„Šiuo metu išgyvename rimtą energetinę krizę, kuri gali tapti ekonomine ir socialine krize“, – perspėjo federalinis vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas, pristatydamas oficialias rudenines ekonomikos prognozes.
Vokietija, kaip ir kitos Europos šalys, susidūrė su staigiai kylančiomis kainomis, ypač energijos kainomis, Maskvai iš esmės nutraukus iškastinio kuro tiekimą karo Ukrainoje fone.
Remiantis vyriausybės prognozėmis, 2022 metais Vokietijos ekonomika ūgtelės 1,4 proc., tačiau 2023-aisiais susitrauks 0,4 procento.
Pasak Ekonomikos ministerijos, „pagrindinė priežastis“, dėl kurios sumažinta prognozė, yra „rusiškų dujų tiekimo sustabdymas“.
Aukštos energijos kainos veikia kaip „pramonės gamybos stabdys, visų pirma daug energijos naudojančiuose sektoriuose“.
Remiantis prognozėmis, 2024 metais ekonomika grįš į augimą, sieksiantį 2,3 procento.
Tuo tarpu infliacija 2022 metais sieks 8 proc., o 2023 metais – 7 proc., prognozuoja vyriausybė.
Neseniai Vokietijos vyriausybė pristatė 200 mlrd. eurų fondą, skirtą apsaugoti vartotojus ir įmones nuo kylančių kainų, į kurį įtraukta energijos sąnaudų viršutinė riba.
Be viršutinės ribos vartotojų kainos 2023 metais būtų daug didesnės, teigiama prognozėse.
Vokietija ypač stipriai nukentėjo dėl rusiškų dujų tiekimo sustabdymo, nes prieš karą Ukrainoje Berlynas didžiąją dalį reikalingų dujų gaudavo iš Rusijos.
Visgi R. Habeckas pareiškė esąs „įsitikinęs“, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui „nepavyks šis bandymas destabilizuoti pagrindinę ekonominę ir politinę tvarką“.
Rusijos prezidentas „taip pat pralaimės mūšio lauke Ukrainoje“, pareiškė R. Habeckas.
