Suomijoje įsikūrusio nepriklausomo Energijos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) ataskaita paskelbta Kyjivui raginant Vakarų šalis nutraukti bet kokią prekybą su Rusija, kad būtų nukirsta Kremliaus finansinė gelbėjimosi linija.
Kiek anksčiau šį mėnesį ES valstybės narės susitarė sustabdyti didžiąją dalį Rusijos naftos importo, nuo kurio žemynas yra labai priklausomas. Nors šiais metais blokas siekia sumažinti dujų tiekimą dviem trečdaliais, embargas šiuo metu nėra numatytas.
Remiantis ataskaita, ES per pirmąsias šimtą karo dienų gavo 61 proc. Rusijos iškastinio kuro eksporto, kurio vertė siekė apie 57 mlrd. eurų (60 mlrd. JAV dolerių).
Didžiausios rusiškos energijos importuotojos pasaulyje buvo Kinija (12,6 mlrd. eurų), Vokietija (12,1 mlrd. eurų) ir Italija (7,8 mlrd. eurų).
Rusijos iškastinio kuro pajamos pirmiausia sudaro žalios naftos pardavimai (46 mlrd. eurų), tuomet dujotiekiais tiekiamų dujų, naftos produktų, suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir anglių pardavimai.
Net kai gegužę Rusijos eksportas smarkiai sumažėjo, šalims ir įmonėms vengiant tiekimo dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pasaulinis iškastinio kuro kainų kilimas ir toliau pildė Kremliaus iždą, o pajamos iš eksporto pasiekė rekordines aukštumas.
CREA duomenimis, Rusijos vidutinės eksporto kainos buvo apie 60 proc. didesnės nei pernai.
Kai kurios šalys padidino savo pirkimus iš Maskvos, įskaitant Kiniją, Indiją, Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) ir Prancūziją, priduriama pranešime.
„ES svarstant griežtesnes sankcijas Rusijai, Prancūzija padidino savo importą, tapdama didžiausia SGD pirkėja pasaulyje“, – pažymėjo CREA analitikas Lauris Myllyvirta.
Kadangi dauguma pirkimų vykdomi „spot“ (neatidėliotinųjų sandorių) rinkoje, o ne sudarant ilgalaikes sutartis, Prancūzija sąmoningai nusprendė naudoti rusišką energiją po Maskvos invazijos į Ukrainą, pridūrė L. Myllyvirta.
Analitikas paragino įvesti iškastinio kuro iš Rusijos embargą, kad „veiksmai derėtų su žodžiais“.
