Verslas

Vokietijos komunalinių paslaugų įmonėms pastarosiomis savaitėmis teko susidoroti su didžiuliu klientų skambučių kiekiu, kurie buvo pikti ar beviltiškos būsenos dėl nepaprastai didelių sąskaitų už energiją, praneša „Reuters“. Didžiausia komunalinė įmonė E.ON padidino savo pajėgumus norėdama priimti skambučius iš vartotojų, kurie buvo šokiruoti sužinoję, kiek pastaraisiais mėnesiais išaugo jų sąskaitos už energiją.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį susitiks su Irano vadovu, Paryžiui įspėjant teokratinę valstybę, kad ji nesulauks geresnio pasiūlymo dėl branduolinio susitarimo atnaujinimo. Eliziejaus rūmai pranešė, kad E. Macronas antradienį Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke susitiks su iraniečių prezidentu Ebrahimu Raisi, o kitą dieną – su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Vyriausybė preliminariai skaičiuoja, kad dujų ir elektros kainos gyventojams 2023 metais galėtų didėti du kartus po 40 proc. – nuo sausio ir nuo liepos, o skirtumą iki rinkos kainų jiems kompensuotų valstybė. Tam 2023 metų biudžete planuojama skirti apie 1,3 mlrd. eurų.  Tai rašoma prezidento Gitano Nausėdos rašte, išsiųstame kai kuriems Seimo nariams. Rašte, kurį matė BNS, surašyti siūlymai, kaip spręsti energetikos kainų krizę.

Prekybos tinklas „Maxima“ praneša atnaujinantis lojalumo programos „Ačiū“ korteles ir keičia jas į bekontaktes. Kiekvienas, pasikeitęs seną kortelę į naują, sulauks ir papildomų nuolaidų, žadama bendrovės išplatintame pranešime. Tačiau senos kortelės nustos galioti, o jose sukaupti ir neišleisti pinigai išnyks. „Vien praėjusiais metais visiems savo pirkėjams išdalijome nuolaidų už 470 mln. eurų.

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje Jungtinėse Valstijose (JAV) dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda su Afrikos Sąjungos vadovu Senegalo prezidentu Macky'íu Sallu aptars Rusijos karo Ukrainoje sukeltą maisto krizę.

Japonijoje metų infliacija rugpjūtį pasiekė 2,8 proc. – aukščiausią lygį nuo 2014-ųjų, rodo antradienį paskelbti vyriausybės duomenys. Pastarąjį kartą, kai buvo fiksuoti tokie skaičiai, kainos buvo dirbtinai padidintos padidinus pridėtinį vertės mokestį (PVM). Neįtraukiant metų, kai mokesčių padidinimas turėjo įtakos infliacijos rodikliui, rugpjūčio mėnesio infliacija buvo sparčiausia per beveik 31 metus.

Itin sparčiai augusios būsto kainos dar labiau sumažino lietuvių galimybes įsigyti būstą, rodo naujausias „Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas. Tačiau pastaraisiais mėnesiais ėmė ryškėti ir pirmieji rinkos vėsimo ženklai – sumažėjo būsto sandorių skaičius, sparčiai krito susidomėjimas dar nepastatytais būstais, rašoma pranešime spaudai.  „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, prastėjantys lūkesčiai, kylančios palūkanos bei kiti veiksniai gali sustiprinti neigiamas būsto rinkos tendencijas.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje augo 3 proc. ir siekė 361,8 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ji taip pat augo 3 proc. iki 358,7 euro, o Estijoje – mažėjo 53 proc. iki 141,7 euro. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę smuko 54 proc.

Antradienį Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės Lubmino pramoniniame uoste pradedamas statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas. Pramoninis uostas įsikūręs vietovėje, kur į sausumą iškyla abu Rusijos „Nord Stream“ eksporto dujotiekiai, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Projektą įgyvendins Vokietijos bendrovė „Deutsche ReGas“, jį finansuos privatūs investuotojai.

Rusijos naikinančią invaziją atremianti Ukraina suteiks humanitarinę pagalbą  Etiopijai ir Somaliui – 50 tūkst. kviečių. Ukrainos ministrų kabineto atitinkamas nutarimas skelbia, kad šiuos grūdus skirs Valstybinė maisto ir grūdų korporacija, o siuntos vertė – 420 mln. grivinų (11,5 mln. eurų) – bus kompensuota iš valstybės iždo rezervo.

Rusijos naikinančią invaziją atremianti Ukraina suteiks humanitarinę pagalbą Etiopijai ir Somaliui – 50 tūkst. kviečių. Ukrainos ministrų kabineto atitinkamas nutarimas skelbia, kad šiuos grūdus skirs Valstybinė maisto ir grūdų korporacija, o siuntos vertė – 420 mln. grivinų (11,5 mln. eurų) – bus kompensuota iš valstybės iždo rezervo.

Automobilių spalvos dažnai atspindi savininko asmenybę. Konservatyvūs pirkėjai mėgsta monochromatines spalvas, o ekstravertai nevengia ryškesnių automobilių. Visgi nors automobilių gamintojai siūlo įvairioms asmenybėms tinkančias spalvas, didžioji dalis vairuotojų renkasi laiko patikrintus tonus. Automobilių spalvų tendencijos dažnai skiriasi pagal šalis – JAV gyventojų mėgstami atspalviai nebūtinai yra populiarūs Vokietijoje, Ispanijoje, arba Meksikoje.

Rugsėjo 19-22 d. Vilniaus Savanorių prospekte susidarys spūstys. Priežastis – viaduko remontas Savanorių pr.-Vaduvos g. Apie eismo ribojimus praneša Vilniaus miesto savivaldybė. Vilniaus miesto centro kryptimi eismas vyks antra eismo juosta, greitis bus ribojamas iki 30 km/h. Remonto darbus atlieka UAB „Tiltuva“. Vilniaus miesto savivaldybė atsiprašo už laikinus nepatogumus.

Bankas „Swedbank“ kartu su Suomijos banku „OP Corporate Bank“ suteikė 159,5 mln. eurų sindikuotą paskolą prekybos centrą „Akropolis“ Vilniuje valdančiai įmonei „Ozo turtas“. Didžioji dalis paskolos bus naudojama refinansuoti ankstesnę įmonei skirtą paskolą, pranešė „Akropolis Group“. „Didžiąją dalį naujos paskolos panaudosime ankstesnės paskolos refinansavimui, grupės likvidumui sustiprinti ir tolimesnei grupės plėtrai“, – pranešime teigė „Akropolis Group“ direktorius ir valdybos pirmininkas M...

Europos Sąjungai (ES) ieškant sprendimų, kaip skubiai sumažinti rekordines elektros kainas vartotojams, dujų kainų lubų nustatymas yra viena iš galimybių, tačiau ne pagrindinė, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Pasak jos, tai sukeltų sunkumų Bendrijai apsirūpinant dujomis iš alternatyvių Rusijai rinkų.

Įsibėgėjus mokslo metams tiek tėveliams, tiek patiems vaikams itin aktuali tampa popamokinė veikla. Vis dėlto kylančios kainos būrelių neaplenkė – užsiėmimai pabrango 20–30 proc., kai kurie ir daugiau. Anot pašnekovų, po karantino bandoma atgaivinti veiklas ir pritraukti daugiau vaikų, todėl atsirado nemažai naujovių, pastebimos naujos tendencijos. Yra vaikų, kurie renkasi „Anime“ ar „Superherojų“ būrelius, gilina matematikos ar anglų kalbos įgūdžius.

Buvusį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) pastatų kompleksą Vilniuje liepą aukcione už 13,59 mln. eurų įsigijusios statybų bendrovė „YIT Lietuva“ ir jos partnerė – nekilnojamojo turto projektų vystytoja „Reefo“ čia ketina plėtoti būsto projektą. „YIT Lietuvos“ vadovas Kęstutis Vanagas sako, kad 1,1 ha sklypas J. Basanavičiaus gatvėje yra patrauklioje vietoje, Vilniaus centre, kur būsto paklausa išlieka itin didelė.

Viena didžiausių šalyje statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) už daugiau nei 27 mln. eurų rekonstruos „Aukštaitijos“ sporto rūmus ir juose įrengs baseiną.  Įmonė pasirašė rangos sutartį su Panevėžio miesto savivaldybe, pranešė PST.  6,76 tūkst. kv. metrų bendro ploto pastatas po rekonstrukcijos bus išplėstas iki maždaug 12,25 tūkst. kv. metrų. Darbus numatoma atlikti per 35 mėnesius, rašoma pranešime.

Vokietijos centrinis bankas pirmadienį pareiškė, kad vis labiau tikėtina, jog didžiausia Europos ekonomika trauksis „ilgesnį laiką“, Rusijai stabdant energijos tiekimą žemynui.  „Vokietijos ekonomikos nuosmukio ženklų daugėja“, – sakoma Bundesbanko mėnesinėje ataskaitoje, perspėjančioje apie „platų ir užsitęsusį ekonominės veiklos nuosmukį“.  Tikėtiną recesiją visų pirma lems „pasiūlos suvaržymai“, kitaip tariant, sumažėjęs energijos tiekimas po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Klaipėdos uostas šiais metais, nepaisant reikšmingo krovos apimčių kritimo, išlieka lyderis Baltijos valstybėse, ketvirtas Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Klaipėdos uosto direkcija pranešė, jog krova per aštuonis šių metų mėnesius buvo 18,9 proc. kuklesnė nei tuo pat metu pernai – 23,804 mln. tonų. Naftos Būtingės terminale palyginamuoju laikotarpiu perpilta 8 proc. daugiau – 5,098 mln. tonų. Krovinių srautai per Rygos uostą augo 14,2 proc. iki 15,155 mln. tonų, Ventspilio – 23,9 proc.

Sudeginus pasaulines išžvalgytas iškastinio kuro atsargas, išsiskirtų 3,5 trln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – septynis kartus daugiau nei likęs anglies dioksido biudžetas, apskaičiuotas taip, kad visuotinis klimato atšilimas būtų apribotas iki 1,5 laipsnio, rodo pirmadienį paskelbta pirmoji vieša angliavandenilių atsargų ataskaita.

Vokietijos pramonės konglomeratas „Siemens“ pradėjo naudoti vieną didžiausių šalyje ekologiško vandenilio gamybos gamyklų. Pasak „Siemens“ pranešimo, 1350 tonų vandenilio per metus gaminsianti gamykla pradėjo veikti Bavarijos mieste Vunzydelyje. 45 proc. jos operatorės „WUN H2“ akcijų valdys „Siemens“ padalinys „Siemens Financial Services“, tiek pat – pramoninių dujų gamintojas „Riessner Gase“, o likusius 10 proc.

ES siekia užsitikrinti nepaprastąsias galias, kurios leistų priversti įmones greitai nukreipti išteklius, kai reikės skubiai išspręsti tiekimo grandinių trikdžius, sakoma pirmadienį pristatytame teisės akto projekte.  Šis pasiūlymas – tai dalis ES atsako į jos skaudžią patirtį per COVID-19 pandemiją, kai Jungtinės Valstijos ir Kinija sustabdė vakcinų ir kitų svarbių produktų eksportą, kad galėtų aprūpinti savo piliečius.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“, turinti bazę Vilniaus oro uoste, pranešė, jog savo orlaivių parką papildys 75 naujais „Airbus A321neo“ lėktuvais. Anot pranešimo, įsigydama šiuos orlaivius, kurių didžioji dalis turėtų būti pristatyti 2028–2029 metais, bendrovė įgyvendina planą iki 2030-ųjų daugiau kaip triskart iki pusės tūkstančio išplėsti savo lėktuvų parką.

Norvegijos maisto pramonės grupės „Orkla“ valdoma bendrovė „Orkla Foods Latvija“, gaminanti „Spilva“ prekės ženklo produkciją, kuri realizuojama ir Lietuvoje, pernai pasiekė 22,327 mln. eurų apyvartą -  21,7 proc. kuklesnę nei užpernai. 2021-aisiais patirtas 706,8 tūkst. eurų nuostolis, palyginti su 2,22 mln. eurų pelnu 2020 metais, nurodoma Latvijos įmonių registrui pateiktoje bendrovės ataskaitoje.

Statybos įstatymo pataisa, pagal kurią nauja būtų pripažįstama tokia statyba, kai statinio bet kuris išorinis matmuo padidėja daugiau negu 50 proc., kelia korupcijos rizikų, pareiškė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).  „Pateikta kritinė pastaba susijusi su visuomenei aktualios problemos sprendimu, kuomet prisidengiant statinio rekonstrukcija iš esmės pastatomi nauji statiniai.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) ieško, kas už 486 tūkst. eurų parengtų būsimo vėjo parko Baltijos jūroje jungties su sausuma infrastruktūros studiją ir kvalifikacijos reikalavimus jos projektuotojams ir rangovams. Infrastruktūros studija nustatys tinkamiausią parko prijungimo prie sausumos tinklų alternatyvą, pranešė LEA.  Konkurso dalyvių pasiūlymų laukiama iki spalio 10 dienos, o studija, tikimasi, bus parengta kitų metų gegužės mėnesį.

Šiandien Žemės ūkio ministerijoje vykusiame susitikime JAV ambasadorius Robertas Gilchristas ir Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas aptarė JAV Maisto saugos ir inspekcijos tarnybos pranešimo, kad Lietuva nuo šiol turi teisę eksportuoti kiaušinių produktus į JAV, svarbą, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Lietuva tapo antra ES šalis po Nyderlandų, gavusia tokį leidimą. Pranešama, kad leidimas gautas po aštuonerius metus trukusio proceso bei laipsniškos pažangos per pastaruosius metus.

Bankrutuojanti Kauno didmeninės naftos produktų prekybos įmonė „Mogita“ jos kreditoriui – Rusijos naftos koncernui „Rosneft“ – turės sumokėti jo reikalaujamą 190 tūkst. eurų skolą.  Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 13 dieną nutarė, kad „Mogita“ Rusijos koncernui turi sumokėti 183 tūkst. eurų skolą bei 6,6 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Teismas paliko nepakeistą liepą priimtą Kauno apygardos teismo sprendimą.

Lietuvoje veikiantis Jungtinės Karalystės bankas „Revolut“ rugsėjo 11 dieną patyrė kibernetinę ataką, jos metu programišiai gavo prieigą prie 0,16 proc. banko klientų duomenų, rašo portalas vz.lt. Pasak „Revolut“, Lietuvoje apie incidentą informuoti 379 klientai, jų lėšos saugios.  „Revolut“ teigimu, manoma, kad įsilaužėliai prieigą prie duomenų gavo fišingo (angl. phishing) būdu, kai iš vieno darbuotojų prisijungimo duomenys buvo išvilioti naudojant socialinės inžinerijos metodus.

Po metus trukusių teisinių ginčų „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profesinė sąjunga skelbia atnaujinanti planus rengti streiką. Kaip BNS sakė VVT profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius, neterminuotą streiką planuojama pradėti spalio 3-iąją, nes per metus su VVT administracija nepavyko išspręsti nesutarimų dėl darbuotojų atlyginimų skaičiavimo metodikos, sąlygų gerinimo. „Mes jau žinome, kad Lietuvos teismai pripažino streiką teisėtu, jo metu turime užtikrinti 50 proc.

Aplinkos ministras ragina skubiai pertvarkyti vandentvarkos sektorių ir dar šioje Seimo sesijoje būtina priimti tam kelią atversiančią naują Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakciją. Kitu atveju, Simono Gentvilo teigimu, jau sausio pradžioje dalis vandentvarkos įmonių bankrutuos.

Žemutinės Saksonijos – Vokietijos federalinės žemės – vyriausybės vadovas Stephanas Weilis pareiškė, kad Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ niekada nebus naudojamas, net ir pasibaigus Vladimiro Putino vadovavimo Rusijai erai, pirmadienį skelbia Vokietijos naujienų agentūra DPA. „Pasitikėjimo praradimas yra tiek esminis, kad Vokietija daugiau niekada negalės pasikliauti Rusijos energijos ištekliais“, – sakė jis.

Klaipėdos uostas per 8 šių metų mėnesius perkrovė 23,8 mln. tonų krovinių – 19 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku.    Generalinių krovinių – konteineriuose gabenamos prekės, mediena, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti bei ro-ro kroviniai – šiemet krauta 11,83 mln. tonų – 12,7 proc. daugiau, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  Vien konteinerių (TEU) krova šiemet išaugo 57,5 proc. iki 651 tūkst.

Kinija pastaruoju metu smarkiai padidino anglių naudojimą dėl ekstremalių oro sąlygų, vidaus energijos trūkumo ir kylančių pasaulinių degalų kainų, sustiprindama nerimą, kad Pekino politika gali trukdyti kovai su klimato kaita.  Kinija yra didžiausia pasaulyje teršėja šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, skatinančiomis visuotinį atšilimą, o prezidentas Xi Jinpingas yra pažadėjęs nuo 2026 metų mažinti anglių naudojimą kaip pastangų kovoti su klimato kaita dalį.

Lenkijos energetikos gigantas „Orlen“ domisi Vokietijos federalinės valdžios iš didžiausio Rusijos koncerno, Kremliaus kontroliuojamo „Rosneft“ perimta „PCK Schwedt“ naftos perdirbimo gamykla Brandenburgo federalinėje žemėje, skelbia agentūra „Reuters“, remdamasi savais šaltiniais Berlyne ir Varšuvoje. Vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Lenkijos sienos esanti Švedto naftos perdirbimo įmonė patenkina apie 90 proc.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) šią savaitę greičiausiai paskelbs dar vieną didžiulį bazinės palūkanų normos kėlimą, nes naujausi JAV infliacijos duomenys parodė nerimą keliantį vaizdą, patvirtinantį prielaidas, kad centrinis bankas ir toliau turi veikti agresyviai. Dėl kylančių kainų metinė infliacija pasiekė aukščiausią lygį per keturis dešimtmečius, sukeldama pragyvenimo išlaidų krizę, nepaisant pastarosiomis savaitėmis sumažėjusių benzino kainų.

Pertvarkęs ir konsolidavęs grupės įmones „Revolut“ bankas tapo trečiuoju pagal turtą banku Lietuvoje – jo rinkos dalis padidėjo iki 16,4 proc. Banko turtas birželio pabaigoje buvo vertinamas 8,2 mlrd. eurų. Didžiausias pagal valdomą turtą antrąjį ketvirtį liko „Swedbank“ – jis užėmė 31,2 proc. rinkos (15,6 mlrd. eurų), antrasis – SEB bankas – 22,7 proc. (11,4 mlrd. eurų). Kartu šie bankai užėmė 53,9 proc. rinkos. Ketvirtoje vietoje liko Šiaulių bankas su 7,8 proc. rinkos (3,9 mlrd.

Lenkijos energetikos gigantas „Orlen“ į naują gamtinėmis dujomis kūrenamą elektrinę Gdansko uostamiestyje ketina investuoti mažiausiai 2,5 mlrd. zlotų (530 mln. eurų). Portalas energia.rp.pl skelbia, jog tokį finansavimą „Orlen“ planuoja suteikti savo antrinei įmonei „Energa“, o priėmęs galutinį investicijų sprendimą koncernas padengtų visas projekto įgyvendinimo išlaidas. Projektinis būsimos elektrinės pajėgumas – 450 megavatų. „Orlen“ valdo 90 proc. „Energa“ akcinio kapitalo, 93 proc.

Šaltieji metų mėnesiai – ne už kalnų, todėl jau dabar metas pradėti galvoti apie kitą mėnesį prasidėsiantį šildymo sezoną. Šiemet šalies gyventojai nerimauja dėl būsimo šildymo išlaidų padidėjimo, susijusio su sparčia infliacija ir kitomis priežastimis. Kai energijos išteklių kainos nesustodamos kyla, svarbu ieškoti sprendimų, kaip kuo efektyviau naudotis šildymu itin neploninant piniginės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Turkija sumokės už ketvirtadalį rusiškų gamtinių dujų importo pagal naujus sandorius, skirtus prekybai skatinti, rubliais.  V. Putinas tai paskelbė sakydamas įžanginį komentarą susitikime su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, įvykusiame Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimo užkulisiuose.

Su aukštomis energetikos produktų kainomis susiduria ne tik gyventojai, bet ir verslas. Tačiau nereikėtų visų įmonių remti valstybės biudžeto pinigais. Tai padarius, problemų Lietuvai gali būti dar daugiau. Taip yra įsitikinęs Mantas Mikuckas, „Vinted“ bendraįkūrėjas, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininkas. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ jis pripažino, kad kai kurioms labiausiai nukentėjusioms įmonėms reikėtų padėti.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri užima pirmąją pagrindinių šalies eksporto prekių sąrašo eilutę, sausio-liepos mėnesiais finansine išraiška užsienyje pardavė 27,8 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai – už 2,538 mlrd. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Importas augo 18,4 proc. iki 910,8 mln. eurų. 88,1 proc. viso eksporto ir 67,2 proc. viso importo sudarė mediena ir jos gaminiai sudarė. Eksportas ūgtelėjo 29,4 proc., importas – 14,7 procento. 26 proc.

Prancūzijos garsieji Luvro ir Versalio muziejai anksčiau išjungs apšvietimą, imdamiesi šios simbolinės priemonės, kad primintų visuomenei apie Ukrainos karo sukeltą energetikos krizę, šeštadienį pranešė kultūros ministrė.  Paryžius praėjusią savaitę paskelbė, kad pradės išjungti dekoratyvines šviesas, puošiančias miesto paminklus, keliomis valandomis anksčiau nei įprastai, o Eifelio bokštas ir kiti objektai jau sumažino apšvietimą dėl išaugusių elektros kainų.

Seimui liepos pradžioje apribojus maksimalią komercinių saulės jėgainių projektų galią bei rinkos reguliuotojui pradėjus tyrimą sustojo tolesnis šių projektų vystymas, sako rinkos dalyviai.  Saulės energetikos rinkos atstovai pasigenda aiškumo, kokie projektai galės būti įgyvendinami ir pagal kokius kriterijus jie bus atrinkti.

Į Lietuvą iš Ukrainos pargabenti ten likę „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ riedmenys – 6 vagonų sąstatas su 25 grūdovežiais, 9 vežimėliais pakrautomis platformomis ir dviem priedangos vagonais, pranešė LTG.  LTG Cargo“ riedmenys buvo parvežti iš karo Ukrainoje mažiau paveiktų teritorijų. Planuojama, kad jie papildys bendrovės  nuosavų ir Lietuvos grūdų augintojams nuomojamų vagonų parką.

Vokietijos automobilių koncernas „Volkswagen“ sekmadienį paskelbė, kad per aukščiausios klasės sportinių automobilių prekės ženklo „Porsche“ įžengimą į akcijų rinką planuoja pasiekti 70–75 mlrd. eurų įmonės įvertinimą. Orientacinė akcijų kaina sieks nuo 76,50 iki 82,50 euro už akciją, teigiama bendrovės pranešime.  „Porsche“ turėtų debiutuoti Frankfurto akcijų rinkoje rugsėjo 29 dieną.

Beveik pusė šalies gyventojų (45 proc.) teigia, kad tin didelis kainų šuolis juos paskatino riboti savo kasdienes išlaidas, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa. Dėl infliacijos niekaip nepakoregavę savo finansinės elgsenos sako tik maždaug 1 iš 10 gyventojų, pirmadienį pranešė bankas.  „Sparčiai auganti infliacija ir įtampą asmeniniame ar šeimos biudžete žadantis šaltasis sezonas beveik pusę šalies gyventojų privertė pergalvoti savo finansinius planus bei veiksmus.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pirmąjį pusmetį uždirbo 183,9 mln. eurų pelno – 30,8 mln. eurų, arba penktadaliu daugiau negu pernai tuo pat laiku (153,1 mln. eurų).  Pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – trys, pirmadienį panešė Lietuvos bankas (LB)  Grynųjų palūkanų pajamos šiemet padidėjo 61,4 mln. eurų (24,3 proc.), o grynosios paslaugų ir komisinių pajamos – 12,7 mln. eurų (10,6 proc.