Verslas

Lietuvos užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ orlaivių parką papildė nauju „Boeing 737-800“ orlaiviu. „Boeing 737NG“ yra vienintelis toks orlaivis Baltijos šalyse ir pirmas iš penkių tokių lėktuvų, kuriuos įmonė ketina įsigyti.  189 ekonominės klasės keleivius talpinantis lėktuvas pirmąjį skrydį atliko praėjusį savaitgalį – skraidino keleivius iš Vilniaus į Heraklioną.

Kasmet tūkstančiai gyventojų pamiršta arba sąmoningai nesumoka mokesčių, įmokų baudų, neatlieka kitų privalomų mokėjimų. Tokiais atvejais jų sąskaita ar kelios skirtingos sąskaitos užblokuojamos ir pinigai nuskaitomi be žmogaus žinios ir sutikimo. Nuo liepos 1 d. keičiasi tvarka, kaip tokiais atvejais bus nuskaitomi pinigai. Žmogui būtinai bus paliekami daugiausia 267 eurai. Pernai beveik 209 tūkst. gyventojų patyrė priverstinį pinigų nuskaitymą iš viso 900 tūkst. kartų.

Vietoj baudos už važiavimą viešuoju transportu be bilieto Vilniuje keleiviai galės rinktis kitą alternatyvą – už 8 eurus įsigyti „kontrolės“ bilietą. Savivaldybės taryba trečiadienį pritarė šiai galimybei įsigyti bilietą kontrolės metu – bilietas kainuos tiek pat, kiek pusė minimalios baudos už važiavimą neįsigijus bilieto, bet tai leis išvengti ilgesnių baudos skyrimo procedūrų.

Prasidėjus pandemijai ir karui Ukrainoje su naujais iššūkiais susidūrė daugelis verslo sektorių. Ne išimtis ir žemės ūkis bei ilgą laiką viena iš produktyviausių jo šakų buvusi paukštininkystė. Pasak „Vilniaus paukštyno“ ir „Kaišiadorių paukštyno“ direktoriaus Dariaus Gudačiausko, vietiniams verslams smogė pašarų ir energetikos kainų šuolis, o prekybininkai leidžia taikyti vos 0,11 €/kg antkainį, kai tuo tarpu jie patys ir valstybė gauna 2,2 €/kg siekiančią naudą.

Savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) pajamos pernai augo 14,8 proc. iki 977 mln. eurų, tuo metu jų nuostolis siekė 5,1 mln. eurų (2021 metais uždirbta 28,7 mln. eurų pelno), skelbia Valdymo koordinavimo centras. Iš 239 SVĮ pernai pelningai dirbo 144 įmonės, iš jų 36 savivaldybių biudžetus papildė dividendais ir pelno įmokomis – daugiausiai tai buvo šilumos įmonės, sumokėjusios 5,3 mln. eurų.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė pasiūlymui, kad vienkartinę vaiko įsikūrimo išmoką gautų ir giminystės ryšiais su vaiku susijusios globojančios šeimos, šeimynos, budintys globotojai per globos centrus. Iki šiol į ją pretendavo tik giminystės ryšiais nesusiję vaikus globojantys asmenys, rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai.  500 Eur vaiko įsikūrimo išmoka skirta vaiko erdvei sukurti ir būtiniausioms reikmėms įsigyti.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 22,3 proc. didesnės nei pernai gegužę, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 31,1 proc., o kukliausiai – darbo jėga – 9,2 procento. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams ūgtelėjo 17,9 procento. Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandžiu) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 2,1 proc. – procentiniu punktu mažiau nei ankstesnį mėnesį.

Tūkstančiai gyventojų pasirašė nepriklausomo elektros tiekimo sutartis ir nuo liepos 1 d. ją pirks kitomis kainomis. Baigiantis birželiui, gali kilti klausimų, kam pervesti pinigus už šį mėnesį. „Jeigu sutartis įsigalioja ir tiekimą tiekėjas pradeda nuo liepos 1 d., nuo to laikotarpio reikia atsiskaityti su nauju tiekėju, iki to laiko – su buvusiu.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia apie praėjusiais metais gyventojų deklaruotą turtą. Tarp šalies vadovų turtingiausias yra Gitanas Nausėda. Tačiau iki Vidmanto Dambrasko, deklaravusio 19 mln. eurų ar Austėjos Landsbergienės su 18 mln. eurų jam labai toli. Prezidento Gitano Nausėdos 2021 m. deklaruoto turto vertė pasiekė 769 tūkst. eurų – 9 tūkst. eurų daugiau nei ankstesniais metais. Daugiausia vertas yra jo gyvenamasis namas – 263,5 tūkst. eurų.

2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma Euribor, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti apie 2 proc., prognozuoja Lietuvos bankas (LB).   „Euriboras jau didėja, šešių mėnesių Euriboras paskutinėmis birželio dienomis jau įžengė į teigiamą teritoriją ir rinkos lūkesčiai mums sako, kad 2024 metais jis sieks apie 2 proc.“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.

Jungtinė Karalystė stabdytų gamtinių dujų perdavimą į Europos Sąjungą, jei krizė žemyninėje Europoje dėl sumažėjusio jų tiekimo iš Rusijos pagilėtų, skelbia „Financial Times“, remdamasis šaltiniais šalies vyriausybėje. Anot leidinio, JK pritrūkus dujų saviems poreikiams patenkinti, būtų stabdomas jų perdavimas per Šiaurės jūrą iki Belgijos nuteistu vamzdynu.

Infliacijai birželį Lietuvoje peržengus 20 proc. ribą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad liepą kainų augimas gali būti dar didesnis.  „Tikėtina, kad šią vasarą dar matysime infliacijos augimą, tam turi įtakos ir tai, kad auga energetikos kainos, dujų ir elektros kainos nuo liepos 1 dienos“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį sakė ministrė.

Iki gegužės pradžios daugelis šalies gyventojų turėjo deklaruoti savo pajamas ir turtą už praėjusius metus. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau paskelbė pateiktų deklaracijų duomenis. Sprendžiant iš VMI duomenų, Lietuvoje 94 asmenys, t.y., politikai, tarnautojai, jų sutuoktiniai, kurie deklaravo 1 mln. eurų ir didesnės vertės turto. Palyginti su deklaracijomis, pateiktomis už ankstesnius metus, milijonierių skaičius išaugo 16 proc.

Vokietija planuoja nuo 2023 metų grįžti prie vadinamosios „skolos stabdžio“ taisyklės, ribojančios sumą, kurią gali skolintis vyriausybė, trečiadienį pranešė šaltiniai iš Finansų ministerijos. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, ši taisyklė buvo sustabdytas trejiems metams, kad šalis galėtų įveikti pandemijos padarinius.  Laikydamasi konstitucijoje įtvirtintos taisyklės, pagal kurią Vokietijos vyriausybė per metus gali pasiskolinti sumą, neviršijančią 0,35 proc.

Įsivyravus itin karštiems orams, sostinės savivaldybė ėmėsi gatvių dangų apsaugos – laikinai riboja didelio gabarito sunkiasvorių transporto priemonių judėjimą miesto gatvėmis dienos metu, kai temperatūra pakilusi + 25 °C ir aukščiau.

Lietuvoje iki metų pabaigos įrengus keturis bendros 109 mln. eurų vertės 200 megavatų elektros kaupiklius Lietuva galės apsirūpinti elektra, jei šalis būtų anksčiau nei 2025 metais atjungta nuo BRELL žiedo, o šalies energetikos sistema taps visiškai nepriklausoma, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Baterijos užtikrins tai, kad mes bet kada atjungti nuo BRELL turėsime elektros energiją mūsų namuose – čia pats svarbiausias dalykas.

Nuo liepos pradedama įgyvendinti šalies užimtumo sistemos pertvarka, kuri, tikimasi, kad padės į darbo rinką įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Naujovės Užimtumo tarnyboje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų.

Europos Sąjungos šalys po sunkių derybų, užsitęsusių iki trečiadienio paryčių, pasiekė susitarimą paremti griežtesnes kovos su klimato kaita taisykles, numatančias iki 2035 metų eliminuoti naujų automobilių taršą anglies dvideginiu. 27 ES narės sutarė dėl įstatymo projekto, parengto siekiant iki 2030 metų mažiausiai 55 procentais sumažinti bloko taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD), palyginti su 1990 metais. Anksčiau buvo sutarta dėl sumažinimo 40 procentų.

Valstybės įmonės Lietuvos oro uostai (LOU) pertvarka į akcinę bendrovę dėl turto vertinimo tikslinimo šiek tiek vėlinama. Įmonė prašo Susisiekimo ministerijos atidėti pertvarką vėliausiai iki metų pabaigos. Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba patvirtino, kad pertvarkai bus skiriama daugiau laiko.

Čekijos valstybės kontroliuojama energetikos grupė ČEZ su JAV „Westinghouse“ ir Prancūzijos „Framatome“ pasirašė branduolinio kuro šalyje veikiančioms elektrinėms tiekimo sutartis, atsisakydama rusiško. 10 metų trukmės sutartys dėl Temelino branduolinės jėgainės aprūpinimo kuru įsigalios nuo 2024 metų, pasibaigus ilgalaikės sutarties su Rusijos „Rosatom“ priklausančios tiekėjos TVEL galiojimui, pranešė ČEZ.

Europos Sąjungos draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius potencialiai gali būti skausmingesnis Maskvai už Bendrijos embargą rusiškai naftai, sako analitikai.  Draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius numatytas šeštajame ES ekonominių sankcijų Rusijai pakete. Šiomis sankcijomis siekiama nubausti Rusiją už jos agresiją prieš Ukrainą.

Pasibaigus antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo tiekėjo pasirinkimo terminui, šią savaitę išaugo visų nepriklausomų tiekėjų siūlomos kainos, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. Šios kainos aktualios tiekėjo vis dar nepasirinkusiems gyventojams – jie raginami nedelsti ir pasirinkti tiekėją, kuris tieks elektrą nuo rugpjūčio 1-osios. Nuo liepos jiems bus teikiama garantinio tiekimo paslauga – ji bus 25 proc.

Tarptautinės lietuviško kapitalo grupės „Modus Group“ ilgalaikės automobilio panaudos paslaugas teikiančiai įmonei „MyBee“ bankas „Luminor“ skolina 11 mln. eurų. „MyBee“ per vienerius metus gali įsigyti tokios vertės naujų automobilių lizingo paslaugų, pranešė bankas ir įmonė.  Anot „MyBee“ vadovo Luko Jurkšaičio, „Luminor“ finansavimas rodo rinkos pasitikėjimą nauja automobilių prenumeratos paslauga ir padės spartinti „MyBee“ augimą.

Europos Sąjunga pritarė tam, kad iki 2035-ųjų Europoje būtų nutrauktas automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimas, anksti trečiadienį paskelbė 27 narių blokas, siekiantis neutralumo klimato atžvilgiu. Pasiūlymas buvo pateiktas 2021 metų liepą, o šis sprendimas reikš automobilių su benzininiais ir dyzeliniais varikliais pardavimo sustabdymą de facto ir visišką perėjimą prie elektrinių automobilių Europos Sąjungoje nuo 2035 metų.

Teismui perduota byla, kurioje viešojo transporto paslaugas uostamiestyje teikusių įmonių vadovai ir viena iš įmonių kaltinami mokesčių slėpimu teikiant neteisingus duomenis apie pajamas ir apgaulingu apskaitos tvarkymu. Įtariama, kad dėl neapskaityto darbo užmokesčio valstybei galėjo būti padaryta per 167 tūkst. eurų žala.

Baltarusija, sekdama savo artimiausios sąjungininkės Rusijos pavyzdžiu, o abiems šioms autoritarinėms valstybėms dėl Vakarų sankcijų esant atkirstoms nuo tarptautinių finansų rinkų, vienašališkai nusprendė nacionaline valiuta atsiskaitinėti už užsienio valiutomis išreikštas tarptautinių skolinių vertybinių popierių emisijas, nepaisant tokio jų sąlygų pažeidimo. „Baltarusija savo euroobligacijų skolinius įsipareigojimus vykdys Baltarusijos rubliais.

20 proc. ribą Lietuvoje peržengusi infliacija dar labiau sumažins vartojimą, o tai pajus ir verslas, sako ekonomistai. Pasak jų, liepą dėl brangstančios elektros ir dujų ji turėtų būti dar didesnė. Vis dėlto tikimasi, kad nuo rugpjūčio kainų augimas po truputį turėtų lėtėti, tačiau nerimo kelia neapibrėžta situacija dėl Ukrainos grūdų eksporto ir maisto kainų.

Metinė infliacija Lietuvoje birželį, išankstiniais vertinimais, buvo 20,5 proc., pranešė Statistikos departamentas. Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Išankstinis mėnesinis – birželį, palyginti su geguže – vartotojų kainų pokytis siekė 2,2 proc.

Daugelis Lietuvos gyventojų žino, kad gyvenamojo daugiabučio renovacija garantuoja mažesnes sąskaitas. Visgi, ar kada susimąstėte, kokie yra kiti atnaujinto daugiabučio privalumai? Nors kai kurie žmonės nesiryžta modernizuoti savo namų, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena apie platesnį privalumų spektrą. Didžioji dalis daugiabučių Lietuvoje buvo pastatyti prieš daugiau nei tris dešimtmečius, todėl daugumos jų inžinerinės sistemos yra stipriai susidėvėjusios.

Stokholmo arbitražas išnagrinėjo Vilniaus savivaldybės ir jos valdomų Vilniaus šilumos tinklų ieškinį Prancūzijos energetikos koncernui „Veolia“ – juo iš prancūzų reikalaujama 560 mln. eurų kompensacijos už 2002–2017 metais „Veolia“ ir jos partnerės Lietuvoje „Vilniaus energijos“ valdytą Vilniaus šilumos ūkį. Arbitražo sprendimo laukiama maždaug po metų ar dar vėliau.  Arbitražo bylos liudytojų apklausos vyko balandžio mėnesį, BNS patvirtino Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Vengrijos centrinis bankas antradienį nutarė bazines palūkanas padidinti labiausiai nuo 2008 metų, nustebindamas analitikus tokia drastiška kovos su infliacija priemone. Bazinių palūkanų norma Vengrijoje kilstelėta net 1,85 procentinio punkto iki 7,75 proc., finansų ekspertams prognozavus jos pakėlimą 0,5 punkto.

Žmogaus prigimtis – per daug negalvoti apie tolimą ateitį. Vis tik tyrimai rodo, kad periodinis susimąstymas apie tolimą ateitį gali padėti priimti geresnius asmeninių finansų valdymo sprendimus, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai. „Aš niekada negalvoju apie ateitį, ji ateina pakankamai greitai“, – yra pasakęs Albertas Einšteinas. Žinoma, jis turėjo omenyje, kad nėra prasmės nerimauti dėl ateities, jei negali nieko pakeisti.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl garantijų limito padidinimo bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondui. Finansų ministerija siūlo nustatyti naujus limitus 2022 metais, atsižvelgiant į padidintą institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą nuo 426,06 mln. eurų iki 616,26 mln. eurų. Žemės ūkio paskolų garantijų fondui siūlomas limitas – 257,2 mln. eurų (anksčiau jis buvo 167 mln. eurų, 2021 metais – 153,6 mln.

Lietuvoje pradedama keturių bendros 109 mln. eurų vertės 200 megavatų galios elektros kaupiklių statyba. Numatoma, kad momentinį elektros rezervą baterijos galės teikti metų pabaigoje.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl 8,117 mln. eurų paskolos Lietuvos muzikos ir teatro akademijai (LMTA) studijų miestelio statybai. Ši suma aukštajai mokyklai reikalinga, kad iki kitų metų rugsėjo būtų galima baigti šiuo metu vystomo naujo studijų miestelio statybų projekto pirmąjį etapą. Paskolą ketinama suteikti iki 23 metų. Per pirmąjį etapą studijų miestelio kompleksas turi būti suprojektuotas, taip pat pastatytas Teatro ir kino fakultetas bei Mažasis salių blokas.

Lietuva, remdamasi Europos Sąjungos (ES), įvestomis sankcijomis Rusijai uždraudė per savo teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą. Šį sprendimą Rusija laiko blokada, tad Lietuva jau sulaukė Rusijos grasinimų. Verslo atstovai ir ekonomistai tikina, kad nutraukėme beveik visus ekonominius ryšius su Rusija, tad nuostolių dėl Kaliningrado nepatirsime. Tačiau įspėja, kad Rusija bandys kenkti tomis priemonėmis, kurios jai liko, atjungs nuo elektros tinklo.

Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata. Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai.

Augant nealkoholinių sidrų paklausai, atnaujintas sidrų apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo reglamentas. Nauja jo redakcija įsigalios lapkričio 1 d. Gamintojams ir prekybininkams prisitaikyti prie naujų reikalavimų numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2023 m. liepos 31 d., rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime spaudai.  Reikalavimai sidro gamybai atnaujinti atsižvelgiant į technologinių naujovių plėtrą, rinkos pokyčius bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių patirtį.

Seimas antradienį nustatė sankcijas už atsiskaitymų grynaisiais ribojimo pažeidimus.    Sandorių grynaisiais šalys vėliau negalės pagrįsti turto įsigijimų ir iš kur gavo pajamų, nes atsiskaitymai grynaisiais negalės būti patvirtinantis dokumentas, jeigu mokėjimai bus atlikti pažeidžiant atsiskaitymų grynaisiais ribojimo tvarką. Tokia sankcija galės būti taikoma tiek įmonėms, tiek žmonėms. Įmonės, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 5 tūkst.

Vašingtonas antradienį paskelbė apie veiksmus, kuriais siekiama įgyvendinti naujas sankcijas Rusijai, nukreiptas prieš Maskvos gynybos pramonę ir draudžiančias importuoti auksą iš šios šalies. Dėl šių sankcijų susitarė Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai. Pastarieji veiksmai iš esmės „smogia Rusijos gebėjimui kurti ir dislokuoti ginklus bei technologijas, naudojamas Vladimiro Putino brutaliame agresijos kare prieš Ukrainą“, sakoma JAV iždo departamento pareiškime.

Seimas antradienį pritarė spartesnę atsinaujinančios energetikos plėtrą numatančiam įstatymų pataisų – vadinamajam proveržio – paketui, pranešė Energetikos ministerija.  Teigiama, jog pakeitimai turėtų sumažinti biurokratinius trikdžius vėjo ir saulės elektrinių projektų vystymui. Vystant saulės elektrines nebereikės atlikti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrų.

Seimas pratęsė keliems tūkstančiams gyventojų, kurie siekia atkurti nuosavybę į žemę mieste, kompensacijos būdo pasirinkimo terminą.  Parlamentarai 100 balsais už, vienu prieš ir aštuoniems susilaikius antradienį priėmė tokias Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo bei Miškų įstatymų pataisas.

Per praėjusius metus Latvijoje suvartota 192,9 petadžaulio (PJ) energijos – 4,9 proc. daugiau nei 2020-aisiais, praneša nacionalinė statistikos tarnyba. Hidroelektrinės, vėjo jėgainės ir saulės mikrogeneratoriai pernai pagamino 2856 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos – 2,5 proc. daugiau nei užpernai. Hidroelektrinės gamybą padidino 4 proc., saulės energijos elektrinės – 40 proc., tuo tarpu vėjo jėgainės – sumažino 20,3 procento.

Nuo penktadienio (liepos 1 d.) Lietuvoje bus draudžiama pardavinėti vaisių, kramtomosios gumos ar kitų skonių elektronines cigaretes ir jų skysčius išskyrus tabako kvapą ir skonį. Dar sausį priimtas įstatymo pakeitimas sukėlė nemažai diskusijų: vieni žmonės džiaugėsi tokiu sprendimu dėl mažesnių pagundų nepilnamečiams, kiti Lietuvą vadino draudimų šalimi ir kartojo, kad taip tik bus paskatinti nelegalūs pardavimai.

Didžiosios Britanijos aviacijos reguliavimo institucija antradienį nurodė Londono „Heathrow“ oro uostui sumažinti lėktuvų nusileidimo mokesčius, tikėdamasi, kad tai paskatins oro linijų bendroves sumažinti bilietų kainas. Atsižvelgdama į didėjančių sąnaudų tendenciją kylant infliacijai, Civilinės aviacijos administracija (CAA) pareiškė, kad oro uostas turi sumažinti mokesčius atsigaunant oro eismo paklausai.

Estijos ir Suomijos elektros perdavimo tinklų operatoriai „Elering“ ir „Fingrid“ antradienį pasirašė supratimo memorandumą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant trečiosios Estijos ir Suomijos elektros jungties „Estlink 3“ projektą. Dokumentu įtvirtinti tarpusavio susitarimai dėl bendrų veiksmų, apimančių techninius klausimus, būtinas investicijas ir projekto įgyvendinimo tvarkaraštį, teigiama „Elering“ pranešime.

Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, kurios leis paprasčiau derinti šeiminius ar asmeninius poreikius su darbo įsipareigojimais. Viena iš svarbiausių naujovių – papildomos poilsio dienos suteikimas vieną vaiką iki 12 metų auginantiems darbuotojams.

Vienas didžiausių prekybos tinklų Lietuvoje „Iki“ nuolat plečiasi, atidaromos ir rekonstruojamos parduotuvės, todėl natūraliai auga ir darbuotojų poreikis. „Iki“ žmonių ir kultūros departamento vadovė Monika Milė sako, kad lankstus prisitaikymas prie rinkos sąlygų ir nuolatinis dėmesys darbuotojų poreikiams bei motyvacijai ir ugdymui yra įprasta „Iki“ veiklos dalis, padedanti paskatinti esamus darbuotojus ir pritraukti naujų.

Prancūzijos „Compagnie Generale des Etablissements Michelin“, viena didžiausių pasaulyje automobilių padangų gamintojų, sustabdžiusi veiklą Rusijoje, galutinai iš šios šalies pasitrauks iki šių metų pabaigos, perduodama verslą vietos investuotojams. Pagrindine sprendimo atsisakyti veiklos Rusijoje priežastimi „Michelin“ nurodė tiekimo grandinės problemas.