Verslas

Trečiadienį Vyriausybėje skelbiama, kiek nuo kitų metų pradžios Lietuvoje bus didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Nuo šių rodiklių priklauso, kiek pajamų į rankas gaus minimalią ar kiek didesnę algą uždirbantys darbuotojai. Lietuvos bankas skaičiavo, kad MMA nuo kitų metų turėtų būti 888 eurai. Tačiau darbdaviai ir Vyriausybė su tuo nesutiko.

Užsienio šalių ginklų gamintojai svarsto galimybes Lietuvoje steigti gamyklą, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. Seimo komitetas trečiadienį svarstė klausimą dėl Lietuvos kariuomenės atsargų ir nacionalinių gamybinių pajėgumų. Pasak L. Kasčiūno, karas Ukrainoje parodė, kad reikia siekti įsigyti kuo daugiau atsargų, o ypač pravartu būtų į Lietuvą pritraukti užsienio investuotojus.

Nuo karo Ukrainoje pasekmių nukentėjusiam Lietuvos verslui numatyta skirti 50 mln. eurų paskolų apyvartinėms lėšoms ir investicijoms.   Europos Komisija pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rengiamai pagalbos priemonei, pranešė ministerija.

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriaus pajamos iš licencinės veiklos pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 1,8 karto ir siekė 375 mln. eurų, praneša Lietuvos bankas. Dešimties didžiausių įstaigų pajamos sudarė 80 proc. viso sektoriaus pajamų, o daugiau kaip pusę jų – 58 proc. – gavo viena e. pinigų įstaiga.  Centrinio banko apžvalgoje nurodoma, kad pagal apyvartą 58 proc. rinkos užėmė „Revolut Payments“, po 6 proc.

Visuomenė nuo šiol galės gauti daugiau informacijos apie įregistruotas sutartis, įkeitimus ir hipotekos sandorius – Registrų centras (RC) viešinamus duomenis papildė naujais rinkiniais, trečiadienį pranešė RC.   Šią savaitę RC pradėjo skelbti Nekilnojamojo turto (NT) registro duomenis apie NT objektų įkeitimus (hipotekas) bei Sutarčių ir teisių suvaržymų registro duomenis apie įregistruotas sutartis ir kitų objektų įkeitimus ar hipotekas.

Didžiausia mažmeninės prekybos grupė Baltijos šalyse „Maxima grupė“ pirmąjį pusmetį gavo gavo 2,4 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų – 10,3 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku (2,2 mlrd. eurų). Grupės konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) šiemet siekė 156 mln. eurų ir buvo 11 proc. mažesnis (prieš metus – 175 mln. eurų), o EBITDA marža siekė 6,5 proc. (8 proc.), trečiadienį pranešė „Maxima grupė.

Per dešimtmetį dviračių takų tinklas turėtų išsiplėsti nuo dabartinių 3 tūkst. iki 5 tūkst. kilometrų, prioritetas bus skiriamas sujungti atskirus takus į trasas, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Mūsų prioritetas bus jungtys, kad mes visoje Lietuvoje pereitumėme nuo takų prie trasų, kad būtų galima važiuoti konkrečiu maršrutu. Lietuvoje esame inventorizavę, turime 3 tūkst.

Kinijos „nelanksti“ ir „nenuosekli“ nulinio COVID politika žlugdo Europos įmonių veiklą šalyje, trečiadienį pranešė ES prekybos rūmai Kinijoje, perspėję, kad europiečių įmonių buvimas Kinijoje „nebegali būti laikomas savaime suprantamu“.  Paskelbta ataskaita tapo dar vienu užsienio verslo bendruomenės pareiškimu, kad Pekino griežta politika, skirta viruso plitimo stabdymui, kenkia antrai pagal dydį pasaulio ekonomikai ir izoliuoja ją tarptautinėje arenoje.

Vokietijos gamtinių dujų saugyklos užpildytos daugiau kaip 90 proc., nepaisant to, kad Rusija nuo šio mėnesio pradžios visiškai nutraukė jų tiekimą per Baltijos jūrą nutiestu eksporto koridoriumi, pažymi visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi „Aggregated Gas Storage Inventory“ duomenimis. „Užpildžiusi savo dujų saugyklas 90,07 proc.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį aiškinsis situaciją Kėdainių fosforo trąšų gamykloje „Lifosa“, kuri praėjusią savaitę antrą kartą šiemet laikinai sustabdė gamybą.  Pasak komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus, parlamentarai nori išsiaiškinti stabdymo priežastis, įmonės veiklos atnaujinimo galimybes, taip pat vienos pagrindinių žaliavų – amoniako – įsigijimo klausimus.

2023 metų valstybės biudžeto projektą Seimui Vyriausybė žada pateikti spalio 11-ąją – beveik savaite anksčiau nei įprastai.  Tai trečiadienį pranešė pirmasis parlamento vicepirmininkas Jurgis Razma. Dėl to Seimo valdyba pakoregavo posėdžių grafiką.  „Vyriausybė anksčiau negu priklauso pateiks biudžeto projektą, tas pateikimas spalio 11 dieną numatytas“, – trečiadienį per valdybos posėdį sakė J. Razma.

Seimo biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį aptars priemones kovojant su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymu. Šių ir kitų ekonominių bei finansinių nusikaltimų problematiką parlamentarai aptars su Generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansų ir vidaus reikalų ministerijų atstovais.

Dalis lietuviško kapitalo prekybos įmonių aljanso „Aibė“ narių, dėl kelis kartus išaugusių energijos kaštų sprendžia ar tęsti ir kaip tęsti parduotuvių veiklą: dirbti iš dalies, užsidaryti šaltajam sezonui ar apskritai nutraukti veiklą.  „Šiandien aljanso parduotuvių energijos kaštai siekia iki 8 proc. nuo pardavimų apyvartos, kai pernai vidutiniškai sudarė 1–1,5 proc. Turint omenyje, kad parduotuvių pardavimų marža vidutiniškai sudaro 20 proc.

Policija ir aplinkosaugininkai trečiadienį rengia akciją, kuria skatins vairuotojus persėsti į viešąjį transportą. Trečiadienį didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – Policijos departamento pareigūnai ir aplinkosaugininkai stabdys automobilius, kuriuose važiuoja pavieniai vairuotojai, ir dovanos viešojo transporto bilietus kviesdami keliauti aplinkai draugiškais būdais.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) šiandien kreipėsi į Vyriausybę, palaikydama Lietuvos banko siūlymą minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 2023 metais didinti etapais, rašoma pranešime spaudai. „Ekonominių iššūkių akivaizdoje verslas supranta, kad pažeidžiamiausių darbuotojų atlyginimai turi didėti.

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų siūlymus nuo kitų metų 15 proc. didinti minimalią mėnesio algą (MMA) ir beveik 16 proc. – neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).  BNS šaltiniai Vyriausybėje patvirtino, kad siūloma MMA padidinti 110 eurų iki 840 eurų (iki mokesčių), o NPD – 85 eurais iki 625 eurų.

Rugpjūtį daugelį šokiravusios elektros kainos rugsėjo mėnesį kiek sumažėjo. Vis garsiau apie naujas priemones kalbama tiek ES, tiek Lietuvoje. Tačiau nepriklausomi elektros tiekėjai kone bruka gyventojams naujas ir gerokai prastesnes sutartis vietoje senųjų. Vilnietis Tadas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) su sutuoktine augina du mažamečius vaikus. Per metus jie suvartoja gerokai daugiau nei 1 tūkst.

Estijos banko antradienį paskelbtoje atnaujintoje makroekonominėje apžvalgoje numatytas šalies bendrojo vidaus produkto šiais metais sumažėjimas 0,5 proc., augimas apytikriai 1 proc. 2023-aisiais ir iki 3,5 proc. 2024 metais. Apžvalgoje pažymima, jog dėl geopolitinio nestabilumo ekonomikos raidos ir infliacijos prognozės yra neaiškesnės nei įprastai. Centrinio banko vertinimu, Estijos ekonomikos perspektyvos labiausiai priklauso nuo tolesnės kainų dinamikos.

Norvegijos nepriklausomas turto fondas – didžiausias toks pasaulyje – antradienį paskelbė ketinantis reikalauti, kad maždaug 9 tūkst. įmonių, į kurias jis investavo visame pasaulyje, iki 2050 metų pasiektų nulines anglies dioksido emisijas.  „Visoms įmonėms nustatome nulinių emisijų tikslą vėliausiai iki 2050 metų“, – pareiškė fondo vyriausioji valdymo ir atitikties pareigūnė Carine Smith Ihenacho, paskelbdama apie naują fondo klimato veiksmų planą.

Visose Lietuvos savivaldybėse – žmonių, prašančių kompensacijų už elektros energiją ir šildymą, apgultis. Savivaldybės sako, kad didžioji dalis gyventojų prašymus pateikti atvyksta į savivaldybes, todėl ir formuojasi eilės. Gyventojai taip pat raginami Skaičiuojama, kad susidomėjimas kompensacijomis už šildymą šiuo metu yra tris kartus didesnis nei ankstesniais metais. Dėl susidariusių spūsčių kai kuriose savivaldybėse vizitui registruojama tik gruodžio viduriui.

Vokietijos pramonės produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugpjūčiu, pakilo 45,8 proc., pranešė Federalinė statistikos tarnyba („Destatis“). Tai – didžiausias šio kainų indekso metinis prieaugis nuo jo skaičiavimo pradžios 1949-aisiais, o jo augimo rekordai beveik kas mėnesį buvo gerinami nuo pernai gruodžio, pažymi „Trading Economics“. Tuo tarpu analitikai pranašavo augimo sulėtėjimą vidutiniškai iki 37,1 proc. nuo liepą užfiksuotų 37,2 procento.

Laukia brangus šildymo sezonas, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) pirmininkas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. Anot jo, šildymo kainos gali augti kartais, o kompensacijų už šildymą šiemet gali siekti kur kas daugiau gyventojų nei ankstesniais metais. Vis dėlto Vilniaus savivaldybė skaičiuoja, kad kainos išliks panašios kaip ankstesniais metais, o ministrė Monika Navickienė ramina, kad lėšų kompensacijoms gyventojams pakaks.

Automobilių spalvos dažnai atspindi savininko asmenybę. Konservatyvūs pirkėjai mėgsta monochromatines spalvas, o ekstrovertai nevengia ryškesnių automobilių. Visgi, nors automobilių gamintojai siūlo įvairioms asmenybėms tinkančias spalvas, didžioji dalis vairuotojų renkasi laiko patikrintus tonus, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Automobilių spalvų tendencijos dažnai skiriasi pagal šalis – JAV gyventojų mėgstami atspalviai nebūtinai yra populiarūs Vokietijoje, Ispanijoje, arba Meksikoje.

Maitinimo įstaigoms pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata nebus tęsiama, bet verslui gali būti pasiūlytas mokesčių atidėjimas, jei jų sąskaitos už energijos išteklius viršys 10 proc. sąnaudų, sako finansų ministrė. „Lengvata yra terminuota, jos galiojimas baigiasi su metų pabaiga, jos pratęsti neketinama“, – antradienį LRT televizijai sakė Gintarė Skaistė.  Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas vietoj įprasto 21 proc.

Jei ketini išvažiuoti už Lietuvos ribų, vienas iš tikslų turi būti Latvija. Latvijos Kultūros ministerija ypač ragina užsienio turistus susipažinti su Latvijos kultūriniu ir gamtiniu paveldu bei apsilankyti daugiau kaip 60-yje įvairių objektų, kurie patyrė plataus masto permainų, rašoma pranešime žiniasklaidai.  120,8 mln.

Kelio Kaunas-Prienai ruožo nuo Garliavos iki Prienų rekonstrukcijos priešprojektinius sprendinius už beveik 223 tūkst. eurų parengs bendrovė „Kelprojektas“. Šio kelio rekonstrukcija yra vienas Vyriausybės prioritetinių darbų.  Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) ir įmonė pasirašė tai numatančią sutartį, pagal ją kelio ruožo nuo 11,6 iki 31,1 kilometro sprendiniai turi būti pateikti per aštuonis mėnesius. Remiantis jais bus rengiamas kelio rekonstrukcijos techninis projektas.

Kanadoje rugpjūčio mėnesį kritusios benzino kainos padėjo atvėsinti metų infliaciją iki 7 proc. rodiklio, kurio nesitikėjo net analitikai, tačiau bakalėjos kainos ir toliau augo, antradienį pranešė nacionalinė statistikos agentūra.  Naujausi duomenys pažymėjo antrąjį iš eilės kainų augimo sulėtėjimo mėnesį po 8,1 proc. piko birželį. Analitikai prognozavo, kad infliacija sumažės tik labai nedaug.

Minėdama Europos judumo savaitę, Susisiekimo ministerija rugsėjo 21 dieną, trečiadienį, visuomenei, savivaldybių merams ir dviratininkų bendruomenei pristatys nacionalinės dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtros žemėlapį. Jame susisteminti duomenys, pristatantys dabartinę šių takų situaciją Lietuvoje ir iliustruojantys, kaip pėsčiųjų ir dviračių takai šalies teritorijoje išsišakos iki 2035 m., rašoma pranešime žiniasklaidai.

Europos Komisija siūlo Lietuvai skirti papildomą 142 mln. eurų paramą finansuoti 2021 metų Vyriausybės išlaidas, mokant darbo užmokesčio subsidijas už prastovas karantino metu, kai neveikė dalis verslų. Tokiu būdu bendra parama Lietuvai siektų 1,1 mlrd. eurų, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  ES Tarybai pritarus pasiūlymui, parama bus teikiama kaip lengvatinės paskolos.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad Vyriausybės ketinimus minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 15 proc., o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – beveik 16 proc. galima laikyti parama verslui. „Mes, profsąjungos esame įsitikinę, kad buvo ir yra visos prielaidos didinti MMA tiek, kiek pagal sutartą formulę iš pradžių siūlė Lietuvos bankas – tai yra iki 888 eurų.

Vyriausybei ketinant priimti sprendimą dėl minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimo nuo kitų metų 110 eurų iki 840 eurų, o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – 85 eurais iki 625 eurų, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas sako, jog dėl gresiančios recesijos MMA reikėtų didinti mažiau – iki 800 eurų, o NPD – daugiau – iki 740 eurų. Pasak Vidmanto Janulevičiaus, pagerėjus ekonomikai MMA kitąmet būtų galima didinti taip, kaip siūlė Lietuvos bankas – iki 888 eurų.

Visose Lietuvos savivaldybėse – žmonių, prašančių kompensacijų už elektros energiją ir šildymą, apgultis. Kai kur laukti reikia net po tris mėnesius. Ar valdžia jau turi planą kam ir kiek mokės kompensuodama rekordines kainas?  Apie tai – Edmundo Jakilaičio pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene, Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu, Jonavos meru Mindaugu Sinkevičiumi.

Visame pasaulyje keičiantis vartotojų įpročiams, nauji skoniai ateina ir į mūsų šalį. Greitojo maisto restoranuose Lietuvoje nuo šiol galima paragauti tortilijų, skrudintų „vištienos“ pirštelių ar mėsainių, kurie pagaminti su „mėsa“, pagaminta iš grybų. „Bloomberg Intelligence“ skaičiuoja, kad iki 2050 m. žmonių skaičius pasaulyje išaugs iki 9,7 mlrd. Prognozuojama, kad dėl to augalinių maisto produktų rinkos vertė, 2020 m. siekusi 29,4 mlrd. dolerių, 2030 m. gali išaugti iki 162 mlrd.

Dėl kritiškos situacijos elektros ir šilumos sektoriuose inicijuotą interpeliaciją energetikos ministrui Dainiui Kreiviui pasirašė 62 parlamentarai. Ji antradienio popietę įteikta Seimo pirmininkės sekretoriatui. Dokumentą pasirašė tik opozicijos atstovai, pranešė Socialdemokratų partija.

Ministerijų Vyriausybei siūlomas minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimas 15 proc. iki 840 eurų (iki mokesčių) gali dar labiau didinti infliaciją ir nedarbą, sako banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, saugiau būtų MMA peržiūrėti du kartus per metus ir sparčiau didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį.

Šiandien Lietuvos verslo konfederacija (LVK) paskelbė deklaraciją „Dėl Rusijos ar Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo ir televizijos programų retransliavimo ar platinimo internete“. Šiai deklaracijai pritarė ir dauguma Lietuvoje veikiančių televizijos programų retransliuotojų ir platintojų internete, įskaitant Lietuvos kabelinės televizijos asociaciją (LKTA), „Go3“ televiziją, „Cgates“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šeštadienį, rugsėjo 24 dieną, vyksiant planiniam Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymui esminio poveikio Lietuvos tinklo stabilumui jis neturės, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Rusijos operatoriaus duomenimis, bandymas truks 14 valandų, o per šį laiką „Litgrid“ savo veiklą koordinuos su kaimyninių šalių operatoriais, teigia įmonė.

Optimizuojant veiklą ir visoje Lietuvoje atsisakant kai kurių skyrių bei pastatų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ketina atleisti iki 110 darbuotojų, tarp jų daugiausiai – administratorių ir vairuotojų. „Optimizavimo planas – kai kuriuose rajonuose mes atsisakome pastatų ir nelieka tam tikrų pareigybių, sakykim, vairuotojų, administratorių ir panašiai“, – BNS antradienį sakė tarnybos atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas.

Trečiadienį Vyriausybės pasitarime Socialinės apsaugos ir darbo, taip pat Finansų ministerija turėtų pristatyti planus, kiek kitais metais bus didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Nuo šių dydžių priklauso, kiek algos į rankas gaus minimumą uždirbantys Lietuvos gyventojai. Į rankas didės 16 proc. Pagal įstatymus, pasitarimo medžiaga turi būti paviešinta. Tačiau nei Vyriausybė, nei ministerijos iki antradienio popietės oficialiai to dar nepadarė.

Botsvana, svarbi jautienos eksportuotoja į Europos Sąjungą, planuoja paskersti 10 tūkst. galvijų, kad pažabotų snukio ir nagų ligos (SNL) protrūkį, pirmadienį pranešė šalies pareigūnai.  Pirmasis didelis protrūkis per dvejus metus privertė Pietų Afrikos šalį rugpjūčio 24 dieną sustabdyti visą jautienos eksportą.  Kasmet iš Botsvanos į ES eksportuojama apie 9 tūkst. tonų jautienos.

Latvijos vyriausybė, siekdama sumažinti energijos išteklių vartojimą gyvenamosiose patalpose, antradienį leido per artėjantį šildymo sezoną mažinti šildymo bei karšto vandens temperatūrą. Pasak vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, nuspręsta laikinai sumažinti patalpų temperatūrą ir nustatyti ne aukštesnę kaip 19 laipsnių pagal Celsijų. Skelbiama, kad sumažinus būsto temperatūrą vienu laipsniu, bus sutaupoma apie 5 proc. išlaidų šildymui, o tai ilgainiui reiškia esminį taupymą.

Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausybei siūlo minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų padidinti 110 eurų iki 840 eurų (iki mokesčių), o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – 85 eurais iki 625 eurų, BNS patvirtino šaltiniai Vyriausybėje. Tokiu atveju MMA didėtų 15 proc., o NPD – beveik 16 procentų.

JAV greitojo maisto tinklas „McDonald's“ antradienį pirmą kartą po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vėl atidarė savo restoranus Kyjive, patvirtindamas, kad gyvenimas sostinėje grįžta į įprastas vėžes, karui trunkant jau beveik septynis mėnesius.

Prezidentūrai paskelbus apie preliminarius Vyriausybės skaičiavimus, kad dujų ir elektros kainos gyventojams 2023 metais galėtų didėti du kartus po 40 proc., o skirtumą iki rinkos kainų jiems kompensuotų valstybė, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Vyriausybė turi įvairių skaičiavimų, kiek lėšų reikėtų kompensacijoms esant skirtingoms rinkos kainoms.

Litras dyzelino Lietuvos degalinėse rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, brango 6 centais (3,6 proc.), o per metus – palyginti su pernai rugsėju – 61 centu (50,7 proc.) iki vidutiniškai 1,8 euro, pranešė kainas stebintis portalas pricer.lt.  Litras A95 benzino atitinkamai pigo 7 centais (3,8 proc.) ir brango 36 centais (27,5 proc.) ir vidutiniškai kainavo 1,67 euro.

Finansų ministerijai prognozuojant, kad realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 1,6 proc., o 2023 metais dar lėčiau, Valstybės kontrolė (VK) skelbia neatmetanti, kad Lietuvos ekonomika kitąmet galėtų susitraukti, jei toliau išliks įtempta padėtis energijos išteklių rinkose, augs infliacija, prastės verslo ir gyventojų lūkesčiai.

Sąskaitos už elektrą šokiruoja ne tik gyventojus, bet ir įmones, įvairias viešąsias įstaigas. Kai kurios iš jų, gavusios 20 tūkst. eurų sąskaitą, ieško geradarių, norinčiųjų ją apmokėti. Elektros tiekėjai komentuoja, kad dauguma klientų, nors ir suvartoja tą patį kiekį, kas mėnesį už elektrą moka vis daugiau.  Klaipėdoje įsikūręs kūrybinis inkubatorius „Kultūros fabrikas“ socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo 20 tūkst. elektros sąskaita.

Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ilgalaikės grūdų kainos gali padidėti 7 proc., rodo pirmadienį paskelbti atlikto tyrimo rezultatai, taip pat parodę, kad padidinus pasėlių plotus kitose šalyse siekiant kompensuoti grūdų trūkumą, padidėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.  Rusijos ir Ukrainos, dar vadinamų „pasauliniais duonos krepšeliais“, bendras eksportas sudarydavo apie 28 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos.

Keletas paprastų katilo nustatymų pakeitimų padėjo Timui Džounsui sutaupyti 100 svarų sterlingų – ir tai užtruko vos kelias minutes. Išjungus katilo išankstinio šildymo nustatymą ir pažeminus temperatūrą, jis sumažino energijos sąnaudas. Timo metinė dujų sąskaita nuo 2020 m. rugsėjo iki 2021 m. rugpjūčio mėn. siekė 380 svarų. Jo sąskaita už dujas po to, kai jis atliko energijos taupymo pakeitimus – nuo ​​2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn.