Aidija Mockevičiūtė

Prie spindinčių Kalėdų eglių Vilniuje, Rygoje ir Taline nusidriekė šventiniai miesteliai. „TV3 Žinių“ komanda bandė išsiaiškinti, kuriame jų brangiausias karštas vynas, meduoliai, spurgos ar kavos puodelis. Vilniuje karšto vyno puodelis kainuoja nuo 5 iki 7 eurų, o už varškės spurgų kibirėlį gali tekti pakloti net 18 eurų. Įžengus į Vilniaus Kalėdų miestelį, gyventojus pasitinka dviejų aukštų karuselė. Žmonės ateina pasidžiaugti artėjančiomis šventėmis ir pažadinti savo vidinį vaiką.

Eilinis pasisėdėjimas prie stalo su Vilniaus turguje nusipirkta džiovinta žuvimi dviems ukrainiečiams vyrams per kelias valandas virto košmaru. Abu draugai naktį staiga ėmė dusti, vemti, prarado sąmonę. Vyrai pateko į medikų rankas, vienam jų teko panirti ir į komos būseną. Gydytojai pacientams diagnozavo botulizmą – tai itin reta, bet pavojinga infekcinė liga. Botulizmu dažniausiai užsikrečiama suvalgius netinkamai laikytos vytintos žuvies, mėsos gaminių ar konservų.

Lietuvos gimstamumui toliau krentant, valdžios atstovai griebiasi už galvų ir svarsto, kaip spręsti problemą, kad Lietuvoje ir toliau gimsta vis mažiau vaikų. Šalies vadovas siūlo skatinti poras susilaukti vaikų taikant mokesčių lengvatas: penkerius metus netaikyti gyventojų pajamų mokesčio gimus antram ar paskesniam vaikui, suteikti lengvatų darbdaviams ir labiau paremti jaunas mamas.

Naujai rekonstruotas Vilniuje esantis Tauro kalnas kelia iššūkių asmenims su negalia – trūksta ženklų, turėklų ir aiškių takų, kaip patekti į kalno viršų. Lygių galimybių kontrolierė atliko tyrimą ir konstatavo – kalnas vis dar nėra pritaikytas neįgaliesiems. Vilniaus miesto savivaldybės atstovai problemą pripažįsta, tačiau aiškesnį ženklinimą žada tik kitąmet.

Nuo tako nuslydusio Lenkijos oro linijų lėktuvo pasekmės jaučiasi iki šiandien – išskristi iš Vilniaus vėlavo 16 skrydžių. Po incidento oro uostas buvo uždarytas net 14 valandų, dėl to nukentėjo apie 7 tūkst. keleivių. Pasak susisiekimo ministro, operatyviai nutempti nuslydusio lėktuvo tarnybos negalėjo, nes turėjo gauti leidimą iš Lenkijos oro linijų. Pradėtas tyrimas aiškinsis, kodėl lėktuvas nuslydo. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vis daugiau žmonių sulaukia baudų už kalbėjimą, naršymą telefone ar skambinėjimą vairuojant. Policijos duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį užfiksuota beveik 24,5 tūkst. tokių atvejų, pernai – 2,5 tūkst. mažiau. Vairuotojai pasakoja, kad neretai į telefonus užsispoksoję žmonės sukelia avarines situacijas – nardo per kelias eismo juostas, nerodo posūkių ir nestabdo reikiamu momentu.

Virš 51 milijardo žingsnių arba tūkstantį kartų aplink Žemę – štai tiek šiemet nukeliavo Nacionalinio judumo iššūkio dalyviai. O daugiausiai žingsnių surinkę apdovanoti Prezidentūroje. Apdovanojimus gavę dalyviai atviri – pavaikščioję jaučia palengvėjimą, o kai kurie pasakoja į iššūkį žiūrėję labai rimtai – visur su savimi imdavo telefonus, leisdavosi į tolimus žygius. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „Geras, tik galėtų truputį mažiau lyti...“ – komentavo prezidentas.

Lietuvoje gimsta vis mažiau vaikų – pernai pasaulį išvydo mažiau nei 20 tūkstančių kūdikių, o preliminarūs duomenys rodo, kad šiais metais naujagimių bus dar mažiau. Akušeriai ligoninėse pastebi vis tuštesnius gimdymo skyrius, o demografai perspėja – tai jau gili demografinė duobė. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vis daugiau šalies gyventojų kamuoja cukrinis diabetas – pernai šia liga Lietuvoje sirgo apie 170 tūkst. žmonių. O viena iš pavojingiausių cukraligės komplikacijų yra diabetinė pėda, kuri gali baigtis amputacija ar net mirtimi. Gydytojai pastebi, kad pacientai į medikus kreipiasi jau per vėlai, kai liga būna pažengusi. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Pas 72-ejų Joną atvykusi slaugytoja paruošia lašelinę. Vyriškis turi antro tipo cukrinį diabetą.

Pirmosios Lietuvos ponios Dianos Nausėdienės viešai pasakyta kalba išklimingame renginyje virto tikru fiasko – neaiškūs, komplikuoti terminai, begalė tarptautinių žodžių, suplaktų į vieną sakinį bei žymioji 14 sekundžių pauzė. Ši kalba sukėlė triukšmą virtualioje erdvėje. Viešosios kalbos ekspertai mano, kad Pirmoji Lietuvos ponia nebuvo pakankamai pasiruošusi ir perskaičiusi savo kalbą. Prezidentūra tvirtina, kad Pirmoji Lietuvos ponia kalbą pasirengė pati.

Spalis – rekordinis nekilnojamojo turto pirkimo mėnuo šiais metais. Per mėnesį visoje Lietuvoje įregistruota beveik 13 tūkstančių sandorių.  Žmonės perka net ir mažus butus, nors jie kainuoja virš 170 tūkst. eurų. O per šių metų dešimt mėnesių Lietuvoje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių skaičius viršijo 110 tūkstančių. Pasak ekonomistų, pirkėjų aktyvumą skatina augančios algos ir galimybė atsiimti pinigus iš pensijų kaupimo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Iš Santaros klinikų vienas po kito traukiasi vaikų neurochirurgai – per savaitę išėjo net šeši gydytojai. Pasak medikų, tai nebuvo spontaniškas apsisprendimas. Tiesa, Santaros klinikos kalbas apie naujai pasitraukiančius medikus neigė. Tačiau dabar generalinis direktorius kalba kitaip – esą apie tai nežinojo. O gydymo įstaigoje apsilankiusi Sveikatos apsaugos ministrė po kelias valandas trukusių pokalbių sako, kad „gaisras nugestinas“. Tėvai iki šiol prisimena skaudžias istorijas.

Santaros klinikas drebina neramumai – kone vienu metu iš darbo išėjo trys neurochirurgai, tarp jų ir buvęs skyriaus vadovas. Tėvai sako esantys šokiruoti – vaikai liko be medikų, kurie, jų teigimu, tiesiogine prasme juos pastatė ant kojų ir išgelbėjo gyvybes. Prabilo ir darbą palikę medikai – nebegalėjo pakęsti įtemptos atmosferos ir vidinių konfliktų. TV3 šaltinių duomenimis, iš neurochirurgijos skyriaus planuoja išeiti dar trys gydytojai.

Lietuviai vartoja per daug vaistų ir maisto papildų – vien pernai tam išleido 1,5 milijardo eurų, iš kurių virš 500 milijonų eurų kompensavo valstybė. Vaistininkai pastebi, kad gyventojai vis dažniau prisiperka ar nemokamai pasiima vaistus, kurių paskui nevartoja – juos laiko stalčiuose ar utilizuoja. Tuo metu kiti žmonės, kuriems vaistai išties reikalingi, jų nesulaukia. Ministerija šiems vaistams siūlo įvesti simbolinį mokestį – esą tai sudrausmintų žmones.

Nuo šiol kai kuriose Lietuvos automagistralėse leidžiama važiuoti iki 130 kilometrų per valandą greičiu – tokį bandymą testuoja Susisiekimo ministerija. Tačiau didesniu greičiu vairuotojai galės lėkti tik tada, kai oro sąlygos leis – kai nelyja, nesninga ir yra geras matomumas. Pasak „Via Lietuvos“ atstovų, greitį reguliuoja išmaniosios sistemos, kurios įvertina kelio dangos būklę, matomumą ir oro temperatūrą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Iki šiol asmenys su negalia kasmet turėdavo varstyti gydytojų kabinetų duris tam, kad gautų siuntimus ir nustatytų neįgalumą, kuris ir taip aiškus, pavyzdžiui, prarasta rega ar galimybė judėti. Negalią turintys žmonės atviri – toks procesas jiems kelia daug nepatogumų. Tačiau įsigaliojo naujovė – jei žmogaus sveikata nesikeičia, užtenka pas medikus ir į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą nuvykti vieną kartą ir neįgalumas pratęsiamas automatiškai.

Gariūnuose – tikras sendaikčių ir antikvarinių įrankių, indų ir daiktų lobynas. Ten prekeiviai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos siūlo šimtus metų išgyvenusius daiktus, skulptūras, paveikslus. Tiesa, kolekcininkai atviri – gerų, autentiškų daiktų rasti darosi vis sunkiau, o pirkėjai pastebi – kainos sparčiai kyla, kai kurios prekės brangesnės kone trečdaliu.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Giesmių, kanklių ir žvakių šviesoje pirmą kartą pagerbti 27 žmonės, kurie savo kūnus paaukojo Vilniaus universiteto medicinos studentams – donorų urnos palaidotos Antakalnio kapinėse. Artimieji atviri – tai tylus, bet itin prasmingas kilnumo ir pasitikėjimo gestas. Studentai ir dėstytojai pasiaukojusius kūnus analizuoja, tyrinėja jų organus, raumenis ir kaulus – tai, pasak Vilniaus universiteto atstovų, padeda geriau suprasti žmogaus anatomiją ir ruoštis būsimai gydytojo profesijai.

Paruošęs bene 150 alumnų, turintis virš 300 rezidentų, meno rezidencijų ir edukacijos centras „Rupert“ persikėlė į miesto centrą. Jau 13 metų su menininkais dirbantys kūrėjai tikisi, kad nauja erdvė padės dar labiau suartinti Lietuvos ir užsienio menininkus, skatins bendradarbiavimą. Taip pat viliasi, kad naujieji „Rupert“ namai taps traukos centru ne tik menininkams, bet ir visiems, ieškantiems naujų kultūrinių patirčių. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Paslaugos Lietuvoje brangsta kaip ant mielių – per metus kainos vidutiniškai kilo 6 procentais. Kirpyklų ir apgyvendinimo sektoriaus kainos šoktelėjo 7 procentais, o bene labiausiai brango namų tvarkymo paslaugos. Jos, pasak ekonomistų, šoktelėjo 15 procentų. Paslaugų teikėjai sako, kad neturi pasirinkimo, mat kiekvienais metais kone 10 proc. brangsta darbui naudojamų priemonių kainos.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kone 100 gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ aktyvistų surengė protesto akciją prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Aktyvistai, nešini plakatais, protestavo prieš paršelių kastravimą be nuskausminamųjų ir kaltina Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą atstovaujant verslo interesus. Kiaulių augintojų asociacija tokius protestuotojų pareiškimus vadina išpūstu burbulu ir tvirtina, kad paršelių nuskausminimas sukeltų gyvūnui dar daugiau streso.

Tik 3 iš 10 gyventojų Lietuvoje būtų pasiruošę reaguoti į ekstremalią situaciją, o net 8 iš 10 neturi net išvykimo krepšio – atskleidžia naujausias tyrimas. Dalis žmonių sako, kad apie pasirengimą nėra net pagalvoję, kiti esą nežino, kaip reiktų reaguoti kilus ekstremaliai situacijai. 40 proc. apklaustųjų nežino, kur yra artimiausia priedanga. Pasak Vidaus reikalų ministerijos, nepakanka ir priedangų – jomis galėtų pasinaudoti 1,5 milijono gyventojų.

Daugiau nei pusė gyventojų sako, kad Lietuvos keliai – tragiškos būklės, kelių danga nusidėvėjusi, neasfaltuota ir duobėta. Kelių būklė išties varginga – „Via Lietuva“ skaičiuoja, kad 40 procentų asfaltuotų kelių neatitinka kokybės reikalavimų. Jau nuo kitų metų veikti pradeda įsteigtas Valstybinis kelių fondas, kuris finansavimą keliams turėtų padidinti 400 milijonų eurų. Tačiau kelių sektoriaus atstovai abejoja, ar finansavimas nesumažės. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vidutinis mokytojo amžius Lietuvoje – 51-eri, o jaunesni nei 30-ties sudaro vos 4 procentus – štai tokius duomenis atskleidžia tarptautinis mokytojų tyrimas. Net 7 iš 10 specialistų teigia patiriantys stresą dėl nuolatinių švietimo reformų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pripažįsta sistemines klaidas ir žada „stabilizuoti situaciją“, taip pat tikisi pritraukti daugiau jaunų specialistų į mokyklas, ypač Vakarų Lietuvoje. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nutrenktos stirnos, lapės, elniai, briedžiai, sudaužytos mašinos – žuvę net žmonės – tokių susidūrimų Lietuvos keliuose kasmet vis daugėja. Per 7 metus jų skaičius išaugo 3 kartus, o didžiausia šiemet draudikų fiksuota žala dėl laukinių gyvūnų – 33 tūkst. eurų. Apie šiuos pavojus primindami, policijos pareigūnai vairuotojams įteikė dovanų – ultragarsinį švilpuką, kuris turėtų atbaidyti laukinius gyvūnus nuo važiuojančių automobilių.

Lietuvos mokyklose lyčiai neutralūs tualetai gali virsti realybe, ten gali eiti tiek berniukai, tiek mergaitės, tiek kitaip save identifikuojantys mokiniai. Tokias patalpas mokykloms dabar siūlo įsirengti Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra. Tiesa, agentūra pabrėžia, kad toks reikalavimas nėra privalomas, bet yra dalis viso projekto, kuri apima tvarumą mokyklose. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vos prieš mėnesį aplinkos ministro pareigas palikęs Povilas Poderskis grįžta į Aplinkos ministeriją – šįkart jau kaip kancleris. Tačiau naujas postas lydimas įtarimų: paskutinėmis darbo valandomis dar būdamas ministru P. Poderskis pasirašė įsakymą, kuriuo dalį galių iš ministro ir viceministrų perdavė būtent kanclerio pareigybei. O ši perima net devynių svarbių įstaigų kontrolę, kurios atsakingos už statybų, miškų, aplinkosaugos sektorių.

Daugiau nei pusė Lietuvos šešiamečių jau turi ėduonies pažeistus dantis. Odontologai pabrėžia, kad pagrindinė priežastis – netinkama burnos higiena ir pernelyg didelis cukraus vartojimas. O apklausos rodo, kad kas antras šešiametis dantų rytais išvis nevalo. Pasak gydytojų, prie ėduonies vystymosi prisideda ir nesubalansuota mityba – dažnas saldumynų bei gazuotų gėrimų vartojimas, kuris pažeidžia dantų emalį.

Nerimą kelianti tendencija – paukščių populiacija Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius sumažėjo perpus. Ornitologai ir specialistai pagrindinėmis priežastimis įvardija intensyvų žemės ūkį, ariamas pievas, žemių purškimą chemikalais, taip pat masinį medžių kirtimą paukščių perėjimo laikotarpiu. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Gamtininkai baiminasi ir tvirtina – jei tendencijos nesikeis, kai kurių rūšių sparnuočių Lietuvoje gali išvis nebelikti.

Vilniuje du mažamečiai apsinuodijo ir pateko į ligoninę, paragavę nekaltai atrodančių, raudonuosius serbentus primenančių kukmedžio sėklų. Medikai perspėja – kukmedžio sėklos ypač nuodingos, o iki mirtinos dozės vaikui gali pakakti vos dviejų uogų. O jų paragavę vaikai pradeda vemti, gali sutrikti širdies ritmas ar net ištikti staigi mirtis. Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojų, šiemet tai jau antras atvejis, kai į medikų rankas patenka vaikai, apsinuodiję šiuo augalu.

Eilės pas medikus tik ilgės, o gydymui reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir pažinčių ar net kyšių – tokią niūrią ateitį piešia mokslininkai, pristatę tyrimą apie tai, kaip keisis situacija gydymo įstaigose, jei įsigalios nauji Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymai. Ministerija siūlo uždrausti privačioms gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas paslaugas.

Lietuviai vis daugiau investuoja užsienyje, perka nekilnojamajį turtą, namus, vilas Ispanijoje, Graikijoje. O tokio nekilnojamojo turto vieneto kainos siekia šimtus tūkstančių eurų. Negana to, užsienyje plečiasi ir lietuvių pramonės įmonės – nuo kaimyninių šalių iki Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) – esą ten palankios mokestinės sąlygos ir didesnis pelningumas. Lietuvių turtas užsienyje jau viršijo užsieniečių investicijas Lietuvoje.

Vidury nakties sostinės Peteliškių gatvėje siautėjo ilgapirščiai – apiplėšė net 12 automobilių, nulaužė jų veidrodėlius. Žala – beveik 8 tūkstančiai eurų. TV3 šaltinių duomenimis, įtariama, kad ten pasidarbavo trys asmenys. Gyventojai piktinasi, jog tai ne pirmas kartas, kai jų turtas tampa vagių taikiniu. Tiek draudikai, tiek pareigūnai fiksuoja vis didėjantį automobilių vagysčių skaičių. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Viskas įvyko rugsėjo antrosios naktį.

Vilniaus gatvėse užfiksuotas gyvybei pavojingos nepilnamečių pramogos – du vaikinukai važiuoja įsikibę į troleibuso galą. Ir ne tik važiuoja, bet ir filmuoja, darosi asmenukes.  Vilniaus viešojo transporto atstovai dėl tokios jaunuolių kelionės kreipėsi į policiją. Ši perspėja, kad toks elgesys kelia grėsmę ne tik vaikinų pačių sveikatai, bet ir aplinkiniams. Pasak medikų, tokie neatsakingi „žaidimai“ gali baigtis ir mirtimi.

Kraujas, kariai amputuotomis rankomis ir kojomis, karių evakuacijos greitosios pagalbos automobiliais – tokią karo kasdienybę patyrė iš Lietuvos į stažuotę Ukrainoje vykę medikai. Gydytojai pasakoja – reanimacijos skyriai ten perpildyti, medikai dažnai dirba ir po 30 parų be poilsio. Šiandien, po dvi savaites trukusios komandiruotės, 5 gydytojai ir slaugytoja grįžo į Lietuvą. Jie tikina, kad yra kupini naujos patirties.

Vasara išėjo su trenksmu – kai kur termometrai šoktelėjo iki 32 laipsnių, tad gyventojai vidury dienos plūdo prie ežerų ir upių. Žmonės naudojosi proga išlydėti vasarą. Tiesa, jie atviri – ši vasara kiek nuvylė, tad tikisi šilto ir vasariško rugsėjo. Pasak sinoptikų bei klimatologų, ruduo dar kvepės vasaros natomis – pirmosios rugsėjo dienos bus sausos, šiltos, temperatūra gali siekti iki 27 laipsnių šilumos.

Prasti popieriai Lietuvos siuvykloms – per dvejus metus šalyje jau bankrutavo 30 siuvyklų, o vos per pirmą šių metų pusmetį užsidarė jau aštuonios. Negana to, mažesnę apyvartą pernai fiksavo kas antra siuvimo įmonė. Pasak ekspertų, siuvimo pramonė tampa nebekonkurencinga, mat Azijos šalyse drabužiai gaminami daug pigiau. Patys siuvėjai atviri – trūksta darbuotojų, tenka uždaryti ne vieną parduotuvę, o pirkti modernią įrangą, stakles – itin brangu. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Artėjant rugsėjui, uniformų ir kanceliarinių prekių parduotuvės braška nuo pirkėjų srauto – tėvai kartu su vaikais skuba pasiruošti naujiems mokslo metams. O tėvams šiemet teks gerokai paploninti pinigines. „Swedbank“ skaičiuoja, kad pirmoko paruošimas mokyklai gali kainuoti iki 400 eurų, o brangiausia prekė – uniforma, kurios kaina siekia nuo 100 iki 200 eurų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Valstybės kontrolės duomenys atskleidžia – net trys iš keturių Lietuvos gyventojų skundžiasi, kad yra priversti laukti pas medikus eilėse. Gyventojai atviri – tenka laukti ir kelis mėnesius, ir pusę metų. Nepaisant to, vos 7–8 procentai pacientų naudojasi išankstinės registracijos sistema. O ir medikų krūviai viršija normas – Valstybės kontrolė užfiksavo ir atvejų, kai gydytojai dirba po beveik tris etatus ar net keliose įstaigose vienu metu.

Praūžęs ilgasis Žolinių savaitgalis Lietuvoje policijai buvo tikras darbymetis – dėl smurto artimoje aplinkoje pareigūnams teko vykti į 650 iškvietimų, policininkai išdavė daugiau kaip 200 smurto orderių. Vaiko teisių tarnyba taip pat sulaukė beveik 300 kreipimųsi, o į 61 iškvietimą vyko ir su policija. Tėvai išgėrę alkoholio konfliktuoja tarpusavyje, taip pat smurtauja prieš nepilnamečius, kurie vėliau patenka ir į medikų rankas.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vidury baltos dienos nuo narkotinių medžiagų apsvaigę piliečiai svyruoja gatvėse, krenta po automobilių ratais ir kelia grėsmę praeiviams. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas įspėja, kad rinkoje – virš tūkstančio psichoaktyvių medžiagų, kurių kilmę ir poveikį tampa vis sunkiau atsekti.  Medikai neslepia, kad žmonės maišo skirtingas medžiagas, neretai su alkoholiu, o tai baigiasi ir mirtimi. Negana to, narkotinėmis medžiagomis svaiginasi ir jaunimas festivaliuose.

Pasipuošę, nešini gėlėmis, spindinčiomis akimis ir plačiomis šypsenomis, virš 80 abiturientų susirinko į iškilmingą apdovanojimų ceremoniją Vyriausybėje. Tiesa, šiais metais apdovanoti tik penkis ir šešis šimtukus gavę moksleiviai. Dauguma jau žino, kur tęs mokslus – vieni renkasi mediciną, kiti kalbas ar matematiką.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Pasipuošę, nešini gėlių puokštėmis ir su šypsenomis į Vyriausybę atkeliavo abiturientai.

Sostinės Pilaitės rajone esančio daugiabučio gyventojus penktadienio ryte išgąsdino griūvantis namas – nuo stogo nukrito daugybė apdailinių plytų. Jos sudaužė apačioje gyvenusiųjų terasas, sulaužė jų stogelius, užblokavo išėjimus iš butų.  Statybos ekspertas sako, kad viršutinė stogo dalis buvo nesutvirtinta tinkamai – trūko plytų perrišimų, sukibimo tarp skiedinio ir plytų. Orų poveikis – šaltis, vėjas ir drėgmė – taip pat dar labiau silpnino konstrukciją.

Artėjant naujiems mokslo metams ryškėja opi problema – mokyklų maitinimo kokybė ir kontrolė kelia daugybę klausimų. Viešųjų pirkimų tarnyba atliko patikrinimus aštuoniose Vilniaus ir Kauno mokyklose ir nustatė begalę pažeidimų. Aiškėja, kad patiekalų kainos valgyklose ženkliai didesnės nei numatytose sutartyse, kai kurie patiekalai brangesni net 900 procentų.   Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė ir pasibaigusio galiojimo maisto produktų, kuriuos vaikai valgė pietums.

Tyrimai atskleidė, kad reikiamo vandens kiekio per dieną neišgeria nė dešimtadalis Lietuvos gyventojų. Medikai pabrėžia, kad skysčių trūkumas gali susilpninti organizmą, o nuo vandens trūkumo atsiradusi dehidratacija gali būti ir mirtina. Negana to, specialistai pastebi, kad dažniau žmonės troškulį malšina saldintais ar gazuotais gėrimais, tačiau gydytojai įspėja – jie ne tik neatgaivina, bet ir gali prisidėti prie medžiagų apykaitos sutrikimų bei didesnės rizikos susirgti cukriniu diabetu.

Santaros klinikose jau veikia gaivinimo komandos, kurios iškviestos staigiai atvyksta pas mirštantį pacientą į palatą ir jam suteikia pirmąją pagalbą. Specialistai tikina, kad toks sistemos automatizavimas sumažina medikams stresą ir padeda patekti pas mirštantį žmogų greičiau. Per metus Santaros klinikose miršta apie 2000 pacientų, tad tikimasi, kad dėl gaivintojų komandų mirčių bus nors kiek mažiau.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Naujausi mokslininkų tyrimai atskleidė stulbinantį atradimą – haliucinogeniniuose grybuose esanti medžiaga galbūt gali prailginti gyvenimą. Tyrimas atskleidė, kad psilocibinas prailgina žmogaus ląstelių gyvenimo trukmę daugiau nei 50 procentų, o pelių išgyvenamumas išaugo net 30 procentų.  Tačiau Lietuvos mokslininkai ir specialistai perspėja, kad tai – psichoaktyvi medžiaga, kuri paveikia smegenų, širdies veiklą.

Vienas ar du kokteiliai, staiga dingusi sąmonė, silpnumas ir prievarta – tokios patirtys lydi ne vieną merginą, kuri išeina pasilinksminti. Vis dažniau nusikaltėliai į kokteilius, pasak toksikologų ir specialistų, pripila vadinamojo „prievartavimo narkotiko“, kuris neturi nei skonio, nei kvapo ir suveikia vos per 15 minučių. Medikai atviri – per didelė dozė auką gali paguldyti ir į komos būseną.

Vilniuje sulaikytas 40-metis, kuris grasindamas peiliu bandė išprievartauti moterį. Naujininkų mikrorajone naktį jis ėmė sekti iš koncerto einančią vilnietę, o paskui ją prirėmė prie automobilio ir su peiliu puolė smūgiuoti į veidą, kaklą ir rankas. Užpuolikas – jau policijai žinomas ir anksčiau teistas lietuvis.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  34-erių vilnietė savaitgalį išgyveno, ko gero, siaubingiausią savo gyvenimo įvykį.