Aidija Mockevičiūtė

Vievyje trumpam „apsigyveno“ keturių metrų aukščio, maždaug milijono eurų vertės mamutas, vardu Goša, tiksliau, jo skeletas. Šis, prieš 130 tūkstančių metų gyvenęs milžinas, rastas 2003 m., yra laikomas vienu geriausiai išlikusių pasaulyje, o lūžęs žandikaulis ir šonkauliai liudija jo kovas ledynmečio laikais. Tačiau Lietuvos praeitį atskleidžia ne tik mamuto kaulai – ten saugomos ir daugiau nei pusantro milijardo metų senumo uolienos.

Lietuvą užklojus gausiam snygiui kelininkai vos spėja valyti užpustytus kelius ir barstyti druską. Žmonės ir patys griebiasi kastuvų ir karučių. Šiaurės Lietuvoje sniego sluoksnis vietomis siekia net 30 centimetrų, o iššūkius kelininkams sukelia be perstojo krentantis sniegas. Tad avarijų netrūksta – keliuose sunkvežimiai slysta į griovius, formuojasi spūstys. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Lietuvą užklojus sniegui vairuotojams – vienos bėdos.

Trylikamečiui paaugliui žaidimai su petardomis baigėsi skaudžia nelaime – petarda sprogo rankoje. Nepilnametis patyrė rimtus sužalojimus – sužeistas visas delnas, kuris nusėtas žaizdomis. Medikai įspėja – rankose sprogusios petardos dažnai palieka pasekmes visam gyvenimui, gali grėsti net ir galūnių amputacija. Policija išsamiau aiškinasi įvykio aplinkybes, o vaiko teisių specialistai ragina tėvus kalbėtis su atžalomis apie pirotechnikos pavojus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvos miestus apgaubė užterštas oras. Žmonės skundžiasi galvos skausmais, svaigimu ir pykinimu, o kvapas ore primena deginamas atliekas, dūmus ar chemikalus. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, oro tarša kai kuriuose Lietuvos miestuose leistinas normas viršijo daugiau nei dvigubai. Pasak specialistų, dalis teršalų į Lietuvą atkeliavo iš Lenkijos, kur šaltuoju laikotarpiu intensyviai kūrenamas kietasis kuras. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pro kvadratinius rėmus, padangas ir net troleibusus Vilniuje dronų entuziastai galės skraidinti savo dronus ir tobulinti įgūdžius – mat atidaryta nauja uždara dronų treniruočių erdvė. Ten – virš 30 kliūčių. Savivaldybė skelbia, kad įrengti tokią treniruočių erdvę kainavo apie 70 tūkstančių eurų. Kariuomenės ir Šaulių sąjungos atstovai sako, kad tokios erdvės gali tapti naudinga vieta ugdyti dronų valdymo įgūdžius ir stiprinti šalies gynybos potencialą.

Oro tarša kai kuriuose Lietuvos miestuose viršijo leistinas normas – didžiausia kietųjų dalelių koncentracija fiksuota Kaune, Kėdainiuose ir Jonavoje. Gyventojai skundžiasi aštria smarve, smalkių kvapu ir guodžiasi, kad kartais net tampa sunku kvėpuoti. Pasak specialistų, oro kokybę blogina intensyvus automobilių eismas ir gyventojai, namus šildantys malkomis, granulėmis.

Sausio 13-ąją minėjo visa Lietuva – liepsnojo atminimo laužai, žvakių šviesos ir kartu su varpais skambėjo žuvusiųjų vardai. Mokyklose vaikų ir mokytojų balsai susijungė giedant „Tautišką Giesmę“, o žmonės, prisimindami skaudžius 1991-ųjų metų įvykius, nesulaiko ašarų. Moksleiviai rinkosi ir Lukiškių aikštėje, kur sniegą mėlynos jūros spalva nudažė jų sudėtos neužmirštuolės. Gyventojai atviri – tai diena, kai prisiminimai, skausmas susilieja į bendrą tylų pažadą nepamiršti.

Įsibėgėjusi žiema gyventojams atnešė ir rūpesčių – žmones vargina gausus sniegas, slidūs kiemai ir nepakankamai šilti namai. Tad iš parduotuvių gyventojai šluoja elektrinius šildytuvus, malkas ar granules namams šildyti. Tokią tendenciją pastebi ir prekybininkai – šildytuvų ir radiatorių pardavimai, palyginus su gruodžio mėnesiu, šoktelėjo apie 60 procentų. Ne ką mažesnė banga pirkėjų griebėsi ir sniego kastuvų.

Prisimenant lemtingus 1991 m. Sausio 13 d. įvykius, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengta kraujo donorystės akcija, subūrusi ir ilgamečius donorus, ir pirmą kartą atėjusius paaukoti kraujo. Pasak medikų, labiausiai kraujo trūksta po didžiųjų metų švenčių, o vienas kraujo paaukojęs žmogus gali išgelbėti net tris gyvybes.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Vilnietis Donatas kraujo donorystei tikrai ne svetimas – savo kraują jis aukoja jau ketvirtą kartą.

Beveik pusė žmonių sugedus elektronikos prietaisui nusiperka naują iš karto vietoje to, kad taisytų seną. Gyventojai skundžiasi, kad televizoriai ar kompiuteriai genda greičiau nei anksčiau, neretai „palūžta“ vos pasibaigus garantijai. Ekspertai aiškina, kad tokią situaciją lemia pigesnės detalės iš trečiųjų šalių.

Vilniaus centre esantis Barbakano kalnas iškritus sniegui sudomina šimtus rogučių, čiuožynių ir kitų žiemos pramogų mėgėjų, tačiau daliai žmonių džiaugsmai pavirsta nelaimėmis. Vien per pastarąsias dienas ten rimčiau susižalojo mažiausiai 3 žmonės, jiems prireikė medikų pagalbos. Vienas 13-metis berniukas rėžėsi į metalinį stulpą ir patyrė nugaros bei rankų sužeidimus, o anksčiau ten susižalojusi jauna moteris net ir dabar nebegali vaikščioti.

Aizakėlė, Eufemija, Zedechijas, Liūtas ir Vilnius – štai tokius vardus tėvai nusprendė suteikti savo naujagimiams. Tačiau tarp populiariausių išlieka: Sofija, Amelija, Markas ar Lukas. Metrikacijų skyriai pastebi, kad tėvai įkvėpimo semiasi iš filmų, serialų bei knygų. Tačiau yra ir kritikuojančių tokius vardus – esą tėvai negalvoja apie vaikų ateitį.

Haliucinogeniniais, dar vadinamais „magiškais“ grybais žmonės ne tik svaiginasi, bet vis dažniau juos pritaiko ir medicinoje. O štai Čekija tapo pirmąja Europos šalimi, įteisinusia grybuose esančio psilocibino medžiagos naudojimą sunkiai depresijai gydyti.

Be perstojo krentantis sniegas kaip reikiant užklupo Lietuvą – vairuotojų automobiliai slydo keliuose, dažnai buvo sunku net suprasti, kur važiuoti. Gyventojai pasakoja, kad ryte keliai toli gražu ne visur buvo nuvalyti, o kai kurie vos išvengė avaringų situacijų. Pasak sinoptikų, Vakarų Lietuvoje sniego danga jau siekia iki 25 centimetrų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Sudėtingomis sąlygomis vairuotojams teko judėti jau praėjusią naktį.

Artėjant Naujiesiems lietuviai ruošiasi šventimui ir ieško, kuo pasipuošti. O fantazijos netrūksta – skuba atsiimti išsinuomotų karnavalinių kostiumų pasirinkta vakarėlio tema. Nepamiršta ir to, jog artėja Ugninio arklio metai, tad nors žirgais nepersirengia, bet renkasi raudoną bei aukso spalvas. Kostiumų kainos svyruoja nuo keliolikos iki šimto eurų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Praėjus Kūčioms ir Kalėdoms žmonės jau ruošiasi Naujujų metų šėlionėms ir suka galvas, kaip pasipuošti.

Už pedofiliją kalėti nuteisto buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus bandymas nušalinti prokurorą patyrė nesėkmę. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė jo prašymą nušalinti valstybinį kaltinimą palaikantį prokurorą Donatą Skrebiškį. Pasak teisėjo, abejonės dėl prokuroro nešališkumo yra visiškai nepagrįstos. Nors prašymas buvo atmestas, teismas nusprendė tęsti įrodymų tyrimą ir apklausti Panevėžio apygardos prokurorę bei kitus liudytojus.

Apetitą atimantis radinys nustebino vilniečius – Karoliniškėse esančioje parduotuvėje tarp bandelių pirkėjai užfiksavo ropojantį tarakoną. Vaizdo įrašas su tarakonu bandelėje žaibiškai išplito socialiniuose tinkluose. Kai kurie pirkėjai piktinasi, kad parduotuvės stokoja higienos ir tvarkos, mat radinių pasitaiko įvairių: tarakonų, musių ir kandžių. „Maxima“ atšauna, kad incidentas jau išspręstas, o parduotuvėje atlikta papildoma dezinfekcija.

Ryškiausios šalies muzikos žvaigždės sužinojo, kam atiteko „M.A.M.A“ apdovanojimų nominacijos – kas pretenduoja tapti metų atlikėju, kas parašė metų albumą ir kieno daina šiais metais buvo klausomiausia ir ryškiausia. Nominacijų vakaro favoritais tapo dainininkė Jessica Shy ir grupė „Solo Ansamblis“, abu pretenduojantys į 6 nominacijas.

Brandinti jautienos, elnienos kepsniai, ikrai, austrės ir šventinės dovanos – štai taip prabangiai restoranai planuoja pasitikti svečius per šventes. Kai kurie siūlo ir specialiai paruoštus patiekalus, kuriuos žmonės gali išsikepti namie. Pavyzdžiui, keturiems skirtas kepsnys gali kainuoti net apie 160 eurų. Tad kaip ruošiasi Lietuvos geriausi restoranai, kviečiame pasižvalgyti TV3 reportaže.

Merginos konsultacija pas gydytoją virto baugiu išgyvenimu – tai, kas prasidėjo keistais prisilietimais be sutikimo, po to virto skambučiais naktimis. Tokį priekabiavimą prisimena viena jauna vilnietė. Ji pasakoja, kad tokie mediko veiksmai ir žodžiai paliko gilias emocines žymes.  Naujausiais skaičiavimais, seksualinių nusikaltimų Lietuvoje daugėja: tyrimų duomenimis, juos patiria kas ketvirta lietuvė.

Valstybinėje augalininkystės tarnyboje – kyšiai siekiantys 1,5 milijono eurų. Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko daugiau nei šimtą kratų, per kurias rado daugiau nei milijoną eurų grynaisiais, aštuonis kilogramus aukso, kontrabandinių cigarečių ir alkoholio. Be to, pareigūnai aptiko ir sprogmenis bei narkotikus.

Artėjant šventiniam maratonui, žmonės jau galvoja ir apie vaišes, tad lietuviai į krepšius krauna įvairiausias prekes – antieną, žąsis, ingredientus mišrainėms, kūčiukus ir panašius skanėstus. Prekybininkai tvirtina, kad pirkėjai Kalėdoms ruošiasi nuo lapkričio pradžios. Apklausos rodo, kad dauguma planuoja išleisti iki 100 eurų, kai kurie – iki 200 eurų. Patys gyventojai sako, kad prekės brangsta kone dvigubai, todėl ieško akcijų, kad šventes pasitiktų kuo pigiau.

Artėjant didžiosioms metų šventėms, parduotuvių vitrinos lūžta nuo įvairiausių žaislų, konstruktorių ir populiariausių žaidimų. O tėvams tikras galvos skausmas surasti ir išrinkti patį geidžiamiausią žaislą. Pardavėjai tikina, kad paklausiausi – klasikiniai žaislai, itin populiarūs ir interaktyvūs pliušiniai gyvūnai,  kuriems vaikai gali duoti vardą ir netgi gimimo liudijimą.

Nors mokykla turėtų būti vieta, kur vaikai įgyja žinių ir įgūdžių, vis dažniau ji tampa erdve, kur paaugliai vartoja psichotropines medžiagas. Naujausi tarptautiniai duomenys rodo, kad Lietuva yra tarp Europos lyderių: net kas trečias mokinys pirmą kartą elektroninę cigaretę pabando iki 13 metų, o pagal raminamųjų vartojimą be recepto mūsų šalies nepilnamečiai pirmi visoje Europos Sąjungoje.

Žmonėms, kurie jaunystėje dažnai linksminosi ir gerdavo su draugais, labiau sekasi karjeroje – tokią tyrimo išvadą paskelbė vienas Norvegijos mokslininkas. Tyrimas skelbia, kad tie, kurie pradėjo stipriai gerti vėlyvoje paauglystėje ar sulaukę 20 metų, vėliau turėjo aukštesnį išsilavinimą ir uždirbo daugiau nei tie, kurie gėrė mažiau. Tačiau sociologai ir toksikologai tyrimą vertina kritiškai – primena, kad alkoholis yra sveikatai kenksminga ir priklausomybę sukelianti medžiaga.

Prie spindinčių Kalėdų eglių Vilniuje, Rygoje ir Taline nusidriekė šventiniai miesteliai. „TV3 Žinių“ komanda bandė išsiaiškinti, kuriame jų brangiausias karštas vynas, meduoliai, spurgos ar kavos puodelis. Vilniuje karšto vyno puodelis kainuoja nuo 5 iki 7 eurų, o už varškės spurgų kibirėlį gali tekti pakloti net 18 eurų. Įžengus į Vilniaus Kalėdų miestelį, gyventojus pasitinka dviejų aukštų karuselė. Žmonės ateina pasidžiaugti artėjančiomis šventėmis ir pažadinti savo vidinį vaiką.

Eilinis pasisėdėjimas prie stalo su Vilniaus turguje nusipirkta džiovinta žuvimi dviems ukrainiečiams vyrams per kelias valandas virto košmaru. Abu draugai naktį staiga ėmė dusti, vemti, prarado sąmonę. Vyrai pateko į medikų rankas, vienam jų teko panirti ir į komos būseną. Gydytojai pacientams diagnozavo botulizmą – tai itin reta, bet pavojinga infekcinė liga. Botulizmu dažniausiai užsikrečiama suvalgius netinkamai laikytos vytintos žuvies, mėsos gaminių ar konservų.

Lietuvos gimstamumui toliau krentant, valdžios atstovai griebiasi už galvų ir svarsto, kaip spręsti problemą, kad Lietuvoje ir toliau gimsta vis mažiau vaikų. Šalies vadovas siūlo skatinti poras susilaukti vaikų taikant mokesčių lengvatas: penkerius metus netaikyti gyventojų pajamų mokesčio gimus antram ar paskesniam vaikui, suteikti lengvatų darbdaviams ir labiau paremti jaunas mamas.

Naujai rekonstruotas Vilniuje esantis Tauro kalnas kelia iššūkių asmenims su negalia – trūksta ženklų, turėklų ir aiškių takų, kaip patekti į kalno viršų. Lygių galimybių kontrolierė atliko tyrimą ir konstatavo – kalnas vis dar nėra pritaikytas neįgaliesiems. Vilniaus miesto savivaldybės atstovai problemą pripažįsta, tačiau aiškesnį ženklinimą žada tik kitąmet.

Nuo tako nuslydusio Lenkijos oro linijų lėktuvo pasekmės jaučiasi iki šiandien – išskristi iš Vilniaus vėlavo 16 skrydžių. Po incidento oro uostas buvo uždarytas net 14 valandų, dėl to nukentėjo apie 7 tūkst. keleivių. Pasak susisiekimo ministro, operatyviai nutempti nuslydusio lėktuvo tarnybos negalėjo, nes turėjo gauti leidimą iš Lenkijos oro linijų. Pradėtas tyrimas aiškinsis, kodėl lėktuvas nuslydo. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vis daugiau žmonių sulaukia baudų už kalbėjimą, naršymą telefone ar skambinėjimą vairuojant. Policijos duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį užfiksuota beveik 24,5 tūkst. tokių atvejų, pernai – 2,5 tūkst. mažiau. Vairuotojai pasakoja, kad neretai į telefonus užsispoksoję žmonės sukelia avarines situacijas – nardo per kelias eismo juostas, nerodo posūkių ir nestabdo reikiamu momentu.

Virš 51 milijardo žingsnių arba tūkstantį kartų aplink Žemę – štai tiek šiemet nukeliavo Nacionalinio judumo iššūkio dalyviai. O daugiausiai žingsnių surinkę apdovanoti Prezidentūroje. Apdovanojimus gavę dalyviai atviri – pavaikščioję jaučia palengvėjimą, o kai kurie pasakoja į iššūkį žiūrėję labai rimtai – visur su savimi imdavo telefonus, leisdavosi į tolimus žygius. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „Geras, tik galėtų truputį mažiau lyti...“ – komentavo prezidentas.

Lietuvoje gimsta vis mažiau vaikų – pernai pasaulį išvydo mažiau nei 20 tūkstančių kūdikių, o preliminarūs duomenys rodo, kad šiais metais naujagimių bus dar mažiau. Akušeriai ligoninėse pastebi vis tuštesnius gimdymo skyrius, o demografai perspėja – tai jau gili demografinė duobė. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vis daugiau šalies gyventojų kamuoja cukrinis diabetas – pernai šia liga Lietuvoje sirgo apie 170 tūkst. žmonių. O viena iš pavojingiausių cukraligės komplikacijų yra diabetinė pėda, kuri gali baigtis amputacija ar net mirtimi. Gydytojai pastebi, kad pacientai į medikus kreipiasi jau per vėlai, kai liga būna pažengusi. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Pas 72-ejų Joną atvykusi slaugytoja paruošia lašelinę. Vyriškis turi antro tipo cukrinį diabetą.

Pirmosios Lietuvos ponios Dianos Nausėdienės viešai pasakyta kalba išklimingame renginyje virto tikru fiasko – neaiškūs, komplikuoti terminai, begalė tarptautinių žodžių, suplaktų į vieną sakinį bei žymioji 14 sekundžių pauzė. Ši kalba sukėlė triukšmą virtualioje erdvėje. Viešosios kalbos ekspertai mano, kad Pirmoji Lietuvos ponia nebuvo pakankamai pasiruošusi ir perskaičiusi savo kalbą. Prezidentūra tvirtina, kad Pirmoji Lietuvos ponia kalbą pasirengė pati.

Spalis – rekordinis nekilnojamojo turto pirkimo mėnuo šiais metais. Per mėnesį visoje Lietuvoje įregistruota beveik 13 tūkstančių sandorių.  Žmonės perka net ir mažus butus, nors jie kainuoja virš 170 tūkst. eurų. O per šių metų dešimt mėnesių Lietuvoje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių skaičius viršijo 110 tūkstančių. Pasak ekonomistų, pirkėjų aktyvumą skatina augančios algos ir galimybė atsiimti pinigus iš pensijų kaupimo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Iš Santaros klinikų vienas po kito traukiasi vaikų neurochirurgai – per savaitę išėjo net šeši gydytojai. Pasak medikų, tai nebuvo spontaniškas apsisprendimas. Tiesa, Santaros klinikos kalbas apie naujai pasitraukiančius medikus neigė. Tačiau dabar generalinis direktorius kalba kitaip – esą apie tai nežinojo. O gydymo įstaigoje apsilankiusi Sveikatos apsaugos ministrė po kelias valandas trukusių pokalbių sako, kad „gaisras nugestinas“. Tėvai iki šiol prisimena skaudžias istorijas.

Santaros klinikas drebina neramumai – kone vienu metu iš darbo išėjo trys neurochirurgai, tarp jų ir buvęs skyriaus vadovas. Tėvai sako esantys šokiruoti – vaikai liko be medikų, kurie, jų teigimu, tiesiogine prasme juos pastatė ant kojų ir išgelbėjo gyvybes. Prabilo ir darbą palikę medikai – nebegalėjo pakęsti įtemptos atmosferos ir vidinių konfliktų. TV3 šaltinių duomenimis, iš neurochirurgijos skyriaus planuoja išeiti dar trys gydytojai.

Lietuviai vartoja per daug vaistų ir maisto papildų – vien pernai tam išleido 1,5 milijardo eurų, iš kurių virš 500 milijonų eurų kompensavo valstybė. Vaistininkai pastebi, kad gyventojai vis dažniau prisiperka ar nemokamai pasiima vaistus, kurių paskui nevartoja – juos laiko stalčiuose ar utilizuoja. Tuo metu kiti žmonės, kuriems vaistai išties reikalingi, jų nesulaukia. Ministerija šiems vaistams siūlo įvesti simbolinį mokestį – esą tai sudrausmintų žmones.

Nuo šiol kai kuriose Lietuvos automagistralėse leidžiama važiuoti iki 130 kilometrų per valandą greičiu – tokį bandymą testuoja Susisiekimo ministerija. Tačiau didesniu greičiu vairuotojai galės lėkti tik tada, kai oro sąlygos leis – kai nelyja, nesninga ir yra geras matomumas. Pasak „Via Lietuvos“ atstovų, greitį reguliuoja išmaniosios sistemos, kurios įvertina kelio dangos būklę, matomumą ir oro temperatūrą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Iki šiol asmenys su negalia kasmet turėdavo varstyti gydytojų kabinetų duris tam, kad gautų siuntimus ir nustatytų neįgalumą, kuris ir taip aiškus, pavyzdžiui, prarasta rega ar galimybė judėti. Negalią turintys žmonės atviri – toks procesas jiems kelia daug nepatogumų. Tačiau įsigaliojo naujovė – jei žmogaus sveikata nesikeičia, užtenka pas medikus ir į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą nuvykti vieną kartą ir neįgalumas pratęsiamas automatiškai.

Gariūnuose – tikras sendaikčių ir antikvarinių įrankių, indų ir daiktų lobynas. Ten prekeiviai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos siūlo šimtus metų išgyvenusius daiktus, skulptūras, paveikslus. Tiesa, kolekcininkai atviri – gerų, autentiškų daiktų rasti darosi vis sunkiau, o pirkėjai pastebi – kainos sparčiai kyla, kai kurios prekės brangesnės kone trečdaliu.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Giesmių, kanklių ir žvakių šviesoje pirmą kartą pagerbti 27 žmonės, kurie savo kūnus paaukojo Vilniaus universiteto medicinos studentams – donorų urnos palaidotos Antakalnio kapinėse. Artimieji atviri – tai tylus, bet itin prasmingas kilnumo ir pasitikėjimo gestas. Studentai ir dėstytojai pasiaukojusius kūnus analizuoja, tyrinėja jų organus, raumenis ir kaulus – tai, pasak Vilniaus universiteto atstovų, padeda geriau suprasti žmogaus anatomiją ir ruoštis būsimai gydytojo profesijai.

Paruošęs bene 150 alumnų, turintis virš 300 rezidentų, meno rezidencijų ir edukacijos centras „Rupert“ persikėlė į miesto centrą. Jau 13 metų su menininkais dirbantys kūrėjai tikisi, kad nauja erdvė padės dar labiau suartinti Lietuvos ir užsienio menininkus, skatins bendradarbiavimą. Taip pat viliasi, kad naujieji „Rupert“ namai taps traukos centru ne tik menininkams, bet ir visiems, ieškantiems naujų kultūrinių patirčių. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Paslaugos Lietuvoje brangsta kaip ant mielių – per metus kainos vidutiniškai kilo 6 procentais. Kirpyklų ir apgyvendinimo sektoriaus kainos šoktelėjo 7 procentais, o bene labiausiai brango namų tvarkymo paslaugos. Jos, pasak ekonomistų, šoktelėjo 15 procentų. Paslaugų teikėjai sako, kad neturi pasirinkimo, mat kiekvienais metais kone 10 proc. brangsta darbui naudojamų priemonių kainos.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kone 100 gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ aktyvistų surengė protesto akciją prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Aktyvistai, nešini plakatais, protestavo prieš paršelių kastravimą be nuskausminamųjų ir kaltina Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą atstovaujant verslo interesus. Kiaulių augintojų asociacija tokius protestuotojų pareiškimus vadina išpūstu burbulu ir tvirtina, kad paršelių nuskausminimas sukeltų gyvūnui dar daugiau streso.

Tik 3 iš 10 gyventojų Lietuvoje būtų pasiruošę reaguoti į ekstremalią situaciją, o net 8 iš 10 neturi net išvykimo krepšio – atskleidžia naujausias tyrimas. Dalis žmonių sako, kad apie pasirengimą nėra net pagalvoję, kiti esą nežino, kaip reiktų reaguoti kilus ekstremaliai situacijai. 40 proc. apklaustųjų nežino, kur yra artimiausia priedanga. Pasak Vidaus reikalų ministerijos, nepakanka ir priedangų – jomis galėtų pasinaudoti 1,5 milijono gyventojų.

Daugiau nei pusė gyventojų sako, kad Lietuvos keliai – tragiškos būklės, kelių danga nusidėvėjusi, neasfaltuota ir duobėta. Kelių būklė išties varginga – „Via Lietuva“ skaičiuoja, kad 40 procentų asfaltuotų kelių neatitinka kokybės reikalavimų. Jau nuo kitų metų veikti pradeda įsteigtas Valstybinis kelių fondas, kuris finansavimą keliams turėtų padidinti 400 milijonų eurų. Tačiau kelių sektoriaus atstovai abejoja, ar finansavimas nesumažės. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vidutinis mokytojo amžius Lietuvoje – 51-eri, o jaunesni nei 30-ties sudaro vos 4 procentus – štai tokius duomenis atskleidžia tarptautinis mokytojų tyrimas. Net 7 iš 10 specialistų teigia patiriantys stresą dėl nuolatinių švietimo reformų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pripažįsta sistemines klaidas ir žada „stabilizuoti situaciją“, taip pat tikisi pritraukti daugiau jaunų specialistų į mokyklas, ypač Vakarų Lietuvoje. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.