Kinta ir pačios šventės formatas: jaunavedžiai renkasi festivalio stiliaus vestuves, kuriose dominuoja laisvas aprangos kodas – šlepetės ir šortai. Tiesa, yra ir tokių, kurie atsigręžia į senųjų baltų apeigų tradicijas.
Daugiau apie tai –TV3 Žinių reportaže.
Į vestuves atvyko vairuodama vilkiką
Nors daugeliui nuotakų vestuvių diena asocijuojasi su limuzinais ar prabangiais automobiliais, šiaulietė Jovita savo vestuvių dieną nustebino artimuosius – į ceremoniją ji atvyko vairuodama vilkiką.
„Kai laikiau C kategoriją spalio 24, kai pridavėm nuo rugpjūčio pirmos pareiškimus tuoktis, aš nusprendžiau pilnai, kad ieškosiu šitos idėjos, kas prisidės išsinuomoti vilkiką ir keliauti, ir pati vairuoti, kaip nuotaka“, – teigė šiaulietė Jovita.
Vilkiką pora išsinuomavo visai parai, specialiai jį papuošė. Pasak Jovitos, vilkikas sulaukė daugybės praeivių reakcijų.
„Aš gyvenu dideliame daugiabutyje – tai yra 118 butų. Tai įsivaizduokit, kiek turiu kaimynų. Tai buvo nuostaba – iš tokio kiemo išvažiuoja tokia didelė mašina. Mane filmavo, fotografavo, plojo vairuojant link centro labai sulaukiau daug reakcijų. Kaip nuotaka su tokia suknele ir sugalvojusi būtent važiuot per savo vestuves?“ – pasakojo Jovita.
Prašo net dramblio
Kad jauniesiems originalių idėjų netrūksta, pastebi ir vestuvių planuotojai – į ceremonijas atvyksta ir su motociklais, lėktuvais. Atsiranda ir dar egzotiškesnių norų.
„Dramblį išnuomoti. Nes buvo pilietis Indijos ir prašė dramblio. Dramblio mes negavom, užtat gavom arklį“, – pasakojo „Just Events“ vestuvių planuotoja Justina Butvilaitė.
Stebina ne tik transporto priemonės, kuriomis atvyksta jaunavedžiai. Pasak organizatorių, vis dažniau poros atsisako ir tradicinių vestuvių aprangos bei renkasi temines šventes.
„Yra tendencija daryti festivalio tipo vestuves, tada suknelės gali būti su žvyneliais, kostiumas vyro raudonas, visi svečiai yra su šortais, „flip–flopais“, – pasakojo „Just Events“ vestuvių planuotoja J. Butvilaitė.
„Buvo apsirengę kaip persų ar indų princesė ir princas, tokiais rūbais“, – teigė civilinės metrikacijos skyriaus patarėja Dovilė Senulienė.
Kai kurie norai lieka svajonėmis
O kiti atsigręžia į senąsias baltų tradicijas ir renkasi pagoniškas jungtuvių apeigas.
Nors pirmosios tokios jungtuvės atliktos 1980-taisiais, „Romuvos“ bendrija nuo 2024-ųjų gali oficialiai sutuokti jaunuosius. Maždaug valandą trunkančioje ceremonijoje skamba senosios giesmės ir sutartinės.
Surištomis rankomis jaunieji tris kartus apeina aukurą, vienas kitam taria priesaikos žodžius, o susirinkusieji juos laimina – apmėto grūdais.
„Grūdai yra žemės, Žemynos galios – tai mes pasidaliname, stipriname tokiu būdu palaimindami. Aukuro ugnelė yra ta šviesa, ta ugnis, kuri sieja mus su protėviais ir Dievais“, – pasakojo religinės bendrijos „Romuva“ krivė Inija Trinkūnienė.
O kai kurie jaunųjų norai, vis dėlto, lieka svajonėmis.
„Du kartus yra prašę, kad tuoktume oro balione. Tai tikrai, deja, negalim to daryti pagal vidaus teisės aktus, bet yra ir tokių norų“, – tikino civilinės metrikacijos skyriaus patarėja D. Senulienė.
Vestuvių planuotojai pastebi, kad vis dažniau poros atsisako sodybų ir renkasi miesto erdves, stogų terasas ar netradicines ceremonijas. Populiarėja humanistinės santuokos, mažėja alkoholio vartojimas, o vietoj didelių vestuvių vis dažniau kviečiami tik patys artimiausi žmonės.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
