Verslas

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę augo 9 proc. iki 261 euro už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina lapkričio 21–27 dienomis buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje.  „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad atšalus orams elektros kainos auga visoje Europoje, tai lemia brangstančios gamtinės dujos.

Lenkijos energetikos milžinas „Orlen“ Varmijos mozūrų vaivadijoje stato pirmąją šalyje didelę biometano gamyklą, į kurią planuoja investuoti daugiau kaip 180 mln. zlotų (38,4 mln. eurų), skelbia portalas motoryzacja.interia.pl. Pasak „Orlen“ vadovo Danielio Obajteko, šio projekto įgyvendinimas sukurs aplinkai nekenksmingų energijos išteklių  tiekimą, sumažins gamtinių dujų importo poreikį bei sustiprins šalies energetinį saugumą.

 Valstybė 2023 metų pradžioje skirs 67 mln. eurų paramos įsirengti nuosavą ar įsigyti nutolusią saulės jėgainę, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas. Anot Virgilijaus Poderio, parama bus skiriama energetinėms bendrijoms, ūkininkams, smulkiesiems verslams. „Paramos gavėjai – mažieji juridiniai asmenys, mažas ir super mažas verslas, energetinės bendrijos.

Valstybės kompensacijoms už dujas ir elektrą 2023 metams reikalinga suma bei visuomeninė elektros kaina ir dujų tarifai galutinai turėtų paaiškėti gruodžio viduryje, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pasak jos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pateikti skaičiavimai yra ne galutiniai – tai darbinis dokumentas.

Mažmeninės prekybos apyvartai per mėnesį smukus vienu procentu tai reiškia vartotojų elgsenos pokyčius, sako analitikai. Pasak jo, mažėjantis vartojimas, tikėtina, tęsis bent jau iki kitų metų pavasario.  Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad, nors ir nežymiai, žmonės peržiūri savo išlaidas, tačiau tai dar nėra reikšmingas pokytis.  „Matosi tam tikras susitraukimas, jis yra labai neženklus pagal tai, kaip buvo gąsdinamasi.

Visą Rusijos gamtinių dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis „Gazprom“ pirmadienį nesumažino jų tranzito per Ukrainą, kaip tai grasino padaryti praėjusią savaitę, skelbia Rusijos žiniasklaida, remdamasi  dujų monopolininko pranešimu.

Vartotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika lapkritį, palyginti su spaliu, didėjo 6 procentiniais punktais – nuo minus 15-kos iki minus 9 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Anot jo, tam įtakos turėjo teigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai, o didžiausios įtakos turėjo šalies ekonominės padėties perspektyvų per ateinančius metus vertinimas. Lapkritį, palyginti su spaliu, gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis padidėjo nuo 9 iki 16 proc.

Sparčiai augančios prekių ir paslaugų kainos toliau „valgo“ gyventojų pajamas. Naujausiais duomenimis, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių per pastarąjį ketvirtį padidėjo. Tačiau įvertinus infliaciją, jis buvo mažesnis. Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje 2022 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 1799 eurus ir, palyginti su 2022 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 1 proc., skelbia Statistikos departamentas.

ES struktūrinių fondų priemone „Eco-inovacijos LT“ skatinama prisidėti prie aplinkos išsaugojimo. Ja pasinaudojo mažos ir vidutinio dydžio Lietuvos įmonės – viena iš jų UAB „Balux“, kurie sėkmingai įdiegė aplinkosaugos vadybos sertifikatą ir sumažino transportavimo metu išmetamą CO2 kiekį. Finansuoja netechnologines inovacijas Šia priemone finansuojamos netechnologinės ekoinovacijos, tarp kurių – aplinkosaugos vadybos sertifikato (AVS) diegimas.

Mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje spalį siekė 1,563  mlrd. eurų (be PVM, to meto kainomis) ir palyginti su rugsėju sumažėjo 1 proc., išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta sumažėjo 1,5 proc. (palyginamosiomis kainomis), ne maisto prekėmis – 1,8 proc., automobilių degalų – padidėjo 1,3 proc.

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ per devynis šių metų mėnesius gavo 56,5 mln. eurų pajamų – 22 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. „Klaipėdos naftos“ konsoliduoti nuostoliai siekė 29 mln. eurų – dukart mažiau nei pernai tuo pat metu (57,5 mln. eurų), tuo metu koreguotas grynasis pelnas – 6,3 mln. eurų (46,9 mln. eurų nuostolių), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą ketvirtadienį pranešė bendrovė.

 JAV institucijos penktadienį paskelbė uždraudusios importuoti ir pardavinėti ryšių įrangą, kuri laikoma keliančia „nepriimtiną riziką nacionaliniam saugumui“, įskaitant įrangą, gaminamą Kinijos milžinių „Huawei Technologies“ („Huawei“) ir ZTE.  Abi įmonės yra įtrauktos į JAV Federalinės ryšių komisijos (FCC) sudarytą įmonių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, sąrašą.

Lapkritį atidarytos Lietuvos prekybos atstovybės Taivane vadovas Paulius Lukauskas sako, kad Lietuvos verslas bendradarbiavimo su šia Azijos rinka galimybes labiausiai turėtų išnaudoti technologijų srityje.

Lietuva, Nyderlandai, Slovakija, Ispanija, Bulgarija ir Kipras perdirbo daugiau kaip pusę plastikinių pakuočių atliekų, rodo Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ naujai skelbiami 2020 metų duomenys. Priešingai, Maltoje, Prancūzijoje, Danijoje, Vengrijoje, Airijoje, Rumunijoje, Lenkijoje ir Austrijoje perdirbta mažiau nei trečdalis plastikinių pakuočių atliekų. Apie tai rašo naujienų portalas „Made In Vilnius“. Nors rezultatai pozityvūs, tobulėti dar yra kur.

Valstybės gyventojams mokamoms kompensacijoms už dujas ir elektrą vien pirmąjį kitų metų pusmetį reikėtų 369 mln. eurų (su PVM), iš jų 257 mln. eurų – už elektrą, o beveik 112 mln. eurų – už gamtines dujas.  Tačiau kartu su lėšomis, kurias tiekėjams dėl kainų skirtumų būtina padengti už 2022 metus, bendra kompensacijų suma pirmąjį 2023-ųjų pusmetį siektų 719 mln.

Ventiliacijos ir kondicionavimo įrangos gamintoja bendrovė „Systemair“ planuoja plėstis Ukmergėje.  Nugriovusi kelis sandėlius įmonė planuoja pastatyti apie 14 tūkst. kvadratinių metrų naują gamyklą su administracinėmis patalpomis, keliolika kartų didinti gamybą ir priimti dukart daugiau darbuotojų. Projektiniuose dokumentuose įmonė nurodo, kad naujos gamyklos pajėgumai išaugs beveik 18 kartų – pavyzdžiui, vietoj 1,3 tūkst. ventiliacinių kamerų jų turėtų būti pagaminama beveik 23 tūkst.

Gyventojai jau ruošiasi šventėms, perka dovanas ir netgi šventinio stalo vaišes. Šiuo laikotarpiu didžiausius srautus tenka atlaikyti prekybininkams, siuntų pristatymo įmonėms. Daugelis jų nebeišsiverčia su turimais darbutoijais, todėl ieško naujų. Jiems siūlo iki 1200 eurų algas į rankas.

Daugelis žino, kad viešasis transportas yra puikus pasirinkimas – ekologiškas, pigus ir atsparus spūstims. Vis dėlto pasitaiko ir nemalonių situacijų, kai autobusų vairuotojai sugalvoja savo taisykles, o keleiviai, neturėdami pasirinkimo, turi prie jų taikytis. Savo patirtimi pasidalinęs jaunuolis papasakojo, kad kai kuriems vairuotojams nuvažiuoti 5 minutėmis per anksti arba neleisti į autobusą įsinešti vandens yra norma. Ir kad tokių atvejų pasitaiko ganėtinai dažnai.

Kasmet vis anksčiau prasidedanti prekyba kalėdinėmis prekėmis didžiuosiuose prekybos centruose jau įsibėgėjo, tuo metu smulkus verslas dėl per pandemiją apnykusių kalėdinių mugių tradicijų pirkėjų antplūdžio kol kas nejaučia. Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Vaidos Budrienės, prekybą kalėdinėmis prekėmis parduotuvėse jau įsibėgėjo, o šiuo metu populiariausios prekės – kūčiukai ir advento kalendoriai.

Lietuviai vis dažniau būsto dairosi svetur, o populiariausia kryptis – Ispanija. Nekilnojamo turto (NT) brokeriai neslepia: jeigu anksčiau užsienyje būstą žmonės pirkdavo dėl žemesnių kainų, tai dabar tą daro dėl saugumo. Pasak brokerių, nesaugu antrą ar trečią būstą pirkti Lietuvoje, investicijas būtina paskirstyti. Be to, prasidėjus karui, būtų, kur pabėgti.

Vilniuje, Ukmergės g., kitais metais turėtų iškilti naujas el. prekybos miestelis, praneša naujienų portalas „Made In Vilnius“. 22 tūkst. kv. m. ploto „stock office“ tipo projektą planuojama įgyvendinti iki ateinančių metų pabaigos. Jame prekių ir paslaugų teikėjai vienoje vietoje turės prekybai, logistikai ir klientų aptarnavimui pritaikytas patalpas. Čia taip pat bus žaliosios erdvės, maitinimo įstaigos, elektromobilių krovimo infrastruktūra.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) paskelbė konkursą Melnragėje stovinčiam avarinės būklės Klaipėdos švyturiui sutvarkyti, tai vėliau leis jį atverti lankytojams.  „Atlikus pastato detalią ekspertizę, ekspertai nustatė, kad švyturio būklė yra avarinė, nes įtrūkusi siena, todėl švyturiui būtinas kapitalinis remontas“, – BNS informavo LTSA atstovė Eglė Kučinskaitė. Anot jos, šiuo metu švyturys dėl savo būklės nėra pritaikytas lankymui.

Augant elektros sąskaitoms, tiekėjai, valdžios atstovai tikina, kad elektrą būtina gaminti patiems. Tada, anot jų, sąskaitos sumažės. Panašių patarimų paklausęs Kauno miesto gyventojas įsirengė saulės elektrinę, tačiau sąskaitos taip ir nesumažėjo. Vyras piktinasi, kad elektros jau pagamino už 800 eurų, tačiau ji kažkur dingo.

Ginčai tarp nuomininkų ir nuomotojų kyla nuolatos. Pavyzdžiui, būna taip, kad laikinai butą besinuomojančiam žmogui šeimininkai liepia mokėti už stogo, vandentiekio remontą ir apskritai už ilgametį namo atnaujinimą. O nesutikus ima šantažuoti, kad kils nuomos kaina. Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis ieškojo atsakymų socialiniuose tinkluose ir supratęs, kad namo remonto darbų išlaidos priklauso ne jam – stengėsi tartis su šeimininkais.

Šiomis dienomis visame pasaulyje ir Lietuvoje vyksta įvairios „Juodojo penktadienio“ akcijos. Tačiau ar kaina su nuolaida pas mus yra tikrai geras pasirinkimas, leidžiantis lietuviams sutaupyti? Sprendžiant iš daugybės komentarų ir pasidalijimų, kurių sulaukė radijo stoties „Power Hit Radio“ įrašas socialiniame tinkle, taip nėra.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) į Ukrainą siunčia 250 galios transformatorių. „Ukrainos elektros tinklas yra agresoriaus taikinys, todėl darome viską, kad galėtume prisidėti prie jo atstatymo ir nenutrūkstamo elektros tiekimo nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms. Tai galime padaryti teikiant įrenginius, kurie padės atstatyti elektros tiekimo infrastruktūrą“, – šeštadienį išplatintame ESO pranešime sako bendrovės vadovas Renaldas Radvila.

Pasirodo, yra bendrovių, kurios neįgalaus žmogaus savarankiškumą mato kaip trukdį. Į tokią situaciją pakliuvo Lietuvoje gyvenantis neregys, kuriam dėl neįgalumo buvo tiesiog užblokuota sąskaita. Jis negalės atsidaryti sąskaitos, jei nesuras žmogaus, kuris už jį tą sąskaitą valdys. Esą kitaip pinigais kaipmat pasinaudos sukčiai. Vaikinas nuo gimimo yra aklas ir puikiai susitvarko su savo negalia: baigė mokslus, dirba, gyvena vienas ir iki šiol be jokių problemų naudojosi bankų paslaugomis.

Kinijos centrinis bankas penktadienį antrą kartą šiais metais sumažino grynųjų pinigų atsargų, kurias bankai privalo laikyti, reikalavimus.  Bankas pranešė, kad nuo gruodžio 5 dienos mažina privalomųjų atsargų normą 0,25 procentinio punkto, o finansų institucijų sektoriaus svertinis kapitalo rodiklis sieks maždaug 7,8 procento.  Šis žingsnis padės „stabilizuoti ekonomiką ir įtvirtinti pagrindą <...> augimui“, nurodė centrinis bankas.

Kaip tik šiuo metu siaučiantis „Juodasis penktadienis“ pavertė Lietuvos gyventojus akcijų vergais. Žmonės bando sutaupyti, šturmuoja parduotuves. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ragina gyventojus išlaikyti šaltą protą, nepasiduoti emocijoms. Mat už dalies nuolaidų pasiūlymų slypi verslininkų gudrybės. Pasitaiko atvejų, kai nesąžiningi pardavėjai net pažeidinėja įstatymus: vilioja įsigyti pigesnę prekę, tačiau klientai lieka nuvilti. Vilnietė Audronė penktadienio popietę leidžia parduotuvėse.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 22,2 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF biržoje brango 10 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje lapkričio 18–24 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 252 eurus, arba 22,2 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 206,2  euro. Identiškos elektros megavatvalandės kainos buvo Latvijoje ir Estijoje, ten jos per savaitę atitinkamai pabrango 22,2 proc.

Lietuvos centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus prognozuoja, kad po trijų savaičių Europos Centrinis Bankas (ECB), tikėtina, dar 50 arba 75 punktais padidins bazines palūkanų normas. „Akivaizdu, kad padidinti 50 bazinių punktų yra būtina“, – portalui „Bloomberg“ šią savaitę sakė G. Šimkus. „Kadangi vis dar matome labai stiprų infliacijos spaudimą, turime jį kuo greičiau nuslopinti, kad infliacijos lūkesčiai nesumažėtų. Tad 75 punktų padidėjimas taip pat įmanomas“, – pridūrė jis.

Oro transporto bendrovės galės teikti naujausią 5G technologiją savo lėktuvuose kartu su ankstesnių kartų judriojo ryšio technologijomis, nes Europos Komisija atnaujino įgyvendinimo sprendimą dėl judriojo ryšio spektro orlaiviuose, nustatydama tam tikrus dažnius skrydžio metu naudojamai 5G technologijai.

Rusijos pradėtas karas paskatino investicijas į atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) Lietuvoje, dėl kurių šalis jau 2030 m. pagamins daugiau elektros energijos nei pati sunaudoja. Ir nors trumpuoju laikotarpiu elektros kainos išliks didele problema tiek Lietuvai, tiek visai Europai, ilguoju laikotarpiu tai sumažins kainas, pagerins užsienio prekybą, prisidės prie ekologijos ir pašalins iš rinkos Rusiją.

Gamtinių dujų skirstymo kaina kitais metais didės 80 proc. – nuo 6,01 iki  iki 10,82 euro už megavatvalandę, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Taryba penktadienį patvirtino naujas bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paslaugų kainas.  Pasak VERT, kainos augimą lėmė nustatyta 65,2 proc. didesnė nei šiemet įmonės reguliuojamos veiklos pajamų viršutinė riba (73,674 mln.

Už energetiką atsakingiems Europos Sąjungos (ES) ministrams toliau nesutariant dėl dujų kainų viršutinės ribos, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „dujų lubos“ turi būti ne teorinės ir daryti realų poveikį aukštoms energijos išteklių kainoms. „Mums reikia ne teorinių sprendimų, kurie turi labai ribotą poveikį esamai situacijai.

Vokietijoje penktadienį paskelbti tyrimo rezultatai parodė, kad vartotojų pasitikėjimas šalies ekonomika po ilgo nuosmukio laikotarpio vėl pakilo.  Manoma, kad tai yra naujausias ženklas, rodantis mažėjantį vokiečių nerimą dėl artėjančio nuosmukio rimtumo.  Tyrimų instituto „GfK“ sudaromas barometras, vertinantis vartotojų nuomonę dėl perspektyvų gruodžio mėnesį, sudarė minus 40,2 punkto – 1,7 punkto daugiau nei lapkritį.

Benzinas Lietuvoje per savaitę atpigo vidutiniškai 3 centais, dyzelinio kuro kaina nesikeitė, degalai čia išlieka pigiausi Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Lapkričio 14–21 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,65 euro, kai savaite anksčiau jo kaina buvo 1,68 euro, o dyzelinio kuro kaina išliko tokia pati – 1,83 euro. Latvijoje benzinas tuo pačiu laikotarpiu atpigo 5 centais, iki 1,75 euro, dyzelinis kuras – 7 centais, iki 1,87 euro.

Tiek benzino, tiek ir dyzelino mažmeninės kainos per pastarąją savaitę nukrito visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, o brangiausi – Estijoje. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę sumažėjo nuo 1,659 euro iki 1,629 euro, Rygoje – nuo 1,774 iki 1,734 euro, Taline – nuo 1,839 iki 1,799 euro.

Įsipareigojimų klientams nesugebėjusi įvykdyti ir veiklą sustabdžiusi nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ teismui apskundė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) įpareigojimą netaikyti „nesąžiningų“ sutarties sąlygų ateityje. „Perlas Energija“ mano, kad toks įpareigojimas yra „praradęs  prasmę ir aktualumą“, todėl norėtų šį teisminį ginčą išspręsti taikiai.

Trečiąjį šių metų ketvirtį energijos išteklių importo iš Rusijos dalis bendrame šiame Europos Sąjungos (ES) importe sumenko iki 15,1 proc. nuo 25,5 proc. antrąjį ketvirtį, penktadienį skelbia Eurostatas. ES statistikos tarnybos duomenimis, iki pirmojo šių metų ketvirčio iš Rusijos importuojamos energijos dalis buvo gana stabili ir sudarė 26-27,6 procento.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų gyventojai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą nuo kitų metų pradžios mokės 0,57–1,02 euro (su PVM) už kubinį metrą daugiau.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą koordinuojanti bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ ieško Kauno mazgo projektuotojų. „Tai vienas svarbiausių geležinkelio transporto mazgų tiek Lietuvoje, tiek visame Baltijos regione, nes čia susikirs maršrutai tarp Šiaurės, Vakarų ir Vidurio Europos“, – pranešime sakė „RB Rail“ Lietuvos filialo vadovas Irmantas Butkauskas.   „RB Rail“ paskelbė darbo ir techninio projektų bei priežiūros konkursą, penktadienį pranešė bendrovė.

Iškritęs pirmasis sniegas, spustelėjęs šaltukas, atlydys ir lietus – artėjant žiemai, tokie oro sąlygų pokyčiai neturėtų stebinti vairuotojų, bet vis dėlto kai kuriems vairuotojams permainingi orai tampa nemalonia staigmena. Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija primena vairuotojams, į ką reiktų atkreipti dėmesį sėdant prie automobilio vairo, kai oro sąlygos nuolat keičiasi.

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, kaip ir kitos socialinio draudimo įmokos, mokamos nuo visų gyventojo gaunamų pajamų, socialiniame tinkle primena „Sodra“. Mokant PSD įmokas, darbuotojams užtikrinamas nemokamas gydymas ir vaistai, nes šios įmokos pervedamos Valstybinei ligonių kasai. Šios rūšies draudimo įmokos skiriasi nuo ligos draudimo įmokų, kurios užtikrina, kad susirgęs pats ar slaugydamas vaikus ar kitus artimus žmones darbuotojams gaus ligos išmokas.

Verslininko Nerijaus Numos (buvęs Numavičius) netiesiogiai valdomai mažmeninės prekybos bendrovei „Maxima grupė“ nuo lapkričio 29 dienos vadovaus Agnė Voverė, keliolika metų dirbusi įvairiose „Vilniaus prekybos“ (VP) grupės įmonėse, pranešė bendrovė. A. Voverė pakeis pastaruosius dvejus metus „Maxima grupei“ vadovavusį Mantą Kuncaitį, kuris palieka grupę. A. Voverė VP grupėje dirba nuo 2004 metų, kur karjerą pradėjo, kaip „Maxima LT“ komercijos vadybininkė.

Klaipėdos logistikos bendrovės „Baltic Port Agency“ atlyginimų mediana spalį buvo didžiausia Lietuvoje – 12,3 tūkst. eurų, o vidutinis 21 darbuotojo atlyginimas – 11 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo „Sodros“ duomenys. JAV informacinių technologijų gigantės „Google“ padalinio Lietuvoje 20 darbuotojų atlyginimų mediana spalį buvo 10,3 tūkst. eurų, vidutinis atlygis – 11,6 tūkst. eurų.

Nuolaidomis ir gerais pasiūlymais garsėjantis „Juodasis penktadienis“ daugeliui suteikia galimybę įsigyti trokštamą prekę geresnėmis sąlygomis. Tačiau išpardavimų laikotarpio laukia ne tik pirkėjai, bet ir internetiniai sukčiai. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie KAM pataria, kaip nuo jų apsisaugoti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Rusijos raketų atakos prieš Ukrainos energetikos sistemą gali sutrikdyti rusiškų gamtinių dujų tranzitą per Ukrainą į Europą, skelbia „Bloomberg“. „Rusijos smūgiai prieš Ukrainos dujų ir elektros tinklus gali sutrikdyti tranzitą. Padėtis sudėtinga, bet kontroliuojama“, – sakė agentūros kalbintas Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatorės UGTSU vadovas Serhijus Makohonas.

Vokietijos ekonomika trečiąjį ketvirtį ūgtelėjo labiau, nei buvo skaičiuota anksčiau, nepaisant didelės infliacijos ir energetikos krizės, rodo penktadienį paskelbti patikslinti oficialūs duomenys.  Didžiausia Europos ekonomika liepos–rugsėjo mėnesiais, palyginti su antruoju ketvirčiu, išaugo 0,4 procento. Tai yra šiek tiek daugiau nei anksčiau federalinės statistikos agentūros „Destatis“ apskaičiuotas 0,3 procento augimas.