Verslas

Ukrainoje uždraustas Rusijos kapitalo prekybos tinklas „Mere“ Lietuvoje neplanuoja iš prekybos išimti rusiškų ir baltarusiškų prekių, praneša portalas lrt.lt. Užsienio reikalų ministerija teigė, kad draudimų tokioms įmonėms veikti Lietuvoje nėra. Lietuvoje „Mere“ parduotuves valdo įmonė „Valientė“. Jos atstovai portalui sakė, kad nuo pirmadienio visose parduotuvėse nebeliks rusiškų ir baltarusiškų prekių, tačiau vėliau patikslino, kad sprendimo išimti šių prekių nėra.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje nežymiai keičiasi skrydžių ir keliautojų srautai Lietuvoje. Kai kurie šio verslo atstovai sako, kad pirmomis karo dienomis lėktuvų bilietų pardavimų kiek sumažėjo. Jų teigimu, kol kas sunku prognozuoti, kaip karas paveiks keliautojų planus Lietuvoje. Lėktuvų bilietų pardavimo platformos skrendu.lt atstovė Rasa Levickaitė sako, kad pirmosios karo dienomis pardavimai krito, tačiau nesmarkiai.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse vasarį toliau brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Vasarį, palyginti su sausiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango 3,9 proc. (2,25 euro), o palyginti su pernai vasariu – 10,6 proc. (5,76 euro) brangesnis.

Ekonomistai sako, kad ekonominius karo padarinius jau matome ir Lietuvoje – auga prekių, ypač maisto, kainos. Tad siūlo ieškoti būdų, kaip jas sumažinti, vienas iš jų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata. Tuo metu prekybininkai tikina, kad šiandien yra svarbesnių problemų nei PVM. O finansų ministerija teigia, kad infliacija jau buvo numatyta, todėl gyventojams buvo padidintos jų pajamos.

Kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai sako, kad dėl įvairių valdžios siūlomų antiinfliacinių priemonių Seimas apsispręs po to, kai bus priimtas sprendimas didinti finansavimą šalies gynybai. Pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo, priėmus biudžeto pataisas dėl gynybos finansavimo bus svarstoma, kokių priemonių reikia imtis siekiant amortizuoti sparčiai kylančias naftos, dujų ir kitų išteklių kainas.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo kitąmet didinti gynybos biudžetą iki mažiausiai 3 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP). Šalies vadovas sako matantis besiformuojančią politinę valią palaikyti šitiek augsiančius asignavimus krašto apsaugai. „Po konsultacijų su politinėmis partijomis matau, kad formuojasi politinė valia palaikyti mano siekį didinti karinių išlaidų lygį iki ne mažiau kaip 3 proc.

Rusijos rublis pasiekė naują antirekordą JAV dolerio atžvilgiu. Dabar vienas JAV doleris yra vertas maždaug 155 rublių. Kalbant apie apie naujas galimas sankcijas Rusijos energetikai, dar labiau nukrito rublio kursas, pirmadienio vakarą skelbia CNN. JAV doleris dabar yra vertas maždaug 155 Rusijos rublių. Prieš Rusijai užpuolant Ukrainą, JAV doleris buvo lygus maždaug 70–80 Rusijos rublių. Skaičiuojama, kad, pirmadienio duomenimis, nuo metų pradžios rublis neteko apie 90 proc.

Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų lyderiai pirmadienį perspėjo įvedant sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą staiga neuždrausti energijos importo iš Rusijos ir sakė, kad kol kas nėra alternatyvių tiekimo galimybių. Toks pareiškimas pasirodė Jungtinėms Valstijoms sekmadienį paskelbus, kad jos „aktyviai diskutuoja“ su Europos šalimis apie naftos importo iš Rusijos nutraukimą kaip tolesnę ekonominę sankciją dėl Maskvos agresijos.

Viena didžiausių Lietuvos maisto gamybos grupių „Vičiūnų grupė“ pirmadienį pranešė stabdanti veiklą Rusijoje, tęsiantis šios šalies invazijai prieš Ukrainą. „Praėjusią savaitę „Vičiūnų grupės“ vadovai pritarė planams koncentruoti verslą bei gamybą Europoje ir stabdyti veiklą Rusijoje“, – pranešime spaudai sakė grupės generalinis direktorius Šarūnas Matijošaitis. „Nuo pat pirmos dienos ėmėmės reikiamų veiksmų dėl mūsų įmonių veiklos Rusijoje sustabdymo.

Lietuvos užsienio reikalų ministrui raginant Europą atsisakyti Rusijos naftos ir dujų, o energetikos ministrui aiškinant, kad Lietuva to kol kas negali padaryti saugodama kitų Baltijos šalių šalių energetinį saugumą, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad šalys galėtų rasti suderintų sprendimų.   „Lietuvos poreikius galima pilnai aprūpinti per terminalą (Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą – BNS). Bet tik Lietuvos poreikius.

Didžiausi Rusijos bankai svarsto galimybę išduoti korteles, kurių veikimą užtikrintų Kinijos mokėjimo sistemos, kai „Visa“ ir „Mastercard“ pareiškė nutrauksiančios savo paslaugas Rusijoje dėl pastarosios invazijos į Ukrainą. „Sberbank“ ir „Tinkoff Bank“ sekmadienį pranešė svarstantys galimybę naudoti mokėjimo korteles, susietas su Kinijos mokėjimo sistema „UnionPay“. Didžiausias Rusijos bankas „Sberbank“ pareiškė apie pokyčių datą paskelbsiantis vėliau.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį perspėjo neuždrausti naftos ir dujų importo iš Rusijos, Vakarams taikant sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, sakydamas, kad tai gali kelti pavojų Europos energetiniam saugumui. „Europa sąmoningai netaiko sankcijų energijos tiekimui iš Rusijos“, – sakoma O. Scholzo pranešime. „Šiuo metu jokiu kitu būdu negalima užtikrinti energijos tiekimo Europai šilumos gamybai, mobilumui, elektros tiekimui ir pramonei.

Prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą Lietuvoje žmonės aktyviau pirko ilgo galiojimo maisto produktus, tačiau pastaruoju metu situacija kiek aprimo, sako prekybininkai. Vis tik, anot jų, kai kurių produktų, pavyzdžiui, druskos ir sodos, pasirinkimas parduotuvėse sumažėjo. Tačiau prekybininkai patikino, kad jau ieškoma naujų tiekėjų.

Praėjusią savaitę elektros kaina visose Baltijos šalyse toliau kilo. Didžiausias, net 76 proc. augimas fiksuotas Lietuvoje – čia elektra kainavo 178,17 Eur/MWh. Latvijoje elektros kaina didėjo 73 proc. iki 174,91 Eur/MWh, Estijoje – 55 proc. iki 156,72 Eur/MWh. „Praėjusią savaitę elektros kainų kilimą lėmė staigus energijos išteklių kainų augimas biržoje – naftos kaina pakilo 21 proc., gamtinių dujų – 104 proc., o anglies – 95 proc. Tuo tarpu vėjo energijos gamyba regione sumažėjo 28 proc.

Ukraina, viena didžiausių pasaulio kviečių gamintojų, nustatė eksporto apribojimus grūdams ir kitiems žemės ūkio produktams dėl Rusijos karinės invazijos, praneša naujienų agentūra AFP, remdamasi Ukrainos naujienų agentūros „Interfax“ pranešimu.  Pagal sekmadienio vakarą paskelbtą vyriausybės nutarimą, norint eksportuoti kviečius, paukštieną, kiaušinius ir saulėgrąžų aliejų, dabar bus reikalinga gauti institucijų leidimą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinės Vyriausybės kabineto narė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Rimantė Šalaševičiūtė teigia, kad Lietuvos senjorai ir senjorės, lyginant su ES senjorais, vis dar gauna tik apie 30,7 proc. darbo užmokesčio siekiančias pensijas, todėl siūlo šią neteisybę Lietuvos senjorų atžvilgiu taisyti valstybei mokant taip vadinamą „13-ąją pensiją“, kurios dydis priklausytų nuo darbo stažo. Minimali 13-oji pensija būtų apie 215 eurų, rašoma pranešime spaudai.

Maisto ir gėrimų kompanija „Paulig“ pasitraukia iš Rusijos. Verslo nutraukimas pradedamas nedelsiant, rengiamas detalus šio proceso planas.   „Paulig“ verslas Rusijoje sudaro apie 5 proc. visų kompanijos pajamų. Rusijoje, apie 170 km nuo Maskvos esančiame Tverės mieste, veikia „Paulig“ skrudykla. Joje pagaminta kava parduodama Rusijoje ir šalia esančiose rinkose. Lietuvoje ši produkcija nebuvo ir nėra parduodama.

Trumpalaikės automobilių nuomos platforma „CityBee“ plečiasi į Alytų, kur nuo pirmadienio galima išsinuomoti automobilius bei mikroautobusus. „Nuo šiandienos mūsų mieste startuoja „CityBee“ automobilių dalinimosi paslauga. Populiariausiose miesto vietose bus galima išsinuomoti ne tik lengvuosius automobilius, bet ir elektrinius mikroautobusus krovinių pervežimui“, – feisbuke pirmadienį rašė miesto meras Nerijus Cesiulis.  Anot jo, derybos su platformą valdančia įmone vyko kelis mėnesius.

Italijos mados grupė „Prada“ paskelbė stabdanti mažmeninę prekybą Rusijoje dėl pastarosios invazijos į Ukrainą. Tokį žingsnį jau žengė virtinė kitų tarptautinių įmonių ir mados grupių, įskaitant Prancūzijos milžines „LVMH Moet Hennessy – Louis Vuitton“ (LVMH), „Hermes“ ir „Chanel“. „Prada Group“ stabdo savo mažmeninės prekybos veiklą Rusijoje“, – savo paskyroje tinklalapyje „Linkedin“ pranešė įmonė ir pridūrė, kad sprendimas įsigaliojo nuo šeštadienio.

Aliuminio ir vario kainos pirmadienį pasiekė rekordines aukštumas dėl neapibrėžtumo, susijusio su tiekimu Rusijai įsiveržus į Ukrainą. Aliuminio kaina pasiekė 4 026,50 JAV dolerio už toną ir pirmą kartą perkopė 4 000 JAV dolerių už toną ribą.  Vario kainos pasiekė rekordinį 10 845 JAV dolerių už toną lygį. Žaliavų kainos nepaliaujamai auga nuo tada, kai prasidėjo Rusijos agresija prieš Ukrainą, o aukso kaina pirmadienį viršijo 2 000 JAV dolerių už unciją ribą.

Bankrutuojanti Vilniaus siuvimo įmonė „Nadis group“ planuoja atleisti visus darbuotojus. Anot Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, darbo neteks visi siuvėjai ir įmonės vadovas. „Įmonė informavo, kad įspėjo darbuotojus, iš jų 50 siuvėjų, kad jie bus atleisti dėl bendrovės bankroto“, – BNS teigė M. Jankauskienė.  „Sodros“ duomenis, įmonėje dabar dirba 51 darbuotojas.

„Brent“ naftos kainos sekmadienį pakilo iki aukščiausio lygio per beveik 14 metų – 140 JAV dolerių už barelį, prekybininkams nerimaujant dėl ​​Rusijos invazijos į Ukrainą padarinių. Gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina pirmadienį, netrukus po to, kai 01.00 val. Lietuvos laiku prasidėjo elektroninė prekyba, pasiekė 139,13 JAV dolerio už barelį – nuo 2008 metų neregėtų aukštumų. Po valandos kainos šiek tiek smuktelėjo.

„Brent“ naftos kainos sekmadienį pakilo iki aukščiausio lygio per beveik 14 metų – 140 JAV dolerių už barelį, prekybininkams nerimaujant dėl ​​Rusijos invazijos į Ukrainą padarinių. Gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina pirmadienį, netrukus po to, kai 01.00 val. Lietuvos laiku prasidėjo elektroninė prekyba, pasiekė 139,13 JAV dolerio už barelį – nuo 2008 metų neregėtų aukštumų. Po valandos kainos šiek tiek smuktelėjo.

Aplinkos ministerija perskirstė Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos lėšas ir papildomai skyrė po 1 mln. eurų asbesto atliekoms tvarkyti ir tekstilės konteineriams įsigyti. Taip bus užtikrintas saugus asbesto atliekų tvarkymas ir sudarytos sąlygos tinkamai rūšiuoti tekstilės atliekas. Visos paraiškos, kurias savivaldybių administracijos ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai pateikė šiai paramai, bus peržiūrėtos kovo mėnesį.

Vokietijos automobilių pramonės milžinė „Volkswagen“, siekdama pertvarkyti savo verslą pagal „žaliosios“ energetikos principus, taip pat susidūrusi su aršia JAV „Tesla“ konkurencija, pranešė patvirtinusi 2 mlrd. eurų vertės investicijas į naują elektromobilių gamybą Vokietijoje. Naujos gamyklos šalia „istorinių koncerno namų“ Volfsburge statyba prasidėtų 2023-ųjų, o ji veikti pradėtų 2026 metais, teigiama Volkswagen“ pranešime.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi pareiškė, kad Kongreso žemieji rūmai nagrinėja teisės aktus, numatančius dar labiau izoliuoti Rusiją nuo pasaulio ekonomikos, be kitų dalykų, uždraudžiant importuoti į JAV rusišką naftą ir energetikos produktus.   Jungtinėse Valstijose sparčiai kylant benzino kainai, prezidento Joe Bideno administracija iki šiol neragino uždrausti rusiškos naftos importą.

Verslininko Igorio Udovickio šeimos valdoma logistikos bendrovė „Ferteksos transportas“  planuoja atleisti 14, arba daugiau nei pusę darbuotojų. Pasak Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, darbo neteks devyni transporto specialistai, likę – skirtingų veiklų administracijos darbuotojai. „Sodros“ duomenis, įmonėje dabar dirba 25 darbuotojai. „Ferteksos transportas“ teikia birių ir pakuotų trąšų ekspedijavimo per Klaipėdos uostą paslaugas. 80 proc.

Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė nusprendusi iki „atskiro pranešimo“ atsisakyti Rusijos rinkos bei atšaukti visus planuotus skrydžius į šią valstybę ir iš jos. Šis sprendimas priimtas po ankstesnio pranešimo apie laikiną skrydžių stabdymą. Kaip jau buvo skelbta, „Air Baltic“ dėl padidėjusios skrydžių rizikos bei tarptautinių sankcijų Rusijai, taikomų ir plečiamų dėl jos invazijos į Ukrainą, sustabdė visus skrydžius į Rusiją ir iš jos iki šių metų gegužės pabaigos.

Vokietijos finansų ir užsienio reikalų ministrai sekmadienį pasisakė prieš Rusijos energijos išteklių importo draudimą, Vakarams ieškant būdų padidinti spaudimą Maskvai dėl invazijos į Ukrainą.   Ukrainai antrą savaitę grumiantis dėl išlikimo, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarų sąjungininkes imtis papildomų sankcijų prieš Maskvą, įskaitant jos naftos ir dujų sektoriaus boikotą.

Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą Vakarams skelbiant vis naujas griežtas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, o Lietuvos įmonėms traukiantis iš šių itin rizikingų rinkų, verslo atstovai sako, jog šalies įmonės jaučiasi stabiliai ir yra pasiruošusios persiorientuoti į kitas rinkas.

Karas Ukrainoje turės neigiamų ekonominių padarinių tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, sako ekonomistai. Anot jų, augs žaliavų ir prekių kainos, užtat tikimasi, kad bus atidėtas palūkanų normų kilimas, tad paskolos nebrangs. Be to, pasibaigus karui, ekonomistai žada ekonominį pakilimą.  Ekonomistas Marius Dubnikovas sakė, kad šiuo metu reikėtų visą dėmesį skirti kovai su agresoriumi, kuris užpuolė Ukrainą ir vėliau kalbėti, kaip tai paveiks ekonomiką.

Tarptautinis socialinis tinklas „TikTok“ apriboja veiklą Rusijoje dėl joje priimto įstatymo, numatančio įkalinimą iki 15 metų už „melagienas“ apie Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą. Apie tai „TikTok“ sekmadienį pranešė per savo tinklapį „Twitter“ socialiame tinkle. „Atsižvelgdami į naująjį Rusijos „melagienų“ įstatymą neturime kito pasirinkimo, kaip tik stabdyti tiesiogines transliacijas ir naują turinį savo vaizdo įrašų paslaugoje, kol peržiūrėsime šio įstatymo pasekmes saugumui.

Pernai Lietuvoje kremuota daugiau nei 10 tūkst. žmonių palaikų arba maždaug kas ketvirtas miręs mūsų šalyje. Ne vienam kilo klausimas, ką daryti su urna, kurioje atgula mirusiojo palaikai. Norint ją laikyti kapinėse, gali tekti pakloti nemenką sumą. Ekspertai kalba, kad dėl norinčių kremuoti palaikus ima mažėti vietos, tačiau augančios kainos klientų neišgąsdina. Kainos neturėtų keistis Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyr.

Lietuvoje gyvena keli tūkstančiai gyventojų, kuriems pensijas paprastai moka Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos institucijos. Tačiau karo metu mokėjimai iš jų sustabdyti. Todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iniciavo įstatymo pataisą, kuria buvo numatyta, kad pensijas mokės Lietuva.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis,  į Ukrainą Lietuva siunčia pinigus 288 pensijų gavėjams, o Ukraina į Lietuvą – 403 gavėjams.

Rusijoje mažmenininkai ribos būtiniausių maisto produktų pardavimą, kad suvaržytų spekuliavimą juodojoje rinkoje ir užtikrintų prekių įperkamumą, sekmadienį paskelbė vyriausybė. Pranešimas pasirodė pasijutus sankcijų, įvestų Rusijai dėl invazijos į Ukrainą, poveikiui.

Europos Sąjunga (ES) derina naują sankcijų Rusijai paketą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Praktiškai visi yra sutarę, kad derinamas naujas sankcijų paketas, kuris apimtų ir naujas pavardes, ir tam tikrus sektorius, ir taip pat įmones, neatmetant galimybės, kad gali būti plečiamas ir bankų, kurie atjungti nuo SWIFT sistemos, sąrašas“, – per spaudos konferenciją sekmadienį Vyriausybėje sakė G. Landsbergis.

Prekybos tinklas „Maxima“ pranešė nuo pirmadienio stabdantis prekybą laikraščiais „Respublika“ ir „Vakaro žinios“. „Atsižvelgdami į situaciją informuojame, kad nuo rytojaus stabdome prekybą laikraščiais „Respublika“ ir „Vakaro žinios“, – bendrovės pranešime cituojama „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. Anksčiau šią savaitę stabdantis prekybą laikraščiais „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ pranešė Lietuvos paštas.

Metų pradžioje Lietuvoje vėl buvo užfiksuota įmonių, kurios darbuotojams išmoka penkiaženkles algas. Sąraše pateiktos 23 įmonės, kuriose vidutinės algos viršijo 10 tūkst. eurų, 15 įmonių algos viršijo 12 tūkst., o viena viršijo 40 tūkst. eurų ribą. Naujausi „Sodros“ duomenys parodo, kokios įmonės sausio mėnesį turėjo aukščiausius išmokamo darbo užmokesčio vidurkius.

Mokėjimo kortelių milžinės „Visa“ ir „Mastercard“ šeštadienį paskelbė stabdančios veiklą Rusijoje, prisidėdamos prie daugelio stambių JAV bendrovių, atsiribojusių nuo Maskvos dėl jos invazijos į Ukrainą.

Italijoje įšaldyto turto, įskaitant prabangias jachtas ir Rusijos oligarchų aktyvus, vertė pasiekė apie 140 mln. eurų, šeštadienį pranešė Italijos vyriausybė. Brangiausias areštuotas objektas yra Aleksejui Mordašovui, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimam metalų magnatui, priklausanti 6 mln.

Pasaulio šalys taiko naujas sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą. Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Kanada šeštadienį uždraudė tam tikriems Rusijos bankams naudotis SWIFT – didelio saugumo tinklu, kuris palengvina mokėjimus 11 000 finansinių institucijų 200 šalių. Vokietija po Maskvos veiksmų sustabdė dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą.

Kasmet Lietuva sumoka milijardus eurų Rusijai ir Baltarusijai iš šių šalių pirkdama energetinius išteklius – naftą, dujas, elektrą. Šiuos pinigus Vladimiro Putino režimas naudoja karui, kuriame žudo nekaltus ukrainiečius. Ar Lietuva galėtų ir turėtų atsisakyti minėtų išteklių? Kiek tai kainuotų vartotojams? Rusijai pradėjus kruviną karą prieš Ukrainą, lietuviai ir kitų šalių gyventojai atsisako bet kokių rusiškų ar baltarusiškų prekių, kurias galima rasti parduotuvėse.

Rusijai pradėjus kruviną karą Ukrainoje, mūsų šalies verslininkai raginami nutraukti visus ryšius su okupantais. Ir tai kviečia daryti ne tik gyventojai ar paprasti vartotojai, bet ir patys verslininkai. Tokią poziciją išreiškė ir daugelį šalies įmonių vienijančios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. „Vienas mano bičiulis daug prekiavo su Rusija, Baltarusija, Ukraina. Kai jam paskambinau šį rytą, jis buvo pakeliui nuo Lenkijos – Ukrainos sienos.

Rekordiškai augant prekių ir paslaugų kainoms, nuolat iškyla klausimas, kiek didės išmokos ir atlyginimai. Sprendžiant iš naujausių duomenų, skirtinguose šalies regionuose jie keičiasi nevienodai. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 322 eurai, skelbia Statistikos departamentas.

Rusijai pradėjus blokuoti prieigą prie socialinių tinklų, panašu, savo eilės sulaukė ir „Youtube“. Kaip skelbia „The Guardian“, remdamasi NEXTA pranešimu, surinkti duomenys liudija, kad „Youtube“ platforma Rusijos teritorijoje yra blokuojama.  Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Rusijos žiniasklaidos reguliuotoja „Roskomnadzor“ apriboja prieigą prie socialinio tinklo „Twitter“, pranešė šalies naujienų agentūros.

Federalinė ryšių, informacinių technologijų ir žiniasklaidos priežiūros tarnyba, atsakinga už Rusijos žiniasklaidos stebėjimą, kontrolę ir cenzūrą, nusprendė blokuoti socialinį tinklą „Facebook“ Rusijos teritorijoje.  „The Guardian“ skelbia, kad Rusijoje nebepasiekiamas socialinis tinklas „Facebook“, tai liudija ir NEXTA pasidalinta informacija.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį sakė, kad Europos Sąjunga pasiruošusi įvesti Rusijai daugiau sankcijų, jeigu prezidentas Vladimiras Putinas nesustabdys karo Ukrainoje. „Reikia labai aiškiai pasakyti, kad esame pasirengę imtis tolesnių griežtų priemonių, jeigu V. Putinas nesustos ir neatšauks savo pradėto karo“, – žurnalistams sakė U. von der Leyen per bendrą spaudos konferenciją su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.

Vyriausybė penktadienį paskyrė per 40 mln. eurų NATO sąjungininkų priėmimui Lietuvoje organizuoti. Papildomi asignavimai iš skolintų lėšų skiriami sąjungininkams siunčiant daugiau karių į Lietuvą dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Papildomų karių į Lietuvą atsiuntė Vokietija, Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys. Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.

Vyriausybė penktadienį atsisakė ploto reikalavimo vienam lankytojui prekybos vietose. Šis žingsnis – ne pirmas, per pastarąsias kelias savaites Vyriausybei švelninant apsaugos reikalavimus, įvestus dėl koronaviruso pandemijos. Šiuo metu prekybos vietose, esančiose uždarose erdvėse, taikomas 15 kv. m. bendro ploto reikalavimas vienam lankytojui.