Aidija Mockevičiūtė

Bazines palūkanų normas jau antrus metus po truputį mažinęs Europos Centrinis Bankas (ECB) gyventojams palankaus sprendimo šįkart nepriėmė – palūkanas paliko 2 procentų lygyje. Ekonomistai sako, kad sprendimas „nekarpyti“ normų susijęs su vis dar neapibrėžta pasauline padėtimi – augančia geopolitine įtampa ir prekybos ginčais. Ekonomistai prognozuoja, kad iki metų pabaigos palūkanos vis tiek bus sumažintos dar bent kartą.

Trys šimtai naujai įsigytų ir dovanotų per pastarąjį dešimtmetį meno kūrinių – vieni, kurie jau yra kultūros paveldas, o kiti, nors ir neseniai sukurti, bet dabar tokie vertingi, kad išties greit gali tuo paveldu tapti. Būtent juos parodoje „Tarp aušrų“ ir pristato meno mylėtojams Lietuvos Nacionalinė dailės galerija. Tiesa, tie trys šimtai eksponatų tėra tik dalis visos 22 tūkstančių meno kūrinių kolekcijos, kurią Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kaupė 10 metų.

Net pusė tūkstančio Vilniaus moksleivių gavo po du ir daugiau šimtukų – keturis kartus daugiau nei pernai. Tad geriausius abiturientus miesto savivaldybė pagerbė apdovanojimų ceremonijoje – įteikė 100 eurų kuponus. Jaunuoliai pasakoja ir kaip gavo tiek šimtukų, ir kaip panaudos gautus prizus. Tiesa, patys abiturientai jaučiasi dvejopai – sako, kad kai kuriuos šimtukus gavo nepelnytai, tačiau tai jų nestabdo kurti ateities planus.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kasmet Lietuvoje gimsta apie 1300 neišnešiotų kūdikių. Kitaip tariant, bent 5 naujagimiai iš 100 yra ankstukai. Neišnešiotukus medikai dažnai gydo ligoninėse savaites ar net kelis mėnesius, o kartu su mažyliais tėvai praleidžia laiką gydymo įstaigose kovodami dėl jų sveikatos. Pasak tėvų, jiems sumažėja vaiko priežiūros atostogų, mat šių laikas pradeda skaičiuotis nuo gimimo dienos. Negana to, mamos gauna ir mažiau išmokų – pasak asociacijos „Neišnešiotukas“, tėvai praranda tūkstančius eurų.

„Mes – ne laboratorinės žiurkės“ – prie Vyriausybės lietuje skandavo apie pusšimtis abiturientų. Jie protestavo prieš dabartinę egzaminų tvarką ir tvirtino, kad ji kelia chaosą bei stresą. Paskelbti naujausi egzaminų rezultatai rodo, kad valstybinio matematikos egzamino neišlaikė 15 procentų mokinių – net ir pridėjus po 10 taškų prie egzamino rezultatų. Ekspertų teigimu, situacija yra tragiška.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Saulei pakaitinus, vis daugiau žmonių  važinėjasi keturračiais. Tačiau ši pramoga turi ir rimtų pasekmių. Praėjusiais metais 46 lietuviai važiuodami keturračiais susižalojo, o pusė jų – vaikai ar paaugliai. Medikai pastebi naują tendenciją – daugėja susitraumavusių, nukritusių paauglių. Jauniausias pacientas vos aštuonerių metų. Nepilnamečiai patiria galvos, stuburo traumas, dubens kaulo bei šlaunikaulio lūžius.

Meškos toliau klajoja ir tyrinėja visą Lietuvą. Sekmadienį rudoji viešnia apsilankė šeimos sodybos kieme Ignalinos rajone, išvartė bičių avilius. Ir tai – ne pavienis atvejis. Šiemet meškos jau pastebėtos beveik 50 kartų. Pasak medžiotojų, dabar lokiams poravimosi metas, todėl ir aktyviau migruoja. Tačiau meškos vis apsilanko ne tik įvairiose giriose, bet ir miestuose – Aplinkos ministerija pripažįsta, kad šis reiškinys kelia susirūpinimą.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nepilnamečiai vis dažniau rizikuoja gyvybe ir pažeidinėja kelių eismo taisykles. Policijos naujausia statistika skelbia, kad kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičius šoktelėjo 45 procentais praėjusius metus palyginus su užpernai. Dvigubai padaugėjo paauglių, kurie nusižengė lakstydami paspirtukais ar dviračiais. Pareigūnai pastebi, jog jaunimas rizikingą elgesį demonstruoja socialiniuose tinkluose. Daugėja ir nepilnamečių, kurie laksto gatvėmis be teisių.

Gydytojai perspėja – šylant orams ir žmonėms vis daugiau laiko praleidžiant gamtoje, erkės nesnaudžia, platina ligas ir guldo žmones į ligonines. Pacientai pasakoja, kad užsikrėtus erkiniu encefalitu, temperatūra gali šokteli net iki 40 laipsnių ir laikosi keletą dienų. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, užsikrėsti erkių platinamomis ligomis galima ne tik miškuose, bet ir daugiabučių kiemuose.

Ledų kainos Lietuvoje jau prilygsta ir dienos pietų kainoms. Štai Palangoje neregėtos kainos – už populiarių ledų „Baltija“ vafliniame puodelyje porciją gyventojams gali tekti pakloti ir 5 eurus, kai parduotuvėje tie patys ledai kainuoja perpus mažiau. Kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ atstovas tvirtina, kad kai kurių verslininkų godumui ribų nėra. Mat jie naudojasi tuo, kad pirkėjai nesipriešina ir patys pasirenka mokėti brangiau už ledus.

Artėjant Joninėms, prekybos centruose pirkėjai šventei renkasi maisto produktus. Į krepšelį krauna šašlykus, vaisius, uogas, alų ir šampaną. Pasak prekybininkų, Joninių laikotarpiu smarkiai išauga ne tik maisto produktų paklausa, bet žmonės nusiteikia ir paparčio žiedo paieškoms bei pramogoms – perka prezervatyvus, jų pardavimai auga trečdaliu. Dalis tautiečių Jonines švęsti planuoja gamtoje, sodybose,  šventiniam stalui atseikėti ketina apie 100 ar 200 eurų.

Santaros klinikos ir Nacionalinio kraujo centras įspėja – šiuo metu trūksta kraujo, ypač pirmos ir antros grupės. Birželio 10-ąją pakviesti į kraujo centrus rinkosi žmonės priduoti kraujo. Donorais tapę gyventojai atvirauja, kad labiausiai juos gąsdino adatos, tačiau dėl kilnaus tikslo pasiryžo imtis šio žingsnio.  43-ejų Vidmantas donoro kėdėje toli gražu ne pirmą kartą – vilnietis jau yra pridavęs apie 80 litrų kraujo.  „Šitas kartas 97-tas, berods, tiek kiek rašo ant juostelės.

Vilniuje vairuotojai fiksuoja chuliganišką kelių erelių elgesį – du „BMW“ vairuotojai skriejo per žiedą, kirto ištisinę juostą, o vienas jų išlipęs spyrė į kito automobilio dureles. Tokių chuliganiškų vairuotojų manevrų miestuose apstu. Štai Kaune kelių policijai įkliuvo ir „savaitės skrajūnas“ – „BMW“ vairuotojas be teisių „skrido“ net 196 kilometrų per valandą greičiu. Pareigūnai pripažįsta, kad tokie kelių chuliganai suaktyvėja šiltuoju metų laiku.

Sakartvelo pilietis, iš Vilniaus universiteto bibliotekos pavogęs 17 retų, XIX amžiaus knygų, išgirdo teismo nuosprendį. Teismas skyrė jam 3 metus ir 4 mėnesius kalėjimo. Knygų vertė viršija 600 tūkstančius eurų. Universitetas jas prarado, kur jos yra, teisėsauga nesugebėjo išsiaiškinti. Šį nusikaltimą paskatino atlikti nepažįstamas rusas, iš kurio, pasak nuteistojo, jis gavo 30 tūkstančių dolerių.  Mikheilui Zamtarazdei skiriama galutinė 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuo kitų metų Lietuvoje maisto kurjeriais dirbantys arba kitas paslaugas teikiantys užsieniečiai turės mokėti lietuvių kalbos pagrindus. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo įstatymo įsigaliojimą nukelti dar metams – iki 2027-ųjų. Universitetų atstovai tokiam pavėlinimui nepritaria ir siūlo padėti – esą jie jau dabar moko lietuvių kalbos įvairiais lygiais ir turi testavimo sistemą.

Dvi karalienės ir dvi ypatingos istorijos. Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaryta tarptautinė paroda apie Lenkijos karalienę Barborą Radvilaitę ir Švedijos – Kotryną Jogailaitę. Paroda kviečia pažvelgti į istorines moteris ne tik kaip į karalienes, bet ir kaip į įtakingas asmenybes. Auksuota Kotrynos Jogailaitės, Švedijos karalienės ir jauniausios Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukros, karūna yra atvežta iš Švedijos.

Kone kas trečią Lietuvos gyventoją kamuoja pavasarinė alergija. Žydint beržams ir ore tvyrant žiedadulkėms, žmonės masiškai plūsta pas medikus – alergologų kabinetuose nebėra laisvų laikų, o konsultacijų tenka laukti net iki dviejų mėnesių. Naujausi atlikti tyrimai rodo, kad net penktadalis alergiškų žmonių nesigydo, taip rizikuodami savo sveikata. O pavasarinės alergijos gali komplikuotis ir į astmą, kai pradeda trūkti oro, apima dusulys – tokiu atveju gali tekti gultis į ligoninę.

Kasmet Lietuvoje krūties vėžys diagnozuojamas apie 1700 moterų, virš 500 nuo šios ligos miršta. Pasak medikų, apie pusę moterų nesitikrina dėl krūties vėžio, o tai svarbu, mat jei vėžys nustatomas ankstyvojoje stadijoje, 90 procentų moterų pasveiksta. Prieš 13 su puse metų Aušra išgirdo skaudžią žinią – 3 stadijos krūties vėžys.

Gausybė erkių veisiasi ne tik miškuose, bet ir miestų kiemuose bei parkuose. Jų aktyvumas, pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, dabar didžiausias per pastaruosius metus. Jos puola ne tik žmones, bet ir keturkojus. Veterinarijos klinikose – pacientų antplūdis. Kai kuriems augintiniams vienu metu medikai randa net 10 įsisiurbusių erkių. Pasak veterinarų, 1 iš 10 gyvūnų diagnozuoja babeziozę, kuri gali būti mirtinai pavojinga – pažeidžia inkstus, kepenis ir kitus organus.

Neries upė tapo muzikos oaze – plaukiant per patį Vilniaus centrą skambėjo lietuvių liaudies dainos. Taip atidarytas tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“. Net Vilnių užpuolęs lietus neišgąsdino dainuojančių ansamblių narių.  Neries upė tapo gyvu muzikos taku. Vilniaus folkloro ansambliai dainavo tikras lietuvių liaudies dainas ir atviravo, kad lietuvių liaudies muzika – neatsiejama mūsų kultūros dalis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė kitais metais sutrumpinti mokslo metus 5-10 klasių mokiniams ir baigti savaite anksčiau – birželio 15 dieną. Pasak ministrės, birželį mokymasis tampa neefektyvus, o mokytojai pervargsta nuo didelio krūvio, mat turi dar ir prižiūrėti egzaminus laikančius abiturientus. Dalis mokytojų ir mokyklų vadovų tokį sprendimą palaiko, tačiau kai kurie piktinasi, mat mokiniai gali nespėti išmokti visų numatytų temų.

Daugiau nei pusė milijono Lietuvos šeimų permoka už elektrą – kai kurie net nežinodami moka iki trečdalio daugiau nei galėtų. Dažnas sako, kad jam gana painu analizuoti ir skaityti visas sąskaitas, tad planų dažniausiai nekeičia. Tad liepos mėnesį žmonės gaus sąskaitas, kuriose bus parašyta ne tik kiek reikia sumokėti už birželį, bet ir pigiausias tiekėjo siūlomas planas.

Vos tik saulei stipriau pašvietus, lietuviai traukia kepsnines ir pradeda šašlykų sezoną. Tačiau net kepant mėsą nuosavame kieme privalu laikytis saugumo reikalavimų, o jų nepaisantys gali užsidirbti net baudą iki 600 eurų. Ugniagesiai pastebi, kad dėl šašlykinių dažnai kiemuose sudega ir augalai, o kartais ir namai. O ką jau kalbėti apie įvairius nudegimus – pasak medikų, dažniausiai žmonės nudega plaštakas, veidą, kai neatsakingai naudoja degųjį skystį.

Poliklinikų ir ligoninių koridoriuose kasdien laukia pacientai, kad patektų pas gydytoją specialistą. Naujausia gyventojų apklausa rodo, kad trečdalis gyventojų eilėse pas gydytoją specialistą laukia nuo dviejų savaičių iki kone mėnesio. O ilgiau nei tris mėnesius vizito pas gydytoją laukia kas dešimtas pacientas.  Sveikatos apsaugos ministerija problemą pripažįsta ir siūlo užregistruoti pacientus pas medikus pagal laisvą vietą, o ne konkretų gydytoją – esą taip sumažins eiles.

Lietuvos muzikos pasaulį sukrėtė skaudi netektis – netikėtai žuvo muzikos prodiuseris Gintaras Bendžius. Apie nelaimę Norvegijoje, kurioje jis žvejodamas pateko į audrą, pranešė jo brolis. Norvegijos žiniasklaida skelbia, kad Šiaurės jūroje per audrą apvirto motorinė valtis – vienas lietuvis išsigelbėjo, o kitas – Gintaras Bendžius – žuvo. Muzikos ir pramogų pasaulio bendruomenė G. Bendžių prisimena kaip inteligentišką, ramų, tikrą savo srities profesionalą.

Kaip krizės ar karo metu Lietuvoje veiktų parduotuvės, ar būtų galima jose apsipirkti ir atsiskaityti banko kortelėmis už būtiniausius maisto produktus? Nacionalinis krizių valdymo centras skelbia, kad Lietuvoje nutrūkus elektros tiekimui ar ryšio tinklams veiktų mažiausiai 125 specialios atraminės parduotuvės. Tačiau kurios – paslaptis. Jų sąrašo nežino dar net patys prekybininkai.

Kruša, sniegas ir net šalnos – tokiu oru šį rytą stebėjosi gyventojai dalyje Lietuvos. Žiemiški vaizdai užfiksuoti Jonavos, Kryžkalnio, Tauragės ir kitose apylinkėse. Vėsumai nesitraukiant žmonės piktinasi, kad šalta ne tik lauke, bet ir namuose.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Jonavos gyventoja vakar negalėjo atsistebėti gamtos išdaigomis – filmavo krentančius krušos gabalėlius. Namuose šalčiau nei lauke O Kryžkalnyje vairuotojas užfiksavo, kaip kelias nuklotas sniegu.

Draudikai fiksuoja, kad per šventinius savaitgalius vagysčių skaičius išauga keliais kartais. O pernai per Velykas didžiausia namų turto vagystės žala siekė net 70 tūkstančių eurų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip viduryje baltos dienos viename Panevėžio gyvenamųjų namų kvartalų vyriškis prisėlino prie svetimo būsto, pasižiūrėjo virš vartų, o tada įsitikino, ar nieko iš kaimynų nėra ir užėjo į vidų. Ir vos po kelių akimirkų išėjo su... karučiu.

Vis daugiau Lietuvos gydymo įstaigų imasi iniciatyvos pačios ruoštis galimiems pavojams – tvarkosi rūsius, vandentiekius, įrenginėja vietas darbuotojams ir pacientams pasislėpti. Tačiau ir specialistai, ir politikai pripažįsta – iki tinkamo pasirengimo dar toli. Jaunųjų gydytojų asociacijos apklausa parodė, kad daugiau nei pusė sveikatos priežiūros specialistų mano, kad yra visiškai nepasiruošę teikti pagalbą karo sąlygomis.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vilniaus televizijos bokšte atidaryta kvapą gniaužianti nauja apžvalgos aikštelė. Pasak organizatorių, naujoji apžvalgos aikštelė yra įrengta po TV bokšto taure, 160 m aukštyje, ir ratu juosia visą bokšto liemenį, o stiklinės grindys sukuria iliuziją, lyg mes sklandytume ore. Ir nors atrodo, kad po kojomis nieko nėra, stiklinės grindys – trijų sluoksnių. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kiekvienais metais tūkstančiai moterų Lietuvoje ryžtasi nutraukti nėštumą – ir nors tai viena sudėtingiausių asmeninių patirčių, valstybė už tai sumoka tik tuomet, kai kyla pavojus vaisiaus arba mamos gyvybei. Visais kitais atvejais moterys turi pačios susimokėti už abortą, kurio kaina gali siekti ir 800 eurų. Tiesa, Seime kelią skinasi siūlymas abortus ir kontraceptines priemones padaryti nemokamas.  Vilma vienintelį kartą pastojo 20-ties metų.

Vilniaus naktinis gyvenimas įgauna pagreitį. Savivaldybė skelbia, kad mieste jau veikia 17 barų-dainyklų, kuriose žmonės ir muzikuoja, ir atsipalaiduoja. Tačiau opozicija žodžių į vatą nevynioja ir aiškina, kad pirminė tokių dainyklų idėja buvo barai be jokio alkoholio. Vilniaus miesto meras atšauna, kad tokių minčių niekada neturėjo, o naktinio biuro atstovai ramina – esą alkoholį žmonės dainyklose vartoja saikingai, nes tai erdvė, kur vyksta daug muzikinių pasirodymų.

Audra, karo grėsmė ar branduolinė avarija – tokioms ekstremalioms situacijoms ištikus, svarbu būti pasiruošus, įspėja civilinės saugos specialistai. Pastarieji tikina, kad kiekvieno namuose turi būti suruoštas išvykimo krepšys su išgyvenimui reikalingais daiktais – asmens dokumentais, maistu, vandeniu ir pirmosios pagalbos priemonėmis. Visgi daugelis žmonių apie tokį krepšį neturi žalio supratimo.  Tuo metu verslininkai jau siūlo iš anksto paruoštas išlikimo kuprines.

Lietuvos mokyklose vis dar dirba virš 2000 pensinio amžiaus mokytojų, o jaunimas švietimo sistemoje didelio noro dirbti nerodo. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje net 56 procentai pradinių klasių mokytojų yra vyresni nei 50-ies metų, o tyrimai rodo, kad per pirmuosius penkerius darbo metus iš švietimo sistemos pasitraukia apie pusę jaunų pedagogų.

Lietuvoje šiemet specialistai užfiksavo du tymų atvejus. Susirgo 18 ir 27 metų asmenys, įtariama, kad abu nebuvo pasiskiepiję. Vienas jų keliavo per Vietnamą, Turkiją ir grįžęs į Lietuvą buvo hospitalizuotas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, paskiepytų vaikų nuo tymų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja – per ketverius metus skiepijimo rodikliai smuko nuo 90 iki 84 procentų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vos 50 mililitrų lietuvio kraujo gali tapti raktu į pažangesnę mediciną – šalyje pradėjo veikti pirmasis populiacinis biobankas, kuriame saugomi gyventojų biologiniai mėginiai ir sveikatos duomenys. Jie padės mokslininkams kiek įmanoma anksčiau ir tiksliau diagnozuoti ligas bei užkirsti kelią komplikacijoms. Pasak ekspertų, asmens duomenys yra užkoduoti, tačiau jei tyrImų metu mokslininkai atranda rimtų genetinių rizikų arba tikimybę sirgti vėžiu, gyventojai gali būti įspėti.

Atšilus orams, daugelis skuba praverti langus ir įsileisti gryno oro, tačiau tai gali virsti didžiule nelaime. Štai šią savaitę Vilniuje šešiametė mergaitė iškrito pro ketvirto aukšto langą. Tai jau ne pirmas toks atvejis Lietuvoje: specialistai pastebi, kad panašios nelaimės šiltuoju metų laiku kartojasi. Medikai pasakoja, kad pro langus iškritę vaikai patiria sunkias traumas – galvos smegenų sukrėtimus, kaulų lūžius, o kai kurie visam gyvenimui lieka neįgalūs.

Sklandantys dūmai, griuvėsiai, juose įstrigę žmonės, gaisrinės automobilių sirenos – Vilniuje ugniagesiai gelbėtojai, medikai bei kitos tarnybos taktinių pratybų metu ieškojo nukentėjusiųjų ir mokėsi valdyti sudėtingas ekstremalias situacijas. Dalyviai pripažįsta – nors pradžioje buvo ir chaoso, tokios pratybos vis tiek padeda gerinti komandinį darbą ir pasiruošti realiems pavojams.

Ar prie mobiliųjų ekranų daugiausia laiko praleidžia vaikai? Naujausias atliktas tyrimas atskleidžia kiek kitokią realybę. Daugiau kaip pusę apklaustų vaikų mano, kad jų tėvai telefone praleidžia daugiau laiko nei jie patys. O gydytojai šiurpsta nuo vaizdų ligoninėse, kai pasiligojusius vaikus pas gydytojus atvežę tėvai daugiau dėmesio skiria savo telefonui, o ne vaiko savijautai.

Kas antras lietuvis nevartoja vaistų tinkamai ir nesiklauso gydytojų rekomendacijų. Vieni pamiršta, kiti užsiima savigyda – patys nusprendžia, kokią dozę medikamentų reikia išgerti. Medikai įspėja – dėl netinkamai vartojamų medikamentų didėja rizika patirti infarktą, insultą. Negana to, Lietuva vis dar pirmauja Europoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų – nuo jų miršta daugiau nei pusė moterų ir kiek mažiau nei pusė vyrų.

Kasmet Lietuvoje storosios žarnos vėžiu suserga apie 1,7 tūkst. žmonių, o 900 miršta. Pernai Lietuvoje startavo atnaujinta storosios žarnos vėžio prevencinė programa – slaptas tyrimas, kurį vyresni nei 50 metų pacientai gali atlikti tiesiog iš namų. Programoje dalyvauja ir tikrinasi vos pusė žmonių, o iš jų dalis gavusių teigiamą testo atsakymą neatlieka kolonoskopijos, mat tenka laukti eilėse. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šarūnas Stepukonis – ne vienintelis Lietuvoje kazino pralošdavęs milijonus. Dar vienas vilnietis pralošė 1,7 milijono eurų – taip pat ne savo, o įmonių, kuriose dirbo buhalteriu. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nustatė, kad vyras darydavo pavedimus, atsiskaitydavo su klientais ir persivesdavo įmonės lėšas sau. Į lošimų pinkles įkliuvo ir milijonus pralošė vilnietis, gimęs 1976 metais – tiesa, ne savo, o įmonės. Tai atskleidė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.

Lietuvoje trūksta beveik tūkstančio slaugos specialistų, o prognozuojama, kad iki 2032-ųjų šis skaičius išaugs iki kone 5 tūkstančių. Negana to, didelė dalis dabartinių slaugytojų patys artėja prie pensijos. Pasak slaugytojų, jauni žmonės vengia šio darbo – esą jis per sunkus, atlyginimai per maži, o atsakomybė ir krūvis milžiniški. Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta problemą ir žada pritraukti apie 900 slaugytojų, tačiau kada kels atlyginimus – neaišku.

Naujausi tyrimai rodo, kad vis mažiau vilniečių paauglių vartoja alkoholį ar rūko elektronines cigaretes, tačiau iškyla naujos grėsmės – daugėja atvejų, kai nepilnamečiams alkoholį duoda artimieji, o mokyklų atstovai pastebi, kad paaugliai svaiginasi medikamentais, kramtomuoju tabaku.  Medikai įspėja – dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo kai kurie vaikai atsiduria ligoninėse, praranda sąmonę, sutrinka jų širdies veikla.

Vairuotojams, pažeidusiems Kelių eismo taisykles, gali tekti papurtyti pinigines. Seimo narys, „aušrietis“ Karolis Neimantas užsimojo padidinti baudas net 50 procentų. Pavyzdžiui, už greičio viršijimą gali tekti pakloti virš 300 eurų, o už lengvą girtumą – beveik 2 tūkstančius eurų.  Įstatymo pataisų iniciatorius tikina, kad dabartinės baudos yra per mažos ir neatgraso vairuotojų nuo pažeidimų.

Savo 61-erių mamą girtas mirtinai sumušęs 40-etis kalėjime sėdės 14 metų – taip nusprendė teismas. Sūnaus sumušta mama tuomet į greitąją medicinos pagalbą nesikreipė 4 dienas ir nuo patirtų galvos ir kūno traumų mirė. Pasak teisėjo, sūnus dėl smurto jau teistas net du kartus – keldavo ranką ne tik prieš savo mamą, bet ir prieš sugyventinę. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Medikai įspėja – vis daugiau nerūkančių žmonių suserga plaučių vėžiu. Ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius 20–30 metų didžioji dalis šia onkologine liga sergančių žmonių bus nerūkantys. Pasak medikų, tam įtakos turi klimato kaita bei oro tarša – kietosios dalelės, kurias sukelia statybų darbai, automobiliai, prasiskverbia giliai į kvėpavimo takus, pažeidžia ląsteles ir gali sukelti plaučių vėžį. O oro kokybė Lietuvoje prastėja.

Ar prie šeimos gydytojų bei specialistų kabinetų nusidriekusias ilgas eiles išgelbės nuotolinės pacientų konsultacijos ir gydytojo skambučiai? Naujoji sveikatos apsaugos ministrė, sako, kad telemedicina sumažintų eiles iki 70 procentų. Opozicija atsikerta, jog vyresnio amžiaus žmonėms sudėtinga naudotis technologijomis, o telemedicina neatstos gyvo kontakto su pacientu. Marijampolės poliklinikoje šurmuliuoja pacientai, laukia savo eilės pas gydytojus specialistus ir šeimos gydytojus.

Privalomai užsidėti šalmus važiuojant elektriniais paspirtukais ar dviračiais gali tekti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems – tokią idėją siūlo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip pat nori įpareigoti verslus ir dalijimosi platformas savo klientams nupirkti šalmus, juos pritvirtinti prie paspirtukų ir prirakinti. Verslininkai atkerta, kad tokios priemonės per griežtos, o medikai šiurpsta nuo paspirtukininkų traumų, mat jos būna itin sudėtingos.