Verslas

„Vilniaus vandenų“ administracijoje dirbanti darbuotoja užsikrėtė koronavirusu. Bendrovės atstovė teigia, kad darbuotoja gydosi namuose, o didžioji dalis administracijos darbuotojų izoliavosi ir dirba nuotoliniu būdu. Įmonės komunikacijos skyriaus vadovė Renata Smalskė portalui tv3.lt patvirtino, kad vienai iš administracijos darbuotojų buvo patvirtintas COVID-19 atvejis. „Pasijutusi blogai darbuotoja paliko bendrovės patalpas, kreipėsi į medikus ir izoliavosi.

Maždaug tūkstantis po karantino atsigaunančių smulkių ir vidutinių įmonių jau tris savaites nesulaukia pinigų, skirtų subsidijuoti iš prastovų grįžusių darbuotojų atlyginimus. Kaip portalui 15min.lt teigė paramos pinigus dalinanti Užimtumo tarnyba, lėšų nespėjama padalinti ir dėl per didelio darbo krūvio, ir dėl neteisingai užpildytų dokumentų.

Latvijai nesutinkant tvirtai įsipareigoti nepriimti elektros, kuri bus pagaminta Astravo atominėje elektrinėje (AE), prezidento Gitano Nausėdos patarėja sako, kad laiko pasiekti trišalį susitarimą su Baltijos šalimis dėl elektros nepirkimo iš Lietuvos nesaugia laikomos elektrinės vis dar yra. G. Nausėdai trečiadienį iškėlus Astravo AE klausimą Europos Vadovų Taryboje (EVT), Asta Skaisgirytė teigia laukianti reakcijos iš Latvijos.

Prezidentūra ragina nedelsti ir jau artimiausiu metu Vyriausybei  priimti sprendimus dėl smulkųjį ir vidutinį verslą kredituosiančio Nacionalinio plėtros banko (NPB) steigimo. Jis būtų kuriamas sujungiant „Investicijų ir verslo garantijas“ („Invegą“), Viešųjų investicijų plėtros agentūrą ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, teigia prezidento patarėjas.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad rugpjūčio 23 d. 16–20 val. organizuojamas pilietinis renginys „Laisvės kelias“, skirtas Baltarusijos kovai už laivę paremti. Nuo 17 val. dalyviai rinktis, o 19 val. bus organizuojama gyva žmonių grandinė nuo Katedros aikštės, Šventaragio, Pilies, Didžiojoje, Aušros Vartų, Drujos, Rasų, Ribiškių Didžiojoje gatvėse, Juodajame kelyje, Gurių gatvėje, Minsko plente iki Medininkų PKP.

Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad iki termino, kai nelegalių metalinių garažų savininkams teks atlaisvinti valstybinę žemę – rugsėjo 30 dienos – teliko pusantro mėnesio. Šis sprendimas sukels laikinų nepatogumų garažų savininkams, tačiau mieste atlaisvins net 51 ha teritorijos, kuri bus panaudota visų miestiečių poreikiams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė plečia Vilniaus bazę. Be to, spalį ji pradės skraidinti penkiomis naujomis kryptimis iš Vilniaus į Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Švedijos ir Norvegijos miestus. Vilniaus oro uoste bus bazuojamas dar vienas „Airbus“ orlaivis, iš viso čia bus trys lėktuvai, pranešė bendrovė.  Spalio 22-24 dienomis iš Vilniaus bus pradėti skrydžiai į Birmingamą ir Liverpulį JK, Hamburgą Vokietijoje, Stokholmo Skavsta oro uostą Švedijoje ir Trondheimą Norvegijoje.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje liepą buvo didžiausia Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija liepą siekė 0,9 proc., Latvijoje – 0,1 proc., o Estijoje buvo 1,3 proc. defliacija, rodo trečiadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 0,9 proc., o vien euro zonoje – 0,4 procento.

Didžiąją dalį antrojo šių metų ketvirčio užėmęs karantinas pakoregavo būsto rinką – mažesnis įsigytų objektų skaičius sąlygojo ir tai, kad būstui įsigyti šalyje išleista penktadaliu mažiau, rašoma Registrų centro pranešime. Visgi palyginti su praėjusiais metais, būsto kainos didėjo. Metinis vidutinių būsto kainų augimas išliko teigiamas, tačiau lėtesnis nei šių metų pradžioje, rodo Registrų centro nekilnojamojo turto (NT) sandorių duomenų bazėje sukaupti duomenys.

„Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo sukčių skambučių šalies gyventojams. Šiuo atveju skambučiai išsiskiria tuo, kad dažniausiai skambinama iš užsienio šalies ir sukčiai bendrauja rusų kalba.  Sukčiavimo taktika paremta tuo, kad apsimesdami banko darbuotojais sukčiai pašnekovo dėmesį bando patraukti neva užfiksuotu neteisėtu lėšų judėjimu asmeninėje sąskaitoje, taip pat prašoma patvirtinti neva atlikto mokėjimo atšaukimą.

Lietuvos kelionių organizatoriai nepajėgtų grąžinti pinigų žmonėms už neįvykusias keliones per 14 dienų, jei Seimas priimtų Civilinio kodekso pataisą ir atšauktų dabar jame numatytą 90 dienų terminą, sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė.  Pasak Žydrės Gavelienė, įmonės negalėtų grąžinti pinigų per dvi savaites, nes jų neturi – partneriai užsienyje jų negrąžina, o pasinaudoti Vyriausybės pagalba pernelyg sudėtinga.

Europos Komisijai pradėjus pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl Seimo sprendimo, kad lėšos už neįvykusias keliones turistams turi būti grąžintos per 90 dienų, Vyriausybė trečiadienį nusprendė sutrumpinti šį terminą iki 14 dienų. Ministrų kabinetas posėdyje svarstė siūlymą Civiliniame kodekse atsisakyti su ES direktyva nesuderinamo ilgesnio termino.

Žemės ūkio ministras žada rugsėjį pateikti galutinę viziją, kaip Lietuvos ūkininkams 2021-2027 metais bus mokamos Europos Sąjungos (ES) tiesioginės išmokos – iš viso 4,1 mlrd. eurų.   Andrius Palionis sako, kad šis perskirstymas gali duoti didesnį efektą, negu išmokų lubos, nes ES valstybėms narėms paliko daug manevro laisvės.  „Dėl pačio (tiesioginių išmokų – BNS) perskirstymo nėra priimtas galutinis sprendimas, todėl negali priimti sprendimo ir dėl lubų.

Nors pirmoje šių metų pusėje šalį buvo sukaustęs karantinas, o šaltas pavasaris buvo nepalankus gėrimų rinkai, AB „Volfas Engelman“ 2020-uosius įpusėjo fiksuodama 14,9 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugusius pardavimus. Bendrovės pajamos didėjo 13,3 proc. Tai daugiausia lėmė pirmą šių metų pusmetį 52 proc. ūgtelėjusi eksporto apimtis.

Mokesčio už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) lengvata pasinaudojusiam verslui valstybė išmokėjo 13,1 mln. eurų, iš jų 5,9 mln. eurų atiteko naftos koncernui „Orlen Lietuva“, rašo naujienų portalas 15min.lt.  Daugiau nei po milijoną gavo įmonės „Akmenės cementas“ (1,2 mln. eurų) ir Panevėžio grūdų perdirbimo bendrovė „Roquette Amilina“ (1,4 mln.

Statistikos departamentas trečiadienį pradeda visuotinį žemės ūkio surašymą, kuris leis nustatyti kiek Lietuvoje yra ūkių, kiek juose dirba žmonių, koks žemės naudmenų plotas, gyvulių skaičius, kaip jie laikomi, kokio ploto įvairių augalų pasėliai, kokias metodais apdirbama žemė, kaip ji tręšiama.  Ūkininkai iki rugsėjo 9 dienos duomenis galės pateikti internetu per sistemą e.statistika gyventojams.

Vyriausybė trečiadienį ketina paskirstyti apie 190 mln. eurų paramai nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam verslui bei darbuotojams. 11 mln. eurų numatoma skirti savivaldybėms – jos galės kompensuoti įvairias išlaidas, patirtas dėl koronaviruso.   Didžiausia lėšų dalis – 177,9 mln. eurų – bus skirta darbo vietų ir gyventojų pajamų išsaugojimui. 20 mln. eurų iš šios sumos numatoma kompensuoti darbdaviams už darbuotojų prastovos laiką, 94,9 mln.

Europos Komisijai pradėjus pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl Seimo sprendimo, kad lėšos už neįvykusias keliones turistams turi būti grąžintos per 90 dienų, Vyriausybė trečiadienį ketina siūlyti sutrumpinti šį terminą iki 14 dienų.   Ministrų kabinetas posėdyje svarstys siūlymą Civiliniame kodekse atsisakyti su ES direktyva nesuderinamo ilgesnio termino.

Per karantiną visiškai apmirusi prekyba naudotais automobiliais ypač pagyvėjo birželį, prieš įvedant registracijos mokestį. Liepą prekyba jais kiek smuktelėjo, bet specialistai pastebi, kad apskritai poreikis pasikeisti automobilį niekur nedingo. Vis dėlto rugpjūtį prekybą gali apkartinti nauji ribojimai ir atostogos Vakarų šalyse. „Regitros“ duomenimis, praėjusių metų sausį – liepą Lietuvoje pirmą kartą buvo registruota 106 tūkst. naudotų lengvųjų (M1 klasės) automobilių.

Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ (ASG) antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) įsigijo pirmąjį elektra varomą autobusą. Tai pirmasis toks autobusas Lietuvoje, rugsėjį jis pradės vežioti keleivius Vilniaus oro uoste.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per pirmąjį pusmetį nustatė beveik 1,5 tūkst. pažeidimų ir už juos skyrė per 160 tūkst. eurų baudų – apie pusantro karto daugiau nei pernai sausį-birželį (111 tūkst. eurų).  Didžiausia bauda siekė per 12 tūkst. eurų, ji skirta už nelegalų darbą, pranešė inspekcija.  Didesnę baudų sumą lėmė ir nuo balandžio padidintos baudos už darbo teisės pažeidimus.

Už dviejų savaičių prasidėsiantys mokslo metai mokinius auginantiems tėvams žada ne tik išaugusią moksleivio krepšelio kainą, bet ir papildomų išlaidų, kurias gali atnešti pandemija. „Swedbank“ Finansų instituto ekspertų skaičiavimais, ekonominis pirmoko mokyklinio krepšelio variantas tėvams atsieis bent 280 eurų, o pasirinkusiems kokybiškesnes prekes išlaidos gali išaugti du kartus.

„Sodra“ rugpjūčio mėnesį pradeda mokėti pensijų anuitetų išmokas pirmiesiems 26 pensijų anuitetų gavėjams. Pensijų anuitetas yra paslauga, kai sumokėjus vienkartinę įmoką iš pensijų fonde sukauptų pinigų, visą likusį gyvenimą „Sodra“ moka mėnesio išmokas. „Sodra“ garantuoja, kad mėnesio išmokos nemažės visą mokėjimo laikotarpį. Šią paslaugą „Sodroje“ gali įsigyti gyventojai dalyvavę II pakopos pensijų kaupime.

Elektroninių pinigų įstaiga „Paydoo Payments“ netinkamai saugojo klientų lėšas ir teikė neteisingą informaciją Lietuvos bankui (LB), todėl privalo sumokėti jai skirtą 27 tūkst. eurų – ji proporcinga pažeidimams, konstatavo teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) rugpjūčio 13 dieną atmetė „Paydoo Payments“ skundą, kuriuo įmonė prašė pakeisti LB sprendimą – vietoje baudos skirti įspėjimą, o jei šis prašymas būtų netenkintas, sumažinti baudą.

Baltarusijoje į protestus prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką jungiantis vis daugiau valstybinių įmonių, situacija pradeda kelti rimtą sumaištį Klaipėdos uoste – baiminamasi kuriam laikui prarasti eksportui skirtus baltarusiškus produktus, sudarančius beveik trečdalį uosto krovinių. Viena didžiausių uosto krovos bendrovių jau artimiausiu metu gali laikinai stabdyti veiklą. Anot uosto rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, situacija Baltarusijoje yra labai neraminanti.

Pagrindinė rizika Lietuvos finansų sistemai yra besitęsiančios COVID-19 pandemijos pasekmes ekonomikai – prastėjanti įmonių ir namų ūkių finansinė būklė bei blogėjanti ekonomikos padėtis prekybos partnerių šalyse ir dėl to krintantis eksportas, rodo Lietuvos banko (LB) naujausia finansų įstaigų apklausa. „Nors atšaukus karantiną ir panaikinus buvusius apribojimus verslas daugmaž grįžo į įprastas vėžes, kai kurių sektorių ateities perspektyvas finansų įstaigos vertina labai santūriai.

Po kelių savaičių santykinio stabilumo rugpjūčio 17 d. registruotas nedarbas pasiekė 13,3 proc. Tai – didžiausias šiais metais skaičius. Iš viso šiuo metu šalyje darbo ieško 229,3 tūkst. žmonių. Rugpjūčio 1-ąją nedarbas dar siekė 12,8 proc. Nedirbo 221 tūkst. gyventojų. Laikino užimtumo priemonėse rugpjūčio 1 d. dalyvavo 19, 6 tūkst. asmenų, šiuo metu – per 13 tūkst.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina po keturių mėnesių kritimo liepą augo ir buvo 254,9 euro už toną – 3,1 proc. didesnė nei birželį, kai kaina siekė 247,3 euro. Per metus – liepą, palyginti su pernai liepa – pieno supirkimo kaina buvo 2,7 proc. mažesnė (2019 metų liepą ji buvo 261,9 euro). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 4,5 proc. ir buvo 218,7 euro. Per septynis šių metų mėnesius buvo supirkta 775,98 tūkst. tonų pieno – 0,2 proc.

Karantino metu naudotų automobilių pardavimai buvo kritę beveik 60 proc. Tačiau jau vasaros pradžioje tautiečiai automobilių nupirko daugiau negu pernai tuo pačiu metu. Bet rugpjūtį po praėjusį mėnesį įsigaliojusio ekologinio mokesčio naudotų automobilių pardavimai vėl smuko, šįkart – 30 proc.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame penkerių su puse metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 1982 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta 25 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,008 procento. Ši VVP emisija pradėta platinti liepos 20 dieną – tuomet obligacijų išplatinta už 50 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,006 procento. Po pirmadienio aukciono bendras emisijos nominalus dydis pasiekė 75 mln. eurų.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) konstatuoja, kad šiemet sukčiavimų internete skaičius, o drauge – ir apgavikų padaryta finansinė žala mažėjo, tačiau stabiliai augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius. Asociacija ir jos nariai ėmėsi iniciatyvos reguliariai atnaujinti incidentų statistiką bei stiprinti bendradarbiavimą tarp finansų sektoriaus bei teisėsaugos.

Javapjūtei įpusėjus šalies grūdų augintojai sako, kad derlius šiemet bus gerokai gausesnis negu pernai ar užpernai, bet prastesnės kokybės. Labiausiai laukuose žalos padarė liūtys.   Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus prognozuoja, kad šiemet grūdų derlius bus trečdaliu didesnis nei pernai. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas prognozuoja, kad bus prikulta mažiausiai apie milijoną tonų daugiau nei pernai.

Šį šeštadienį per Vilniuje vykusias Vokietijos dienas sostinės gyventojams ir svečiams pristatytas naujausias Lietuvoje itin populiarios BMW 5-tos serijos modelis. Gedimino prospekte, šalia Lietuvoje debiutuojančios naujienos BMW atstovė „Krasta Auto“ kartu surengė visų septynių „BMW 5“ kartos modelių, gaminamų nuo 1972 m., ekspoziciją. Automobilių gerbėjai taip pat galėjo išvysti ribotu, 350 vnt.

SEB bankas naujoje būstinėje Konstitucijos prospekte Vilniuje atidarė didžiausią klientų konsultavimo centrą. Pasak SEB valdybos narės, Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės, čia klientai galės išbandyti banko paslaugas internete specialiai jiems skirtais planšetiniais kompiuteriais, taip pat prisijungti prie nuotolinės konsultacijos.

Lietuvos žemdirbių atstovai turi pastabų valdžios koridoriuose brandinamiems planams nustatyti lubas iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto gaunamoms tiesioginėms išmokoms ir įvesti progresinį jų apmokestinimą. Stambieji ūkininkai sako, kad apribojimai dar labiau sumažins Lietuvos ūkininkų konkurencingumą Europoje, nes kitų šalių ūkininkai gauna didesnę paramą. Smulkieji ūkininkai luboms pritaria, tačiau nori kartelę nuleisti dar žemiau – nuo siūlomų 100 tūkst. iki 60 tūkst. eurų.

Kauno oro uoste pirmadienį rengiamos mokomosios gelbėjimo pratybos.  Jose dalyvaus oro uosto Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai, bus naudojamos modernios mašinos „Rosenbauer Panther“ ir kita speciali technika, pranešė bendrovė „Avia Solutions Group“.  „Pratybų metu bus naudojamas realus (prieš tai naudotas) keleivinis orlaivis, kuriame inscenizuojama orlaivio avarija, o vėliau – visos būtinosios gelbėjimo procedūros“, – rašoma pranešime.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje itin sparčiai augo paslaugų kainos. Ypač po karantino gyventojai pastebėjo, kad daug daugiau reikia mokėti maitinimo įstaigose, kirpyklose ir grožio salonuose, pas odontologus. Net ekonomistai stebisi kai kuriomis tendencijomis, tačiau nieko gero ateityje nežada. Per pastaruosius metus paslaugų kainos Lietuvoje išaugo 4,9 proc., rodo Statistikos departamento duomenys.

Koronavirusas pakoregavo geriausiai Lietuvoje apmokamų profesijų penkioliktuką. Jame dabar ne tik skrydžių vadovai, teisėjai ar finansinių paslaugų padalinių vadovai, bet ir skubiosios medicinos pagalbos darbuotojai. Nuo praėjusių metų birželio jų vidutiniai atlyginimai išaugo net 68 proc. Remiantis „Sodros“ duomenimis, geriausiai apmokama profesija šių metų birželį buvo skrydžių vadovai, kurių vidutinis atlyginimas iki mokesčių siekė daugiau nei 5,2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrui patikinus, kad rugsėjo 1-ąją moksleiviai sugrįš į mokyklas, tėvai suskubo ruoštis naujiems mokslo metams. Vienas būtiniausių pirkinių – mokyklinė uniforma. Siuvėjai ir pardavėjai teigia, kad naujiems mokslo metams ruošėsi iš anksto, tad uniformų parduotuvėse nepritrūks. Tačiau tėvai tikina, kad naujas uniformas perka ne kiekvienais metais.

Liepos mėnesį Lietuvoje buvo parduota rekordiškai daug namų. Specialistai teigia, kad itin didelį sandorių skaičių iš dalies nulėmė ir koronaviruso pandemija – žmonės pastebėjo, kad būstas yra ne tik vieta pernakvoti. Aktyviausiai namai bei kotedžai perkami didmiesčiuose arba jų rajonuose. Šiais metais Lietuvoje įregistruota 6,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 2 proc. mažiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Karantino negandos pridarė ne tik nuostolių, bet ir turėjo bent ir šiek tiek naudos. Pavyzdžiui, valdininkai ar politikai negalėjo vykti į komandiruotes, taigi sutaupė šimtus tūkstančių valstybės eurų. Visgi, tai nekompensuos praradimų. Į valstybės biudžetą per pusmetį įbyrėjo gerokai mažiau pinigų, nei planuota metų pradžioje. Užtat išlaidų eilutės – įspūdingos.

Dėl COVID-19 pandemijos užsivėrus pasaulio sienoms, kelionių išsiilgę lietuvaičiai ėmė masiškai keliauti po Lietuvą. Vietos gamta besigrožintys turistai lanko kaimuose įsikūrusius ūkius, ypač šiemet į populiarumo viršūnes šovė gėlių ūkiai. Biržiečių moterų levandų lysvės šią vasarą skaičiuoja trigubus turistų srautus, o aplankyti dar nebaigtą kurti hortenzijų parką Panevėžio rajone jau dabar veržiasi būriai gėlių fanatikų.

Pustrečio šimto ūkių jungiantis žemės ūkio kooperatyvas svarsto Lietuvoje statyti pirmąją grūdų perdirbimo gamyklą, kurią valdytų patys žemdirbiai. Planuojama, kad ji pradėtų veikti po penkerių metų ir gamintų bioplastiką, skelbia LRT laida „Panorama“.  Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovo Igno Jankausko teigimu, gamykla leistų žemdirbiams būti labiau konkurencingais.  „Šiuo metu dirbame rinkoje, kurioje dominuoja prekybininkai.

„Kapą sutvarkyti ir papuošti nėra sunku. Kur kas sunkiau jį surasti“, – neslepia kapų priežiūros paslaugą visoje Lietuvoje neseniai pradėjęs teikti Klaipėdoje besikuriantis Aivaras Grigaitis. Ilgus metus Norvegijoje gyvenęs ir statybų verslą turėjęs A. Grigaitis į Lietuvą sugrįžo pernai. „Kad ir kaip gerai buvo Norvegijoje, kamavo nostalgija tėvynei“, – pripažino vyras.

Kretingoje įsikūrusi „Dvaro saldaininė“ miesto gyventojus ir svečius stebina, ten gaminamu šokoladu su spirgais. Saldaininės įkūrėja ir vadovė Asta Norvaišienė sako, kad žmonių, išgirdusių apie šį šokoladą, vaizduotėje iškyla šokolado ir cepelinų spirgučių derinys. Tačiau, anot saldaininės vadovės, šis įsivaizdavimas yra klaidingas. A. Norvaišienė pasakoja, kad saldaininė yra dar jaunas verslas, kuris klientams duris atvėrė vos prieš metus.

Šių metų liepos mėnesį Lietuvoje įregistruota daugiau kaip 12 tūkst. įvairių nekilnojamojo turto pirkimo, pardavimo sandorių. Per septynis pirmuosius mėnesius įregistruotų sandorių yra daugiau nei 65 tūkstančiai, o tai devyniais procentais daugiau nei pernai sausį-liepą. TV3 laida „Statybų gidas“ domėjosi, kaip pasaulinė pandemija palietė kitų šalių NT rinkas. Iš viso Lietuvoje šiais metais įregistruota daugiau kaip 17 tūkst. butų pardavimų, o tai 15 proc.

Norėdama išvengti Europos Sąjungos sankcijų, Lietuva imasi taisyti sprendimą dėl termino, per kurį turistams turi būti grąžinti pinigai už koronaviruso krizės metu neįvykusias keliones. Keliautojai atgautų pinigus per dvi savaites, o ne per 90 dienų, kaip pavasarį nutarė Seimas.  Europos Komisijai (EK) jau pradėjus prieš valstybę pažeidimo procedūrą, Vyriausybė kitą trečiadienį svarstys siūlymą Civiliniame kodekse atsisakyti su ES direktyva nesuderinamo termino pailginimo.

Socialiniame tinkle „TikTok“ paviešintas vieno Dirfilde, Ilinojaus valstijoje, esančio namo vaizdo įrašas užkūrė tikrą pirtį internete. Vaizdelį pamatę socialinio tinklo vartotojai nesuprato, kaip įmanoma tokiame name gyventi ir praminė jį „plonuoju namu“. Vienas „TikTok“ vartotojas savo paskyroje pasidalijo vaizdeliu, kuriame nusifilmavo šalia itin keistos formos parduodamo namo Dirfildo mieste. Už jį savininkai prašo maždaug 270 tūkstančių JAV dolerių.

Iki rugpjūčio pabaigos individualių gyvenamųjų namų savininkai kviečiami teikti registracijos formas, kad gautų kompensacines išmokas už gyvenamųjų namų atnaujinimą. Projektams finansuoti papildomai skirta 1 mln. eurų, o didžiausia išmoka vienam projektui siekia 14,5 tūkst. eurų.