Staigus JAV politikos posūkis Jungtinėse Tautose sukėlė nerimą Ukrainoje ir tarp jos sąjungininkų.
Ukrainos teikiama rezoliucija JT Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete, pavadinta „Padėtis žmogaus teisių srityje laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, įskaitant Krymo Autonominę Respubliką ir Sevastopolio miestą“ kasmet patvirtina tarptautinį Ukrainos suvereniteto pripažinimą. Be to, dokumentuoja žmogaus teisių pažeidimus Rusijos okupuotose teritorijose.
Praėjusių metų gruodį JAV balsavo už šią rezoliuciją kartu su 77 valstybėmis, o dokumentas buvo priimtas 78 balsais „už“. Tuometinis tekstas aiškiai pripažino Ukrainos teritorinį vientisumą, pasmerkė Rusijos Krymo aneksiją ir fiksavo žmogaus teisių padėties blogėjimą.
Dabar Vašingtonas siekia, kad šių formuluočių nebeliktų. Kaip pranešė „Kyiv Post“, JAV diplomatai nori pakeisti dokumentą, kad jis būtų pateiktas bendresniu „karo Ukrainoje“ formatu, nebevartojant sąvokų „teritorinis vientisumas“ ar „agresija“.
Sąjungininkų nerimas
Vakarų šalys baiminasi, jog toks žingsnis susilpnins nuosekliausią JT dokumentą, smerkiantį Rusijos invaziją, ir parodys Vašingtono atsitraukimą nuo daugelį metų galiojusio transatlantinio sutarimo.
„Tai dar vienas pavyzdys, kaip Vašingtonas atsisako ginti pagrindinius Ukrainos interesus kritiniu diplomatiniu metu“, – „Kyiv Post“ sakė vienas Europos diplomatas.
Jis pridūrė, kad jei dokumentas bus pakoreguotas tokiu būdu, Maskva gaus signalą, jog JAV nebėra pasaulio tvarkos gynimo priešakyje.
Trečiasis JT Generalinės Asamblėjos komitetas, atsakingas už žmogaus teises, balsuos dėl rezoliucijos artimiausiomis savaitėmis. Kelių Europos šalių diplomatai ragina JAV persvarstyti sprendimą prieš balsavimą.
Ukrainai šis dokumentas yra itin svarbus, nes ne tik smerkia okupaciją, bet ir sudaro pagrindą ateities teisinės atsakomybės procesams Tarptautiniame baudžiamajame teisme.
JT komisijos ataskaita: Rusija vykdo nusikaltimus žmoniškumui
Diskusijos dėl rezoliucijos vyksta tuo metu, kai Nepriklausoma tarptautinė Ukrainos tyrimo komisija pateikė naujausią ataskaitą tam pačiam JT komitetui.
Spalio 27 d. dokumente konstatuojama, kad Rusijos pajėgos vykdo nusikaltimus žmoniškumui – žudo, prievarta deportuoja gyventojus ir sistemingai atakuoja dronais okupuotas teritorijas.
Ataskaita paremta šimtais patikrintų vaizdo įrašų ir daugiau nei 200 liudininkų parodymų, surinktų per 26 tyrimo misijas Ukrainoje ir kaimyninėse šalyse.
Komisijos pirmininkas Erikas Møse teigė:
„Tai nėra pavieniai incidentai. Tai – valstybės politika, kurios tikslas ištrinti Ukrainos tapatybę ir buvimą okupuotose teritorijose.“
Vašingtonas vėl prieštarauja sąjungininkams
JT diplomatinėje bendruomenėje šis JAV pozicijos pokytis primena ankstesnius atvejus, kai Vašingtonas nutrūko nuo sąjungininkų linijos – nuo 2019 m. pagalbos Kyjivui sustabdymo iki bandymų švelninti Rusijos atsakomybės formuluotes tarptautiniuose dokumentuose.
Nors JAV pareigūnai teigia, kad siekiama padaryti rezoliuciją „labiau įtraukiančią“ ir „žvelgiančią į ateitį“, Vakarų diplomatai tai vertina kaip pastangas sumenkinti Rusijos agresijos pripažinimą.
„Tai ne semantika. Klausimas tas, ar pasaulis ir toliau laikys Rusijos okupaciją neteisėta, ar ims ją traktuoti kaip naują realybę“, – pabrėžė vienas aukšto rango Europos diplomatas.
Artėjant balsavimui, sąjungininkai tikisi, kad Baltieji rūmai persvarstys poziciją. Tačiau kol kas, anot „Kyiv Post“, Trumpo administracijos žinutė aiški – Amerikos įsipareigojimas ginti Ukrainos sienas, kuris daugelį metų buvo transatlantinės vienybės pagrindas, vėl tapo derybų klausimu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!

