Agota Beresnevičiūtė

Antradienį Pabradėje radus paskutinį dingusiu laikytą JAV karį, kalbama, kas galėjo nulemti nelaimę. Krašto apsaugos viceministras tvirtina, kad greičiausiai tai buvo nelaimingas atsitikimas.

Teisingumo ministerija paskelbė tarpinę ataskaitą dėl lapkričio gale sudužusio lėktuvo „Boeing 737-400 SF“. Pateikta daugiau detalių apie aviakatastrofą ir teigiama, kad jokio neteisėto įsikišimo į aviacijos veiklą nenustatyta. Spaudos konferencijoje teisingumo ministras Rimantas Mockus tvirtino, kad jokio neteisėto įsikišimo nebuvo identifikuota.

Skelbiama naujausia informacija apie dingusius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karius – JAV kariuomenė praneša, kad rasti trys iš keturių. „Šiandien, kovo 31 d., Lietuvoje rasti trys JAV kariuomenės kariai, priskirti 3-iosios pėstininkų divizijos 1-osios šarvuotosios brigados kovinei grupei.

JAV karių gelbėjimo operacijos vadovas pulkininkas leitenantas Aušrius Buikus teigė, kad šiuo metu Pabradės poligone apžiūrimas iškeltas šarvuotis. Beje, vykdomi procesiniai veiksmai, apie kuriuos A. Buikus nekomentavo, nes tai – jautri informacija. „Vyksta procesiniai veiksmai. Operacijos apimtys yra šiek tiek pristabdytos, kol sulauskime patvirtinimo dėl operacijos užbaigimo“, – tvirtino jis. Daugiau detalių apie įvykį nebuvo atskleista.

Lietuvos kariuomenei ir gelbėjimo tarnyboms tęsiant keturių dingusių JAV karių paiešką, pateikiame naujausią informaciją....

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį lankosi Pabradės poligone, kur tęsiasi keturių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių ir šarvuočio gelbėjimo operacija. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, šiuo metu incidento vietoje vyksta sausinimo darbai: nepertraukiamai pilamas žvyras ir daromas privažiavimas, melioruojama pelkė, dirba technikos vienetai. ELTA primena, kad antradienį, 16.45 val.

Viešojoje erdvėje kilus pasipiktinimui po to, kai LNK laidoje „Bučiuoju. Rūta“ 21-erių Adrijus tvirtino, kad nenori tarnauti kariuomenėje ir jog tai yra „žudymo menas“, Lietuvos kariuomenės majoras akcentuoja, kad kariuomenėje yra mokoma kovingumo bei kitų svarbių dalykų, o ne žudymo.

Pirmadienį pasirodė tragiška žinia, kad nepilnametė mergina neišgyveno po apsinuodijimo antifrizu, kitas vaikas vis dar gydomas Kauno klinikose. Šios gydymo įstaigos atstovai pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad susidaro įspūdis, jog kai kurie tėvai „turi atsarginių vaikų“, nes nesikreipia pagalbos tais atvejais, kai ji turi būti jų vaikams suteikiama skubiai.

Lietuva pirmajame 20-uke puikuojasi ne tik pagal laimės indeksą, bet ir pagal tai, kokią šalies populiacijos dalį sudaro pabėgėliai – tą rodo naujausi „World Happiness Report“ (liet. „Pasaulio laimės ataskaitos“) duomenys. Taip pat šalyje pastebimas reikšmingas savižudybių ir su nepriklausomybėmis susijusių mirčių sumažėjimas, tačiau ryškėja viena didelė problema.

Pasibaigus uždaram Seimo posėdžiui, kokio nebuvo paskutinius beveik 34 metus, kai kurie Seimo nariai pasipiktinę – kam to reikėjo? „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis antradienį žurnalistams teigė, kad yra šokiruotas, tačiau tvirtino, kad Valstybės kontrolės ataskaitoje buvo svarbių dalykų. R. Žemaitaitis piktinosi, kad didžioji dalis informacijos, kurią išgirdo per slaptą posėdį, jau buvo žinoma ir pateikta internetiniuose naujienų portaluose.

Antradienio popietę Seime prasidėjo uždaras posėdis, kokio nebuvo jau daugiau nei tris dešimtmečius. Posėdžio metu parlamentarai susipažins su riboto naudojimo informacija apie šaliai kylančias grėsmes, gynybos bei divizijos planus, taip pat bus pristatytos Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) atlikto audito išvados.  Toks posėdis Seime vyksta pirmą kartą po kiek daugiau nei 30 metų.

Pasklidus informacijai ir susirašinėjimams, kad neva „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis vėl pasimovė ant sukčių susirašinėdamas su asmeniu, apsimetinėjančiu politike Agne Širinskiene, R. Žemaitaitis paaiškino situaciją. Antradienio vakarą lrytas.lt paviešino susirašinėjimą, kuriame, kaip tvirtinama, R. Žemaitaitis susirašinėjo su netikra A. Širinskiene ir aiškinosi santykius.

Oficialiai paskelbus, kad Vilniuje ženkliai didės viešojo transporto kainos, o 30 min. trukmės bilietėlis bus panaikintas, kilo audra socialiniuose tinkluose. Miestiečiai netveria pykčiu, kad dabar norint važiuoti nedidelį atstumą teks mokėti už visos valandos bilietą ir taip išleisti daugiau. Kai kurie teigia, kad valandą važiuoti  viešuoju transportu Vilniuje beveik nėra kur.

Penktadienį pasirodžius „Lietuvos rytas“ užsakymu vasario mėnesį bendrovės „Vilmorus“ apklausos rezultatams, paaiškėjo, kad socialdemokratų pirmininkės, europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės reitingai – žemumose. Šiuo metu ji yra vertintina kaip nemegstamiausia politikė. Ekspertai tvirtina, kad tai – pasėkmės po Seimo rinkimų kilusio ažiotažo, kai V. Blinkevičiūtė atsisakė tapti premjere.

Antradienį nuaidėjus skandalui, kai „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pateko į provokatorių spąstus, viešojoje erdvėje kilo daug reakcijų ir diskusijų. Paplitus susirašinėjams, kuriuose politikas E. Musko komandos nariu apsimetančiam asmeniui rašė kontraversiškai vertinamas žinutes, opozicija prakalbo apie apkaltą, o Seimo etikos sargai vertins situaciją.

Prezidentas Gitanas Nausėda su Seimo valdyba trečiadienį aptarė kitą savaitę prasidedančios pavasario sesijos darbus. Po susitikimo G. Nausėda taip pat pakomentavo ir „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio susirašinėjimus su apsimetėliu. Prezidentas spaudos konferencijoje pakomentavo ir „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio skandalą, pasirodžius informacijai apie menamą „aušriečio“ kelionę į JAV.

Tvyraujant labai rimtai ir sudėtingai geopolitinei situacijai vis daugiau gyventojų ruošiasi ekstremalioms situacijoms. Lietuvos Raudonasis Kryžius skelbia Civilinės saugos savanorių atrankas, o jų metu ruošiami žmonės, kurie padės rengti visuomenę, kaip elgtis gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms ar krizėms šalyje.

Išaiškėjus, kad antradienį buvo apgautas „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, kuris planavo Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) susitikti su Elonu Musku, atskleista daugiau detalių.  Visuomenininkas Andrius Tapinas skelbia, jog Seimo narį apgavo Vašingtono pareigūnu prisistatęs anonimas. Jis Laisvės TV perdavė susirašinėjimus su R. Žemaitaičiu, kuriuose politikas kritikavo prezidentą Gitaną Nausėdą, kėlė abejones dėl JAV ambasados Lietuvoje, priėmė apie 30 tūkst.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) suspendavus paramą Ukrainai ekspertai diskutuoja, po kiek laiko pasimatys to pasėkmės ukrainiečiams ir ką dabar turi daryti Europa. Ekspertai tvirtina, kad Europa yra pajėgi kompensuoti JAV paramą beveik visais atvejais, tačiau nieko negalės padaryti, jeigu paramos sustabdymas įtrauks ir draudimą Europai pirkti amerikiečių ginklus bei juos tiekti Ukrainai.

Penktadienį Baltuosiuose rūmuose, Vašingtone, kilus konfliktui tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lyderio Donaldo Trumpo, kyla diskusijų, ar bus įmanoma šiems valstybių lyderiams atkurti santykius. Lietuvos ekspertai teigia, kad tai padaryti bus sudėtinga, o bandant gelbėti tarpusavio santykius Ukrainos prezidentui turbūt teks demonstruoti prielankumą D. Trumpui.

Atėjus kalendoriniam pavasariui gyventojai vaistinėse vis dar įsigyja preparatų nuo peršalimo ir gripo. Nepaisant to, daugelį kamuoja ir energijos trūkumas, lėtinis nuovargis, mieguistumas bei nuotaikų svyravimai – vaistininkai tvirtina, kad gyventojai artėjant šiltesniems orams pamiršta rūpintis savo imunitetu, todėl pasireiškia avitaminozė.

Klaipėdos gyventojai pasipiktinę savivaldybės sprendimu drausti motociklų eismą miesto senamiestyje, mat tai daliai miestiečių sukelia nepatogumų norint nuvykti į darbą ar mokymo įstaigą. Nors Eismo kontrolės komisija rekomendavo eismą drausti tik naktį iki pat ankstaus ryto, savivaldybė ėmėsi griežtesnio sprendimo, nes nuolat gauna gyventojų nusiskundimų dėl motociklų keliamo triukšmo mieste ir dieną, ir naktį.

Pasikeitus valdžioms, vėl atgimsta kalbos apie keturių dienų darbo savaitę. Remiantis Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo rezultatais, galima teigti, kad keturių darbo dienų savaitė yra motyvacinė priemonė darbuotojams, nepriklausomai nuo to, kuriai kartai darbuotojai priklauso.

Pastarosiomis savaitėmis gynybos klausimai tarp Lietuvos valdžios atstovų sukėlė daug diskusijų ir neapibrėžtumo. Dėl šios priežasties, dalis apžvalgininkų pradėjo abejoti premjero ir Vyiausybės lyderyste bei gebėjimu greitai reaguoti kritinėje situacijoje. Viešojoje erdvėje kalbama ir apie nacionalinės vienybės Vyriausybę. Ekspertai teigia, kad problema slypi politikų komunikacijoje ir neaiškiai ištransliuojamose žinutėse.

Vis augant įtampai tarp Kijevo ir Vašingtono, JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį toliau puolė Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, pavadino jį „diktatoriumi be rinkimų“. Politologai sutaria, kad piešiasi itin pavojingi scenarijai, nors lieka neaišku, ar D. Trumpo pozicija Ukrainos atžvilgiu nesikeis.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui užsipuolus Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir apkaltinus Ukrainą dėl vykstančio karo, ekspertai sutaria, kad tai kelia didelius nuogastąvimus. Nors D. Trumpo kalboje žymiai daugiau neigiamų pareiškimų apie Ukrainą, o apie Rusiją – nė vieno žodžio, kai kurie politikos apžvalgininkai pažymi, kad D. Trumpo derybinė pozicija vis dėlto dar nėra iki galo aiški.

Ar esate susidūrę su situacija, kai už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurio nepadarėte, gavote baudą? Arba jus iškvietė į mokyklą, kurioje mokosi ne jūsų vaikas? Jei ne, pasirodo, kad kai kurie su tokiomis situacijomis susiduria. Nors dažnai tai – žmogiška klaida ir tokios situacijos apskritai pasitaiko retai, žmonės dalijasi kurioziškomis istorijomis.

Pirmadienį krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, grįžusi iš Miuncheno saugumo konferencijos, teigė, kad yra aišku, jog finansavimas gynybai bus didinamas ženkliai ir tai bus daroma nedelsiant. Beje, pridūrė, kad Europa turės gintis pati, Jungtinės Amerikos Valstijos tik padės. „Pozicija dėl gynybos finansavimo visiškai pasikeitė.

Po žymiojo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino skambučio kilo diskusijos, kas laukia Lietuvos ir kaip vertinti premjero Gintauto Palucko retoriką ir lyderystę. Kol vieni kritikuoja G. Palucko žodžius apie tai, kad Lietuva yra „saugiausioje situacijoje“, o kiti premjerą gina, jog šis neeskaluoja baimės, ekspertai sutaria, kad Lietuvos politikams šiuo metu reikėtų atsakingiau rinkti žodžius.

Per savaitę nuaidėjo du premjero pareiškimai, kurie pakurstė tikrą audrą viešojoje erdvėje. Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas tvirtino, kad sutarimo gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) nėra, o po poros dienų tvirtino, kad Lietuva – saugiausioje situacijoje. Ekspertai ir kiti politikai tvirtina, kad neištesėję pažado skirti gynybai 5–6 proc. nuo BVP, būsime mažiau svarbūs partneriams ir pasirodysime kaip dviveidžiai.

Naujausios apklausos duomenimis – Vyriausybės darbas įvertintas labai prastai. Ekspertų nuomone, tokius rezultatus galėjo lemti pastovus negatyvus informacijos srautas apie „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį bei Vilijos Blinkevičiūtės atsisakymas tapti premjere. Vis dėlto, valdančiosios koalicijos atstovai rezultatų nesureikšmina ir tiki, kad jie stabilizuosis pavasarį.

Viešojoje erdvėje kilus plačioms diskusijoms dėl telefonų draudimo ugdymo įstaigose, pasigirsta įvairiausių nuomonių. Kol kai kurie šį siūlymą palaiko, kiti tvirtina, kad tai turėtų būti savarankiškas mokyklų apsisprendimas. Ir nors Lietuvos mokyklų, kuriose įvestas šis draudimas, vadovai patenkinti ir mato daug privalumų, naujausias britų tyrimas atskleidžia, kad telefonų naudojimo ribojimas mokyklose neturi įtakos mokinių rezultatų ar emocinės būklės pagerėjimui.

Sekmadienį išrinktas naujas Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas – juo tapo Laurynas Kasčiūnas. Kol vieni politologai teigia, kad nuo šiol drastiškai keisis konservatorių politinė linija, požiūris į Europos Sąjungą, kiti teigia, jog situacijos nereikėtų dramatizuoti. Visgi, ekspertai sutaria, kad keisis partijos komunikacija, bus bandoma atsisakyti arogantiškų politikų partijos etiketės, keisis programinės nuostatos.

Skelbiama, kad per praėjusius metus užsieniečių Lietuvoje sumažėjo 3 tūkstančiais, tačiau darbdaviai darbuotojų ieško vis tolimesniuose kraštuose. Kol į Lietuvą atvyksta migrantai net iš Filipinų ir Vietnamo, Migracijos departamento direktorė tvirtina, kad Baltarusijos piliečių Lietuvoje mažėja. Migracijos departamentas paskelbė, kad šiuo metu užsieniečiai iš viso sudaro 7,52 proc. visų Lietuvos gyventojų. Per praėjusius metus užsieniečių Lietuvoje sumažėjo 3 tūkstančiais.

Pirmadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme įvyko posėdis dėl „Nacionalinio susivienijimo“ narės, buvusios anglų kalbos mokytojos Alinos Laučienės publikacijos. Teisėsaugai užkliuvo joje išsakyti teiginiai apie kitataučius, gyvenančius Lietuvoje, tačiau nemokančius lietuviškai. Kol moteris kaltinama neapykantos kurstymu, pati A. Laučienė kaltinimus atmeta ir teigia, kad tylėti nebegalima – anot jos, lietuvių kalba pamažu stumiama į kampą.

Liūdnos žinios – naujausias tyrimas atskleidė, kad Lietuva pagal raštingumą ir problemų sprendimą „puikuojasi“ sąrašo apačioje. Vieni specialistai baiminasi, kad tampame beraščiais, o kiti tvirtina, jog daromi įvairūs tyrimai – neįdomūs valdantiesiems, todėl ir „ritamės į pakalnę“. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2022–2023 m. atlikto suaugusiųjų įgūdžių tyrimo duomenimis, Lietuva – pačioje sąrašo apačioje.

Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo sukčiavimo schemos, vykdomos per pažinčių programėles, tokias kaip „Tinder“. Sukčiai naudojasi šiomis platformomis, kad susirastų aukas, jas romantiškai suviliotų, įgytų pasitikėjimą ir vėliau reketuotų arba įtrauktų į dar didesnes pinkles. Pažinčių programėlės yra itin patogus įrankis sukčiams. Susikūrę netikrą anketą, jie pradeda ieškoti aukų. Nieko neįtardami žmonės įsitraukia į bendravimą, dalijasi asmenine informacija ir tampa pažeidžiami.

„Trys teismai apskambinti, dveji archyvai, į Valstybinę mokesčių inspekciją gyvai nuvažiuota, į antstolių kontorą nuvažiuota, į savivaldybę paskambinta“, – vardija Antanas, po beveik 30 metų gavęs vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo. Vyras sugaišo daug laiko, kol išsiaiškino, kad skola – visai ne jo. Vykdomajame rašte neatitiko nei gimimo data, nei gyvenamoji vieta ir darbovietė.

Vašingtone, netoli Reigano nacionalinio oro uosto ore su kariškių sraigtasparniu susidūrus ir į Potomako upę nukritus keleiviniam lėktuvui iš Kanzaso vykdoma gelbėjimo operacija, aiškinamos aplinkybės. Ilgametis pilotas, aviacijos ekspertas Kęstutis Zagreckas teigia, kad įvykio aplinkybės gana keistos bei tvirtina, kad panašūs atvejai yra labai reti. K. Zagreckas naujienų portalui tv3.lt tvirtino, kad kol kas įvykio priežastis numatyti sunku.

Viešoje erdvėje gyventojai masiškai dalijasi, kad „Google Maps“ Lietuvos žemėlapyje sukurti rusiški vietovardžiai. Be to, kad jie parašyti rusų kalba, paspaudus galima pamatyti ir propagandinius vaizdo įrašus, kuriuose matomas bombarduojamas miestas. Pasidomėjus šia situacija Nacionalinio krizių valdymo centro atstovas teigia, kad šis įrašas jau pakoreguotas.

Naujausio tyrimo duomenimis, vilniečiai spūstyse praleidžia daugiau laiko nei gyventojai Londone, Paryžiuje ar Berlyne. Specialistai tvirtina, kad tokį rezultatą lemia infrastruktūros trūkumai, gyventojų įpročiai ir kitos problemos. Beje, atskleidė, kodėl kai kuriuose didžiuosiuose miestuose gyventojai spūstyse praleidžia mažiau laiko. Vilniuje vairuotojai per metus transporto spūstyse praleidžia net daugiau laiko nei vairuotojai Berlyne ar Paryžiuje.

Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui paraginus gynybos finansavimo didinimui iki 6 proc. abejojantiems politikams nuvykti į Ukrainą, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis atsakė nematantis prasmės to daryti – nebent pasimokyti kyšių ėmimo ir korupcijos. Po šių pasisakymų kilo koalicijos partnerių pasipiktinimas ir tvirtinimas, kad šią R. Žemaitaičio retoriką reikės rimtai išdiskutuoti.

Trečiadienį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle pasiuntė žinią Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. D. Trumpas paragino derėtis ir pabaigti karą, kitu atveju Rusijai pagrasino dar didesnėmis sankcijomis. Kai kurie ekspertai tvirtina, kad tai – tam tikras pokytis JAV prezidento retorikoje, siunčiantis neblogą žinią Ukrainai.

Įsibėgėjus sausio mėnesio antrajai pusei klimatologė tvirtina, kad vasario mėnesį, tikėtina, nesulauksime žiemiškų orų. Temperatūra laikysis apie 0 laipsnių, didesnių šalčių nenumatoma, o baltos žemės dangos šių metų kalendorinės žiemos metu galime ir nebepamatyti. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologė Viktorija Mačiulytė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad numatoma, jog vasario mėnesį šilta žiema tęsis ir toliau.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pristačius ambicingą planą, kad 2026–2030 metų laikotarpiu Lietuva galėtų skirti 5–6 proc. BVP gynybai, daugeliui kilo klausimas, kokiu būdu tai padaryti. Prezidentas pateikė kelis siūlymus: naudoti gyventojų indėlius, raginti pensijų fondus investuoti Lietuvoje, naudoti Lietuvos valiutų atsargas ir mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį.

Penktadienį prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad Lietuva įsipareigoja 2026–2030 metų laikotarpiu gynybai skirti 5–6 proc. BVP, pasigirdo įvairiausių vertinimų. Vieni palaikė, kiti tvirtino, jog tai nerealu, o dar kiti teigė, kad pinigų gynybai gauti turės padėti eurokomisaras Andrius Kubilius. Pats eurokomisaras tvirtina, kad Valstybės gynybos taryboje priimtas sprendimas – ambicingas ir įgyvendinamas.

Paviešinus, kaip atrodys Baltarusijos opozicijos pasas, kilo pasipiktinimo banga. Daugelis tvirtina, kad šiame dokumente naudojamas lietuviškasis Vyčio simbolis. Tuo tarpu istorikai teigia, kad paso makete panaudotas simbolis skiriasi nuo Vyčio. Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad Vytis yra lietuviškas simbolis, tačiau juo galėtų naudotis „laisvę išpažįstančios ir Putinui nekeliaklupsčiaujančios“ tautos.

Kaune gyventojai įbauginti – vagys masiškai švarina nepažįstamųjų automobilius. Per vieną naktį pavogtas automobilis, kito automobilio vairas, priekiniai žibintai bei dar iš vienos transporto priemonės – pinigai. „Vagys paskutiniu metu stipriai siaučia“, – tvirtina kaunietė. Skaitytoja Karolina susisiekė su naujienų portalu tv3.lt ir pranešė, kad sausio 14-osios naktį kieme į automobilius brovėsi vagys. „Viename automobilyje kuitėsi apie 2 minutes.

Nuo Naujųjų daugelis sau prisižada įvairiausių dalykų, pavyzdžiui, sportuoti. Deja, dažnas greitai praranda entuziazmą. Sporto klubų atstovai tvirtina, kad sausio mėnesį klientų lankomumas sporto salėje išauga apie 30 proc., tačiau atėjus pavasariui noras sportuoti nuslūgsta. Dominykas Valaitis, „Gym+“ atstovas, naujienų portalui tv3.lt teigė, kad lankomumas sausio pradžioje augo daugiau nei 30 proc. Jis tvirtino, kad nuo Naujųjų metų žmonės susiduria su „Nauji metai – naujas aš“ jausmu.