Pasak medikų, tam įtakos turi klimato kaita bei oro tarša – kietosios dalelės, kurias sukelia statybų darbai, automobiliai, prasiskverbia giliai į kvėpavimo takus, pažeidžia ląsteles ir gali sukelti plaučių vėžį. O oro kokybė Lietuvoje prastėja.
43-ejų Kristina prieš trejus metus išgirdo šiurpinančią diagnozę – plaučių vėžys.
„Trūko oro ir iškreipti kvapai – mano atveju, atsirado dūmų kvapas aplinkoj, kur nebuvo dūmų, vanduo kvepėdavo pienu“, – pasakoja Varėnos rajono gyventoja Kristina.
Moteris pasakoja, jog vėžys agresyviai ir smarkiai progresavo per du mėnesius, o jį medikai atrado atsitiktinai – profilaktinės patikros metu: „Auglys – jo amžius maždaug 6 mėnesiai, nes jei būtų buvę daugiau – manęs čia nebūtų buvę. Aš atsikosėdavau maždaug nago dydžio kraujo gabaliukais – netgi ne kręšuliukais, o tokiais, kaip apvaliais“.
Laimei, medikai Kristinai atliko operaciją, pašalino dalį plaučio, tad moteriai kvėpuoti ir kalbėti sunku.
Tačiau moteris rankų nenuleidžia – universitete studijuoja tarptautinės teisės magistrą, į gyvenimą žiūri pozityviai. Tiesa, įdomu tai, kad Kristina susirgo plaučių vėžiu, nors yra nerūkanti.
„Aš nesu realiai net bandžiusi rūkyti jokių cigarečių, nei tabako – nieko. Man net minties nekildavo paimti cigaretės į dantis“, – tikina Kristina.
Vis dažniau suserga nerūkantys
Plaučių vėžio diagnozę per metus išgirsta apie pusantro tūkstančio žmonių Lietuvoje. Ir nors rūkymas dažniausiai sukelia plaučių vėžį, pasak medikų, vis daugiau nerūkančių suserga šia onkologine liga.
„Tendencijos rodo, kad po 20–30 metų iš sergančių plaučių vėžiu rūkantys, stipriai rūkantys žmonės, bus mažuma jau. Laipsniškai po kelis procentus, kiekvienais procentais tokių žmonių daugėja“, – teigia Santaros klinikų gydytojas pulmonologas Edvardas Danila.
Medikai tvirtina, kad susirgimų daugėja dėl ore esančių kietųjų dalelių, kurios atsiranda dėl pramonės, statybų, automobilių išmetamų dujų, gaisrų. Taip pat įtakos turi ir klimato pokyčiai – aplinka darosi šiltesnė, sausesnė. Pasak medikų, kuo kietosios dalelės mažesnės, tuo giliau patenka į organizmą ir pažeidžia ne tik kvėpavimo takus, bet ir širdies, kraujagyslių sistemą.
„Dėl žalojančio poveikio pradeda keistis bronchų ir alveolių epitelio genetinė informacija. Kintant genetinei informacijai ląstelė įgyja kitokių savybių ir, galų gale, tampa vėžinė ląstelė“, – komentuoja E. Danila.
Vykdo ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos programą
Pasak aplinkos apsaugos agentūros, pernai oro kokybė buvo prastesnė nei užpernai.
„Kietųjų dalelių, kada 10 – paros ribinės vertės – viršijimų 2023 metais fiksavome nuo 1 iki 4 kartų per metus, o 2024 metais fiksavome iki 21 dienos per metus“, – teigia Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Vilma Bimbaitė.
Kietųjų dalelių ore padaugėjo dėl tolimosios pernašos iš Baltarusijos, taip pat dėl pakitusio klimato, sausų dienų. Aplinkos apsaugos agentūra pasakoja, kad ilgalaikis oro teršalų poveikis – pavojingas sveikatai: didėja rizika išsivystyti astmai, plaučių vėžiui.
Nuo pernai rugsėjo Santaros klinikos bei dar dvi įstaigos Lietuvoje pradėjo vykdyti bandomąją ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos programą – žmonėms atliekama krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija. Ji skirta 50–70 metų amžiaus asmenims, kuriems per pastaruosius trejus metus nebuvo atlikta krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija ir kurie neserga plaučių vėžiu. Pasak pulmonologo Edvardo Danilos, pagal šią programą jau ištirta apie 1000 žmonių.
„Aptikome 13 židinių, kurie priskiriami prie grupės įtartinas, labai įtartinas ir ypač įtartinas. Net 150 žmonių buvo nukreipti pas gydytoją specialistą dėl to, kad buvo aptiktas radinys, apie kurį žmonės net nežinojo, kad jis yra“, – statistiką vardija E. Danila.
Kadangi programos bandomosios veiklos pabaiga numatoma šių metų kovo 1-ąją, ateitis dėl plaučių vėžio prevencinės programos dar neaiški.
2023-iaisiais nuo trachėjos, bronchų ir plaučių̨ vėžio mirė 1076 asmenys. O išankstiniais duomenimis, iki pernai metų gruodžio nuo piktybinių navikų mirė 932 žmonės.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
