Bent dalį šios informacijos internete galima rasti žinant unikalų kiekvienam automobiliui VIN numerį (angl. vehicle identification number). Tačiau išsamesnė ir patikimesnė informacija pagal šį kodą dažniausiai yra mokama.
Neseniai grupė Seimo narių registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti, kad duomenys apie transporto priemonės draudiminius įvykius, pagal tos transporto priemonės VIN, būtų vieši.
Tačiau panašu, kad tokia iniciatyva gali žlugti. Minėtoms įstatymo pataisoms Vidaus reikalų ministerija siūlo nepritarti.
Pasak ministerijos tarnautojų, siūlymas nustatyti, kad „duomenys apie transporto priemonės draudiminius įvykius, pagal tos transporto priemonės VIN, yra vieši, neatitinka įstatyme įtvirtintų aiškumo ir sistemiškumo principų.“
Atsižvelgiant į tai, kad projektu „siekiama nustatyti asmens duomenų viešą skelbimą, o ne asmens duomenų viešumą, siūloma formuluotė neatitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir nedera su Konstitucinio Teismo įtvirtintais reikalavimais, keliamais asmens duomenų skelbimui (žmogaus teisių ribojimams) nustatančioms teisėkūros priemonėms.“
Paprastai tariant, duomenis apie transporto priemonės draudiminius įvykius ministerijos tarnautojai tarsi prilygina žmogaus asmens duomenims. Šie yra saugotini, tad ir naudotų automobilių pirkėjams jų istorijos neturi būti viešos.
Trūksta skaidrumo, pirkėjai neapsaugoti
Portalo „Autoplius“ vadovas Artūras Mizeras įsitikinęs, kad Lietuvos naudotų automobilių rinkoje vis dar yra daug nepasitikėjimo, trūksta pirkėjų apsaugos.
„Neretu atveju pirkėjas neturi realių galimybių tiek sužinoti pakankamai informacijos apie norimą įsigyti automobilį ir jo istoriją, tiek apie anksčiau patirtus eismo įvykius, tiek įsitikinti, kad parduodamo automobilio rida yra teisinga.
Tai ne tik silpnina automobilio pirkėjo padėtį, sukelia riziką patirti nuostolių ateityje, bet ir mažina eismo saugumo situaciją šalyje“, – aiškino portalo vadovas.
Jo teigimu, siūlymas padaryti duomenis apie eismo įvykius pagal VIN kodą viešus būtų žingsnis teisinga kryptimi skaidrinant rinką ir apsaugant automobilių pirkėjus.
„Mūsų nuomone, į problemą reikėtų pažiūrėti dar plačiau – įtvirtinti ne tik konkrečių duomenų didesnį prieinamumą, bet ir strateginę kryptį, kad įvairūs su naudotais automobiliais susiję istoriniai duomenys iš įvairių valstybinių registrų nebūtų „užrakinti“, – komentavo A. Mizeras.
Anot pašnekovo, negalima prisidengiant asmens duomenų apsauga paminti viešojo intereso.
„Deja, bet esamomis sąlygomis yra lengviau veikti nesąžiningiems pardavėjams, linkusiems nuslėpti automobilio istoriją. Pirkėjai, nežinodami apie patirtas avarijas, neatkreips dėmesio į atlikto remonto kokybę.
Būtent dėl to jie pralaimi, patirdami neplanuotų remonto išlaidų, permokėdami už automobilius ar įsigydami ir eksploatuodami juos mažiau saugius. Kartu kenčia ir bendras eismo saugumas“, – pabrėžė A. Mizeras.
Tinkama duomenų apsauga turi būti
Kiek atsargiau didesnį duomenų viešumą vertina bendrovės „cV Group“ produkto vadovas Martynas Mačys. Ši, kaip ir kai kurios kitos įmonės, verčiasi automobilių istorijos pagal VIN kodą mokamų ataskaitų pardavimu vartotojams (pvz., vienos tokios ataskaitos kaina – 17,99 euro).
„Automobilių istorijos patikros platforma „carVertical“ palaiko visas iniciatyvas, kurios prisideda prie rinkos skaidrumo ir padeda atskleisti ydingas praktikas antrinėje transporto priemonių rinkoje, tačiau jos jokiu būdu neturi prieštarauti asmens duomenų apsaugos mechanizmams“, – komentavo M. Mačys.
Pasak jo, eismo įvykis savaime nėra galutinis nuosprendis automobilio vertei ar techninei būklei, jei transporto priemonė buvo tinkamai suremontuota ir atitinka jai keliamus techninius reikalavimus.
„Didelę žalą automobilių pirkėjams ir visai automobilių rinkai daro vis dar dažnai pasitaikančios praktikos slepiant transporto priemonės techninius trūkumus ar nekompetentingas tų trūkumų tvarkymas“, – pripažino pašnekovas.
Jo manymu, praeityje eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė gali būti suremontuota ir vėl sėkmingai dalyvauti eisme, tačiau jos naudotojas ar potencialus pirkėjas idealiu atveju turėtų turėti teisę sužinoti apie praeityje buvusius įvykius, susijusius su transporto priemone.
Taip pat jam esą turėtų būti suteikta galimybė pasidomėti, kaip eismo įvykio metu atsiradę trūkumai buvo pašalinti.
„Buvę, kad ir ištaisyti transporto priemonės trūkumai gali tiesiogiai paveikti jos techninę būklę ir rinkos vertę. Tačiau neatsiejama susijusios informacijos prieinamumo dalis turi būti ir tinkama asmens duomenų apsauga“, – siekį viešinti daugiau duomenų apie transporto priemones įvertino M. Mačys.
Daugiau informacijos tik pakenks?
Vidaus reikalų ministerija pripažįsta, kad informacija apie įsigyjamą transporto priemonę yra svarbi pirkėjui.
„Tačiau minėtame įstatymo projekte numatyti pasiūlymai nepadėtų išspręsti pataisų iniciatorių nurodytos problemos ir pasiekti įstatymo projekto aiškinamajame rašte paminėtų tikslų (siekiant įsitikinti, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, ar „automobilis nebuvo paskendęs, saugos pagalvės nebuvo išsiskleidusios ir pan.“)“ – portalui tv3.lt atsiųstame komentare nurodo ministerija.
Jame teigiama, kad Transporto priemonių draudikų biuras nedisponuoja duomenimis apie draudiminius įvykius, atlygintinus pagal savanoriško draudimo (kasko) sutartis.
Be to, dėl nemažos dalies transporto priemonių nebus įmanoma gauti jokios informacijos, nepaisant patirtų įvykių, nes automobilis yra nedraustas, savininkas nenori pranešti apie apdrausto automobilio eismo įvykį siekdamas nepabloginti drausmingumo istorijos ar pan.
„Todėl įstatymo projektu gali būti pasiektas ir priešingas efektas, t. y. sukurta regimybė, kad pirkėjas, įsigydamas automobilį naudotų transporto priemonių rinkoje, turėtų jaustis ramus dėl viešai prieinamų duomenų, kurie gali iš esmės klaidinti.
Taigi, siūlymas atsisakyti aptariamų įstatymo projekto nuostatų priimtas ne tiek dėl asmens duomenų apsaugos (šiame kontekste išties būtų buvę galima siūlyti taisyti įstatymo projektą), tačiau dėl to, kad tokia įstatymo nuostata tiesiog nepasiektų tų tikslų, dėl kurių ją buvo siekiama įtraukti“, – argumentavo ministerija.
Ką automobilis atskleidžia apie žmogų
Ji atkreipia dėmesį, kad pirkėjas, siekdamas įsitikinti įsigyjamo automobilio kokybe, taip pat turi būti suinteresuotas savo teisių apsauga.
„Todėl turi įvertinti galimybę gauti automobilio techninius duomenis, ridą įrodančius sertifikatus ir, be abejo, tvarkingą pirkimo–pardavimo sutartį, kuri yra garantija pirkėjui, kad transporto priemonė parduodama be trūkumų, nes pirkėjas sutartyje gali paprašyti nurodyti visus automobilio elementus, dėl kurių automobilio pardavėjas privalo pateikti jam žinomą informaciją, už kurią jis atsako.“
Be to, pirkėjas ir šiuo metu turi galimybę iš pardavėjo gauti jį dominančią informaciją, t. y. duomenis apie privalomojo draudimo eismo įvykius, kuriuose dalyvavo jo pageidaujama įsigyti transporto priemonė (tiek tuos, kurie sukelti konkrečia transporto priemone, tiek tuos, kuriuose konkreti transporto priemonė ar joje buvę asmenys nukentėjo).
Esą tai galima padaryti prisijungus prie interneto svetainės draudimoivykiai.lt. Tiesa, čia duomenis apie draudimo įvykius gali sužinoti konkrečios transporto priemonės savininkas, o ne galimas pirkėjas. Bet jo prašymu, savininkas gali perduoti tokią informaciją.
Pasak ministerijos, informacija apie automobilio registracijos numerį bei transporto priemonės identifikavimo numerį būtų laikoma asmens duomenimis, nes juos galima susieti su transporto priemonės savininku (valdytoju). Duomenų apie draudiminius įvykius pagal konkrečios transporto priemonės VIN tvarkymui taip pat keliami Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimai, nes iš šios informacijos galima nustatyti konkretų asmenį.
