Šių įspūdingų eksponatų kelias į Europą – neeilinis: derybos dėl jų įsigijimo truko net 20 metų. Valdovų rūmuose eksponuojamas 3 metrų aukščio ir penkių su puse metrų pločio gobelenas. Jį užsakė Krokuvos kaštelionas kunigaikštis Dmitrijus Jurgis Kaributas Višnioveckis.
Užkoduotas svarbus simbolis
Eksponatas kitaip vadinamas verdiūra, mat jame dominuoja gamta, augalija, žvėreliai. Iš viso Valdovų rūmuose eksponuojami 3 iš 7 gobelenų, kurie į Lietuvą atvežti geriausios būklės. Tokios Višnioveckių verdiūros Lietuvoje pristatomos pirmą kartą. Pasak istorikės, gobelenai, ypač Renesanso metu, buvo viena geidžiamiausių, prabangą simbolizuojančių prekių.
„Bylojo apie užsakovo tarptautinius ryšius, turėjimą galimybę įsigyti iš geriausių menininkų ir geriausiose dirbtuvėse išaustus audinius“, – tikino gobelenų tyrinėtoja, kultūros istorikė Ieva Kuizinienė.
Šie eksponatai atskleidžia Abiejų Tautų Respublikos ir didikų giminių istoriją. Vienas iš simbolių – viršuje esantis jungtinis herbas. Jame – ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės simbolis Vytis.
„Būtent taip į jų heraldinį žodyną buvo įvestas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės heraldinis simbolis Vytis, rodantis Višnioveckių kilmę iš Gediminaičių dinastijos“, – sakė I. Kuizinienė.
Vėliau gobelenai pateko į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Sanguškų giminės rankas ir keliavo kartu su jais. O Antrojo pasaulinio karo pradžioje jų giminaitis meno kūrinius išvežė į Braziliją – San Paulą.
„Prieš 20 metų į Vavelio karališkuosius rūmus, į muziejų, kreipėsi Sanguškų palikuonys su pasiūlymu įsigyti gobelenus. Finansai buvo didžiausias sunkumas įsigyjant tokios svarbos ir reikšmės eksponatus – šiuo atveju reikėjo pabandyti susiderėti tinkamą kainą“, – sakė Vavelio karališkosios pilies direktorius Andrzejus Betlejus.
Eksponatai šiek tiek paguldyti tam, kad neplyštų. Taip pat jų atvežimas sudėtingas – turi būti užtikrinti tam tikri temperatūros ir drėgmės reikalavimai. Pasak kuratorių, verdiūros buvo nukentėjusios, ir jų dar laukia restauravimo procesas, kuris trunka ilgiau nei pats jų sukūrimas.
„Drėgmės gavo ir tampomi, matyt, buvo, ir kabinami, nukabinami, tai aišku, kad tiems audiniams tikrai ne į sveikatą“, – pasakojo Valdovų rūmų generalinis direktorius Vydas Dolinskas.
Istorikai skaičiuoja, kad 1914 metais trijų gobelenų vertė siekė apie 10 mln. frankų – tai prilygtų maždaug trims tonoms aukso.
„Dabar vertė – neįkainojama, nes, iš tikrųjų, eilinės verdiūros, kurios neturėtų herbų, kainuotų. Viena verdiūra – kokie 10 ar 20 tūkst. eurų ir panašiai“, – kalbėjo V. Dolinskas.
Be šių istoriją bylojančių gobelenų, Valdovų rūmuose pristatomi ir kiti sugrįžtančio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo eksponatai – portretai, tapybos darbai iš įvairių Europos šalių, kuriuose vaizduojami didikai ir istorinės asmenybės.
Tad gobelenus Valdovų rūmuose galima pamatyti iki liepos vidurio, o sugrįžtančio paveldo paveikslus – iki 2026 metų rugpjūčio vidurio.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
