Aidija Mockevičiūtė

Kruša, sniegas ir net šalnos – tokiu oru šį rytą stebėjosi gyventojai dalyje Lietuvos. Žiemiški vaizdai užfiksuoti Jonavos, Kryžkalnio, Tauragės ir kitose apylinkėse. Vėsumai nesitraukiant žmonės piktinasi, kad šalta ne tik lauke, bet ir namuose.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Jonavos gyventoja vakar negalėjo atsistebėti gamtos išdaigomis – filmavo krentančius krušos gabalėlius. Namuose šalčiau nei lauke O Kryžkalnyje vairuotojas užfiksavo, kaip kelias nuklotas sniegu.

Draudikai fiksuoja, kad per šventinius savaitgalius vagysčių skaičius išauga keliais kartais. O pernai per Velykas didžiausia namų turto vagystės žala siekė net 70 tūkstančių eurų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip viduryje baltos dienos viename Panevėžio gyvenamųjų namų kvartalų vyriškis prisėlino prie svetimo būsto, pasižiūrėjo virš vartų, o tada įsitikino, ar nieko iš kaimynų nėra ir užėjo į vidų. Ir vos po kelių akimirkų išėjo su... karučiu.

Vis daugiau Lietuvos gydymo įstaigų imasi iniciatyvos pačios ruoštis galimiems pavojams – tvarkosi rūsius, vandentiekius, įrenginėja vietas darbuotojams ir pacientams pasislėpti. Tačiau ir specialistai, ir politikai pripažįsta – iki tinkamo pasirengimo dar toli. Jaunųjų gydytojų asociacijos apklausa parodė, kad daugiau nei pusė sveikatos priežiūros specialistų mano, kad yra visiškai nepasiruošę teikti pagalbą karo sąlygomis.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vilniaus televizijos bokšte atidaryta kvapą gniaužianti nauja apžvalgos aikštelė. Pasak organizatorių, naujoji apžvalgos aikštelė yra įrengta po TV bokšto taure, 160 m aukštyje, ir ratu juosia visą bokšto liemenį, o stiklinės grindys sukuria iliuziją, lyg mes sklandytume ore. Ir nors atrodo, kad po kojomis nieko nėra, stiklinės grindys – trijų sluoksnių. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kiekvienais metais tūkstančiai moterų Lietuvoje ryžtasi nutraukti nėštumą – ir nors tai viena sudėtingiausių asmeninių patirčių, valstybė už tai sumoka tik tuomet, kai kyla pavojus vaisiaus arba mamos gyvybei. Visais kitais atvejais moterys turi pačios susimokėti už abortą, kurio kaina gali siekti ir 800 eurų. Tiesa, Seime kelią skinasi siūlymas abortus ir kontraceptines priemones padaryti nemokamas.  Vilma vienintelį kartą pastojo 20-ties metų.

Vilniaus naktinis gyvenimas įgauna pagreitį. Savivaldybė skelbia, kad mieste jau veikia 17 barų-dainyklų, kuriose žmonės ir muzikuoja, ir atsipalaiduoja. Tačiau opozicija žodžių į vatą nevynioja ir aiškina, kad pirminė tokių dainyklų idėja buvo barai be jokio alkoholio. Vilniaus miesto meras atšauna, kad tokių minčių niekada neturėjo, o naktinio biuro atstovai ramina – esą alkoholį žmonės dainyklose vartoja saikingai, nes tai erdvė, kur vyksta daug muzikinių pasirodymų.

Audra, karo grėsmė ar branduolinė avarija – tokioms ekstremalioms situacijoms ištikus, svarbu būti pasiruošus, įspėja civilinės saugos specialistai. Pastarieji tikina, kad kiekvieno namuose turi būti suruoštas išvykimo krepšys su išgyvenimui reikalingais daiktais – asmens dokumentais, maistu, vandeniu ir pirmosios pagalbos priemonėmis. Visgi daugelis žmonių apie tokį krepšį neturi žalio supratimo.  Tuo metu verslininkai jau siūlo iš anksto paruoštas išlikimo kuprines.

Lietuvos mokyklose vis dar dirba virš 2000 pensinio amžiaus mokytojų, o jaunimas švietimo sistemoje didelio noro dirbti nerodo. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje net 56 procentai pradinių klasių mokytojų yra vyresni nei 50-ies metų, o tyrimai rodo, kad per pirmuosius penkerius darbo metus iš švietimo sistemos pasitraukia apie pusę jaunų pedagogų.

Lietuvoje šiemet specialistai užfiksavo du tymų atvejus. Susirgo 18 ir 27 metų asmenys, įtariama, kad abu nebuvo pasiskiepiję. Vienas jų keliavo per Vietnamą, Turkiją ir grįžęs į Lietuvą buvo hospitalizuotas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, paskiepytų vaikų nuo tymų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja – per ketverius metus skiepijimo rodikliai smuko nuo 90 iki 84 procentų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vos 50 mililitrų lietuvio kraujo gali tapti raktu į pažangesnę mediciną – šalyje pradėjo veikti pirmasis populiacinis biobankas, kuriame saugomi gyventojų biologiniai mėginiai ir sveikatos duomenys. Jie padės mokslininkams kiek įmanoma anksčiau ir tiksliau diagnozuoti ligas bei užkirsti kelią komplikacijoms. Pasak ekspertų, asmens duomenys yra užkoduoti, tačiau jei tyrImų metu mokslininkai atranda rimtų genetinių rizikų arba tikimybę sirgti vėžiu, gyventojai gali būti įspėti.

Atšilus orams, daugelis skuba praverti langus ir įsileisti gryno oro, tačiau tai gali virsti didžiule nelaime. Štai šią savaitę Vilniuje šešiametė mergaitė iškrito pro ketvirto aukšto langą. Tai jau ne pirmas toks atvejis Lietuvoje: specialistai pastebi, kad panašios nelaimės šiltuoju metų laiku kartojasi. Medikai pasakoja, kad pro langus iškritę vaikai patiria sunkias traumas – galvos smegenų sukrėtimus, kaulų lūžius, o kai kurie visam gyvenimui lieka neįgalūs.

Sklandantys dūmai, griuvėsiai, juose įstrigę žmonės, gaisrinės automobilių sirenos – Vilniuje ugniagesiai gelbėtojai, medikai bei kitos tarnybos taktinių pratybų metu ieškojo nukentėjusiųjų ir mokėsi valdyti sudėtingas ekstremalias situacijas. Dalyviai pripažįsta – nors pradžioje buvo ir chaoso, tokios pratybos vis tiek padeda gerinti komandinį darbą ir pasiruošti realiems pavojams.

Ar prie mobiliųjų ekranų daugiausia laiko praleidžia vaikai? Naujausias atliktas tyrimas atskleidžia kiek kitokią realybę. Daugiau kaip pusę apklaustų vaikų mano, kad jų tėvai telefone praleidžia daugiau laiko nei jie patys. O gydytojai šiurpsta nuo vaizdų ligoninėse, kai pasiligojusius vaikus pas gydytojus atvežę tėvai daugiau dėmesio skiria savo telefonui, o ne vaiko savijautai.

Kas antras lietuvis nevartoja vaistų tinkamai ir nesiklauso gydytojų rekomendacijų. Vieni pamiršta, kiti užsiima savigyda – patys nusprendžia, kokią dozę medikamentų reikia išgerti. Medikai įspėja – dėl netinkamai vartojamų medikamentų didėja rizika patirti infarktą, insultą. Negana to, Lietuva vis dar pirmauja Europoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų – nuo jų miršta daugiau nei pusė moterų ir kiek mažiau nei pusė vyrų.

Kasmet Lietuvoje storosios žarnos vėžiu suserga apie 1,7 tūkst. žmonių, o 900 miršta. Pernai Lietuvoje startavo atnaujinta storosios žarnos vėžio prevencinė programa – slaptas tyrimas, kurį vyresni nei 50 metų pacientai gali atlikti tiesiog iš namų. Programoje dalyvauja ir tikrinasi vos pusė žmonių, o iš jų dalis gavusių teigiamą testo atsakymą neatlieka kolonoskopijos, mat tenka laukti eilėse. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šarūnas Stepukonis – ne vienintelis Lietuvoje kazino pralošdavęs milijonus. Dar vienas vilnietis pralošė 1,7 milijono eurų – taip pat ne savo, o įmonių, kuriose dirbo buhalteriu. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nustatė, kad vyras darydavo pavedimus, atsiskaitydavo su klientais ir persivesdavo įmonės lėšas sau. Į lošimų pinkles įkliuvo ir milijonus pralošė vilnietis, gimęs 1976 metais – tiesa, ne savo, o įmonės. Tai atskleidė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.

Lietuvoje trūksta beveik tūkstančio slaugos specialistų, o prognozuojama, kad iki 2032-ųjų šis skaičius išaugs iki kone 5 tūkstančių. Negana to, didelė dalis dabartinių slaugytojų patys artėja prie pensijos. Pasak slaugytojų, jauni žmonės vengia šio darbo – esą jis per sunkus, atlyginimai per maži, o atsakomybė ir krūvis milžiniški. Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta problemą ir žada pritraukti apie 900 slaugytojų, tačiau kada kels atlyginimus – neaišku.

Naujausi tyrimai rodo, kad vis mažiau vilniečių paauglių vartoja alkoholį ar rūko elektronines cigaretes, tačiau iškyla naujos grėsmės – daugėja atvejų, kai nepilnamečiams alkoholį duoda artimieji, o mokyklų atstovai pastebi, kad paaugliai svaiginasi medikamentais, kramtomuoju tabaku.  Medikai įspėja – dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo kai kurie vaikai atsiduria ligoninėse, praranda sąmonę, sutrinka jų širdies veikla.

Vairuotojams, pažeidusiems Kelių eismo taisykles, gali tekti papurtyti pinigines. Seimo narys, „aušrietis“ Karolis Neimantas užsimojo padidinti baudas net 50 procentų. Pavyzdžiui, už greičio viršijimą gali tekti pakloti virš 300 eurų, o už lengvą girtumą – beveik 2 tūkstančius eurų.  Įstatymo pataisų iniciatorius tikina, kad dabartinės baudos yra per mažos ir neatgraso vairuotojų nuo pažeidimų.

Savo 61-erių mamą girtas mirtinai sumušęs 40-etis kalėjime sėdės 14 metų – taip nusprendė teismas. Sūnaus sumušta mama tuomet į greitąją medicinos pagalbą nesikreipė 4 dienas ir nuo patirtų galvos ir kūno traumų mirė. Pasak teisėjo, sūnus dėl smurto jau teistas net du kartus – keldavo ranką ne tik prieš savo mamą, bet ir prieš sugyventinę. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Medikai įspėja – vis daugiau nerūkančių žmonių suserga plaučių vėžiu. Ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius 20–30 metų didžioji dalis šia onkologine liga sergančių žmonių bus nerūkantys. Pasak medikų, tam įtakos turi klimato kaita bei oro tarša – kietosios dalelės, kurias sukelia statybų darbai, automobiliai, prasiskverbia giliai į kvėpavimo takus, pažeidžia ląsteles ir gali sukelti plaučių vėžį. O oro kokybė Lietuvoje prastėja.

Ar prie šeimos gydytojų bei specialistų kabinetų nusidriekusias ilgas eiles išgelbės nuotolinės pacientų konsultacijos ir gydytojo skambučiai? Naujoji sveikatos apsaugos ministrė, sako, kad telemedicina sumažintų eiles iki 70 procentų. Opozicija atsikerta, jog vyresnio amžiaus žmonėms sudėtinga naudotis technologijomis, o telemedicina neatstos gyvo kontakto su pacientu. Marijampolės poliklinikoje šurmuliuoja pacientai, laukia savo eilės pas gydytojus specialistus ir šeimos gydytojus.

Privalomai užsidėti šalmus važiuojant elektriniais paspirtukais ar dviračiais gali tekti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems – tokią idėją siūlo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip pat nori įpareigoti verslus ir dalijimosi platformas savo klientams nupirkti šalmus, juos pritvirtinti prie paspirtukų ir prirakinti. Verslininkai atkerta, kad tokios priemonės per griežtos, o medikai šiurpsta nuo paspirtukininkų traumų, mat jos būna itin sudėtingos.

Įvairiomis medžiagomis apsinuodijusių vaikų skaičiai Lietuvoje kelia nerimą – per pastaruosius trejus metus jų padaugėjo dvigubai. Į gydytojų rankas patenka vis jaunesni vaikai, apsinuodiję tokiomis medžiagomis, kurių sudėtis lieka neaiški net medikams. Tiesa, į ligonines dažniau pakliūna ir girti vaikai – net ir su 3 promilėmis.  Jaunimą nuo svaigalų gydantiems medikams naujų vilčių žada Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

Prieš metus žemaičių tarme pasirodęs „Mažasis princas“ sulaukė kompanijos į draugiją – dabar knygą galima skaityti ir aukštaičių bei dzūkų tarmėmis. Vertėjai pasakoja, kad susidūrė su iššūkiais: teko ieškoti autentiškų tarmiškų žodžių, rašyboje naudoti specialius ženklus, kurie parodo, kaip reikia kirčiuoti ir tarti, taip pat padaryti tekstą suprantamą įvairaus amžiaus skaitytojams.  Prieš metus žmonės galėjo perskaityti mažąjį princą žemaitiškai – „Mažasis princos.

Gripui įsibėgėjus, vaistinėse stinga vaikams skirtų medikamentų nuo gripo. Pasak vaistininkų, šie medikamentai kai kur baigėsi dar praėjusią savaitę, tad kai kurie žmonės priversti lakstyti po kelias vaistines. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba aiškina, kad vieno iš trijų vaistų nuo gripo tiekimas sutriko dėl išaugusio sergamumo, o jo papildymas numatytas tik vasarą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Įvairių ligų užpulti žmonės plūsta į vaistines pirkti medikamentų.

Naujausia statistika skelbia – vien pirmadienį visoje Lietuvoje apie 10 tūkstančių darbuotojų į darbą atėjo neišsipagirioję. Tyrimo duomenimis, daugiausia girtų darbuotojų fiksuojama žemės ūkio ir komunalinių paslaugų sektoriuje. O darbdaviai vis dažniau tikrina savo darbuotojus ir prašo pūsti į alkotesterį vos tik įžengus į darbovietę.

Kasdien Lietuvoje apie 50 žmonių išgirsta vėžio diagnozę, o bendras sergančiųjų vėžiu skaičius Lietuvoje siekia 110 tūkstančių. Nors šalyje įdiegta nauja prevencinė sistema, skirta ankstyvajai diagnostikai, vos 45 procentai gyventojų dalyvauja prevencinės patikros programose.   Specialistai pastebi, kad žmonės dažnai pasimeta ir nesupranta, kaip veikia naujoji sistema – nežino, ar kreiptis į šeimos gydytoją, ar laukti kvietimo.

Panašu, kad pavasaris atkeliavo gerokai anksčiau – sausį užfiksuoti jau keturi aukščiausios temperatūros rekordai. Šiandien Jurbarke užfiksuota 9 laipsniai šilumos, o vakar Kalvarijoje temperatūra pakilo net iki 11 laipsnių šilumos. Sinoptikai prognozuoja, kad tokių rekordų žiemą gali būti ir dar daugiau.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.   Panevėžio bibliotekoje dirbanti Daiva eidama į darbą net stabtelėjo iš nuostabos – žolėje išvydo pūpsojančias snieguoles.

2025-aisiais gimę vaikai priklausys naujajai „Beta“ kartai. Sociologai tvirtina, kad tai karta, gimusi technologijų ir dirbtinio intelekto apsuptyje. Tad naujosios kartos atstovai daugiau bendraus, mokysis nuotoliniu būdu. Tačiau, pasak gydytojų ir psichologų, šiuolaikiniai vaikai vis dažniau susiduria su įvairiais sutrikimais, kuriuos nulemia ekranai ir kitos technologijos.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 39-erių Karolis ir 35-erių Adelė rūpestingai rankose laiko savo pirmagimę dukrytę.

Kas atrado karališkąsias karūnas, žiedus bei valdžios simbolius? Tai detektyvas, pritemdęs relikvijų atradimo džiaugsmą. Konfliktas įsiplieskė tarp Arkivyskupijos bei restauruotojo Sauliaus Poderio. Restauruotojas aiškina, kad visos institucijos jį ignoravo daugiau nei 10 metų, kuomet jis pasakojo apie lobius, slypinčius Arkikatedros požemiuose. Todėl esą jam nebeliko išeities, kaip tik pačiam imtis iniciatyvos ir ieškoti paslėptų insignijų.

Audangė, Kopa, Everestas, Bacharė, Feidas – šie reti ir išskirtiniai vardai jau įrašyti Lietuvos metrikacijos knygose. Tačiau tarp populiariausių išlieka Amelija, Sofija, Markas ar Jonas. Metrikacijos skyriaus vedėjos sako, kad iš 10-ties bent 6 vaikai registruojami vardais, kurie nesikartoja. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje mažoji Mėja pasaulį išvydo praėjusią savaitę. 29-erių Andželikai tai – pirmasis jos vaikas.

Lietuvą padengus plikledžiui daugybė žmonių plūsta į skubiosios pagalbos skyrius. Bene daugiausiai nukentėjusiųjų ir paslydusiųjų – Kaune. Anot medikų, susižeidusiųjų skaičius išaugo kone 30 proc. Taip pat dėl slidaus kelio pasipylė avarijos. Sinoptikai perspėja – lijundros ir plikledžio gyventojai gali sulaukti ir vėl. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietis Antanas, kaip ir įprastą dieną, ėjo iš namų į darbą. Tačiau vos palikęs namus vyriškis ėmė ir paslydo.

Penkerius metus Lietuvoje su savo šeima, vyru ir 5 lietuviais vaikais gyvenanti pusiau ukrainietė ir pusiau rusė, turinti Rusijos pilietybę Irina deportuojama iš Lietuvos. Migracijos departamento sprendimu, moteris per 14 dienų turi sugrįžti į Kaliningrado sritį – esą ji neatitinka visų reikalavimų, jog galėtų gauti pabėgėlio statusą. Šeima šokiruota tokiu sprendimu ir baiminasi, kad grįžimas į Rusiją motinai gali kelti pavojų, dėl to skundžia teismo nuosprendį aukštesnei instancijai.

Penkiolikmetis nusprendė paduoti savo tėvus į teismą dėl nuolatinio spaudimo sportuoti. Pasak paauglio advokatės, jis skundžiasi nebeturintis laiko ne tik mokslams ar draugams, bet ir poilsiui. Vaikas šiuo metu sportinių aukštumų siekia užsienyje, tačiau Lietuvoje likę tėvai esą ir toliau griežtai stebi bei reikalauja, kad atžala sutelktų visas jėgas į sportą, laikytųsi griežto režimo, mitybos plano.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Sportas – sveikata ir suaugusiems, ir vaikams.

Vos prasidėjus naujiems metams kai kur miškuose pūpso spalvoti grybai – voveraitės, kelmučiai, baravykai ir žaliuokės. Radinius žmonės fiksuoja ir kelia į socialinius tinklus, o grybautojai pripažįsta, kad sausio mėnesį grybauti dar neteko. Pasak mikologų, grybai toliau dygsta ir auga dėl šiltesnės žiemos ir neįšalusios žemės ir įspėja – žieminiai grybai gali būti pašalę arba pradėję irti, todėl gali būti ir nuodingi. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Prasidėjus šventėms vieni tautiečiai renkasi griebtis taurelės vyno, šampano ar kitų svaigiųjų gėrimų, o kiti švenčia visiškai blaiviai – grūdinasi, šoka į šaltą ežerą tiek per Kalėdas, tiek per Naujuosius metus. Policija ragina saikingai vartoti alkoholį ir primena, kad esą daugiau nei pusę eismo įvykių per šventes sukelia girti vairuotojai. Taip pat per šventes netrūksta smurtaujančių – pasak policijos, 80 procentų asmenų, kurie smurtauja per šventes, yra išgėrę.

Vaistai, skirti cukriniu diabetu sergantiems žmonėms, tampa geidžiamu produktu svajojantiems itin greitai sulieknėti. Vaistininkai atvirai pasakoja, kad žmonės gudrauja bandydami gauti šių medikamentų – vieni prašo receptų pas odontologus, kiti pateikia net baltarusiškus receptus. Tačiau tokia „mada“ kelia rimtų problemų – mat vaisto trūksta sergantiems cukriniu diabetu.

Plaučių uždegimai Lietuvoje guldo į ligonines tiek vaikus, tiek suaugusius. Gydytojai pastebi, kad palyginus su rudens mėnesiais dabar sergančiųjų plaučių uždegimais skaičius šoktelėjo kone dvigubai – vien vaikų ligoninėse sergančiųjų kelios dešimtys. Pasak medikų, žmonės dažniau serga bakterinės kilmės plaučių uždegimais, kuriuos sukelia įvairios mikoplazmos, chlamidijos.

Naujausi Vilniaus universiteto atlikti tyrimai atskleidžia, kad daugiau nei trečdalis dirbančiųjų Lietuvoje rizikuoja perdegti. Anot mokslininkų, didžiausią riziką pervargti ir perdegti darbe patiria nekvalifikuoti darbuotojai. Taip pat ir tie specialistai, kurie dirba sunkiomis sąlygomis, pamainomis, patiria didelę įtampą – mokytojai, medikai, ugniagesiai, policininkai. Psichologai aiškina, kad perdegimo metu žmogus jaučia fizinį, emocinį nuovargį, dažnai klysta, atsiriboja nuo kolegų.

Artėjant didžiosioms žiemos šventėms, lietuviai jau planuoja, kaip ir kur jas pasitiks. Dalis tautiečių gausesnį kiekį laisvų dienų išnaudos kelionėms į užsienį – nuo saulėtų Egipto ir Tailando kurortų iki kalėdinių miestelių Paryžiuje ar Kalėdų Senelio gimtinės Laplandijos. Kelionių organizatoriai pastebi, kad šventinių kelionių paklausa išaugo kone dvigubai.

Prie spindinčių miestų eglių nusidriekė ir kalėdiniai turgeliai. O juose akys raibsta nuo prekeivių siūlomų skanėstų – meduolių, varškės spurgų, karšto vyno ar net troškintų kopūstų su dešrelėmis. Tiesa, svečiams ir vietiniams gyventojams akys raibsta ir nuo kainų – štai Vilniuje už didelį puodelį karšto vyno gali tekti pakloti net 9 eurus. TV3 Žinios pasidairė ir po kalėdinius miestelius kaimyninėje Rygoje ir Taline.

Spindinti žaliaskarė, puošnūs Kalėdų miesteliai ir šventinė nuotaika – sostinės Katedros aikštėje suspindo 17 metrų aukščio, žaisliuką primenanti Kalėdų eglė. Tiesa, užvirė tikra žaliaskarių kova – gyventojai renka gražiausią. Puošiasi ir kiti miestai – štai Panevėžyje sužibo karkasas, kurį puošia geometrinių figūrų dekoracijos. O visai ką tik, šį vakarą, eglę įžiebė ir klaipėdiečiai.

Kalėdinės eglutės, dovanos, šiltas židinys, kaspinai ir girliandos – taip šventiškai išpuošti Lietuvos traukinių vagonai pasitinka keleivius. Žmonės, vos įsėdę į tokius traukinius, sako iškart pagalvojantys apie artėjančias gražiausias metų šventes ir dovanas artimiesiems. Pasak keturis traukinius puošusios dizainerės, tokia idėja kilo ne šiaip sau, o norint prieš Kalėdas sukurti jaukią atmosferą tiems, kurie keliauja namo pas savo tėvus ir artimuosius.

Puošnūs vakarėliai, brangūs gėrimai, prabangūs drabužiai ir slaptos medžioklės – taip atrodė Komunistų partijos nomenklatūros gyvenimas Sovietų Sąjungoje. Pasaulis, kupinas privilegijos ir pompastikos. O paprastų žmonių kasdienybė atrodė kitaip – įvairiausius paprastus darbus dirbę ir įtakingų pažinčių neturėję žmonės skendėjo skurde ir pilkumoje. Tokias dvi skirtingas sovietinio gyvenimo puses savo nuotraukose užfiksavo fotografas Antanas Sutkus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Artėjant šventėms, Kalėdų Seneliai jau imasi darbų. Susirinkę Vilniaus televizijos bokšte pasirašė Kalėdų Senelių deklaraciją, kurioje įtvirtina naują šventę – Kalėdų eglutės dieną. Ta proga Kalėdų seneliai išėjo į Vilniaus gatves ir su audringomis dainomis bei šokiais užkūrė tikrą šventę – linksmino praeivius, dalijo dovanėles. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Prieš beveik metus sprogęs Viršuliškių daugiabutis atstatytas – sutvarkyta laiptinė, perdangos, stogas, pakeisti radiatoriai ir kambarys, kuriame įvyko sprogimas. Nors savivaldybė jau baigė pagrindinius atstatymo darbus, patys gyventojai dar negalės sugrįžti namo iki Kalėdų, mat tik dabar prasidės butų remonto ir apdailos darbai. Apdraustiems gyventojams dalinę apdailą padengs draudimas, tačiau neapsidraudusiems teks už tai susimokėti patiems. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Orams atšalus – gripo, COVID-19 bei ūminių kvėpavimo takų infekcijų susirgimų Lietuvoje daugėja – praeitą savaitę sergamumo rodiklis viršijo tūkstantį atvejų 100-tui tūkstančių gyventojų. Sveikatos specialistai prognozuoja, kad šventiniu laikotarpiu gali būti sergamumo pikas koronavirusu ir gripu, todėl ragina skiepytis. O ypač vakcinuotis turėtų vyresnio amžiaus žmonės, taip pat ir tie, kurie serga lėtinėmis ligomis ar nėščiosios. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Neeilinė operacija išgelbėjo neišnešioto kūdikio gyvybę – Vilniaus Santaros klinikose medikai vos 1,2 kg sveriančiam kūdikiui prapletė kraujagyslę su specialiu stentu, kurį naudoja infarktą patyrusiems pacientams. Medikai neslėpė, jog operuojant kūdikį jautė begalinę įtampą, nes bet kokia klaida galėjo kainuoti vaiko gyvybę. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.