Verslas

Nedarbo lygis Vokietijoje praėjusį mėnesį pakilo 0,1 procentinio punkto iki 5,5 proc., bedarbių padaugėjus 28 tūkst. iki 2,497 mln., pranešė Federalinė užimtumo agentūra. Toks rezultatas beveik sutapo su agentūros „Bloomberg“ kalbintų ekspertų prognozėmis, kurie tikėjosi bedarbių skaičiaus augimo 28,5 tūkstančio. Bedarbių gretos Vokietijoje gausėja trečiadienį mėnesį eilės, nedarbo lygiui kas mėnesį padidėjant po 0,1 procentinio punkto.

Gyventojams smogusios energijos kainos verčia pripažinti, kad šildymas ir elektra yra jau nebe tik energetikos, bet ir socialinė problema. Tad kokių priemonių griebsis valdžia? Ar įmanoma kaip nors palengvinti gyventojų pečius slegiančią naštą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Mykolas Majauskas ir ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad visų mokesčių mokėtojų pinigais turėtų būti kompensuojami nuostoliai, kuriuos vartotojai patyrė dėl to, kad „Perlas energija“ nusprendė vienašališkai nutraukti elektros tiekimo sutartis fiksuotomis elektros kainomis. Nutarimo projekto nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto, arba visų mokesčių mokėtojų, lėšų. Tai būtų apie 4–4,2 mln. eurų per mėnesį, nurodo Energetikos ministerija.

Turto nusavinimui iš subjektų, kuriems taikomos sankcijos, būtini Europos Sąjungos (ES) teisės pakeitimai, teigia Vidaus reikalų ministerija (VRM). Pasak ministerijos, turto konfiskavimo svarba niekam nekelia abejonių, o šios temos aktualumas ypač padidėjo Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste.

Nuo rugsėjo 1 dienos keičiasi dalies prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių darbo laikas. Vasaros sezono pradžioje dalies „Maxima“ parduotuvių darbo laikas buvo prailgintas pirkėjų patogumui. Pasak „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, rudenį, kai dienos trumpėja, sumažėja ir pirkėjų srautai vėlyvais vakarais, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Rudenį, vėstant orams bei trumpėjant dienoms, keičiasi ir mūsų pirkėjų įpročiai.

Nuo rugsėjo 1-osios visiems Lietuvos bankams atsisakant aptarnauti mokėjimus su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atsisakė „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) suteikti bendrą leidimą gauti mokėjimus už sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado, tačiau kiekvieną prašymą tarnyba vertins atskirai.

Vasarą gyventojai paprastai išleidžia daugiau pinigų dėl atostogų ir kelionių. Be to, artėjant naujiems mokslo metams yra ir papildomų išlaidų, susijusių su jais. O kai taip viskas brangsta, baigiantis pinigams svarbu žinoti, kada jų vėl galima sulaukti. Trečiadienį „Sodra“ skelbia, kada gyventojams bus pinigai rugsėjo mėnesį.

Paskutinėmis rugpjūčio dienomis ir rugsėjo pradžioje universitetinių Lietuvos miestų –Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – keliuose stebimas tradicinis reiškinys. Pagausėja eismo dalyvių, kurie yra nepratę prie šiems miestams būdingo eismo intensyvumo ir vairavimo kultūros. Dėl to padažnėja ir eismo įvykiai bei transporto spūstys, rašoma pranešime spaudai. „Mokslo metų pradžia tradiciškai išsiskiria didele techninių autoįvykių gausa miestuose.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 6,6 mln. eurų nuostolių – 2,4 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Grupės pajamos mažėjo 1,4 proc. ir siekė 202,5 mln. eurų, trečiadienį pranešė LTG.  Anot pranešimo, didžiausios įtakos grupės rezultatams turėjo dėl kritusių krovinių pervežimo apimčių sumažėjusios pajamos, taip pat dėl brangstančių energetinių išteklių ir augančios infliacijos didėjusios sąnaudos.

Iki šiol raginę visai nedidinti minimalios mėnesio algos (MMA) pramonininkai sutinka, kad ji kitąmet didėtų 70 eurų iki 800 eurų, kaip siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė, tuo metu profsąjungos teigia, kad ją būtina didinti bent iki 871 euro.  Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad MMA reikėtų didinti palaipsniui, todėl pramonei priimtinas ministerijos siūlymas minimalią algą nuo kitų metų sausio didinti iki 800 eurų.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupė „Grigeo“ geležinkeliu iš Klaipėdos į grupės gamyklą „Mena Pak“ Ukrainoje išgabens jau antrą kartono krovinį – 55 jūrinius konteinerius su maždaug 600 tonų produkcijos.

Lietuvos automobilių kelių direkcija kartu su mokslininkais kelyje Kaunas–Zapyškis–Šakiai išbando naują informavimo apie laukinius gyvūnus kelyje įrangą. Kaip trečiadienį pranešė direkcija, ši sistema išbandoma ruože nuo 41 iki 43 kilometro. Ji tamsiuoju paros metu mirksinčiu šviesos signalu įspės vairuotojus apie šalia kelio esančius ar ketinančius kelią kirsti gyvūnus. Vairuotojai raginami stebėti kelią bei šalikeles ir neišsigąsti mirksinčios šviesos.

Vokietijos energetikos bendrovės, kurioms teikiama finansinė valstybės parama dėl gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos stygiaus ir jų kainų šuolio, negalės mokėti dividendų, perspėjo federalinis ekonomikos ministras Robertas Habeckas interviu radijo stočiai „Deutschlandfunk“. Jis pabrėžė, kad valstybės parama turėtų būti teikiama tik toms bendrovėms, kurių veikla tiesiogiai susijusi su šalies aprūpinimu energija, ir kurios kenčia dėl išaugusių energijos išteklių kainų.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) rugsėjo 1-ąją planuoja protesto akcijas Kaune, o rugsėjo 12-ąją ir Vilniuje, pranešė „Kauno diena“. LAMPSS tarybos narys Vytautas Juodgalvis teigė, kad pagrindinė protesto priežastis – nevykdomas partijų susitarime dėl švietimo politikos numatytas darbo užmokesčio didinimas. Jo teigimu, praėjusiais metais vidurkis pakeltas daugiau nei 10 proc., bet šį pakėlimą „suvalgė“ infliacija.

Baltijos šalys sutarė spartinti laipsnišką rusiškos energijos atsisakymą bei vystyti vėjo energijos pajėgumus Baltijos jūroje – per ateinančius aštuonerius metus juos sutarta padidinti beveik septynis kartus – nuo 2,8 iki bent 19,6 gigavato (GW). Tai numatančią deklaraciją antradienį Kopenhagoje vykusiame Baltijos jūros energetinio saugumo viršūnių susitikime pasirašė energetikos ministrai, pranešė Energetikos ministerija.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, smuko 0,5 proc. ir to meto kainomis siekė 16,1 mlrd. eurų, antrąjį įvertį trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas.  Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – Lietuvos BVP augo 2,6 proc. Liepos pabaigoje skelbtas pirmasis BVP įvertis rodė, kad šalies ūkis per ketvirtį – smuko 0,4 proc., o per metus augo 2,8 procento.

Lėktuvų bilietų paieškos sistemą administravusiai Vilniaus bendrovei „Aviaekspresas“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 22 dieną patenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ieškinį – bendrovė VMI buvo skolinga beveik 9 tūkst. eurų, dar 6 tūkst. – „Sodrai“. „Įmonė faktiškai nevykdo ūkinės veiklos, negauna ar ateityje negaus pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su kreditoriais.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pranešė nuo ketvirtadienio sustabdysianti tiekimą didžiausiai Prancūzijos energetikos įmonei „Engie“, nes pastaroji neatliko visų mokėjimų už liepos mėnesį. „Gazprom Export“ informavo „Engie“ apie visišką dujų tiekimo sustabdymą nuo 2022 metų rugsėjo 1 dienos, kol bus gautos visos už tiekimą mokėtinos sumos“, – sakoma „Gazprom“ antradienį socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame pranešime.

Panevėžio autobusų stotis bus statoma už 7 mln. eurų – miesto savivaldybė pasirašė rangos darbų sutartį su bendrove „Kriautė“. Pasak miesto mero Ryčio Račkausko, statybų darbai bus pradėti šiemet, juos planuojama užbaigti 2023 metų gruodį, pranešė savivaldybė. „Šis projektas buvo itin palankiai sutiktas panevėžiečių ir tapo vienu laukiamiausių objektų mieste.

Europos Komisija (EK) patvirtino 90 mln. eurų vertės Lietuvos schemą, skirtą padėti įmonėms mažinti iškastinio kuro vartojimą ir skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Pagalba bus teikiama tiesioginių dotacijų forma, kuriomis padengiama dalios papildomų išlaidų, susijusių su dideliu gamtinių dujų ir elektros kainų padidėjimu.

Europa ir vėl atsidūrė ekonominių negandų epicentre − vos atsigavus po pandemijos praradimų, didžiausia per penkiasdešimt metų energetikos krizė grasina panardinti euro zoną į recesiją, rašoma pranešime spaudai.  Šie metai senajam žemynui prasidėjo neblogai – šalys paliko karantinus už nugaros, pietų Europa džiaugėsi atsigavusiu turizmu, gana sparčiai augo ekonomika. Dėl geros metų pradžios euro zona, tikėtina, šiemet augs apie 2,8 proc.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį sustabdė dujų tiekimą Vokietijai vamzdynu „Nord Stream 1“, kad atliktų techninės priežiūros darbus, dar labiau padidindama įtampą sąmyšio apimtoje Europos elektros rinkoje.

Vyriausybė trečiadienį turėtų apsispręsti, ar mokėti kompensacijas nuo rugsėjo veiklą stabdančios nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientams, iki šiol nepasirinkusiems kito tiekėjo. Tokie vartotojai turėtų mokėti 24 centus už kilovatvalandę, o skirtumą tarp šios ir garantinio tiekimo kainos sumokės valstybė.  Preliminariai skaičiuojama, kad vien rugsėjo mėnesį tam reikės apie 4-4,2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Sveikatos paslaugomis tiek vaikai, tiek privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) turintys suaugusieji sveikatos priežiūros paslaugas paprastai gauna nemokamai. Vis dėlto yra klinikų, kuriose PSD negalioja ir už viską tenka sumokėti patiems. Pašnekovai paaiškino, kad netgi už sveikatos įstaigų paslaugas vaikams reikia mokėti, jei klinika nėra sudariusi sutarties su ligonių kasomis.

Nyderlandų nacionalinio geležinkelių tinklo operatorė antradienį atšaukė beveik visą traukinių eismą, darbuotojams pradėjus streiką dėl didesnio darbo užmokesčio, kuris atitiktų augančią infliaciją. Dėl streiko šimtai tūkstančių šalies gyventojų susidūrė su sunkumais pasiekti darbą ir grįžti namo.  Streiku, paskelbtu deryboms su nacionalinės geležinkelių bendrovės NS vadovybe įstrigus aklavietėje, taip pat reikalaujama užpildyti dėl koronaviruso pandemijos likusias laisvas darbo vietas.

Rekonstruojamoje Klaipėdos Baltijos prospekto žiedinėje sankryžoje eismas nuo rugsėjo pradžios vėl vyks dviem juostomis, antradienį informavo Klaipėdos miesto savivaldybė.  „Preliminarūs planai atidaryti dvi eismo juostas buvo numatyti rugsėjo 5 dienai, tačiau apsilankius vietoje ir dalykiškai pasikalbėjus su rangovais, tikėtina, kad judėjimą dviem juostomis pavyks atnaujinti jau nuo rugsėjo 2 dienos“, – po apsilankymo rekonstruojamame objekte sakė miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Dvi Norvegijos ir Vokietijos energetikos įmonės antradienį paskelbė apie projektą, kurį įgyvendinus Vokietijoje surinktas anglies dioksidas dujotiekiu bus gabenamos į jūroje esančią saugyklą Norvegijoje.  Norvegijos naftos ir dujų milžinės „Equinor“ ir Vokietijos „Wintershall Dea“ partnerystė apims 900 kilometrų ilgio dujotiekį, kuris sujungs anglies dioksido surinkimo terminalą Šiaurės Vokietijoje ir saugyklas Norvegijoje.

Vokietijoje metų infliacija rugpjūtį vėl padidėjo, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys, sparčiai kylančioms energijos kainoms didinant spaudimą namų ūkiams.  Pasak federalinės statistikos agentūros „Destatis“, vartotojų kainos per 12 mėnesių iki rugpjūčio pakilo 7,9 procento. Liepą metų infliacijos augimas buvo smuktelėjęs iki 7,5 procento.

Per pastaruosius metus reikšmingai išaugo perdirbimui surenkamų gofruoto kartono ir putų polistirolo kiekiai. Tokią tendenciją lėmė pasikeitę vartojimo įpročiai pandemijos metu, kai suklestėjus elektroninei prekybai kiekvienam gaminiui supakuoti reikėjo atskiros pakuotės, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Prognozuojama, kad vien šiemet šių medžiagų bus surinkta iki penktadalio daugiau nei ankstesniais metais.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė kitą savaitę iš premjerės Ingridos Šimonytės besitikintis išgirsti konkretesnį planą, kaip Vyriausybė ketina kompensuoti žmonėms išaugusias energijos kainas. Pasak jo, artėjant žiemai „būtina rasti sprendimus, kurie kainuos tikrai nemenkus valstybės biudžeto pinigus“, nes energijos kainos Lietuvoje yra vienos didžiausių Europoje. „Štai kodėl mes veikiausiai jau kitą savaitę susitiksime su premjere I. Šimonyte“, – sakė G. Nausėda.

Žemės ūkio technikos ir grūdų sandėliavimo įrangos prekybos bendrovės „East West Agro“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį augo 16,1 proc. iki 19,6 mln. eurų. Pelnas prieš mokesčius siekė 1,05 mln. eurų ir buvo 11,7 proc. didesnis, pranešė įmonė. Grynojo pelno BNS ji neatskleidė. Anot bendrovės, sudėtingos 2022 metų gamtinės sąlygos turėjo neigiamos įtakos derliaus kokybei, tačiau Lietuvos ūkiams pavyko užauginti apie 20 proc. daugiau pagrindinių kultūrų derliaus negu 2021 metais – apie 7,5 mln.

Vilniaus kolegijos mokyklos pastatą Naugarduko gatvėje už 6,25 mln. eurų įsigijo Estijos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Pro Kapital Group“ įmonė „Pro Kapital Vilnius Real Estate“. 1957 metų statybos keturių aukštų 3,4 tūkst. kv.

Latvijos nacionalinė pervežimų geležinkeliais operatorė ir geležinkelių infrastruktūros valdytoja „Latvijas dzelzcelš“ („Latvijos geležinkeliai“) pranešė per pirmąjį pusmetį pasiekusi 119,354 mln. eurų finansinę apyvartą – 4,1 proc. didesnę nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Veiklos išlaidos augo 5,9 proc. iki 130,6 mln. eurų. Pagrindinė augimo priežastis – smarkiai pabrangę energijos ištekliai. Per pirmus šešis šių metų mėnesius patirtas 439 tūkst.

Vasarai besitraukiant, pajūrio verslininkai skaičiuoja pelną ir nuostolius. Šį sezoną Palanga ir Neringa ypač pasigedo užsienio turistų, kurie apsistoja ilgiau bei moka dosniau nei lietuviai. Palangiškiai tiki, kad išgyvens bet kokią artėjančią krizę, o Neringos savivaldybė užsimena, kad teks įvesti naują mokestį vairuotojams, norintiems patekti į Kuršių neriją. Šios vasaros orai diktavo ir poilsiautojų nuotaiką – lietaus prognozės mažino lietuvių norą vykti prie Baltijos jūros.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europa atsidūrė ant energetinės transformacijos, o šiuo metu vykstanti krizė gali tapti galimybe Bendrijai atsisakyti Rusijos energijos išteklių. Taip jis kalbėjo antradienį dalyvaudamas Baltijos jūros šalių viršūnių susitikime energetikos klausimais Kopenhagoje.

Jei rugsėjo 1 d. norite gauti laisvą pusdienį palydėti vaiką į mokyklą – raštišką prašymą darbdaviui reikėtų pateikti jau dabar. Laisvą pusdienį gali pasiimti abu tėvai ar žmonės, kurie faktiškai augina vaiką. Už jį abiem tėvams bus mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kadangi nėra nustatyta, prieš kiek laiko darbuotojas turi pateikti tokį prašymą, tą reikia padaryti kuo anksčiau, nes kiekvienas darbdavys gali turėti skirtingą šio laisvo pusdienio įgyvendinimo tvarką.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) mėnesio darbo užmokestis Lietuvoje per metus pakilo labiausiai Baltijos valstybėse. Latvijos centrinė statistikos valdyba paskelbė, jog vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 13,7 proc., Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 10,1 procento.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba tikisi per savaitę susitarti dėl streikų nepaprastosios padėties metu – šiuo metu jie yra draudžiami, tačiau kai kurie politikai siūlo ne drausti, bet riboti streikus, o Vyriausybė – leisti Seimui arba prezidentui kaskart priimti sprendimą.

Paskutinę vasaros dieną Lukiškių aikštėje įvyks Laisvės dienos minėjimo renginys. Krašto apsaugos ministerijos organizuojama šventė prasidės 17.30 val. nuo karinių orkestrų žygiavimo, bus iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija, Lietuvos kariuomenės Garbės kuopos ir Lietuvos kariuomenės orkestrų koncertas, fotografijos paroda, dalyvaus aukščiausi šalies vadovai. Minėjimui ruošiantis ir jo metu bus eismo ribojimų, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Eismo ribojimai Nuo rugpjūčio 30 d. 10 val.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) mėnesio atlyginimas Latvijoje už visą darbo dieną antrąjį šių metų ketvirtį buvo 8,3 proc. didesnis nei tuo pat metu pernai – 1362 eurai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių viešajame sektoriuje augo 7 proc. iki 1380 eurų, privačiame sektoriuje – 9 proc. iki 1358 eurų. Vidutinis paskaičiuotas valandos darbo atlygis padidėjo 5,6 proc. iki 9,2 euro.

Trišalės tarybos Darbo santykių komisijos pirmininkė teigia, jog pagal Europos Komisijos siūlomą direktyvą į minimalios mėnesio algos (MMA) apskaičiavimo formulę ateityje turės būti įtraukti ir produktyvumo bei perkamosios galios kriterijai. Rūta Juršaitė sako, kad Lietuvoje gali būti daug diskusijų, ar EK pasiūlymą įtraukti jau dabar, ar vėliau, jam įsigaliojus.

Į Džibutį Rytų Afrikoje antradienį atplaukė Jungtinių Tautų užsakytas laivas su ukrainietiškais kviečiais, skirtais milijonams žmonių, kuriems Etiopijoje gresia badas. Prieš dvi savaites iš Juodosios jūros uosto Ukrainoje išplaukęs balkeris „MV Brave Commander“, gabenantis 23 tūkst.

Kauno plastiko gamybos įmonė „Alfena ir Ko“ atleidžia beveik visus – 30 darbuotojų. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai. Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS teigė, kad jų atleidimo priežastis – stabdoma gamyba dėl neprognozuojamų energijos kainų. Tuo metu bendrovės vadovas Saulius Nekrašas BNS nekomentavo, kodėl atleidžiami darbuotojai, tačiau tikino, kad įmonė ir toliau veiks.

Liepą staiga smarkiai kritę naujų butų pardavimai neatsigauna ir rugpjūčio mėnesį. Liepą rinka pasiekė antirekordą – Vilniuje žmonės nupirko mažiau nei 70 naujos statybos butų. O štai butų kainos viršijo visus rekordus. Vidutiniškai už kvadratinį metrą vilniečiai dabar kloja daugiau nei tris tūkstančius eurų. Analitikai svarsto, kad kainos pasiekė ribą, kai tampa nebeįkandamos, tad pirkėjai priversti dairytis senesnės statybos būstų, tačiau pardavėjai kategoriški ir gerų žinių neturi.

Estijos parlamento ekonomikos komitetas pritarė įstatymo projektui, pagal kurį visa šalyje suvartojama elektros energija nuo 2030-ųjų turėtų būti gaminama iš atsinaujinančiųjų šaltinių, pranešė parlamento spaudos tarnyba. Komiteto pirmininkas Kristenas Mihalas paaiškino, jog siekiant sumažinti aukštas energijos kainas ir užtikrinti Estijos energetinę nepriklausomybę, bus iš dalies pakeistas Energetikos įstatymas. „Dėl energijos trūkumo mūsų regione kyla ir kainos, ir saugumo problemos.

Sankcionuotų prekių tranzitas tarp Rusijos ir Kaliningrado yra legalus ir vyks toliau, o atsiskaitymas už jį ir po rugsėjo 1 dienos bus įmanomas, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Vienintelis mokėjimus su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis Lietuvoje iki šiol atliekantis Šiaulių bankas jau anksčiau pranešė nuo rugsėjo 1-osios nebevykdysiantis jokių operacijų su Rusija ir išimtis taikys tik tuo atveju, kai mokėjimai bus atliekami humanitariniais tikslais ar valstybės funkcijoms užtikrinti.

Pradedami Lietuvos įsigyto minų medžiojimo ir paieškos bei gelbėjimo laivo atstatymo darbai, laivas turėtų būti parengtas tarnybai per dvejus metus. Kaip antradienį informavo laivą iš Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos įsigijusi Krašto apsaugos ministerija, laivas HMS „Quorn“ pasiekė JK įmonės „Harland & Wolff Group“ doką Devono grafystės Appledore miestelyje. Jis oficialiai perduotas Lietuvos kariuomenės nuosavybei ir atstatymo darbams.

Ispanijoje metų infliacijos augimas rugpjūtį sulėtėjo, sumažėjus degalų kainoms, tačiau išliko didelis dėl kylančių elektros ir maisto kainų, parodė antradienį paskelbti oficialūs duomenys. Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą infliacija smarkiai išaugo visame pasaulyje, todėl centriniai bankai ėmė didinti bazines palūkanų normas, siekdami pažaboti vartotojų kainų kilimą. Ispanijos Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, šalyje metų infliacija pasiekė 10,4 proc., palyginti su 10,8 proc.

Kartais juokaujama, kad išgirdus keistus automobilio skleidžiamus garsus tereikia pasigarsinti radijo imtuvą ir mėgautis kelione, tačiau realybė šiek tiek kitokia. Anksčiau ar vėliau numylėtas automobilis susidėvi, ima gesti ir galiausiai ateina laikas jį pakeisti kitu.  Vieni vairuotojai naują transporto priemonę įsigyja tiesiai iš salono, kiti ieško tinkamiausių variantų skelbimų portaluose, o štai treti, puikios būklės automobilius perka aukcionuose.