Agota Beresnevičiūtė

Rima Ziuraitis, lietuvių kilmės amerikietė, paliko savo gyvenimą Jungtinėse Valstijose tam, kad gelbėtų karius Ukrainoje. Iki 2022-ųjų Rima dirbo finansų srityje. Dabar ji – medikė Kalinausko pulke „Stitch“ (Siūlė). Į civilį gyvenimą ji planuoja grįžti tik tuomet, kai pasibaigs karas. Su Rima kalbėjosi „Radio Svaboda“. „Nė sekundės dvejonių. Žinojau, kad tai – mano kelias. Ir buvau absoliučiai apsisprendusi. Niekuomet nesuabejojau.

2025 m. rudenį užfiksuoti Rusijos oro erdvės pažeidimai Europoje tapo signalu, jog Maskva gali būti pasirengusi testuoti NATO atsaką. Šios provokacijos vyksta užsitęsus karui Ukrainoje ir stiprėjant baimėms, jog kitu taikiniu galėtų tapti Baltijos šalys. Tokiame kontekste vis dažniau keliami klausimai, ar Rusija galėtų ryžtis ribotam kariniam ar hibridiniam veiksmui prieš NATO rytinį flangą ir kiek reali tokia grėsmė yra Lietuvai bei kitoms Baltijos šalims.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dažnai vaizduojamas kaip negailestingas autokratas ir šaltakraujis tarptautinės politikos manipuliatorius. Tačiau vieno dalyko Rusijos prezidentas neturi – gebėjimo slėpti emocijas, rašo BBC. Velionis JAV senatorius Johnas McCainas kadaise juokavo, kad pažvelgęs V. Putinui į akis mato tris raides – K, G ir B, taip primindamas jo praeitį Sovietų Sąjungos saugumo struktūrose.

Naujoji JAV nacionalinio saugumo strategija žymi reikšmingą istorinį lūžį. Joje dėmesys perkeliamas nuo pasaulinio gyventojų pertekliaus problemos prie nerimo dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo Vakarų pasaulyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vakarų demokratiją laiko silpnybe, o chaoso kėlimą – veiksmingiausiu ginklu prieš ją, rašo „The Guardian“. Leidinyje rašoma, kad kur kas didesnę grėsmę kelia ciniškas nusivylimas politika, kai visuomenėje įsitvirtina nuostata, jog „visi politikai vienodi“ ir „tiesos nėra“. Toks požiūris ardo pačią demokratijos esmę ir skatina pasyvumą.

Kaip rašo „The Guardian“, „neįsivaizduojama jau įvyko – Jungtinės Valstijos tapo Europos prieše“. Donaldo Trumpo administracijos nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtinta „gili ir stulbinanti išdavystė“ turėtų galutinai nutraukti bet kokį neigimą ir blaškymąsi Europos sostinėse.

Rusijos „Z“ kanalai praneša, kad sulaikymo metu buvo nušautas 88-osios žvalgybinės-diversinės brigados „Española“ vadas Stanislavas Orlovas, pravarde „Ispanas“. Informaciją apie jo mirtį taip pat patvirtino pats padalinys savo „Telegram“ kanale. „Negalime nepastebėti, kad daugelį domina „Ispano“ žūties aplinkybės – taip pat ir mus. Šiuo metu centrinės tyrimo institucijos aiškinasi tikslią jo mirties priežastį, vietą ir atsakingus asmenis“, – teigiama brigados pranešime.

Rusija kuria naują priešpalydovinį ginklą, kuris būtų nukreiptas prieš Elono Musko „Starlink“ sistemą, siekiant apriboti Vakarų pranašumą kosmose, padėjusį Ukrainai mūšio lauke, skelbia „Associated Press“, remdamasi dviejų NATO žvalgybos agentūrų duomenimis.

Pirmadienio, gruodžio 22-osios, rytą Maskvos pietuose sprogo automobilis – per incidentą sunkiai nukentėjo vairuotojas. Manoma, kad sprogimo metu galėjo būti sužeistas aukšto rango Rusijos kariuomenės generolas. Kaip praneša Rusijos „Telegram“ kanalai, incidentas įvyko apie 7 val. ryto Orekhovo-Borisovo rajone, automobilių stovėjimo aikštelėje prie gyvenamojo namo Jasenevo gatvėje. Vairuotojas spėjo nuvažiuoti vos kelis metrus, kai jo „Kia Sorento“ sprogo.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR) pranešė apie sėkmingą operaciją Rusijos kariniame aerodrome Lipecko srityje. Buvo sunaikinti priešo naikintuvai Su-30 ir Su-27. Kaip nurodoma GUR spaudos tarnybos pranešime, 2025 m. gruodžio 20–21 d. naktį Rusijos kariniame aerodrome netoli Lipecko kilo gaisras – liepsnojo du brangūs priešo kariniai orlaiviai Su-30 ir Su-27. Sunaikintų naikintuvų vertė gali siekti iki 100 mln.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas pagrasino, kad JAV taikos plano pataisos gali lemti karo Ukrainoje tęsimąsi, praneša „The Guardian“. Sekmadienį žurnalistams kalbėjęs J. Ušakovas teigė esąs įsitikinęs, kad europiečių ir ukrainiečių siūlomos ar mėginamos siūlyti pataisos „tikrai nepagerina dokumento ir nedidina galimybių pasiekti ilgalaikę taiką“. Kartu V. Putino patarėjas pridūrė, kad jis nėra matęs jokių konkrečių pasiūlymų, o jo kri...

Per Ukrainos drono smūgį numušto bepiločio orlaivio nuolaužos apgadino naftotiekį Rusijos Krasnodaro krašte, gruodžio 21-osios vakarą pranešė regiono nepaprastųjų situacijų štabas, rašo „The Kyiv Independent“. Pasak valdžios institucijų, drono nuolaužos pataikė į naftotiekį terminale Volnos kaime, Temriuko rajone. Dėl smūgio kilo gaisras. Volna yra netoli Krymo tilto, jungiančio okupuotą pusiasalį su žemynine Rusijos dalimi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad gamintojai nespėja pagaminti tiek dronų perėmėjų, kiek jų reikia oro gynybos pajėgoms numušti „Shahed“ tipo dronus, rašo UNIAN.

Australijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad net ir praėjus keliems mėnesiams po COVID-19 infekcijos žmonių smegenyse išlieka pastebimų struktūrinių pokyčių.

Donaldo Trumpo administracijos 2025 metų Nacionalinio saugumo strategija daugeliu aspektų yra beprecedentė JAV istorijoje, rašoma „Foreign Affairs“. Įprastai tokio pobūdžio dokumentai įvardija grėsmes, kurias Jungtinių Valstijų priešininkai kelia Vašingtonui ir jo sąjungininkams, ir aiškina, kaip į šias grėsmes reikėtų reaguoti. Tačiau šis dokumentas, regis, yra švelnesnis JAV priešams nei jos draugams.

Kasdien Ukrainoje žūva arba sužeidžiama daugiau nei tūkstantis karių, o kol kas nėra jokių ženklų, jog Donaldo Trumpo pastangos užbaigti Rusijos karą duoda bent kažkokį rezultatą. Viskas juda priešinga kryptimi, rašo „SkyNews“. Ukrainos kariuomenės vadas teigia, kad Vladimiras Putinas naudojasi JAV prezidento dėmesiu deryboms kaip „priedanga“, kol rusų kariuomenė mėgina užimti dar daugiau teritorijų.

Daugelis Europos valstybių imasi vis griežtesnių priemonių prieš smurtą prieš moteris – tiek fizinį, tiek psichologinį. ES duomenys rodo, kad moterys kur kas dažniau nei vyrai nužudomos savo partnerių ar šeimos narių – moterų femicido rodiklis siekia 4,1 aukos milijonui gyventojų, o vyrų – 2,2, rašo „Euronews“. Tarp ES šalių išsiskiria Latvija – tiek 2022, tiek 2023 metais ji fiksavo didžiausią femicido rodiklį: apie 17 moterų milijonui gyventojų.

Rusijos užsienio politiką dažnai bandoma aiškinti multipoliškumo idėja – teiginiu, kad pasaulis turi nutolti nuo JAV dominavimo ir tapti lygiavertėmis galios ašimis. Vis dėlto ši teorija sunkiai paaiškina tai, ką Maskva darė pastaruosius ketverius metus: plataus masto karas prieš Ukrainą, kategoriškas atsisakymas derėtis, vis agresyvesni žingsniai tarptautinėje arenoje.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio mano, kad Rusijos strategija – išvarginti Ukrainą ir jos sąjungininkus sekinančiame kare. „Fox News“ jis sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aiškiai parodė esąs pasiryžęs pasiekti savo karo tikslus, net jei tai „kainuos daugiau ir truks ilgiau“, nei Rusija norėtų. M. Rubio žodžiai, atrodo, patvirtina pastarųjų derybų Kremliuje rezultatus. Šįkart pats valstybės sekretorius nedalyvavo.

Nors perdegimą patiria įvairaus amžiaus žmonės, Z karta ir tūkstantmečio karta jį išgyvena žymiai anksčiau – dar būdami itin jauni. Z kartos darbuotojai fiksuoja vienus aukščiausių perdegimo lygių per istoriją – nauji tyrimai rodo, kad jie palūžta nuo precedento neturinčio streso. Nors visų amžiaus grupių žmonės mini perdegimo simptomus, Z karta ir tūkstantmečio karta pasiekia „perdegimo piką“ daug anksčiau.

„Kyiv Post“ šaltinių duomenimis, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija siekia iš Jungtinių Tautų rezoliucijos išbraukti nuorodas į Ukrainos teritorinį vientisumą ir Rusijos okupacijos pasmerkimą. Staigus JAV politikos posūkis Jungtinėse Tautose sukėlė nerimą Ukrainoje ir tarp jos sąjungininkų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad šiuo metu didžiausias fronto dėmesys sutelktas į Pokrovsko kryptį ir Zaporižios sritį, kur Rusijos pajėgos intensyvina puolimus. Pasak jo, situacija šiose vietovėse išlieka sudėtinga dėl oro sąlygų, tačiau ukrainiečiai toliau naikina okupantus ir išlaiko gynybos pozicijas.

„Radio Svoboda“ interviu Vytautas Landsbergis sako, kad karas Ukrainoje yra ne tik Rusijos agresijos padarinys, bet ir Vakarų idėjų ir vertybių krizės simptomų sukelta tarptautinių įtampų dalis. V. Landsbergis tvirtina, kad žmonija klimpsta į beprotybę — karai, kuriuos galėtų sustabdyti vien tik sąžinė ir drąsa, tęsiasi, nes pasaulio lyderiai gūžčioja pečiais. Prieš dvejus metus, netrukus po tragiškų „Hamas“ išpuolių prieš Izraelį, jūs sakėte, kad Jungtinės Tautos save diskreditavo.

Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo nebuvimas per svarbų Kremliaus Saugumo tarybos posėdį bei jo nušalinimas nuo G20 delegacijos vadovo pareigų sukėlė spėliones, kad ilgametis užsienio reikalų ministras galėjo prarasti prezidento Vladimiro Putino palankumą.

Rusijos pajėgos, regis, artėja prie galutinio rytų Ukrainos miesto Pokrovsko užėmimo – pergalės, kurios Vladimiras Putinas siekė beveik dvejus metus, tačiau pasiekimas kainavo itin brangiai, praneša CNN.

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė po Lietuvos socialdemokratų partios (LSDP) tarybos posėdžio tvirtina, kad sieks, jog kuo greičiau atsirastų pastovus kultūros ministras. Premjerė taip pat perspėjo, kad šis sprendimas dar ne viskas. „Daugiau gaišti negaliu“, – tvirtino ji. I. Ruginienė pridūrė, kad nebekomentuos Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų ar veiksmų, nes jai rūpi Vyriausybė ir jos darbas.

Šeštadienį posėdžiavusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba nusprendė – koalicija su „aušriečiais“ išliks, tačiau didžiausia valdančiosios daugumos partija perims Kultūros ministeriją. LSDP pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad dabar lauks Remigijaus Žemaitaičio reakcijos, kurios nebijo. LSDP pirmininkas Mindaugas Sinkevičius tvirtino, kad socialdemokratai iš posėdžio išėjo gera nuotaika ir nusiteikę dirbti.

Volodymyras Zelenskis ir Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį surengė pokalbį, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.

Rugsėjo 10-ąją NATO patyrė didžiausią oro erdvės pažeidimą nuo pat Aljanso įkūrimo prieš daugiau nei 75 metus – į Lenkijos dangų įskrido 19 Rusijos dronų. Generalinis sekretorius Markas Rutte NATO atsaką pavadino „labai sėkminga reakcija“. Vis dėlto lenkų ir olandų naikintuvai numušė tik nedidelę dalį dronų. Rugsėjo 13-ąją Rumunija pranešė, kad ir į jos oro erdvę pateko Rusijos dronas.

Trečdalis Jungtinės Karalystės (JK) darbdavių darbuotojų veiklą stebi naudodami vadinamąsias „bossware“ programas. Dažniausiai tikrinami darbuotojų elektroniniai laiškai ir naršymo istorija internete, rašo „The Guardian“. Įprastai tokį sekimą taiko privačios įmonės. Vienas iš septynių darbdavių netgi įrašo ar tiesiogiai stebi darbuotojų ekrano veiklą, rodo visos šalies mastu atlikta vadovų apklausa. Apklausą atliko Jungtinėje Karalystėje veikiantis Vadybos institutas (angl.

Šią savaitę Ukrainos kariškiai atvyko į Daniją pasidalyti savo patirtimi kovoje su bepiločiais orlaiviais. Toks vizitas surengtas po incidentų virš Danijos oro uostų ir kitų strateginių objektų, kuriuose buvo fiksuoti, tikėtina, Rusijos paleisti dronai. Vis dėlto Danija nėra vienintelė NATO valstybė, siekianti perimti ukrainiečių patirtį – apie tai rašo „Atlantic Council“ leidinio „UkraineAlert“ redaktorius Peteris Dickinsonas.

Gynybos sekretoriaus Pete’o Hegsetho kalba aukščiausiems generolams turėjo tapti kovos šūkiu kariniam išskirtinumui pabrėžti — tačiau daugeliui jos adresatų taip neatrodė, rašo „Politico“. Daugelis gynybos pareigūnų, kurie matė, kaip aukščiausi karininkai buvo skubiai sukviesti į Vašingtoną, o tada turėjo klausytis partinės Donaldo Trumpo kalbos ir Hegsetho raginimų grįžti prie senų kariuomenės standartų, liko nesupratę, kam apskritai reikėjo šio renginio.

Rusijos pastaruoju metu vykdomi oro erdvės pažeidimai darosi vis dažnesni, o Europos šalys ima busti kylant grėsmei. Varšuvos saugumo forume buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė griežtai įspėjo, kad prioritetas turėtų būti nebe atgrasymas, o gynyba, rašo „Politico“. Pirmuosius kelerius Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą metus daugiausia buvo kalbama apie tai, kaip NATO ir ES galėtų padėti Kyjivui, bet dabar šalių lyderiai vis dažniau supranta, kad ir jiems patiems ...

Nuo vidurnakčio JAV vyriausybė dabar yra uždaryta pirmą kartą per beveik septynerius metus. „Sky News“ paaiškino, ką tai reiškia ir kokį poveikį tai turės gyventojams. Tai įvyko todėl, kad Senate pasiekta aklavietė dėl dviejų konkuruojančių finansavimo įstatymų projektų, vieną pasiūlė respublikonai, kitą – demokratai. Nei vienas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, garsėjantis gerais santykiais su Donaldu Trumpu po bendrų golfų partijų, mano, kad tai tik laiko klausimas, kada Amerika smogs Rusijos vadovui Vladimirui Putinui ten, kur jam labiausiai skaudės. „Kadangi morkos rusams retai veikia, jis perėjo prie lazdos. Dabar belieka klausimas – kokio dydžio ji bus“, – Helsinkyje žurnalistams, tarp jų „Politico“, sakė Stubbas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad Rusijos okupuota Zaporižios atominė elektrinė jau septintą dieną yra atjungta nuo elektros tinklo, perspėdamas apie galimą „kritinę“ situaciją, rašo „The Guardian“. Tai ilgiausias elektrinės atjungimas nuo tada, kai Rusija užpuolė ir užėmė šią, didžiausią Europoje, branduolinę jėgainę. Zelenskio teigimu, Rusijos apšaudymas neleidžia atkurti elektros linijos, būtinos reaktoriams aušinti ir išvengti branduolinės avarijos.

Dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų smūgio Ukrainos energetikos sistemai keletas regionų liko be elektros. Pranešama ir apie galimą rusų tarpžemyninės raketos „Jars“ panaudojimą, tačiau kol kas ši informacija nėra patvirtinta.

Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarstė galimybę atimti iš kelių Europos šalių visavertę narystę Aljanse dėl jų mažų gynybos išlaidų.

Ukrainai ima trūkti modernių trumpojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos raketų, kurios yra gerokai brangesnės nei rusiški „Shahedai“. Ukraina spartina perėmimo dronų gamybą, kad galėtų pigiau ir veiksmingiau numušti Rusijos atakos dronus nei įprastos oro gynybos sistemos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasišaipė iš Rusijos vadovo Vladimiro Putino, pareikšdamas, kad šis nepajėgė greitai laimėti karo prieš Ukrainą. Kalbėdamas JAV generolams Virdžinijoje, D. Trumpas teigė esąs nusivylęs V. Putinu ir juokais pavadino jį „popieriniu tigru“....

2022 m. kovo mėnuo Bučoje tapo vienu kraupiausių karo epizodų Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Vos per 29 Rusijos okupacijos dienas šiame Kijevo priemiestyje įvykdytos masinės civilių žudynės, prievartavimai ir kankinimai. Jungtinės Tautos tai vadina etniniu valymu ir nusikaltimu žmoniškumui, o Ukraina – savąja Srebrenica. Bučoje buvo rasta daugiau nei 500 civilių kūnų, šimtai žmonių buvo kankinti, prievartaujami, kai kurie sušaudyti gatvėse ar masinėse kapavietėse prie bažnyčios.

Rugsėjo 28-osios naktį Rusija vėl paleido šimtus dronų ir raketų į Ukrainą — tai tapo įprastu reiškiniu, o intensyvumas ypač išaugo po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimo Aliaskoje rugpjūtį. Rusijos lyderis išbando ne tik Ukrainos ištvermingumą, bet ir NATO, Europos bei JAV ryžtą toliau teikti karinę pagalbą ir taikyti sankcijas.

NATO yra pasirengusi svarstyti griežtesnes įsitraukimo taisykles rytiniame flange, kad būtų lengviau numušti įsiveržusius Rusijos orlaivius, sakė vienas aukštas NATO pareigūnas.

Rusijos okupuota Zaporižios atominė elektrinė jau šešias dienas yra be elektros – ji visiškai atjungta nuo Ukrainos energetikos sistemos ir veikia tik naudodama atsarginius dyzelinius generatorius. Ekspertai perspėja: jei šie sustos, gali kilti katastrofa, kurios padarinius pajustų visa Europa.

Pigūs iš medžio ir putplasčio pagaminti Rusijos dronai, kurie įsiveržė į Lenkijos oro erdvę ir buvo numušti šimtais milijonų kainuojančia ginkluote, parodė, kad NATO nėra pasirengusi tokiai grėsmei, rašo „Politico“. NATO reakcija į šį incidentą buvo gerokai mažiau efektyvi nei tai, ką įprastai matome Ukrainoje. Aljansas numušė vos tris dronus, tuo metu Kyjivas dažnai teigia atremiantis 80–90 proc. atakų, nors susiduria su kur kas didesnio masto puolimais.

Iki šios vasaros Tojokė – ramus 68 tūkstančių gyventojų miestelis prie Nagojos – gyveno be didesnių dramų, tačiau dabar jis atsidūrė visos Japonijos dėmesio centre. Priežastis – miesto mero Masafumio Kokio planas riboti vaikų naudojimąsi išmaniaisiais telefonais. Rugpjūčio pabaigoje meras pristatė keturių puslapių dokumentą, kurį miesto taryba svarstys rugsėjo 22-ąją, rašo „The Times“. Jame numatyta griežčiausia visoje Japonijoje tvarka, reglamentuojanti telefonų naudojimą.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo reakcija į konservatyvaus aktyvisto Charlie Kirko nužudymą auga kasdien. Taikinių sąrašas plečiasi – nuo „Antifa“ judėjimo iki „The New York Times“ ir net Respublikonų partijos narių. Pirmadienį Trumpas pareiškė, kad sieks pripažinti „Antifa“ teroristine organizacija. Be to, jis pateikė 15 mlrd.

Ukrainos sąjungininkai baiminasi, kad Rusija rengiasi naujam puolimui prieš Ukrainą, rašo „Bloomberg“. Europos lyderiai vis labiau nerimauja, jog Rusija surengs naują ataką prieš Ukrainą. Praėjusią savaitę Tulone vykusiame saugumo tarybos susitikime Vokietijos ir Prancūzijos pareigūnai svarstė Rusijos karių telkimąsi prie Pokrovsko – Ukrainos kontroliuojamo miesto Donecko srityje. Pasak šaltinių, norinčių likti neįvardintais, ten jau sutelkta apie 100 tūkst. karių.

Vakarų analitikas tvirtina, kad laikinas karo veiksmų įšaldymas padidintų Ukrainos galimybes ateityje susigrąžinti savo teritorijas. Kadangi nei JAV, nei Europa nėra pasirengusios suteikti Ukrainai tokių pajėgumų, kokių reikia pergalei mūšio lauke, būtina ieškoti alternatyvų.