Verslas

Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) išmaniųjų skaitiklių nuotolinio duomenų nuskaitymo konkurso nelaimėjusi koncerno „Icor“ valdoma pramonės įrenginių priežiūros bendrovė „Axioma servisas“ pralaimėjo teisminį ginčą su VŠT, tačiau planuoja ir toliau ginti savo poziciją.

Penktadienį Kuršių mariomis pradeda kursuoti keltas, kuris keleivius plukdins nauju maršrutu Ventės ragas-Nida, pranešė Šilutės rajono savivaldybė. Nauju maršrutu kursuos 50 vietų keltas „Ventragis“. Jo informacijoje keleiviams nurodoma, kad kelionės vyksta ketvirtadieniais-sekmadieniais, suaugusiam asmeniui ji kainuoja 10, vaikams iki septynerių metų – 5 eurai.  Savivaldybės feisbuko paskyroje teigiama, kad maršrutas Ventės ragas-Nida išsiskiria vaizdingumu.

Latvijos kapitalo Klaipėdos metalo laužo supirkimo bei didmeninės prekybos bendrovė „Tolmeta“ pernai gavo 113,3 mln. eurų pajamų, arba 71 proc. daugiau nei 2020-aisiais (77,8 mln. eurų). Bendrovė pernai uždirbo 1,48 mln. eurų – 83 proc. daugiau nei užpernai (804 tūkst. eurų), rodo Registrų centrui pateikta 2021-ųjų veiklos ataskaita. „Tolmetos“ pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) pernai didėjo 83 proc., iki 1,85 mln. eurų (2020 m. – 1,01 mln.

Šimtai tūkstančių lietuvių kasmet pažeidžia kelių eismo taisykles. Dažniausias pažeidimas – greičio viršijimas. Palyginti su kai kuriomis Europos šalimis, atsakomybė už tokius pažeidimus nėra pati didžiausia. Be to, kai kurie pažeidėjai iš viso išsisuka. Taigi, ar nereikėtų didinti atsakomybės už greičio viršijimą Lietuvos keliuose? Kelių policijos tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje fiksuota per 482 tūkst. Kelių eismo taisyklių pažeidėjų – 11,6 proc.

JAV greitojo maisto tinklas „McDonald's“ pranešė, kad dalis restoranų, esančių Ukrainoje, ir vėl bus atidaryti, rašo „The Guardian“. Rusijos pradėtai karinei invazijai Ukrainoje, dalis verslų buvo priversti užsidaryti, siekiant užtikrinti ne tik įmonės darbuotojų, bet ir klientų saugumą. Visgi dabar, prabėgus beveik 6 mėnesiams nuo invazijos pradžios, „McDonald's“ greitojo maisto tinklas skelbia, kad per atimiausiu mėnesius dalis restoranų Ukrainoje ir vėl bus atidaryti.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį sakė siekiantis sudominti partnerius Europoje dujotiekiu, kuriuo dujos tekėtų iš žemyno pietų į jo centrinę dalį, Berlynui stengiantis mažinti rusiškos energijos importą. „Labai aktyviai derėjausi su savo dviem kolegomis Ispanijoje ir Portugalijoje, taip pat su Prancūzijos prezidentu ir Europos Komisijos pirmininke, įtikinėjau, kad turėtume imtis tokio projekto“, – sakė jis.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo gamykla „Orlen Lietuva“ ketvirtadienį simboliniu renginiu Mažeikiuose pradėjo įgyvendinti 641 mln. eurų vertės modernizavimo projektą – jo metu bus statomas giluminio naftos perdirbimo įrenginys.   Tai didžiausias investicijų projektas Lietuvoje per „Orlen“ veiklos istoriją nuo 2006 metų.

Prezidentas siūlo keisti elektros kompensavimo tvarką. Valstybė, anot jo, namų ūkiui galėtų kompensuoti iki 150 kWh per mėnesį, o sunaudojantys daugiau, mokėtų brangiau. Tebesitęsiant „Perlo energija“ skandalui šalies vadovas ragina dar labiau neerzinti žmonių ir nebeversti pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Valdančiųjų atstovai tokio siūlymo neatmeta ir žada svarstyti. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Latvijos Saeimos serveriai ketvirtadienį tapo didelės paskirstytos paslaugos trikdymo atakos (DDoS) taikiniu, surengtos kibernetinių įsilaužėlių, palaikančių Rusijos karą Ukrainoje, pranešė šalies kibernetinio saugumo agentūra. Agentūros CERT.LV atstovė Madara Krutova naujienų agentūrai BNS sakė, kad dėl serverių apsaugos sistemų ir bendradarbiavimo su technologijų bendrove „Tet“ Saeimos sistemų darbas nebuvo sutrikdytas.

Latvija ir Estija ketvirtadienį pranešė, jog traukiasi iš 16+1 bendradarbiavimo formato su Kinija, iš kurio pernai pasitraukė ir Lietuva. Kaip nurodė Latvijos užsienio reikalų ministerija, Ryga tokį sprendimą priėmė, „atsižvelgdama į dabartinius Latvijos užsienio ir prekybos politikos prioritetus“. Tuo metu Talinas pasitraukimo priežasčių neįvardino.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis patvirtino artimiausių dvejų metų veiksmų planą dėl diasporos politikos, juo bus siekiama stiprinti išeivių ryšius su tėvyne. Kaip informavo užsienio reikalų ministerija, Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“ 2022–2024 metų plane ypač daug dėmesio bus skiriama lituanistiniam ugdymui užsienyje – vaikų ir jaunimo ryšio su Lietuva stiprinimui, aktyvesniam diasporos įtraukimui į užsienio investicijų paiešką.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pranešė, kad dėl sparčiai brangstančių degalų kelerius metus negalėsianti pasiūlyti itin žemų bilietų kainų. „Manau, kad mūsų tikrai pigių akcijinių bilietų – po eurą, 0,99 euro, ar 9,99 euro – nematysime keletą ateinančių metų“, – ketvirtadienį teigė generalinis direktorius Michaelas O'Leary transliuotojui BBC.

Elektrinių autobusų gamintoja „Vėjo projektai“ ir didžiausia Taivano keleivinių ir krovininių transporto priemonių gamintoja „Tangeng Advanced Vehicles Co“ ketina kurti bendrą įmonę su gamybos padaliniu Lietuvoje – ji tobulintų elektrinio transporto bei baterijų modulių technologijas.

Lietuvos institucijoms ir komerciniams bankams aiškinantis, kaip aptarnauti Rusijos mokėjimus už sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą per Lietuvą, Europos Komisijos atstovė sako, kad Bendrijos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai nedraudžia bankams aptarnauti mokėjimų už geležinkelių paslaugas – Lietuvos institucijos turi dėl to patikinti bankus.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pažadėjo imtis tolesnių priemonių vokiečiams apsaugoti nuo sparčiai augančios infliacijos, kartu pažadėdamas neatsisakyti garsiosios Vokietijos fiskalinės drausmės principų.  „Padarysime viską, ką galime, kad padėtume piliečiams išgyventi šiuos sunkius laikus“, ypač tiems, „kurie turi labai mažai“, spaudos konferencijoje Berlyne kalbėjo O. Scholzas. Vyriausybė anksčiau šiais metais pristatė 30 mlrd.

Beveik du dešimtmečius keliaudami Europoje gyventojai gali gauti nuo 250 iki 600 eurų kompensacijas tais atvejais, kai jų skrydis nukeliamas daugiau nei trims valandoms. Netrukus tokia tvarka gali būti pakeista, rašo „Politico“. Šiuo metu ES vadovaujanti Čekija atskleidė planus atnaujinti seniai sustabdytas diskusijas dėl kompensacijų už vėluojančius skrydžius. Diskusijos buvo įstrigusios dėl Jungtinės Karalystės (JK) ir Ispanijos ginčių dėl Gibraltaro oro uosto.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pranešė, jog nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientams siūlomos sutarties sąlygos dėl vienašališko jos nutraukimo yra nesąžiningos, todėl įmonei ketvirtadienį nurodyta jų netaikyti. Pasak tarnybos, kitu atveju įmonei grės bauda. Pasak tarnybos, ketvirtadienį raštu bendrovei nurodyta iki rugpjūčio 26 dienos pateikti rašytinį įsipareigojimą netaikyti tokių sąlygų.

JAV orlaivių gamintoja „Boeing“ trečiadienį oro linijų bendrovei „American Airlines“ pristatė „787 Dreamliner“ – pirmąjį šio modelio, kurio pristatymai atnaujinti po daugiau nei metų pertraukos, orlaivį. JAV skrydžių saugos reguliuotojai pirmadienį leido aviacijos milžinei atnaujinti geriausiai parduodamų plataus korpuso orlaivių tiekimą, kai „Boeing“ įgyvendino savo gamybos proceso pokyčius, kad pašalintų nustatytus defektus.

Dalį darbo santykių reguliavimo iš įstatymų galima perkelti į kolektyvinius susitarimus – tai didintų socialinę partnerystę, darbuotojų įsitraukimą į profesinių sąjungų ir asociacijų veiklą, galimybes konsultuotis su socialiniais partneriais, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šiuo metu kolektyvinės sutartys taikomos 309 tūkst. darbuotojų, arba, kitaip tariant, maždaug ketvirtadaliui šalies darbuotojų. Nuo 2015 m. kolektyvinių sutarčių aprėptis sparčiai didėja: nuo 14,8 proc.

Didžiausia pasaulyje pramogų ir žiniasklaidos bendrovė „Walt Disney“ srautinio transliavimo paslaugos „Disney+" abonentų per metų ketvirtį padidino daugiau nei prognozuota – 14,4 milijono. Bendrovės pranešime nurodoma, kad trečiojo finansinių metų ketvirčio pabaigoje liepos 2-ąją „Disney+" paslauga turėjo 152,1 mln. abonentų, o bendras jos srautinės transliacijos vartotojų skaičius, įskaitant ESPN+ ir „Hulu“, pasiekė 221 milijoną. Per metus „Disney+" abonentų padaugėjo 31 procentu.

Praėjo jau beveik pusmetis nuo to, kai Rusija pradėjo karinę agresiją prieš Ukrainą ir dėl to sulaukė tarptautinės bendruomenės pasmerkimo ir izoliacijos. Tarptautinės kompanijos boikotuoja Rusiją, sustabdyti visi Vakarų aviakompanijų skrydžiai į šalį agresorę. Tačiau Vladimiro Putino palaikytojo Viktoro Orbano šalyje Vengrijoje įsikūrusiai „Wizz Air“ tai, panašu, yra nė motais.

Augant didmeninėms elektros kainoms, nepriklausoma jos tiekėja „Perlas Energija“ neapdariai siūlė fiksuotos kainos tarifus, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys. Jis sutinka, kad reikėtų atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą, be to, anot jo, kapitalo reikalavimai nepriklausomiems tiekėjams turėtų būti lankstūs, kad į rinką galėtų patekti nauji žaidėjai.

JAV žiniasklaidos milžinė „News Corp“ paskutinį savo finansinių metų ketvirtį (balandžio-birželio mėnesiais) uždirbo grynojo pelno, pardavimų pajamas padidindama 7,3 procento. Anot bendrovės pranešimo, grynasis pelnas siekė 110 mln. JAV dolerių, palyginti su 14 mln. dolerių grynuoju nuostoliu per tą patį laikotarpį metais anksčiau, įplaukos augo nuo 2,49 mlrd. iki 2,67 mlrd. dolerių.

Valstybei nuo kitų metų mokant naujas subsidijas gyventojams už elektrą, siūloma nustatyti jos suvartojimo limitą, iki kurio būtų kompensuojama, sako prezidento vyriausiasis patarėjas.

Didžiausiai Lenkijos ir Vidurio Europos draudimo grupei PZU priklausantis Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“, taip pat turintis filialą Estijoje, šių metų pirmąjį pusmetį uždirbo 9,8 mln. eurų grynojo pelno – 41,2 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. „Lietuvos draudimas“ gavo 158,8 mln. eurų pajamų – 21,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, ketvirtadienį pranešė įmonė.

Elektros ir dujų kainoms išliekant rekordinėse aukštumose, būtina didinti pagalbą skurdžiausiai gyvenantiems gyventojams. Be to, gruodžio pabaigoje numatytą paskutinį elektros liberalizavimo etapą reikėtų nukelti. Ketvirtadienį vykusiame susitikime apie tai diskutavo šalies prezidentas Gitanas Nausėda ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius.

Į Kaliningrado sritį tranzitu vykusiame vilkike rasta 1,64 mln. eurų vertės cigarečių kontrabanda, ketvirtadienį pranešė Muitinės kriminalinė tarnyba. Kontrabandinis krovinys buvo aptiktas Medininkuose. Pasak muitininkų, pirmadienį apie 18 val. krovinio vilkiko „Daf“ vairuotojas Medininkų kelio poste deklaravo tranzitu į Rusijos Kaliningrado sritį vežantis bulvių ir kukurūzų traškučių, kavos, arbatos ir džiūvėsėlių krovinį.

Žemės ūkio ministerija metams atideda reikalavimą palikti ne mažesnes kaip trijų metrų pločio palaukes šalia ūkininkų laukuose esančių melioracijos griovių. Šį reikalavimą numatoma taikyti pasėlius deklaruojant 2024 metais.

Ispanijoje trečiadienį įsigaliojo naujos energijos taupymo taisyklės, ribojančios oro kondicionierių naudojimą viešosiose erdvėse, nepaisant aukštos temperatūros lauke, visai ES siekiant sumažinti priklausomybę nuo rusiškos energijos.  Remiantis vyriausybės nutarimu, oro kondicionierių veikimas turi būti sumažintas, o šilčiausiais metų mėnesiais temperatūros patalpose nuostatos negalės būti mažesnės nei 27 laipsniai pagal Celsijų.

Vokietijos pramonės konglomeratas „Siemens“ ketvirtadienį pranešė patyręs didelių grynųjų nuostolių antrąjį šių metų ketvirtį, kurie iš esmės yra susiję su buvusiu bendrovės energetikos padaliniu. Balandžio–birželio mėnesiais „Siemens“ patyrė 1,5 mlrd. eurų (1,5 mlrd. JAV dolerių) grynųjų nuostolių. Pernai tuo pačiu laikotarpiu bendrovė fiksavo 1,5 mlrd. eurų dydžio pelną. Nuostolį lėmė „Siemens Energy“ akcijų paketo nuvertėjimas 2,7 mlrd.

Verslininko Arūno Martinkevičiaus valdomos SBA grupės baldų gamybos įmonių pajamos pirmąjį pusmetį siekė 191,5 mln. eurų, arba 21 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai pardavimai siekė 158,4 mln. eurų, pranešė grupė. Anot jos, dėl geopolitinės situacijos ir aukštų energijos kainų bei infliacijos verslo ateities perspektyvos yra pesimistinės.

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 1,8 mln. eurų grynojo pelno – 10 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.  Medicinos banko grynosios paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos padidėjo 2,8 proc. iki 2,4 mln. eurų, prekybos užsienio valiuta pajamos – 19,3 proc. iki 2,3 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė bankas.

Valstybės valdomo Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) pagrindinės veiklos pajamos pirmąjį šių metų pusmetį augo 33 proc. iki 5,84 mln. eurų. Telecentro grynasis pelnas augo 40 proc. iki 619 tūkst. eurų, pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) – 25 proc. iki 1,82 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Telecentras. Įmonės sąnaudos padidėjo 34 proc., nemaža dalimi sąnaudų padidėjimas susijęs su verslo apimčių augimu.

Nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas Energija“ dėl itin aukštų elektros kainų nutraukiant sutartis su klientais ir liberalizuojamoje elektros rinkoje liekant mažiau tiekėjų, Vyriausybė turi didinti konkurenciją rinkoje, sako prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai. „Kryptis, kurioje taip pat labai svarbu dirbti Energetikos ministerijai – tai turbūt bus esminė kryptis po trečio etapo, kad ir kada jis bus – didinti konkurenciją liberalizuojamoje elektros rinkoje.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Rusijoje liepą sumenko iki 15,1 proc. nuo 15,9 proc. birželį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“. Antrą mėnesį iš eilės šalyje fiksuojama mėnesio defliacija – liepą vartojimo kainos sumažėjo 0,4 procento. Maisto produktai per mėnesį pigo 1,5 proc., ne maisto prekės – 0,4 proc., paslaugos – brango 1,4 proc., o per metus – pabrango atitinkamai 16,8 proc., 16,5 proc. ir  10,8 procento.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį susitinka su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi aptarti verslo ateitį.  Pasak jo atstovės Daivos Rimašauskaitės, bus kalbama apie sąlygas verslo plėtrai.  „Kalbėsime apie sąlygas, ko reikia, kad dabartinėje sunkioje situacijoje, kai elektra brangsta ir visa kaita, kas reikalinga, kad verslo plėtrai sąlygos būtų gerinamos“, – BNS sakė D. Rimašauskaitė.

Vengrijos naftos įmonė MOL trečiadienį pranešė sutikusi padengti rusiškos naftos tranzito per Ukrainą mokesčius, kai dėl sankcijų Maskvai buvo sulaikytas Rusijos mokėjimas Ukrainai.  „MOL pervedė tranzito išlaidas, mokėtinas už dujotiekio „Družba“ Ukrainos ruožo naudojimą“ rugpjūtį, sakoma MOL pranešime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo gamykla „Orlen Lietuva“ pradeda įgyvendinti 641 mln. eurų vertės modernizavimo projektą – jo metu bus statomas giluminio naftos perdirbimo įrenginys.   Tai didžiausias investicijų projektas Lietuvoje per „Orlen“ veiklos istoriją nuo 2006 metų.  Projektas, kurį numatoma baigti iki 2024 metų pabaigos, naftos produktų perdirbimo efektyvumą turėtų padidinti nuo 72 proc. iki 84 proc.

Latvijos prekių eksportas pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 31,8 proc. iki 9,62 mlrd. eurų, importas – 38,7 proc. iki 12,14 mlrd. eurų, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Kaip pagrindinės abiejų šių rodiklių solidaus prieaugio priežastys nurodomas kainų šuolis bei kukli palyginimo bazė. Vien tik birželį Latvijos prekių eksportas įvertintas 1,65 mlrd. eurų – 2,2 proc. daugiau nei prieš mėnesį ir 28,3 proc. daugiau nei prieš metus.

Pirmieji kviečiai iš karo draskomos Ukrainos turėtų būti išgabenti kitą savaitę pagal su Rusija pasirašytą svarbų susitarimą, skirtą palengvinti pasaulinę maisto krizę, trečiadienį pranešė vienas aukšto rango Jungtinių Tautų pareigūnas. Pasak susitarimą prižiūrinčio jungtinio centro Stambule laikinojo JT koordinatoriaus Frederico Kenney (Frederiko Kenio), pirmieji 12 laivų iš Juodosios jūros uostų išgabeno 370 tūkst. tonų kukurūzų ir kitų maisto produktų.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Baltarusijoje liepą pakilo iki 18,1 proc. nuo 17,6 proc. birželį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos „Belstat“ duomenys. Vartojimo prekės ir paslaugos vien tik praėjusį mėnesį brango 0,5 proc., o per septynis šių metų mėnesius – 15,7 procento. Maisto produktų kainos nuo metų pradžios išaugo 13,5 proc. (liepą sumažėjo 0,2 proc.), ne maisto prekių – padidėjo  17,2 proc. (1,2 proc.), paslaugų – 9,5 proc. (0,8 proc.

Augant dujų ir elektros kainoms, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centriniam šildymui turėtų būti vienas pirmųjų rudenį spręstinų klausimų, sako prezidento patarėjas.  „Turbūt pirmas klausimas, kuris turėtų būti sprendžiamas rugsėjį sugrįžus į politinį ciklą – PVM kompensacijos už centrinį šildymą.

Šimtai bulgarų trečiadienį išėjo į gatves sostinėje Sofijoje, reikšdami nuogąstavimus, kad šalies laikinoji vyriausybė gali nutraukti savo provakarietiškos pirmtakės politiką ir grįžti prie glaudžių energetinių ryšių su Rusija. Antrasis iš planuotų protestų su šūkiu #GAZwithme vyko prie prezidentūros Sofijoje. Organizatoriai teigė norintys didesnės laikinojo ministrų kabineto atskaitomybės.

Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo kitų metų reikėtų didinti bent 100 eurų, sako prezidento patarėjas.  „Jeigu pagal suderėtą formulę, – be abejo, susitarimų dar nėra – minimali alga turėtų didėti apie 18-19 proc., tai tokiu atveju NPD kitais metais turėtų išaugti ne mažiau kaip 100 eurų – nuo 540 iki 640 eurų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius.

Nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas energija“ nutraukiant sutartis su maždaug 180 tūkst. jos klientų, padėtį kitą savaitę ketina aiškintis Seimo Ekonomikos komitetas ir Energetikos ir darnios plėtros komisija.

Valstybės mokama 9 centų kompensacija už elektros kilovatvalandę nepadeda amortizuoti jos kainų, todėl subsidiją reikia didinti, o nuo kitų metų mokėti naujas kompensacijas už elektrą ir dujas, kartu skatinant žmones taupyti šiuos išteklius, sako prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius. „Pirminė devynių centų kompensacija – buvo daroma prielaida, kad ji padės amortizuoti kainą apie 40 procentų.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Ukrainoje liepą išaugo iki 22,2 proc. nuo 21,5 proc. birželį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Mėnesio infliacija liepą sumažėjo nuo 3,1 proc. birželį iki 0,7 proc. liepą. Per septynis šių metų mėnesius vartojimas Ukrainoje pabrango 18,2 procento. Vien tik maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai brango 0,8 proc. per mėnesį, 24,1 proc. nuo metų pradžios, 28,9 proc. per metus.

Dirbantiems tėvams kasdien tenka susidoroti su atsakomybėmis tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Derinant šeimą ir karjerą itin svarbu jausti palaikymą iš aplinkos, o ypač – darbdavio. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ investuoja į darbuotojų šeimų gerovę ir įvairioms papildomoms naudoms vaikus auginantiems darbuotojams per metus skiria beveik ketvirtį milijono eurų. „Vaikų auginimas netrukdo sėkmingos karjeros kūrimui. Tai yra įrodęs ne vienas mūsų komandos narys.

Siekiant padidinti gyventojų apsaugą nuo galimų finansinių praradimų, neigiamo internetinių loterijų poveikio bei sumažinti įsitraukimą į azartinius žaidimus, siūloma nuo kitų metų uždrausti skatinti žmones loterijose dalyvauti internetu.