Vienas 13-metis berniukas rėžėsi į metalinį stulpą ir patyrė nugaros bei rankų sužeidimus, o anksčiau ten susižalojusi jauna moteris net ir dabar nebegali vaikščioti. Gyventojai abejoja, ar ši vieta yra pakankamai saugi čiuožinėjimui. O už teritorijos priežiūrą atsakinga įmonė „Grinda“ tikina ėmusis papildomų saugumo priemonių, tačiau pripažįsta – tai nėra specialiai čiuožinėjimui pritaikyta trasa, tad žmonių visiškai apsaugoti yra neįmanoma.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vienam 13-mečiui berniukui pramogos su čiuožyne nuo vadinamojo Barbakano kalno baigėsi smūgiu į stulpą. Vaizdo įrašas išplito socialiniuose tinkluose – suskubę greitosios medicinos pagalbos specialistai apsupę vaiką. Incidentas įvyko pirmadienio vakarą.
„Susimušė ranką, nugarą. Šiemet toje vietoje jau buvo trys lengvi sužalojimai. Tik tiek, kad tie stulpeliai, jei buvote ir matėte, jie laiko tokią užtvarą“, – komentavo skubiosios pagalbos specialistas Mindaugas Kliukas.
Nepakankamai apsaugo
Gyventojai baiminasi, kad apsauga prie Barbakano kalno nėra pakankama ir atvirkščiai – kelia grėsmę. Esą vaikai įsitrenkia į metalinius strypus, pati tvora gal nėra pakankamai tvirta, o vaikai tiesiog gali pro ją praslysti ir išvažiuoti į šalia esančią gatvę.
Į vieną iš tokių stulpų prieš dvejus metus įsirėžė 24-erių vilnietė Evelina.
„Nučiuoždama atsitrenkiau ir patyriau traumą, tad turime tą, ką matome“, – sakė ji.
Tai turėjo būti tiesiog eilinis vakaras, čiuožinėjimas su šeima. Tačiau jis pasisuko taip, kaip pati mergina net negalėjo įsivaizduoti.
„Praradau pojūčius, pribėgo mano šeima, aš sakau: „Aš nejaučiu kojų“. Aš tiesiog gulėjau – man šalta, sniegas, ir laukiau pagalbos, nes negalėjau nieko pati padaryti, net apsisukti, man net sunku buvo kvėpuoti“, – tikino vilnietė Evelina.
Evelina patyrė stuburo, šonkaulių lūžius ir dabar nebegali vaikščioti. Mergina mano, kad ši trasa – nesaugi žiemos pramogoms.
„Šalia gatvės stulpai, tas kalniukas, matome, tikrai status, ten yra daug visokiausių kliūčių. Gal galima kažkaip kitaip sugalvoti tą tvorą. Suprantu, ta tvora sugalvota taip, kad žmonės nenuvažiuotų tiesiai ant kelio“, – pasakojo Evelina.
Ne visi vilniečiai mano, kad rogučių čiuožinėjimo trasa yra pakankamai saugi:
„Kai čiuožinėjome čia, buvo ir „greitūškių.“ Prieš 10 metų, jo, jo, buvo, porą kartų mačiau pati.“
„Blogai, kad čia tinklas yra, bet vis tiek šalia gatvė, tai nelabai.“
O kiti problemos nesureikšmina – sako, kad patys žmonės prieš čiuoždami turi įsivertinti aplinką:
„Prie namų nėra kur kad būtų daugiau tokių vietų, kad galėtų vaikai kažkur – čia pats smagumas.“
„Žmonėms patiems reikėtų saugotis – tėvai turėtų būti čia, apačioje, ir gaudyti savo vaikus.“
Trūksta resursų visiškai apsaugai
Tinklus laikantys metaliniai stulpai yra apdengti paminkštinimu. Už šio kalno priežiūrą atsakinga Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Grinda“ sako, kad minkštą dangą aplink stulpus pastorino ir planuoja ateityje imtis papildomų veiksmų. Tik kokių – nedetalizuoja.
„Po skaudžių įvykių mes papildomai juos paminkštinome ir įrengėme pavojingiausiose vietose volus sniego, kad sumažintume riziką. Skirtingai nuo Liepkalnio slidinėjimo trasos, jis nėra specializuotai įrengtas ir pritaikytas čiuožyklai“, – pareiškė „Grindos“ avarinių paslaugų komandos vadovas Igoris Rinkevičius.
Tiesa, papildomi čiužiniai prie stulpų dar sudėti ne visur – esą trūksta resursų. Tačiau didžiausia atsakomybė, pasak „Grindos“ atstovų, turėtų būti pačių čiuožinėjančių ir tėvų.
„Šita vieta yra savarankiško praleidimo vieta ir gyventojai turėtų patys įsivertinti galimas rizikas. Tinklai yra tik papildoma priemonė – tai nėra finišo tiesioji, kurią reikia kirsti“, – tvirtino I. Rinkevičius.
Pasak medikų, slystant nuo stataus, aukšto kalno, išsivysto didžiulis greitis, kuris padidina rimtesnių traumų riziką.
„Gali kaulai lūžti, gali būti sužeisti vidaus organai, gali galvą susižaloti, priklausomai, ir gali būti kažkokie smegenų pakitimai“, – sakė skubiosios pagalbos specialistas.
„Gali būti ir atminties sutrikimai, ir dėmesio koncentracijos sutrikimai – tokie bendrieji simptomai. Pilnas vaiko pasveikimas ir grįžimas gali užtrukti ir keletą mėnesių“, – komentavo Santaros klinikų Neurochirurgijos centro vadovas Aidanas Preikšaitis.
Specialistai ragina rinktis atviras vietas žiemos pramogoms – kur kuo mažiau kliūčių, medžių. Taip pat primena, jog reikia dėvėti ir šalmą.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
