Karas Ukrainoje. Zelenskio ir Trumpo susitikimas bus viešas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, jog naktiniai Rusijos smūgiai Kyjivui parodė, kad Maskva nėra suinteresuota užbaigti karo Ukrainoje, šeštadienį pranešė Eliziejaus rūmų pareigūnai.

Per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Prancūzijos vadovas pabrėžė tai, ką pavadino kontrastu tarp „Ukrainos noro kurti tvarią taiką ir Rusijos pasiryžimo pratęsti karą, kurį ji pradėjo“.

Rusija šeštadienį raketomis ir dronais atakavo Ukrainos sostinę; žuvo mažiausiai vienas žmogus, o dar mažiausiai 27 buvo sužeisti, pranešė valdžios institucijos.

Ukrainos energetikos bendrovė DTEK pranešė, kad dėl Rusijos smūgių be elektros liko daugiau nei milijonas namų Kyjive ir jo apylinkėse.

Rusija Ukrainos teritoriją atakavo 519 dronais ir 40 raketų, pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos. Pagrindinis taikinys buvo energetikos ir civilinė infrastruktūra Kyjive, sakė V. Zelenskis. 

„Šiandien Rusija parodė, kaip reaguoja į Ukrainos ir Jungtinių Valstijų taikos derybas dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos. Jie surengė masinius išpuolius prieš Ukrainą būtent tada, kai mes žengiame link taikos derybų, – žurnalistams sakė V. Zelenskis. – Tai yra Rusijos atsakas.“

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney paskelbė papildomą ekonominę pagalbą Ukrainai, siekiančią 2,5 milijardo dolerių, pabrėždamas, kad vadovaujant prezidentui Volodymyrui Zelenskiui yra sudarytos sąlygos teisingai ir ilgalaikei taikai, tačiau tam reikalinga Rusijos valia.

M. Carney teigė, kad naktį įvykęs smūgis Kyjivui parodė, kokia svarbi yra parama Ukrainai šiuo sunkiu laikotarpiu, taip pat sąlygų kūrimas teisingai ir ilgalaikei taikai bei deramai rekonstrukcijai.

Jis taip pat paskelbė naują pagalbos paketą Ukrainai – Kanada suteiks papildomą ekonominę paramą, siekiančią 2,5 milijardo dolerių. Jis pridūrė, kad ši parama padės pritraukti finansavimą iš Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, siekiant pradėti rekonstrukcijos procesą.

M. Carney užtikrino, kad Kanada ir toliau teiks karinę paramą Ukrainai.

Pasak Ukrinform, V. Zelenskis šeštadienį atvyko į Kanadą pakeliui į Jungtines Amerikos Valstijas, kur sekmadienį turėtų susitikti su prezidentu Donaldu Trumpu.

Rusija šeštadienį pareiškė užėmusi dar du miestelius Rytų Ukrainoje – Myrnohradą ir Huliaipolę – likus dienai iki Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo su JAV vadovu Donaldu Trumpu.

Kremliaus pranešime nurodoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gavo karinės vadovybės ataskaitą apie „Dimitrovo (rusų vartojamas Myrnohrado pavadinimas) ir Huliaipolės išlaisvinimą“.

Myrnohradas yra Ukrainos Donecko srityje, o Huliaipolė – rytinėje Zaporižios regiono dalyje.

Ukrainos energetikos bendrovė DTEK pranešė, kad dėl Rusijos šeštadienio smūgių be elektros liko daugiau nei milijonas namų sostinėje Kyjive ir jo apylinkėse.

Socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime įmonė nurodė, kad dėl gruodžio 27-ąją įvykdytos masinės Rusijos raketų atakos Kyjivas patyrė didelio masto elektros tiekimo sutrikimus.

Bendrovė pridūrė, kad DTEK brigados dirba siekdamos atkurti elektros tiekimą, toliau gaudžiant oro pavojaus sirenoms.

Rusija šeštadienį raketomis ir dronais atakavo Ukrainos sostinę, žuvo mažiausiai vienas žmogus, o dar 27 buvo sužeisti, pranešė valdžios institucijos.

Kyjive griaudėjo sprogimai, kai balistinės raketos ir dronai smogė miestui. Ataka prasidėjo anksti ryte ir tęsėsi ištisas valandas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ruošiasi sekmadienį Floridoje susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu tolesnėms deryboms dėl beveik ketverius metus trunkančio karo užbaigimo. V. Zelenskis šeštadienį skrisdamas į Jungtines Valstijas užsuko į Kanadą, kur susitiks su premjeru Marku Carney.

V. Zelenskis sakė, kad jis ir D. Trumpas planuoja aptarti keletą klausimų, įskaitant saugumo garantijas ir teritorinius klausimus Donecko ir Zaporižios regionuose.

Rusijos gynybos ministerija šeštadienį savo ruožtu paskelbė, kad naktį surengė masinį smūgį naudodama tolimojo nuotolio tiksliuosius ginklus iš sausumos, oro ir jūros, įskaitant hipergarsines aerobalistines raketas „Kinžal“ ir dronus. Ministerija teigė, kad smūgiai buvo nukreipti į Ukrainos pajėgų ir karo pramonės įmonių naudojamus energetikos infrastruktūros objektus.

Tačiau per Maskvos ataką buvo smogta ir keliems gyvenamiesiems namams.

„Rusijos atsakas“

Rusų ministerija pareiškė, kad smūgiai buvo atsakas į Ukrainos atakas prieš esą civilinius objektus Rusijoje.

Anksčiau šeštadienį ministerija nurodė, kad jos oro gynyba virš dviejų Rusijos regionų – Krasnodaro krašto ir Adygėjos – praėjusią naktį numušė septynis ukrainiečių dronus. Šeštadienį po pietų ministerija pranešė apie dar 147 virš įvairių Rusijos regionų esą numuštus dronus.

Maskvos meras Sergejus Sobjaninas teigė, kad oro gynybos sistemos šeštadienį numušė daugiau kaip 20 sostinės link skridusių dronų.

Lenkijos kariuomenė šeštadienį dėl Rusijos smūgių Ukrainai skubiai pasiuntė naikintuvų saugoti savo oro erdvės ir kelioms valandoms uždarė oro uostus Liubline ir Žešuve netoli sienos su Ukraina. Vėliau lenkų kariuomenės vadovybė socialiniame tinkle „X“ nurodė, kad Lenkijos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota.

Neaišku, dėl ko Lenkijoje buvo paskelbta parengtis, nes Rusijos smūgiai buvo nukreipti daugiausia į Kyjivą, esantį toli nuo sienos.

Rusija Ukrainos teritoriją atakavo 519 dronais ir 40 raketų, pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos. Pagrindinis taikinys buvo energetikos ir civilinė infrastruktūra Kyjive, sakė V. Zelenskis. 

„Šiandien Rusija parodė, kaip reaguoja į Ukrainos ir Jungtinių Valstijų taikos derybas dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos. Jie surengė masinius išpuolius prieš Ukrainą būtent tada, kai mes žengiame link taikos derybų, – kelionės metu žurnalistams sakė V. Zelenskis. – Tai yra Rusijos atsakas.“

Apgadinta daugiau kaip 10 gyvenamųjų pastatų, platformoje „Telegram“ sakė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka. Iš griuvėsių gelbėjami žmonės.

Volodymyras Zelenskis šeštadienį atvyko į Halifaksą Kanadoje, susitikti su ministru pirmininku Marku Carney, sakė Ukrainos prezidento atstovas.

„Atvykome į Halifaksą, – sakė Serhijus Nykyforovas. – Įvyks dvišalis prezidento ir ministro pirmininko Carney susitikimas, o po jo (bus surengtas) bendras telefoninis pokalbis su Europos lyderiais.“

Sekmadienį V. Zelenskis Jungtinėse Valstijose turi susitikti su amerikiečių prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) ir aptarti, kaip užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.

Šis susitikimas rengiamas D. Trumpui intensyvinant pastangas tarpininkauti dėl didžiausio konflikto Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų užbaigimo.

Per Rusijos didelio masto ataką šeštadienį Kyjive žuvo 71 metų vyras ir 32 žmonės, įskaitant du vaikus, buvo sužeisti, pranešė policija.

13.30 val. buvo žinoma, kad sostinės Dnipro rajone mirė 71 metų vyras, jo 70 metų žmona buvo ligoninėje kritinės būklės. 

Sužeisti trisdešimt du žmonės, tarp jų du vaikai. 

Policija toliau dirbo atakos paveiktose vietose, septyniuose sostinės rajonuose buvo įsteigti operatyviniai štabai. Likviduojant padarinius dalyvavo iš viso daugiau nei 200 policininkų. Teisėsaugos pareigūnai registravo žalą, tikrino pastatus, priėmė piliečių pranešimus ir teikė visą reikiamą pagalbą. 

Pranešta, kad Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 474 dronus ir 29 raketas, Rusijos paleistas į Ukrainą nuo penktadienio vakaro.

Rusijos pajėgos naktį surengė dar vieną didelio masto ataką prieš Ukrainą – paleido beveik 500 dronų ir apie 40 raketų, įskaitant „Kinžal“. Pagrindinis taikinys buvo Kyjivas ir energetikos bei civilinė infrastruktūra, „Telegram“ kanale  parašė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Tęsiasi dar viena Rusijos ataka: nuo praėjusio vakaro paleista beveik 500 dronų – didelis skaičius „Shahed“ – taip pat 40 raketų, įskaitant „Kinžal“. Pagrindinis taikinys yra Kyjivas – energetikos objektai ir civilinė infrastruktūra“, – sakė jis. 

Prezidentas pabrėžė, kad, deja, buvo tiesioginių pataikymų, padaryta žala gyvenamiesiems pastatams. 

„Gelbėtojai ieško žmogaus, įstrigusio po vieno iš jų griuvėsiais. Kai kuriuose sostinės ir srities rajonuose šiuo metu nėra elektros ir šildymo. Vyksta gaisrų gesinimo darbai“, – pranešė V. Zelenskis. 

Pasak jo, remonto komandos jau pradėjo darbus kai kuriuose energetikos objektuose, o kituose darbuotojai liko slėptuvėse. Gelbėtojai ir remonto komandos pradės darbą iškart, kai bus atšauktas oro antskrydžių pavojus.

„Pastarosiomis dienomis kilo daug klausimų, koks yra Rusijos atsakas į Jungtinių Valstijų ir pasaulio pasiūlymus užbaigti karą. Rusijos atstovai įsitraukia į ilgas derybas, tačiau iš tikrųjų už juos kalba kinžalai ir šachedai. Tai yra tikrasis Putino ir jo artimiausio rato požiūris. Jie nenori baigti karo ir siekia išnaudoti kiekvieną progą, kad sukeltų Ukrainai dar didesnes kančias ir padidintų spaudimą kitiems visame pasaulyje. O tai reiškia, kad atsakomasis spaudimas vis dar yra nepakankamas. Jei Rusija net Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu griauna namus ir degina butus, naikina elektrines, į šią liguistą veiklą galima atsakyti tik iš tiesų stipriais veiksmais. Jungtinės Valstijos turi šią galimybę. Ją turi Europa, daugelis mūsų partnerių. Svarbu, kad ją panaudotų“, – pabrėžė prezidentas. 

V. Zelenskis taip pat paminėjo būtinybę toliau remti Ukrainos gynybą. „Oro gynybos atsargos turi būti pakankamos ir laiku tiekiamos, ypač dabar, kai jų labiausiai reikia. Negalima delsti apsaugant gyvybes“, – parašė jis.

V. Zelenskis padėkojo visų šalių partnerių, padedančių ginklais ir oro gynybos atsargomis, vadovams ir sakė, kad Ukraina toliau tęs aktyvią diplomatinę veiklą, tačiau pridūrė, jog diplomatija neveiks be saugumo, o saugumą privalo užtikrinti stipriausios pasaulio galybės. „Mes tai šiandien ir rytoj aptarsime su Europos lyderiais, Kanados ministru pirmininku ir Jungtinių Valstijų prezidentu“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas. 

Rusijos pajėgoms šeštadienio naktį surengus dar vieną raketų ataką Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad spaudimas Rusijai tebėra nepakankamas. Jis pabrėžia, kad tokiomis atakomis apgalvotai siekiama užkirsti kelią diplomatinėmis pastangomis pasiekti taiką.

„Prezidentas Zelenskis ruošiasi susitikti su prezidentu Trumpu, dar kartą parodydamas Ukrainos įsipareigojimą taikai, o Rusija stiprina savo atakas, sąmoningai siekdama sabotuoti ir sugadinti bet kokias rimtas diplomatines pastangas užbaigti karą“, – socialiniame tinkle „X“ rašo K. Budrys.

„Per naktį šimtai dronų ir raketų smogė civiliams ir civilinei infrastruktūrai Kijeve ir visoje šalyje. Kalėdų laikotarpiu, kai šeimos turėtų būti kartu saugiai, Maskva vėl pasirinko terorą, o ne taiką. Putinas toliau atsisako nutraukti žudynes, o spaudimas Rusijai tebėra nepakankamas. Tai nėra valstybės, siekiančios užbaigti karą, elgesys. Tai yra apgalvota teroro ir eskalavimo kampanija“, – teigia jis.  

Ministras pabrėžia, jog parama Ukrainai negali sustoti, o kiekviena akimirka delsiant gali kainuoti ukrainiečių gyvybes. 

„Parama ginklams, energetiniam atsparumui ir pagrindiniams išgyvenimo poreikiams negali sustoti. Taika bus įmanoma tik tada, jei veiksime ryžtingai ir žodžius patvirtinsime jėga. Negali būti daugiau vilkinimo, pasislėpus už tuščių kalbų apie „taikos procesą“. Kiekviena dvejonės akimirka, kiekvienas nesugebėjimas sustiprinti Ukrainos ar padidinti Rusijos agresijos kainą kainuoja tragišką kainą – ukrainiečių gyvybes“, – pažymi jis. 

„Ukrainai kuo skubiau reikia saugumo garantijų: stiprios ir gerai finansuojamos Ukrainos kariuomenės, ateities, grindžiamos Europos Sąjunga ir jos teikiamu stabilumu, JAV remiamų saugumo garantijų ir koalicijos, pasirengusios ginti Ukrainos dangų, žemę ir jūrą. Nėra laiko dvejojimams. Laikas veikti yra dabar – ir jis jau seniai praėjo“, – teigia ministras. 

Kaip skelbė Elta, šeštadienį Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė apie Rusijos pajėgų naktį surengtą dar vieną raketų atakų bangą visoje Ukrainoje.

Per Rusijos raketų ir dronų smūgius Kyjive ir jo priemiesčiuose šeštadienį žuvo vienas žmogus, o dar kelios dešimtys buvo sužeista.

Po šių Rusijos atakų elektros ir šilumos liko šimtai tūkstančiai gyventojų per žiemiškus orus. 

Po garsių sprogimų buvo paskelbtas didelio masto oro pavojus, kuris truko kelias valandas. Kai kuriuos sprogimus lydėjo ryškūs, horizontą oranžine spalva nudažę žybsniai, pranešė Kyjive dirbantys naujienų agentūros AFP žurnalistai. 

Per ataką žuvo 47-erių moteris, paskelbė Kyjivo srities vadovas Mykola Kalašnykas. 

„Sostinėje jau nukentėjo 19 žmonių. Vienuolika žmonių paguldyti į ligoninę“, – sakė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. 

Jis pridūrė, kad 2,6 tūkst. gyvenamųjų pastatų ir šimtai darželių, mokyklų bei socialinių pastatų liko be šildymo. 

„Šįryt dalis kairiojo srities kranto vis dar be elektros. Šiuo metu be elektros energijos yra daugiau nei 320 tūkst. vartotojų“, – nurodė jis. 

Ukrainiečių oro pajėgos šeštadienio rytą paskelbė oro pavojaus signalą visoje šalyje ir pranešė, kad virš kelių Ukrainos sričių juda dronai ir raketos.

Tai vyksta tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ruošiasi sekmadienį Floridoje susitikti su JAV vadovu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) deryboms ir aptarti, kaip užbaigti nuo 2022-ųjų vykstančią Rusijos invaziją, pareikalavusią dešimčių tūkstančių gyvybių. 

Rusija penktadienį apkaltino V. Zelenskį ir jo rėmėjus Europos Sąjungoje (ES) siekiu „torpeduoti“ Jungtinių Valstijų tarpininkaujamą planą.

Naujausias planas yra 20 punktų pasiūlymas, pagal kurį karas būtų įšaldytas ties dabartine fronto linija, tačiau atveriamas kelias Ukrainai atitraukti karius iš rytų, kur galėtų būti sukurtos demilitarizuotos buferinės zonos, remiantis šią savaitę V. Zelenskio atskleistomis detalėmis.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlys JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad visas taikos planas būtų pateiktas referendumui, jei Rusijos lyderis Vladimiras Putinas sutiks su 60 dienų paliaubomis. 

V. Zelenskis tai sakė interviu „Axios“, pabrėžęs, kad referendumo surengimas yra susijęs su politine, logistine ir saugumo rizika, o 60 dienų yra minimalus laikas jam pasirengti.

Pranešime taip pat sakoma, kad Jungtinės Amerikos Valstijos siūlo 15 metų sutarties trukmę, tačiau V. Zelenskis mano, kad ji nepakankama. 

„Manau, kad mums reikia daugiau nei 15 metų“, – sakė jis ir pridūrė, kad laikytų „didele sėkme“, jei D. Trumpas per jų susitikimą su tuo sutiktų.

V. Zelenskis sakė, kad tikisi susitarti su JAV prezidentu dėl karo užbaigimo pagrindų. Kartu jis pabrėžė, kad jei šalys negalės susitarti dėl tvirtos pozicijos teritoriniais klausimais, reikės Ukrainos žmonių sutikimo. 

Ukrainos vadovas pabrėžė, kad referendumo surengimas sukeltų rimtų politinių, logistinių ir saugumo rizikų. Todėl, jo nuomone, 60 dienų paliaubos yra minimalus laikotarpis, būtinas pasiruošti ir surengti tokį balsavimą. 

Kalbėdamas apie saugumo garantijas, prezidentas teigė, kad Ukraina susitarė dėl pagrindinių dokumentų dalių, tačiau išlieka „techninių klausimų“, įskaitant susitarimo trukmę. 

V. Zelenskis taip pat sakė, kad toliau derasi dėl geresnės pozicijos teritorijos klausimu. Tačiau jei planas pareikalaus „labai sunkaus“ ​​sprendimo šiuo klausimu, jis įsitikinęs, kad geriausias kelias būtų pateikti visą 20 punktų planą referendumui. 

Ukrainos prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į rinkimų problemą. Jis pabrėžė, kad jeigu žmonės dėl saugumo priežasčių negalės atvykti į rinkimų apylinkes, rezultatas gali būti neteisėtas. 

„Geriau nerengti referendumo, nei rengti referendumą, per kurį žmonės neturės galimybės atvykti ir balsuoti“, – sakė jis. 

V. Zelenskis palygino galimą balsavimą su Jungtinės Karalystės referendumu dėl „Brexito“, pabrėžęs, kad Ukrainoje jis vyktų karo sąlygomis ir per labai ribotą laiką. 

Aukštas JAV pareigūnas „Axios“ sakė, kad Rusija supranta paliaubų poreikį, jei bus paskelbtas referendumas, tačiau siekia trumpesnio ugnies nutraukimo laikotarpio. 

Gruodžio 25 d. V. Zelenskis surengė derybas su JAV prezidento D. Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu ir žentu Jaredu Kushneriu.

Per Rusijos raketų ir dronų smūgius Ukrainos sostinėje šeštadienio rytą buvo sužeisti mažiausiai aštuoni žmonės, pranešė vietos pareigūnai. 

Sostinėje kelias valandas aidėjo sprogimai, rusams paleidus balistines raketas ir dronus į miestą. Ataka prasidėjo šeštadienio rytą ir tęsėsi iki pat aušros.

Tai vyksta tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ruošiasi sekmadienį Floridoje susitikti su JAV vadovu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) deryboms ir aptarti, kaip užbaigti beveik ketverius metus vykstančią Rusijos invaziją. 

V. Zelenskis teigė, kad jie planuoja aptarti tokius klausimus kaip saugumo garantijos ir teritoriniai klausimai Donecko ir Zaporižios srityse. 

Tarp sužeistųjų per išpuolį, įvykdytą septyniose Kyjivo vietose, buvo 16-metis paauglys, socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė sostinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.

Sostinės Dnipro rajone esančiame 18 aukštų gyvenamajame name kilo gaisras, į įvykio vietą gesinti liepsnų atskubėjo gelbėjimo tarnybos.

Pasak T. Tkačenkos, taip pat nukentėjo 24 aukštų gyvenamasis pastatas sostinės Darnycos rajone, dar daugiau gaisrų kilo Obolonskio ir Holosijivo rajonuose.

Rusijos pajėgos visoje Kyjivo srityje smogė pramoniniams ir gyvenamiesiems pastatams, pranešė Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba. Kyjivo srityje esančiame Vyšhorodo rajone gelbėjimo tarnybos išgelbėjo po griuvėsiais įstrigusį žmogų.