Verslas

Lietuvoje jau įsidarbino 4,4 tūkstančiai karo pabėgėlių iš Ukrainos, pirmadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Užimtumo tarnyboje šiuo metu registruoti beveik 7,7 tūkst. ukrainiečių. Naujausiais Užimtumo tarnybos duomenimis, per ją jau įsidarbino beveik 3 tūkst. ukrainiečių. Dar daugiau kaip 1,4 tūkstančio įsidarbino savarankiškai. Didžioji dalis darbdavių ukrainiečius įdarbina neterminuotai. Šiuo metu beveik 800 darbdavių siūlo užimti daugiau kaip 6 tūkst.

Švedijos telekomunikacijų įrangos gamintoja „Ericsson“ pirmadienį pranešė, kad dėl karo Ukrainoje artimiausioje ateityje neribotam laikui nutrauks bet kokią veiklą Rusijoje. Telekomunikacijų milžinė jau vasario pabaigoje skelbė, kad po Maskvos invazijos į Ukrainą sustabdys bet kokios savo produkcijos tiekimą Rusijai.

Praėjusio penktadienio vakarą įsigaliojus penktam Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketui, į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos iki pirmadienio ryto neįleista apie 250 vilkikų su Rusijos ir Baltarusijos kroviniais, BNS informavo Muitinės departamentas. „Mes neįleidome į Lietuvą iš Baltarusijos pusės ir Kaliningrado 250 sankcionuotų vilkikų – nuo penktadienio vakaro iki šio ryto“, – pirmadienį BNS sakė Muitinės departamento komunikacijos skyrius vedėjas Vitas Volungevičius.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) uždaro atstovybes Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje. Tokį sprendimą patvirtino LTG valdyba. „Griežtai smerkiame Rusijos karą Ukrainoje, kiek galėdami ieškome būdų padėti už laisvę kovojantiems Ukrainos žmonėms. Atstovybės Baltarusijoje ir Rusijoje buvo skirtos bendradarbiauti ir ieškoti naujų ryšių su verslo partneriais šiose šalyse, tačiau jokių galimybių tokiems ryšiams nebeliko.

Padalinius visose trijose Baltijos valstybėse turinti Švedijos finansų grupė „Swedbank“ pranešė stabdanti finansines operacijas su Rusija ir Baltarusija. „Swedbank“ pranešime klientams teigiama, jog įeinantys mokėjimai iš Rusijos ir Baltarusijos bus galimi iki gegužės 6 dienos imtinai, tačiau išeinantys mokėjimai į šias valstybes gali būti siunčiami tik iki balandžio 20-osios.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį Liuksemburge su Europos Sąjungos (ES) šalių ministrais tarsis dėl naujų sankcijų Rusijai. Bendrija diskutuoja apie šeštąjį sankcijų Rusijai paketą, Maskvai tęsiant invaziją Ukrainoje. Praėjusią savaitę ES įvedė penktąjį sankcijų paketą, atsisakydama rusiškų anglių importo, tačiau griežtesnių sankcijų šalininkės, įskaitant Lietuvą, ragina bendriją sutarti dėl rusiškos naftos ir dujų embargo.

„Aš tikrai neišvykčiau, likčiau Lietuvoje su vyru. Šeimos jaunimu pasirūpintų“, – apie neviešą privalomą veiksmų planą karo Lietuvoje atveju sako Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkė Edita Janušienė. Kalbėdama į diktofoną, ji neužsimena, kad kaip ir kai kurie kolegos ar daugybė kitų lietuvių, savo namuose yra apgyvendinusi nuo mirties grėsmės bėgusius ukrainiečius. Ne tik iš jų VMI viršininkė žino apie padėtį rusų užpultoje šalyje, nes telefonu pabendrauja ir su kolegomis joje.

Turkija, Kuba, Tailandas ir Egiptas – tai 4 šalys, gaunančios didžiausią naudą iš rusų turistų. Tačiau Rusijos ir Ukrainos karas tam užstoja kelią. Artėjant penktai Rusijos ir Ukrainos karo savaitei, daugiausiai Rusijos turistų priimančios šalys nerimauja, kad jų laukia dar vieni sunkūs metai. Per pastaruosius dvejus metus COVID–19 pandemija smogė Turkijai, Kubai, Tailandui ir Egiptui, tačiau Rusijos keliautojų vizitai padėjo sušvelninti smūgį, pranešama „Associated Press“ ataskaitose.

Šveicarijos valdžios institucijos per pastarąsias dvi savaites įšaldė dar beveik 2 mlrd. frankų (2 mlrd. eurų) vertės Rusijos turto. Dėl tarptautinių sankcijų šiai valstybei agresorei užblokuoto turto Šveicarijoje bendra vertė perkopė 7,5 mlrd. frankų (7,4 mlrd. eurų), agentūrai „Bloomberg“ pranešė šios Alpių valstybės Ekonomikos ministerijos aukšto rango atstovas.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį svarstys šeštąjį sankcijų paketą Maskvai dėl karo Ukrainoje, Bendrijos narėms vis nesutariant dėl rusiškų dujų ir naftos importo draudimo. Penktadienį viešėdama Kyjive Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad ES šiuo metu taiko „besivystančias sankcijas" Rusijai, siekdama vis labiau nubausti prezidentą Vladimirą Putiną už jo sprendimą įsiveržti į provakarietišką kaimynę.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas apsilankė Ukrainos sostinėje Kyjive. Tačiau užsienio žurnalistai daugiau dėmesio skyrė prieš okupantus kariaujančios šalis prezidentui Volodymyrui Zelenskui. Šiuo metu visame pasaulyje bene populiariausias politikas rengiasi ne prašmatniais kostiumais, o karui tinkančia apranga. Žalios, rudos, chaki, juodos spalvos marškinėliai, bliuzonai, kelnės ir batai – tai dažniausia, ką pastaruoju metu dėvi Ukrainos vadovas.

Į „Forbes“ milijardierių sąrašą įtraukti rusų milijardieriai per pastaruosius metus vidutiniškai prarado 27 proc. savo turto, skelbia „Forbes“. Labiausiai sumažėjo „Severstal“ pirmininko Aleksejaus Mordašovo turtas – 15,9 mlrd. dolerių (14,6 mlrd.

Pirkėjai pastebi, kad maisto produktai brangsta kone kasdien. Štai vilnietė tikina, kad nė nepastebėjo, kai sviesto pakelis pabrango beveik iki 4 eurų. Pieno gamintojai ir perdirbėjai tikina, kad kainos gali dar augti. O prekybininkai tikina, kad siūlys pirkėjams nuolaidas. Vilnietė, portalo tv3.lt skaitytoja Ilona stebėjosi sparčiai augančiomis sviesto kainomis.  „Dažniausiai sviestą perku, kai jam yra taimoka nuolaida, jeigu jos nėra, tada pergu pigiausią sviestą.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) atidarė specialią sąskaitą, siekdamas šalims donorėms užtikrinti saugų būdą tiesiogiai siųsti finansinę pagalbą karo draskomai Ukrainai. Fondas pranešė tokią sąskaitą atidarantis kelių valstybių narių prašymu. Tokios priemonės imtasi siekiant padėti Ukrainai vykdyti savo mokėjimų įsipareigojimus ir padėti stabilizuoti šalies ekonomiką naudojant paskolas ar dotacijas iš bendrų išteklių, rašoma Fondo paskelbtame pranešime.

TV6 laida „Gazas dugnas“ ir toliau apžvelgia tiek lietuvių pamėgtus naudotus automobilius, tiek naujus prabanga alsuojančius modelius. Šįsyk laidos vedėjai Izidorius Paukštys ir Paulius Garkauskas išbandė „Mercedes“ visureigį, apie kurį yra girdėję pačių įvairiausių atsiliepimų ir nuomonių. „Aš 2010-ais metais dairiausi tokio automobilio, bet mane visi atkalbinėjo ir sakė apie jį, kad tai bėda ant ratų. Kas su juo blogai, kad visi nuo jo bėga?“, – savo kolegos laidos metu klaus P. Garkauskas.

Kovo mėn. rusiškų automobilių pardavimai smarkiai sumažėjo, nes po invazijos į Ukrainą Rusijai įvestų sankcijų, šioje šalyje smarkiai išaugo transporto priemonių kainos, rašo portalas „Insider“. Agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad didžiausios Rusijos automobilių prekybos bendrovės „Rolf“ automobilių pardavimai nuo vasario iki kovo mėn. sumažėjo 60 proc. Pasak bendrovės vykdomosios direktorės Svetlanos Vinogradovos, šiais metais pardavimas turėtų sumažėti perpus.

Dėl Europos Sąjungos sankcijų netiesioginiam Kėdainių fosforo trąšų gamyklos  „Lifosa“ savininkui bankams maždaug prieš mėnesį įšaldžius įmonės sąskaitas gamykla sekmadienį stabdo veiklą. Kaip šią savaitę teigė bendrovės generalinis direktorius Rimantas Proscevičius, gamykla bus stabdoma sekmadienį 6 valandą išjungiant sieros rūgšties gamybos cechą, o įrengimai bus laikinai konservuojami.

Daugelis amerikiečių nekantriai laukia, kol galės oficialiai iškeisti savo darbą į pensininko statusą. Tačiau paklausti, kokio amžiaus žmonės turėtų išeiti į pensiją, jie nėra vieningos nuomonės. Įpensiją gyventojai norėtų išeiti 62 metų, tačiau daugiau pinigų gauna, jeigu sutinka dirbti iki 70 metų. Vienos apklausos duomenimis, vidutinis amžius, kuomet žmonės tikisi išeiti į pensiją, yra 62 metai.

Badas turėtų būti paliktas istorijos vadovėliuose, 2007 m. teigė Cormac Ó Gráda, nes, „atsižvelgiant į visų pusių geranoriškumą, bado prevencija turėtų būti „lengva“. Deja, dabartinis Rusijos ir Ukrainos karas atskleidė, kad ne visos pusės šiuo klausimu tebėra geros valios. Jungtinės Tautos įspėja, apie bado grėsmę.

Šiltesni orai verčia ne tik atsiraitoti rankoves, bet ir susirūpinti automobilio padangų būkle. Žiema baigėsi, tad nuo balandžio 10 d. dygliuotas padangas vairuotojams teks pamiršti. Norintys pasikeisti ratus jau plūsta į autoservisus. Tiems, kas nespės pakeisti dygliuotų padangų iki nustatyto termino, grės baudos. Portalas tv3.lt teiravosi įvairių autoservisų, kada galima užsiregistruoti ir pasikeisti padangas.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuva tapo viena pirmųjų šalimų, parodžiusių pasipriešinimą Kremliaus agresijai ir nutraukusi dujų pirkimą iš Rusijos. Lietuvai teks pirkti energijos produktus iš kitų šalių, o dėl to gali kisti jų kainos, įspėja specialistai. Jų teigimu, kad dėl karo dujų kainos šiemet augs, tačiau bus stengiamasi jas išlaikyti kuo patrauklesnes pirkėjui.

Lietuva buvo viena iš valstybių, kuri ragino uždrausti Rusijos ir Baltarusijos vilkikų tranzitą Europos Sąjungos keliais. Vežėjai tikina, kad Rusija gali pradėti taikyti veidrodines sankcijas ir neleisti Lietuvos vilkikų tranzito. Ir jei Rusijos rinką lietuviai jau pamiršo, dėl šių sprendimų Lietuvos vežėjams nepasiekiamomis gali tapti kitos itin geidžiamos rinkos.

Rusų oligarchas Romanas Abramovičius kreipėsi į turtingus asmenis JAV, prašydamas milijoninių paskolų tam, kad jis galėtų sumokėti darbuotojams. „Daily Mail“ rašo, kad R. Abramovičius, kuriam dėl Rusijos pradėtos invazijos Ukrainos teritorijoje taikomos sankcijos, apribojančios galimybę naudotis savo turtu, kreipėsi į Holivoduo prodiuserį Bretta Ratnerį, taip pat Rošildų šeimą, prašydamas gauti 1 mln. vertės paskolą.  Visgi pats oligarchas šiuos pranešimus neigia.

Pirkdami tiek naujus, tiek naudotus automobilius, lietuviai dažniausiai renkasi vokiškus arba japoniškus modelius. Tačiau lengvosios mašinos gamina kur kas daugiau šalių. O net ir pasirinkus minėtus prekės ženklus, gali būti, kad vienas ar kitas automobilis yra surinktas visai ne ten, kur galvojate. Jungtinėje Karalystėje buvo atliktas tyrimas, mėginant išsiaiškinti, kokios šalies automobilius gyventojai ir ekspertai laiko geriausiai.

Prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose bei „Akropole“ Rygoje valdanti įmonė „Akropolis Group“ pernai augino pajamas, EBITDA ir portfelio vertę, penktadienį pranešė bendrovė. Ji pernai skelbia gavusi 81 mln. eurų pajamų ir uždirbusi 57,2 mln. eurų pelno prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – atitinkamai 5 proc. ir 6 proc. daugiau nei 2020 metais. 2021-aisiais bendrovė fiksavo teigiamą visų pagrindinių finansinių rodiklių pokytį.

Rusijoje metų infliacijos lygis kovo mėnesį pasiekė 16,7 proc., penktadienį pranešė valstybinė statistikos agentūra. Toks infliacijos lygis nefiksuotas nuo 2015-ųjų. Tuo tarpu maisto kainos kilo dar smarkiau. Remiantis statistikos agentūros „Rosstat“ duomenimis, palyginti su vasariu, kovą – pirmąjį visą karo Ukrainoje mėnesį – kainos pakilo 7,5 procento. Rusijos centrinis bankas yra nustatęs 4 proc.

Kanadoje nedarbo lygis kovo mėnesį nukrito iki istorinių žemumų, visuose ekonomikos sektoriuose toliau daugėjus darbo vietų, penktadienį pranešė Kanados statistikos tarnyba. Nedarbo lygis nukrito iki 5,3 proc. ir buvo dviem dešimtosiomis mažesnis nei vasarį bei mažiausias nuo 1976, kai pradėti rinkti palyginimui naudojami duomenys, sakoma ataskaitoje. „Išskyrus rodiklio šoktelėjimą 2022 metų sausio mėnesį, nedarbo lygis pastaraisiais mėnesiais nuosekliai mažėjo“, – nurodė statistikos tarnyba.

Migracijos departamentas skelbia, kad pagal didžiausią priimtų karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičių Palanga užima 9-ąją vietą Lietuvoje. Nors Palangos miestas nedidelis, o darbo pasiūlymai išauga tik vasaros sezono metu, nemažai ukrainiečių ten įsikūrė ir jau įsidarbino įvairiuose Palangos viešbučiuose, kavinėse bei grožio salonuose.

Viena didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė, praėjusiais metais uždirbusi 10,8 mln. eurų grynojo pelno, siūlo akcininkams išmokėti 2,4 mln. eurų dividendų arba 0,2 euro akcijai.  Dėl to akcininkai spręs susirinkime balandžio 29 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Vilkyškių pieninė.  Iš viso akcininkai turės nuspręsti dėl 28,8 mln. eurų paskirstytinojo pelno, iš kurių 26,5 mln. eurų siūloma perkelti į kitus metus.

Po pranešimų apie šokoladiniuose saldainiuose „Schoko-bons“ ir šokoladiniuose kiaušiniuose „Kinder Suprise“ aptiktas salmoneles, Belgijos konditerijos gamykla „Ferrero Ardennes A.S.“ sustabdė šių produktų tiekimą į rinką. Nors šiuo metu nėra patvirtintos informacijos, kad šie nesaugūs gaminiai galėjo pasiekti Lietuvą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ėmėsi papildomų saugumo priemonių ir pradėjo laboratorinius mėginių tyrimus.

Pastarosiomis dienomis plinta nuotraukos, kaip „Viči“ ženklu pažymėti sunkvežimiai stovi prie išrikiuotų kūnų Ukrainos kapinėse. „Vičiūnų grupė“ aiškina, kad nuo pat karo pradžios teikia pagalbą Ukrainos valstybei ir žmonėms. Jau pirmosiomis karo dienomis „Vičiūnų grupė“ perdavė Ukrainai ne vieną sunkiasvorę transporto priemonę logistikos tikslams – sunkvežimiai naudojami ir karo zonose, ir likviduojant karo padarinius, ir užtikrinant humanitarinę pagalbą.

Dovana miestui – taip būsimą „Tech Zity Lilium“ projektą Vilniaus naujamiestyje vadina du jo bendrakūrėjai Mantas Mikuckas ir Darius Žakaitis. Istorinėje vietoje, legendiniame „Lelijos“ siuvimo fabrike, išsaugant vietos išskirtinumą bus įkurtas 50 tūkst. kv. m. technologinių industrijų miestelis, kuriame atsiras bendradarbystės ir biurų erdvės, renginių salės, gyvenamosios erdvės ir kitos viešosios erdvės, skirtos miestiečiams ir Vilniaus svečiams.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad antrasis Lietuvos „vienaragis“ yra konkretus įrodymas, kad investuotojai Lietuvoje gali jaustis saugūs.  Taip ji kalbėjo penktadienį susitikusi su bendrovės „Nord Security“ įkūrėjais ir vadovais Eimantu Sabaliausku ir Tomu Okmanu, pasveikindama įmonę tapus antruoju Lietuvos „vienaragiu“ – startuoliu, kurio vertė viršija milijardą dolerių.  „Tai didelis žingsnis į priekį ir didelis tarptautinis pripažinimas.

Vilniuje, prie Pašilaičių mikrorajone įsikūrusios „Rimi Pavilnionys“ parduotuvės, atidarytas pirmasis mobilusis maistomatas – tai dar viena galimybė patogiu laiku atsiimti internetu užsisakytas prekes. Iki šiol apsiperkant e. parduotuvėje „Rimi.lt“, atsiimti užsakymą buvo galima parduotuvėje, „Drive“ punkte arba laukiant pristatymo į namus.

Vyriausybės planai toliau atidėlioti mokesčių reformą ir gyvulių ūkio mažinimą piktina prezidentą Gitaną Nausėdą. Dėl didžiulės infliacijos skurdas gresia dar daugiau lietuvių, tad šalies vadovas reikalauja vyriausybę iš esmės mažinti socialinę atskirtį ir nelygybę. Esą vyriausybės siūlomų kosmetinių pensijų ir pašalpų padidinimų – nepakanka. Valstybės kontrolierius antrina, kad padėtis šalies ekonomikoje labai įtempta, tad gyvybiškai būtina mokesčių reforma.

Karas Ukrainoje paveikė viso pasaulio ekonomiką. Ne išimtis ir Lietuva. Lietuvoje infliacijai jau viršijant darbo užmokesčio augimą, prasidėjo ir gyventojų perkamosios galios kritimas. Tuo tarpu Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai smogia ir Lietuvos vežėjams. Sunkūs laikai ateina Lietuvos geležinkeliams, kurie gali netekti mažiausiai pusės krovinių ir pajamų.

Šildymo sezonui artėjant prie pabaigos, AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) paruošė sąskaitas už kovo mėnesio paslaugas. Pastarojo mėnesio šilumos kaina buvo mažesnė negu vasarį ir siekė 10,88 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Tačiau Seimui patvirtinus 0 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymo ir karšto vandens paslaugoms, šio mokesčio gyventojams mokėti nereikės, jį šilumos tiekėjui kompensuos valstybė, rašoma pranešime spaudai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto pratęsti kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų mokėjimą nevertinant žmonių turto.  Ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja Svetlana Kulpina sako, kad iki 2023-2024 metų šildymo sezono pradžios norima patęsti tvarką, kai nevertinamas žmonių, gaunančių paramą, turtas.   „Dabar žmonių, kurie kreipiasi piniginės pramos, socialinės pašalpos ir kompensacijų už būsto šildymą, turtas nevertinamas.

Rusijos invazijai į Ukrainą sukėlus „sukrėtimų“ pagrindinių rūšių grūdų ir augalinių aliejų rinkose, maisto kainos pasaulyje kovą pasiekė rekordinį lygį, penktadienį pranešė Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Eksporto srautų sutrikimai, kuriuos lėmė vasario 24 dieną pradėta invazija ir Rusijai paskelbtos tarptautinės sankcijos, pakurstė nuogąstavimus dėl pasaulinės bado krizės, visų pirma Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, kur jau pastebimas šalutinis karo Ukrainoje ir san...

Ekonomistų teigimu, Lietuvos importo augimą šių metų pradžioje iš dalies lėmė išaugusios žaliavų ir prekių kainos, o eksporto – geras Lietuvos pramonės darbas, sako analitikai. Tačiau dėl geopolitinės situacijos Lietuvos užsienio prekyba šiemet gali nepasiekti geresnių rezultatų nei pernai. „Importo padidėjimas atspindi kainų padidėjimą, kainos lemia šią statistiką.

  Pasaulio rinkose toliau sparčiai brangstant elektrai ir dujoms, energetinių išteklių kainos išliks aukštos dar metus ar pusantrų, sako finansų viceministras Gediminas Norkūnas.   „Lūkestis yra, kad aukštos energetinių išteklių kainos dar liks kurį laiką. Kol kas sunku pasakyti, kiek, bet panašu, kad metus-pusantrų metų vis dar galime susidurti su aukštesniu lygiu“, – penktadienį  Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje pareiškė G. Norkūnas.

„Sodra“ dažnai sulaukia skundų iš savarankiškai dirbančių gyventojų, kurie, sumokėję privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, susirgę tikisi sulaukti ligos išmokų. PSD įmokų mokėjimas užtikrina galimybę nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tačiau galimybė gauti ligos išmokas susijusi su kitomis – valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokomis, rašoma pranešime spaudai.   Pateikiame svarbiausia informaciją apie PSD ir VSD įmokas.

Nuo karo Ukrainoje pabėgę ir mūsų šalyje įsikūrę žmonės, kuriems suteiktas laikinosios apsaugos statusas, jau gali kreiptis į deklaruotos ar gyvenamosios vietos savivaldybes dėl vienkartinės išmokos įsikurti ir mėnesinės kompensacijos vaiko iki 6 metų ugdymui, rašoma SADM pranešime spaudai.  „Jau pirmosiomis dienomis karo pabėgėliai sulaukia paramos: neturintys kur apsistoti – aprūpinami būstu, taip pat maisto produktais, higienos priemonėmis, jiems teikiama psichologinė pagalba.

Vilniaus TV bokštas virš restorano „Paukščių takas“ lankytojams atvėrė naują lauko apžvalgos aikštelę. Tai saugi, apsaugota plieno tinklu 620 km. m aikštelė, juosianti ratu TV bokštą 170 m aukštyje. Lankytojams suteikiama galimybė pasivaikščioti šiame lauko rate, grožėtis Vilniaus ir jo apylinkių vaizdais bei juos fotografuoti.

Kovo mėnesį metinei infliacijai pasiekus beveik 16 proc., ekonomistai sako, kad aukštą infliaciją lemia du veiksniai – toliau augantis vartojimas ir Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Be to, kainų augimas buvo tikėtas dėl žemos palyginamosios bazės.

Kristo Kaarmannas, vienas iš tarptautinių mokėjimų startuolio „Wise“ įkūrėjų, šiemet pateko į amerikiečių verslo žurnalo „Forbes“ sudaromą milijardierių sąrašą, rašo estų dienraštis „Postimees“. Žurnalo vertinimais, esto turto grynoji vertė siekia 1,2 mlrd. JAV dolerių. „Forbes“ rašo, kad K. Kaarmannas yra vienas iš tų naujų milijardierių, kurių iškilimas yra susijęs su finansinių technologijų – fintech – pasauliu.

Kovo mėnesį metinė infliacija (kovą, palyginti su 2021 metų kovą) siekė 15,7 proc., pranešė Statistikos departamentas. Kovo pabaigoje apskaičiuota išankstinė metinė infliacija siekė 15,6 proc. Vidutinė metinė infliacija kovą siekė 8 proc., o kovą, palyginti su vasariu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,4 proc.

Ką tik iš naujo perrinktas autoritarinis Vengrijos vadovas Viktoras Orbanas nesiruošia paklusti vieningai Europos Sąjungos pozicijai. Jis pareiškė, kad, Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo su Ukraina akivaizdoje, už rusiškas dujas mokės rubliais, rašo portalas „Insider“. „Tai mums nekelia jokių sunkumų. Jei rusai mūsų paprašys, mokėsime rubliais“, – trečiadienį žurnalistams sakė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.

Po dvejų metų pertraukos registruotas nedarbas Lietuvoje grįžo į žemesnį nei 10 proc. lygį, penktadienį praneša Užimtumo tarnyba. Nedirbantys žmonės dabar sudaro 9,7 proc. darbingo amžiaus gyventojų –  per mėnesį šis rodiklis sumažėjo 0,3 proc. punkto: balandžio 1-ąją šalyje registruota 168,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 5,9 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Nedarbo rodikliai mažėjo didžiojoje šalies dalyje – 49 iš 60 savivaldybių.