklausa rodo, kad trečdalis gyventojų eilėse pas gydytoją specialistą laukia nuo dviejų savaičių iki kone mėnesio. O ilgiau nei tris mėnesius vizito pas gydytoją laukia kas dešimtas pacientas.  Sveikatos apsaugos ministerija problemą pripažįsta ir siūlo užregistruoti pacientus pas medikus pagal laisvą vietą, o ne konkretų gydytoją – esą taip sumažins eiles.

Lietuvos muzikos pasaulį sukrėtė skaudi netektis – netikėtai žuvo muzikos prodiuseris Gintaras Bendžius. Apie nelaimę Norvegijoje, kurioje jis žvejodamas pateko į audrą, pranešė jo brolis. Norvegijos žiniasklaida skelbia, kad Šiaurės jūroje per audrą apvirto motorinė valtis – vienas lietuvis išsigelbėjo, o kitas – Gintaras Bendžius – žuvo. Muzikos ir pramogų pasaulio bendruomenė G. Bendžių prisimena kaip inteligentišką, ramų, tikrą savo srities profesionalą.