Ši išsami analizė paremta 61 aukščiausio lygio Ukrainos saugumo eksperto apklausa – tarp jų buvę gynybos ministrai, ambasadoriai ir aukšto rango kariniai pareigūnai. Tai suteikia visiškai kitokią perspektyvą nei Vakarų analitinių centrų vertinimai: vietoje išorinės analizės čia remiamasi žmonių, kurie karą valdo iš vidaus, patirtimi.
„Pirminė scenarijų idėja buvo pateikti apibendrintą aukščiausio lygio Ukrainos saugumo, gynybos, užsienio politikos ir diplomatijos ekspertų vertinimą, kaip saugumo situacija Europoje matoma iš šalies, patiriančios karinę agresiją“, – teigiama ataskaitoje.
Ekspertų grupę sudarė: 7 buvę gynybos ir užsienio reikalų ministrai 9 ambasadoriai 25 dabartiniai ar buvę aukšto rango pareigūnai, turintys tiesioginės operacinės patirties kare.
Ši „vidinė“ perspektyva 38 proc. tikimybę priskiria scenarijui, vadinamam „išsekimo karu su sumažėjusiu karo veiksmų intensyvumu dėl senkančių išteklių abiejose pusėse“.
Pristatydama ataskaitą GLOBSEC diskusijų panelėje Prahoje, organizacijos Kyjivo biuro vadovė Iuliia Osmolovska pabrėžė:
„Keturi kariniai scenarijai ženkliai viršija trijų taikos scenarijų tikimybę – iš viso 75 proc. prieš 25 proc.“
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys Ukrainos saugumo situaciją
Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką Ukrainos saugumo situacijai, apima:
- Ukrainos gynybos sektoriaus vystymas siekiant savarankiškumo;
- valstybės išteklių pajėgumas tęsti karo finansavimą;
- technologinis pranašumas dronų ir elektroninio karo srityse;
- gyventojų moralė ir mobilizacijos dinamika.
Buvęs Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas diskusijoje pabrėžė, kad prioritetai nuo 2022 m. nepasikeitė:
„Pirmasis prioritetas – oro gynybos sistemos, visų tipų. Antrasis – artilerijos sviediniai. Trečiasis – elektroninis karas.“
Ataskaita rodo, kad Ukraina smarkiai orientuojasi į karinį savarankiškumą. Šalis padarė milžinišką proveržį dronų gamyboje: 95 proc. fronto dronų jau gaminami Ukrainoje, daugiau nei 1 000 įmonių dalyvauja gamyboje. Tikslas 2025 m. – 4 mln. dronų, kai 2022 m. pradžioje gamybos pajėgumų praktiškai nebuvo.
„Tai paskutinis konvencinis karas žmonijos istorijoje. Mes kariaujame naujo tipo hibridinį karą“, – teigė O. Reznikovas.
Branduolinis savęs atgrasymas kursto pasaulinio konflikto riziką
Nors išteklių mažėjimas – labiausiai tikėtinas scenarijų, antras pagal tikimybę (20 %) rodo dar labiau nerimą keliančią raidą: „hibridinis Trečiasis pasaulinis karas“, kuriame Rusijos nebaudžiamumas skatina kitus konfliktus visame pasaulyje.
Šį scenarijų lemia tai, ką I. Osmolovska įvardija kaip pavojingą Vakarų branduolinį paralyžių.
„Kol mes bijome arba mūsų partneriai bijo, kad Rusija panaudos branduolinius ginklus, mes iš esmės leidžiame Rusijai jaustis, kad jų šantažas duoda vaisių“, – aiškino ji.
„Tai sukuria neigiamą tarptautinį efektą, nes šalys, kurios turi branduolinius ginklus, pasijunta drąsesnės, matydamos, kad jei turi branduolinius ginklus, gali mėgautis nebaudžiamumu darydamos, ką nori. Pažvelkite į Iraną. Pažvelkite į Pakistaną ir Indiją dabar“, – pažymėjo I. Osmolovska.
Septyni scenarijai – nuo pasaulinio konflikto iki trumpalaikių paliaubų
GLOBSEC analizė pateikia septynis scenarijus su skirtingomis tikimybėmis – tačiau esminė išvada ta, kad nei vienas neužtikrina tvarios taikos:
- Hibridinis Trečiasis pasaulinis karas (20 % tikimybė).
- Dabartinio intensyvumo išlaikymas (13 % tikimybė).
- Rusijos proveržiai JAV pasitraukimo fone (4 % tikimybė)/
- Išsekimo karas su sumažėjusiu intensyvumu (38 % tikimybė).
- Paliaubos Ukrainai nepriimtinomis sąlygomis (11 % tikimybė).
- Palyginus priimtinos paliaubos (12 % tikimybė).
- „Taika“, atsižvelgianti į Ukrainos interesus (2 % tikimybė) – pavojingiausia iliuzija.
Ką iš tikrųjų reiškia „geriausias atvejis“
Net 7-asis scenarijus, kurį ataskaita apibūdina kaip atitinkantį „Ukrainos interesus ir saugumą“, atskleidžia bet kokio derybinio rezultato tuštumą.
Jis apimtų: karo veiksmų nutraukimą dabartinėse kontaktinėse linijose be aneksuotų teritorijų oficialaus pripažinimą; Ukrainos neutralumo ar demilitarizacijos reikalavimų atmetimą, rašytinių įsipareigojimų, užkertančių kelią būsimai NATO narystei, nebuvimą bei Europos „atgrasymo pajėgų“ buvimą Ukrainos teritorijoje kaip taikdarius.
Tačiau net ir šis rezultatas – pasiektas tik per maksimalų JAV spaudimą Rusijai taikant „drakoniškas sankcijas“ arba Kinijai atsiribojant nuo Maskvos – išlieka iš esmės nestabilus.
Ataskaita pripažįsta, kad Rusija naudotų „kiek įmanoma miglotą ir dviprasmišką teisinę kalbą“, kad „ateityje tai ginčytų ir panaudotų kaip pretekstą atnaujintam konvenciniam puolimui prieš Ukrainą“.
Esminė realybė: Rusija niekada nesustos
Pati blaiviausia ataskaitos išvada – net ir šis optimistiškiausias 2 % scenarijus nesukuria tikros taikos.
Analizė aiškiai įvardija, kad Rusijos pagrindiniai tikslai nuo 2022 metų išlieka nepakitę: Ukrainos neutralumas ir pasitraukimas iš Vakarų saugumo struktūrų, demilitarizacija, paliekanti Ukrainą be gynybos, „denacifikacija“, Ukrainos vadovybės pakeitimas Rusijos marionetėmis, teritorinės nuolaidos, pripažįstant „istorines Rusijos teises“.
„Rusija niekada nepriims Ukrainos kaip nepriklausomos, suverenios valstybės, gebančios priimti savarankiškus sprendimus dėl savo vystymosi, sąjungų ir draugų“, – teigiama ataskaitoje.
Net geriausiu atveju analizė įspėja apie „kintančius konvencinio–hibridinio–konvencinio karo ciklus“, kuriuose bet koks taikos susitarimas tampa tik pasirengimu naujai agresijai.
Rusija pasinaudotų bet kokiomis paliaubomis, kad atkurtų karines pajėgas, kol Ukraina būtų suvaržyta susitarimo gynybos apribojimų, sustiprintų hibridines atakas Europoje, išnaudotų Vakarų „karo nuovargį“ bei įtvirtintų teritorinius laimėjimus prieš kitą puolimą.
Kodėl „taika“ tampa didžiausia grėsme
Scenarijai atskleidžia paradoksalią strateginę realybę: derybiniai susitarimai gali kelti didesnę ilgalaikę riziką nei karo tąsa.
Ekspertai tvirtina, kad Amerika nebėra patikima sąjungininkė bei perspėjama, kad Europai reikia 5–10 metų pasirengimui, nors realiai gali likti tik ketveri.
JAV analitikė Heather Conley pažymėjo, kad „Jungtinės Valstijos šiuo metu lėtai traukiasi“, o priešdroninės sistemos, skirtos Ukrainai, nukreipiamos į Artimuosius Rytus.
Kritiniai kariniai poreikiai: 10–12 oro gynybos sistemų per mėnesį, 40–50 tūkst. artilerijos sviedinių per mėnesį iki 2026 m., 120–150 ilgo nuotolio raketų per metus, 300–400 vidutinio ir ilgo nuotolio UAV per mėnesį.
Strateginė būtinybė: Europa turi ruoštis galimam tiesioginiam susidūrimui su Rusija 2027–2030 m.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
O Europos kaja su uršule pareiškia, kad Europa zelenskio nelaiko prezidentu (lygiai kaip apie Maduro).
