Paaiškėjo, kad gaisrą sukėlė į bendrą konteinerį išmestos ličio baterijos. Skaičiuojama, kad per trejus metus tokių incidentų skaičius kone patrigubėjo. Specialistai perspėja gyventojus ličio baterijas mesti į tam skirtas surinkimo vietas.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Buvo paviešinti vaizdai iš Vilniaus, Laisvės prospekto. Degė atliekos, rūko dūmai – užsiliepsnojo „Ecoservice“ atliekų surinkimo sunkvežimyje gabenamos komunalinės atliekos.
„Taip, mūsų vairuotojai išgrido, pajuto kvapą, dūmus iš automobilio. Kadangi vairuotojai stipriai apmokyti, ne pirmą incidentą turi – nepasimetė“, – sakė „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė Daiva Skrupskelienė.
Į įvykio vietą atvyko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Nors patys „Ecoservice“ darbuotojai ir bandė malšinti ugnį, tačiau ištuštinus gesintuvą, nuslopinti ugnies nepavyko.
O gaisro priežastis – iš atliekų ištrauktos baterijos, kurios ir užsiliepsnojo.
„Mes galime įtarti, kad šiukšliavežis savo mechaniniame procese, kai atliekos buvo suverčiamos, suspaudžiamos, tuo metu buvo pažeista viena ar keleta tų baterijų“, – aiškino Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Pavalkis.
Gaisrų dėl baterijų daugėja
Pasak „Ecoservice“, tokių incidentų, kai dėl ličio baterijų užsidega šiukšliavežiai, per metus priskaičiuojama nuo 8 iki 10. Tačiau dar dažniau įvyksta gaisrai pačiose rūšiavimo gamyklose.
„Dėl to, kad į pakuočių, atliekų konteinerį žmonės išmeta baterijas ir ten incidentai būna vos ne kiekvieną savaitę“, – kalbėjo D. Skrupskelienė.
Pernai rugpjūtį dėl elektronikos visiškai sudegė įmonės „Toksika“ sunkvežimis – iš jo nieko neliko.
„Po įvykio vasarą pasitvirtinę tvarką, kad kiekvieną dieną jeigu turim atliekų – jas išvežame“, – sakė „Toksikos“ vykdantysis direktorius Lukas Andronavičius.
Pasak „Toksikos“ vykdančiojo direktoriaus, užtenka stipriau sutrenkti, suspausti pačią bateriją ir jau gali kilti sprogimas. Taip pat ši užsidegti gali dėl sąlyčio su saulės spinduliais ar drėgme. Atliekų tvarkytojai pabrėžia, kad pavojų kelia ne tik pavienės baterijos, bet ir elektronikos prietaisai, kuriuose jos lieka nepastebėtos.
Parodė kaip atrodo ličio baterijos, kurios integruotos į vienkartinę elektroninę cigaretę. O baterijų galima rasti ir telefonuose, ir žaisluose.
„Tai yra keletą tonų per mėnesį. Galime tik įsivaizduoti. Tikėtina – keliasdešimt tūkstančių elektroninių cigarečių, bet tai yra tik keli procentai visų šių atliekų, kurios susidaro“, – pasakojo L. Andronavičius.
„Kitą kartą matau ir čia numeta žemėn prie konteinerių baterijas“, – pastebėjo vyras.
„Daug, daug ypatingai tokie pagyvenę meta. Ai, ir jaunimą mačiau – į šiukšlių dėžes. Aš esu perspėjęs ir jaunimui sakau: „Negražu.“ „– O koks tavo reikalas?“ – pastebėjo gyventojas.
„Sumetė, sumetė į bendrą konteinerį – nebėra atsakomybės jausmo“, – pridūrė vyras.
„Mėtosi ant žemės. Net ant žemės“, – minėjo senjorė.
„Jeigu mes čia visi mėtysim, gi Vilniuje kiek kartų uždegė... Ne! Reikia padaryti taip, kaip reikia!“ – kalbėjo moteris.
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, per pastaruosius trejus metus gaisrų, kurie kilo dėl ličio baterijų, skaičius išaugo. Pernai jų buvo 33, kai 2023 metais – 12. Šiais metais tokių iškvietimų buvo jau 5.
„Nukenčia ir mažamečiai vaikai žaizdami su prietaisais, kurie turi nesaugius maitinimo šalitnius. Žmonės savo gyvenamosiose patalpose neturi dūmų dekektorių, tai yra didžiulė rizika, kad rytą jūs tiesiog nebeatsikelsite“, – sakė M. Pavalkis.
Specialistai ragina gyventojus baterijas ir smulkią elektroniką išmesti specialiose jų surinkimo vietose ir niekada jų nemesti į mišrių komunalinių atliekų ar rūšiavimo konteinerius.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
