„Nesitikiu, kad kitus saugyklų užpildymo tikslus pasieksime taip greitai, kaip ankstesnius“, – naujienų svetainei „t-online“ teigė K. Muelleris.
Pasak jo, kitas numatytas tikslas – 85 proc. užpildytų pajėgumų iki spalio 1 dienos – „nėra neįmanomas, bet tikrai labai ambicingas“.
„Visose mūsų prognozėse nenumatome, kad iki lapkričio 1 dienos pasieksime vidutinį 95 proc. lygį“, – pridūrė jis.
„Vargu, ar įmanoma tai pasiekti, nes pradedant kaupti atsargas, kai kuriose mūsų saugyklose jų buvo likę labai nedaug“, – pažymėjo jis.
Perspėdamas apie gresiantį stygių, Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas praėjusį mėnesį nustatė keletą tikslų, numatančių, kad iki lapkričio 1 dienos šalyje dujų atsargos turėtų pasiekti 95 proc. saugyklų pajėgumų.
Tuo metu dujų atsargos siekė apie 65 proc., o praėjusį savaitgalį užpildymas sudarė 75 proc. – dviem savaitėmis anksčiau nei buvo numatyta.
Visgi K. Muelleris perspėjo, kad energijos taupymui alternatyvos nebus.
„Kalbame ne tik apie vieną žiemą, bet apie bent dvi. O antra žiema gali būti dar sunkesnė“, – įspėjo jis.
„Turime sutaupyti daug dujų dar bent metus. Aiškiai tariant – tai bus bent dvi įtemptos žiemos“, – pažymėjo K. Muelleris.
Pasak jo, šaltaisiais 2022–2023 metų žiemos mėnesiais kai kuriuose regionuose „tikėtinas“ dujų stygius.
Vokietija yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų, kurių tiekimas smarkiai sumažėjo, Rusijai įsiveržus į Ukrainą.
Dujų tiekimas liepos mėnesį tesiekė 20 proc. dujotiekio „Nord Stream“ pajėgumų, o ES apkaltino Maskvą naudojant energiją kaip „ginklą“ konflikte su Vakarų šalimis.
Numatoma, kad šią žiemą namų ūkių sąskaitos už energiją išaugs, o energijos trūkumas pristabdys ekonomikos augimą.
