Verslas

Valstybės kontrolei ir Lietuvos bankui (LB) nuogąstaujant, kad kitų metų valstybės biudžete numatyta parama gyventojams ir verslui galėtų būti tikslingesnė, finansų ministrė teigia, kad kompensacijos ne visiems, o tik mažiau elektros vartojantiems gyventojams galėtų būti mokamos ateityje, tačiau tam reikėtų ruoštis jau dabar.

Vakar vėlai vakare paaiškėjo, jog tarptautinėje, net dešimt šalių vienijančioje loterijoje „Vikinglotto“ – lietuvis laimėjo visą Aukso puodą su 5,4 milijono eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Laimingasis bilietas, žaidėjui atnešęs 5 449 588 Eur, buvo pirktas spalio 31-osios popietę, parduotuvėje „Maxima“, esančioje Statybininkų g. 4, Pakruojyje. „Šiųmetis „Vikinglotto“ šūkis skelbia, jog sėkmingi skaičiai yra visur aplink mus.

Seimo nariai ėmė teikti siūlymus kitų metų biudžetui, aktyviausi šioje srityje – opozicijos atstovai. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad daugelio pasiūlymų rimtai nesvarstys, kadangi kolegos parlamentarai prašo pinigų savo idėjoms, tačiau nenurodo, iš kur tų pinigų ištraukti. Seimo komitetams ir komisijoms analizuojant Vyriausybės Seimui pateiktą 2023 metų valstybės biudžeto projektą, parlamentarai savo ruožtu įvairioms reikmėms siūlo rasti dar daugiau kaip 1,033 mlrd. eurų.

„Atsipalaiduokite, juk šventės artėja“ – tokiu šūkiu pasitinka ir šventinį laikotarpį kartu lengviau išgyventi kviečia prekybos tinklas „Lidl“. Kiek anksčiau nei įprastai startuojančios kalėdinės kampanijos žinutė užkoduota ir šiandien pristatomame vaizdo klipe. Jame naujai atsiskleidžia dar 1977-aisiais grupės „The Commodores“ išleista legendinė daina „Easy“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vilniaus oro uoste dėl būsimų naujo keleivių išvykimo terminalo statybų nuo penktadienio laikinai perkeliama tarpmiestinių autobusų stotelė, ketvirtadienį pranešė oro uostas. Nuo šiol kurį laiką tarpmiestiniai autobusai atvyks į P2 automobilių stovėjimo aikštelėje esančias autobusų stovėjimo vietas. Minėtoje teritorijoje bus įrengta būsimų statybos darbų aikštelė.

Turkijoje metų infliacija spalį paspartėjo iki 85,51 proc. – aukščiausio lygio nuo 1997-ųjų, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys, šalies prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui aktyviai ginant netradicinį požiūrį į pinigų politiką, skirtą kovoti su pragyvenimo krize.

Žmonių, kurie kreipėsi dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų rusėjo-spalio mėnesiais, skaičius didžiuosiuose šalies miestuose išaugo 2 kartus. Didžiausias augimas stebimas Vilniaus miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybėse.

Vyriausybei pateikus savo nuomonę apie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko konservatoriaus Mykolo Majausko siūlymą neribotai taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą restoranams, kultūrai, pramogoms ir sportui, diskusijos dėl jos bus pratęstos Seime, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį, kaip ir tikėtasi, dar kartą ženkliai padidino bazinę palūkanų normą, stiprindamas pastangas atvėsinti infliaciją labai svarbių JAV kadencijos vidurio rinkimų išvakarėse.  Išaugusiai infliacijai darant vis didesnį spaudimą amerikiečių šeimoms, prezidento Joe Bideno laukia sunki kova dėl abiejų Kongreso rūmų kontrolės išlaikymo.

Paramą daugiabučių renovacijai administruojančiai Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) šiemet dar nepateikus nė vieno kvietimo namų atnaujinimo finansavimui, projektų rengėjai baiminasi, kad valstybė tam pritrūko pinigų. Tuo metu Aplinkos ministerija sako, jog pinigų bus. Paraiškų teikėjai ir statybos bendrovių atstovai tikina, kad dabartinė tvarka ydinga, procesai trunka per ilgai, o norint juos išjudinti būtinos esminės permainos.

Seimo opozicijai siūlant kelių priežiūrai kitais metais skirti papildomus beveik 200 mln. eurų, šią sumą būtų galima imti iš mokesčių, susijusių su keliais bei degalų akcizų, sako socialdemokratas Liudas Jonaitis. „Mokame pinigus už degalus, mokame už kelius ir tas akcizas susirenka nemažas – 1,2 mlrd. eurų. reikėtų mums dabar paskaičiuoti, kiek iš tų tų pinigų skirti keliams. Pagal dabartinę situaciją, reikėtų apie 85 proc., dabar skiriama gal 56 proc.

Vilniuje ir Panevėžyje veikianti nestandartinių metalo konstrukcijų projektavimo ir gamybos įmonė „Arginta Engineering“ per šiuos metus planuoja konsoliduotas pajamas padidinti iki 68 mln. eurų. Pelną, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo (EBITDA), planuojama padidinti iki 4 mln. eurų, teigiama įmonės pranešime. Metų pradžioje bendrovė planavo 64 mln. eurų pajamas ir 3,8 mln. eurų EBITDA.

Seimas ketvirtadienį planuoja apsispręsti dėl pataisos, kad teisėjai valstybinę pensiją galėtų gauti ir juos atleidus iš pareigų dėl sveikatos būklės. Šiuo metu Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas numato, kad ji skiriama, kai teisėjas sulaukia įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus.

Seimas ketvirtadienį svarstys Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimo. Nuo 2023 metų sausio NPD turėtų augti apie 16 proc. iki 625 eurų.  Toks dydis būtų taikomas, jeigu gyventojo darbinės pajamos neviršys prognozuojamo kitų metų šalies vidutinio (VDU) darbo užmokesčio – 1926 eurų. Dabar jis siekia 1704 eurus.

Seimo komitetams ir komisijoms analizuojant Vyriausybės Seimui pateiktą 2023 metų valstybės biudžeto projektą, parlamentarai savo ruožtu įvairioms reikmėms siūlo rasti dar daugiau kaip 1,033 mlrd. eurų.   Biudžete lėšų prašoma sporto kompleksams, keliams, greitosios pagalbos medikams, ugniagesiams, Eurolygos finalo ketverto varžybų organizavimui Kaune, nuo seksualinio smurto nukentėjusiems žmonėms, kt. Beveik visų siūlymų teikėjai – opozicijos atstovai.

Pandemija jau pasibaigė, tačiau dalis darbuotojų taip ir liko dirbti namuose. Tuo patenkinti ne visi darbdaviai. Dalis jų bando susigrąžinti darbuotojus į biurą, o kiti atvirai rėžia, kad darbuotojas, kuris gali dirbti namuose yra nereikalingas. Vis tik įdarbinimo specialistai pažymi, kad patys darbuotojai teikia pirmenybę mišriam darbo pobūdžiui – nori dirbti ir namuose, ir biure.

Dėl karo Ukrainoje ir nenumaldomai brangstančių energetikos išteklių nemažai Europos šalių, tarp jų ir Lietuva, siekia maksimaliai mažinti elektros suvartojimą ir taip kuo mažiau remti šalį agresorę. Nors taupymo ėmėsi tiek įmonės, tiek prekybos tinklai, o gyventojai taip pat labai skatinami tą daryti, kai kuriems kyla pasipiktinimas dėl, jų požiūriu, nereikalingų savivaldybės išlaidų elektrai.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius iškėlė ambicingą tikslą – iki 2030 m. pusė sostinės automobilių turi būti elektromobiliai. Tam statoma tūkstančiai naujų įkrovimų stotelių. Ministerijos skatina gyventojus rinktis elektromobilius ir dėl siūlomų kompensacijų bei pripažįsta, kad jei Vilnius pasiekti tikslą bus sunku, bet įmanoma, tai kitiems miestams, norintiems pasiekti, kad jų gatvėse važiuotų daugiau elektromobilių, reikia daug daugiau pastangų.

Seimui leidus nuo lapkričio gyventojams nebemokėti už nišas savivaldybių įrengtuose kolumbariumuose, tuo galės pasinaudoti ne visų didmiesčių gyventojai. Už vietas kolumbariumuose teks ir toliau mokėti vilniečiams bei kauniečiams, nes tuose miestuose šios mirusiųjų palaikų saugojimo vietos įrengtos ne savivaldybių, o privačiomis lėšomis. Vilniuje – beveik 600 laisvų vietų ir visos mokamos Vilniuje veikia trys kolumbariumai – Kairėnų, Liepynės ir Sudervės kapinėse.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ne kartą į Seimą nešė pasiūlymus, kaip kovoti su automobilių tarša Lietuvoje, tačiau visi atsimušė į sieną. Parlamentarai atmetė tiek automobilių mokesčio idėją, tiek siūlymą išvyti iš šalies kelių labiausiai dūmijančius automobilius. Tačiau Aplinkos ministerija rankų nenuleidžia ir ruošia naujas iniciatyvas, kaip kovoti su teršėjais.

Šiemet persikvalifikavimo programose dalyvavo 2,7 karto daugiau lietuvių nei pernai. Mažiausiai tam ryžosi vyresni nei 55 metų amžiaus asmenys. Specialistės tikina, kad nereikia savęs nurašyti ar galvoti, kad jau per vėlu – jei žmogus yra darbingas, nori tobulėti, jis turi taip ir padaryti. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiais metais daugiausia persikvalifikavimų įvyko Vilniuje ir Kaune, daugiau nei pusė asmenų – moterys, o populiariausia sritis – IT.

Europa siekia iki 2050 m. siekia tapti klimatui neutraliu žemynu, tačiau šimtas miestų tą tikslą ketina pasiekti daug greičiau – iki 2030 m. Tarp jų ir du Lietuvos miestai – Vilnius ir Tauragė. Per aštuonerius metus tapti aplinkai absoliučiai nežalingais miestais yra nemenkas iššūkis, tačiau Europos Sąjunga pasirengusi ir pati skirti milijonus eurų, ir padėti pritraukti investicijas.

Lietuva turi didžiausią vienkartinių maišelių priklausomybę Europos Sąjungoje (ES): vienas gyventojas per metus sunaudoja 332 plastikinius maišelius, kuriems suirti reikia daugiau nei 500 metų. Tad reikėtų jų atsisakyti – ateityje, greičiausiai, taip ir bus. O alternatyvų, pasirodo, yra nemažai. Neseniai Seimo Aplinkos komitetas pritarė siūlymui apmokestinti plastikinius maišelius – parduotuvėse bus draudžiami nemokami vienkartiniai plastiko maišeliai ir pirkėjai turės už juos mokėti.

Atpigus aplinkos taršos leidimams ir Klimato kaitos programai negaunant suplanuotų lėšų, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad pinigų pritrūks visoms biudžetinėms įstaigoms, pateikusioms paraiškas įsirengti saulės elektrines.  Pasak jo, šiemet į programą įplauks trečdaliu mažiau pinigų – apie 85 mln. eurų, o planuota 137 mln. eurų. Kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad į programą įplauks 83,4 mln. eurų.

Klaipėdoje bus statomas dengtas futbolo maniežas,  savivaldybė pasirašė sutartį dėl projektavimo paslaugų. Kaip BNS informavo Klaipėdos savivaldybė, naujas statinys planuojamas Baltijos prospekte, šalia Baltijos gimnazijos.  Su bendrove „SRP Projektas“ pasirašyta sutartis dėl projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų.

Anksčiau ar vėliau daugeliui vairuotojų aktualus tampa automobilio remontas, jo kokybė ir kaina. Vis tik svarbu nepamiršti, kad už nekokybišką autoserviso paslaugą gyventojai gali reikalauti grąžinti pinigus, atlyginti žalą ar nemokamai perdaryti.

Aplinkosaugininkai visą lapkritį tikrins autoservisus ir automobilių dirbtuves garažuose, ar šios veikia teisėtai ir ar patalpos šildomos nenaudojant atliekų. Kaip informavo Aplinkos apsaugos departamentas, pradedamas antrasis akcijos „Garažiukas – Kaminukas 2022“ etapas. Akcija siekiama skatinti autoservisus veiklą vykdyti neteršiant aplinkos. „Daugiausia transporto priemonės atliekų susidaro pas jų ardytojus bei autoservisuose automobilių remonto metu.

Prekių ir paslaugų kainos auga, tačiau daugelio darbuotojų atlyginimai kartu su kainomis nedidėja. Darbuotojams svarstant, kaip sudurti galą su galu, kai kuriems iš jų gali tekti verstis su mažesnėmis pajamomis.  Taip nutiks darbuotojams, dirbantiems lauko ar kilnojamus darbus. Nuo lapkričio 1 dienos mažinamas leistinas kompensacijų dydis darbuotojams, dirbantiems lauke ar tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu.

Lietuva siekia, kad Baltijos šalys savo elektros tinklus su Vakarų Europa sinchronizuotų 2024-ųjų vasarį, sako Jungtinėse Valstijose viešintis energetikos ministras Dainius Kreivys. „Mūsų noras yra 2024 vasario mėnuo. Yra noras ir dedame visi pastangas“, – lrt radijui antradienį sakė ministras.

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai teigia, kad šiemet dėl pabrangusių žaliavų augo ir kapams skirtų žvakių kainos. Pasak kai kurių tinklų atstovų, šiemet prieš Vėlines, palyginti su pernai, žvakių parduodama mažiau.   Tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė tvirtino, kad kai kurių žvakių kainos augo beveik ketvirtadaliu.  „Deja, infliacija paveikė ir šias prekes. Skirtingai nuo žvakės tipo jos pabrango nuo 11 iki 23 procentų“, – BNS teigė V. Budrienė.

Virtualiųjų valiutų sukčiai iš vyro Vilniuje per rugsėjį ir spalį išviliojo 23,1 tūkst. eurų. Kaip pranešė Vilniaus policija, iš 1981 metais gimusio vyro sukčiai pinigus išviliojo per virtualiųjų valiutų investavimo platformą.

Lietuvos savivaldybės yra įpareigotos iki kitų metų pradžios nustatyti mažos taršos zonas savo teritorijose. Nors vieni miestai jau nusimatė planus, kada apmokestins taršių automobilių įvažiavimą į miesto centrą, kitos savivaldybės laukia rekomendacijų iš Susisiekimo ministerijos. Pastaroji žadėjo iki spalio vidurio miestams pateikti gaires, tačiau to nepadarė – rekomendacijas žada pateikti šių metų gale.

Visų šventųjų ir Vėlinių dienomis, lapkričio 1-ąją ir 2-ąją, įvažiavimas į Neringą lengvaisiais automobiliais bus nemokamas, pranešė Neringos savivaldybė. Taip pat nuo lapkričio 1-osios kelioms transporto priemonių grupėms pradedami taikyti mažesni vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą dydžiai, galiosiantys iki kitų metų balandžio 30-osios.   Dar labiau mažėja lengviesiems automobiliams taikomas vietinės rinkliavos dydis –  nuo 10 iki 5 eurų už įvažiavimą.

Dekarbonizuojant pramonę, transporto sektorių ir augant elektros vartojimui, Lietuvai po 2030 metų gali prireikti mažų branduolinių reaktorių, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Anot jo, 2030-aisiais planuojamam 18 teravatvalandžių (TWh) suvartojimui padengti pakaks atsinaujinančios energetikos, tačiau vėliau poreikis didės.  „Dar turėsime po 2030 metų galimybe pasistatyti du parkus jūroje, bet to mums nepakaks.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad elektrą gaminančių įmonių vadinamieji viršpelniai vėl taps aktualūs, jei elektros kaina grįš į buvusias aukštumas. „Šiuo metu kainos yra žymiai žemesnės už tą slenkstį, nuo kurio skaičiuojami viršpelniai. (...) Viršpelnių klausimas bus aktualus, jeigu kaina grįžtų į tas buvusias aukštumas. (...) Jei kainos pakils, tą mechanizmą reikia turėti“, – antradienį lrt radijui sakė Jungtinėse Valstijose viešintis ministras.

Nuo lapkričio 1-osios tiek įmonėms, tiek gyventojams mokėti grynaisiais bus galima tik iki 5 tūkst. eurų, o virš šios sumos reikės daryti pavedimus per banką. Tačiau atsiskaitymai grynaisiais bus toleruojami, pavyzdžiui, kai viena sandorio pusė neturės sąskaitos, reikės atsiskaityti greitai, neveiks internetas ar kitais atvejais. Apie tai teks informuoti Valstybinę mokesčio inspekciją. Tai turės padaryti abi pusės.

Nuo antradienio mažėja didžiausias leistinas greitis automagistralėse ir greitkeliuose – čia lengviesiems automobiliams ir motociklams jis galės siekti 110 kilometrų per valandą (km/h). Šis reikalavimas galios iki kovo 31 dienos – vasaros sezonu šio tipo keliuose leidžiamas 130 km/h greitis.

Jungtinėje Karalystėje, kur gyvena tūkstančiai emigravusių lietuvių, žmones taip pat neramina išaugusios sąskaitos už elektrą ir dujas. Tačiau, pasirodo, didelė jų dalis nesikreipia į energetikos kompanijas, kad gautų vyriausybės įvestas laikinas kompensacijas. Pirmadienį apie tai rašo britų nacionalinio transliuotojo BBC naujienų portalas. Nuo spalio 1 d. šalies namų ūkiai jau pradėjo gauti pirmas išmokas, iš jiems numatytų 400 svarų sterlingų (464 eurų). JK paštas (angl.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmadienį su savo Turkijos kolega Hulusi Akaru kalbėjosi apie Maskvos sprendimą sustabdyti dalyvavimą susitarime, kuris leido atnaujinti dėl invazijos nutrūkusį Ukrainos grūdų eksportą.  „Buvo aptarti klausimai dėl Rusijos sustabdyto „Juodosios jūros grūdų iniciatyvos“ susitarimo dėl žemės ūkio produktų eksporto iš ukrainietiškų uostų įgyvendinimo“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Didmeninės prekybos ir logistikos bendrovei „Sanitex“ teisme nepavyko panaikinti aplinkosaugininkų sprendimo, dėl kurio ji turi sumokėti 55,4 tūkst. eurų mokesčio už aplinkos taršą. Ši prievolė atsirado išsiaiškinus, kad jos atliekas netinkamai tvarkė bankrutavusi įmonė „Metrail“. Vilniaus apygardos administracinis teismas spalio 27-ąją atmetė „Sanitex“ skundą, kuriuo ji ginčijo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) sprendimą dėl panaikintų „Metrail“ dokumentų.

„Omniva“ prekės ženklą Baltijos šalyse naudojanti Estijos valstybinė pašto paslaugų ir logistikos bendrovė „Eesti Post“ (Estijos paštas) pranešė per tris šių metų ketvirčius gavusi 91 mln. eurų veiklos pajamų – 16 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Veiklos sąnaudoms sumažėjus 3 proc. iki 91,7 mln. eurų, patirtas 699 tūkst. veiklos nuostolis. Pasak bendrovės, pajamos sumenko visose paslaugų grupėse, o labiausiai – tarptautinio tranzito paslaugų.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) atkreipia vairuotojų dėmesį, kad darbų vietose, ypač ties šviesoforais, neretai formuojasi spūstys, o esant intensyvesniam eismui Vėlinių metu eismo sąlygos gali būti dar sudėtingesnės.  LAKD atstovai iš anksto ragina planuoti savo kelionės maršrutą bei atkreipti dėmesį į vietas, kuriose vykdomi darbai.

Didelė dalis Kinijoje esančios didžiausios pasaulyje „iPhone“ gamyklos darbuotojų išskubėjo į gimtuosius miestus ir kaimus, kai dėl COVID-19 bangos sustojo gamyba ir operatorė „Foxconn“ sustabdė gamyklą. Taivano technologijų milžinės gamyklą Džengdžou palietė masinis protrūkis, o bendrovė teigia kasdien tikrinanti darbuotojus ir pasirūpinanti, kad darbuotojai bendrautų tik atskiromis grupėmis.

Vienas iš internetinės bankininkystės paslaugos „Revolut“ įkūrėjų Nikolajus Storonskis atsisakė Rusijos pilietybės, skelbia Vokietijos „Deutsche Welle“. Milijardierius N. Storonskis,  2015-aisiais kartu su ukrainiečiu Vladu Jacenka įkūręs „Revolut“, yra Jungtinės Karalystės pilietis, atsisakė Rusijos pilietybės, pirmadienį rašo „Forbes“, remdamasis bendrovės atstovu. „Nikas yra JK Britanijos pilietis“, – „Forbes“ cituoja „Revolut“ atstovo spaudai žodžius.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Pietų Korėjoje susitiko su aukščiausiais šios šalies žemės ūkio politikos pareigūnais, kurie remia ir skatina dvišalį bendradarbiavimą žemės ūkio produkcijos prekybos, mokslo, inovacijų bei maisto saugos srityse. Ministras išreiškė nuoširdžią užuojautą dėl vizito išvakarėse įvykusios tragedijos Itavon rajone Seule, rašoma pranešime žinaisklaidai.

Rusija pirmadienį pareiškė norinti Ukrainos „įsipareigojimų“ nenaudoti grūdų eksporto koridoriaus kariniais tikslais. Maskva tai paskelbė praėjus kelioms dienoms po dronų atakos prieš jos laivus okupuotame Kryme, dėl kurios ji apkaltino Ukrainą ir Jungtinėms Tautoms bei Turkijai pranešė stabdanti savo dalyvavimą susitarime dėl grūdų.

Lietuvos užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ gali naudoti prekės ženklą „Getjet“ teikdama oro transporto ir pilotavimo paslaugas, nusprendė teismas.  Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį atmetė Maltos lėktuvų nuomos tarpininkės „Get Jet Limited“ ieškinį – pastaroji prašė panaikinti Valstybinio patentų biuro šių metų sausį priimtą sprendimą. Pasak teismo, „GetJet Airlines“ pateikė įrodymus, kad ji naudojo ženklą „Getjet“ nuo 2014 metų lapkričio iki 2019 metų lapkričio.

Valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkoje pagrindinis rodiklis šeštą mėnesį iš eilės vėl sumažėjo. Rugsėjį pasiekęs neutralią ribą, spalį jis mažėjo dar 0,3 balo ir siekia 99,7, skelbiama Užimtumo tarnybos pranešime spaudai. „Darbo rinkos nežlugs, bet prastesnė situacija buvo fiksuojama tik COVID-19 pandemijos piko metu“, – pabrėžė Enzo Weberis, IAB prognozių vadovas.

Garantinio elektros tiekimo paslaugos kaina lapkritį, palyginti su spaliu, mažėja 27,7 cento ir kainuos 36 centus už kilovatvalandę (su PVM), pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Pritaikius valstybės nuo liepos mokamą 9 centų kompensaciją, garantinis tiekimas lapkritį vartotojams, pasirinkusiems vienos laiko zonos standartinį tarifą, kainuos 27 centus už kilovatvalandę. ESO duomenimis, garantinio elektros tiekimo paslauga lapkritį bus tiekiama maždaug 63 tūkst. buitinių vartotojų.